Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Marija Augustinaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė L. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolės L. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis Nr. (duomenys neskelbtini)), pradėta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. A5-695-637/2008 dėl 289,62 Eur (1 000 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko K. R. išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI prie FM, naudai. Vykdomasis dokumentas antstolės kontoroje gautas 2008 m. rugsėjo 16 d., antstolės patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priimtas 2008 m. rugsėjo 16 d. (v. b. l. 11, 102). Antstolės kontoroje 2010 m. birželio 11 d. gautas Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pranešimas dėl informacijos pateikimo, kuriuo antstolei pateikti duomenys, jog skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) atlieka bausmę pataisos namuose (v. b. l. 47).

8. Vykdomosios bylos duomenimis 2022 m. balandžio 4 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-22-109-14293 paskirstyta iš skolininko išieškota 5 Eur suma (būtinosioms vykdymo išlaidoms padengti) (v. b. l. 67-68). 2022 m. birželio 10 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-22-109-23946 paskirstyta iš skolininko išieškota 7,10 Eur suma (būtinosioms vykdymo išlaidoms padengti) (v. b. l. 69-70). 2022 m. spalio 26 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-22-109-41891 paskirstyta iš skolininko išieškota 4,80 Eur suma (būtinosioms vykdymo išlaidoms padengti) (v. b. l. 71-72). 2023 m. rugsėjo 20 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-23-109-37274 paskirstyta iš skolininko išieškota 2,36 Eur suma (būtinosioms vykdymo išlaidoms padengti) (v. b. l. 73-74). 2024 m. gegužės 17 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-24-109-20057 paskirstyta iš skolininko išieškota 4 Eur suma (būtinosioms išlaidoms padengti) (v. b. l. 75-76). 2024 m. birželio 10 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-24-109-23132 paskirstyta iš skolininko išieškota 246,56 Eur suma, kuri paskirstyta: 75,42 Eur skolai padengti, 3,69 Eur būtinosioms vykdymo išlaidoms padengti, 135,34 Eur papildomoms vykdymo išlaidoms padengti, 32,11 Eur atlygis antstoliui (v. b. l. 77-78). 2024 m. birželio 25 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-24-109-24847 paskirstyta iš skolininko išieškota 7 Eur suma: 4,91 Eur skolai padengti ir 2,09 Eur atlygis antstoliui (v. b. l. 79-80). 2024 m. liepos 18 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-24-109-29445 paskirstyta iš skolininko išieškota 7 Eur suma: 4,91 Eur skolai padengti ir 2,09 Eur atlygis antstoliui (v. b. l. 81-82). 2024 m. rugpjūčio 16 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-24-109-33128 paskirstyta iš skolininko išieškota 2,40 Eur suma (padengta atlygio antstoliui dalis) (v. b. l. 83-84). 2024 m. rugsėjo 23 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-24-109-37441 paskirstyta iš skolininko išieškota 7 Eur suma: 4,94 Eur skolai padengti ir 2,06 Eur atlygis antstoliui (v. b. l. 85-86).

10. Pareiškėjas antstolei pateikė 2024 m. lapkričio 22 d. skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo su antstolės 2024 m. spalio 28 d. patvarkymu „Dėl 2024 m. spalio 11 d. prašymo“ Nr. S-24-109-41605 nesutinka, prašo įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjui nuo 2023 m. birželio 1 d. išieškotas lėšas, kuriomis padengtos vykdymo išlaidos, pateikti duomenis apie laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. spalio 28 d. apskaičiuotas vykdymo išlaidas (kiek ir kada buvo atskaičiuojamos lėšos vykdymo išlaidoms).

11. Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu, yra vykdytinas dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog antstolei buvo pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas, išduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A5-695-637/2008, pagrindu.

12. Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo ypatumus reglamentavo ATPK 308 straipsnio nuostatos, kurios nenumatė priverstinio administracinės nuobaudos – baudos išieškojimo senaties terminų. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusi ATPK 308 straipsnio redakcija numatė, jog priverstinio administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminas yra penkeri metai nuo termino nutarimą įvykdyti geruoju įvykdyti pabaigos. Tačiau numatyta, jog iki minėtų pakeitimų įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka (2013 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257-1, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302-5, 302-8, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 257-2 straipsniu įstatymo Nr. XII-601 18 straipsnio 3 dalis).

13. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas neteko galios (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (TAR, 2015 m. liepos 10 d., Nr. 2015-11216)). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR, 2015 m. liepos 10 d., Nr. 2015-11216) 6 straipsnio 1 dalis numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

14. 2023 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 21-1, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 422-1, 565-1, 574-1 straipsniais ir 591, 677 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XIV-1947, kuris įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d. (išskyrus įstatyme numatytas išimtis), buvo pakeistos ANK nuostatos. Minėto įstatymo 44 straipsnio 4 dalis numato, jog nutarimų administracinių nusižengimų bylose, priimtų iki 2015 m. liepos 1 d. pagal tuo metu galiojusį ATPK ir tebevykdomų šio įstatymo įsigaliojimo dieną, vykdymą, vadovaudamasi šio kodekso 672 straipsnio 3 dalimi, ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo nutraukia institucija, priėmusi nutarimą, o jeigu nutarimą priėmė teismas, – institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

15. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog vykdomoji byla antstolės 2024 m. spalio 25 d. patvarkymu nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. pasibaigus įstatymų nustatytam išieškojimo senaties terminui, po to kai antstolei institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, pateikė duomenis apie nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje, vykdymo nutraukimą. Pareiškėjas antstolės patvarkymo, kuriuo nutraukta vykdomoji byla, neskundė.

16. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, nuostatas, jei vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad pasibaigė šiam išieškojimui įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, vykdomoji byla neužbaigiama, iš skolininko išieškomos ir išieškotojui grąžinamos visos jo sumokėtos vykdymo išlaidos (SVI 172 punktas). Visos vykdymo išlaidos, išskyrus numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal SVI nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos ar atidėtos (SVI 151 punktas, CPK 611 straipsnio 2 dalis). CPK 611 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje vykdant jos buvo apskaičiuotos.

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje buvo apskaičiuotos 2021 m. kovo 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 23 d. (nutarties 8 punktas) iš pareiškėjo pajamų buvo išieškotos lėšos, kurios išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais buvo paskirstytos skolai ir vykdymo išlaidoms antstolei padengti. Pažymėtina, jog šie antstolės veiksmai, t. y. išieškotų lėšų paskirstymas, kaip ir apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydis ir kt., gali būti skundžiami per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą pateikiant skundą antstoliui, kurio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami (CPK 611 straipsnio 3 dalis, SVI 56 punktas).

18. CPK 512 straipsnis numato, jog skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CPK 512 straipsnyje įtvirtintas devyniasdešimt dienų terminas yra naikinamasis, įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

19. Išieškotų sumų paskirstymas yra vientiso vykdymo proceso baigiamoji stadija. Kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), taigi vykdymo proceso metu jis netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininku, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2010).

20. Šiuo atveju, minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 23 d. iš pareiškėjo buvo išieškotos piniginės lėšos, kurios paskirstytos antstolės patvarkymais. Pareiškėjas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė, išieškotos lėšos paskirstytos skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, atitinkamai antstolės depozitinėje sąskaitoje skolininkui priklausančių lėšų nėra (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, SVI 102 punktas). Įvertinus nurodytą galiojantį teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, matyti, jog nutraukus vykdomąją bylą pasibaigus išieškojimo vykdymo senaties terminui, skolininko pareiga padengti vykdymo išlaidas išlieka (SVI 151 punktas, 172 punktas, CPK 611 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, spręsti, jog šiuo atveju antstolė atliko neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

21. Teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Pagal CPK 644 straipsnio 4 punkto nuostatas, skolininkas turi domėtis vykdymo eiga. Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. Dėl to skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju, jis netektų galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008 ir kt.).

22. Minėta, skolininkas (pareiškėjas) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais antstolės veiksmų neskundė, tačiau skundu dėl antstolio veiksmų prašo įpareigoti antstolę grąžinti laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. išskaičiuotas lėšas vykdymo išlaidoms padengti.

23. Pažymėtina, kad bylose pagal skundus dėl antstolio veiksmų sprendžiamas antstolio veiksmų (neveikimo) teisėtumo klausimas, ir tuo atveju, kai teismo nutartimi konstatuojamas antstolio veiksmų neteisėtumas, įgyvendindamas grąžinimo į buvusią iki pažeidimo padėtį (restitutio in integrum) principą, teismas gali antstolio veiksmą panaikinti arba įpareigoti antstolį veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismui pagrindas įpareigoti antstolį grąžinti jo nuosavybėje esančias iš skolininko išieškotas vykdymo išlaidas būtų tuo atveju, jei byloje yra pripažįstamas antstolio veiksmų neteisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021, 37 punktas). Šiuo atveju pareiškėjas antstolės veiksmų, kuriais paskirstytos iš skolininko išieškotos lėšos, neskundė, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų neginčijo, todėl spręsti, jog šiais veiksmais antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Antstolės depozitinėje sąskaitoje išieškotų lėšų, minėta, nėra, todėl antstolei paskirstytų ir išmokėtų vykdymo išlaidų grąžinimo klausimas turi būti sprendžiamas ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka dėl žalos atlyginimo, nes nagrinėdamas bylas dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, teismas vertina tik antstolio veiksmų teisėtumą, tačiau žalos (nuostolių) atlyginimo klausimų nesprendžia – jie galėtų būti nagrinėjami tik CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021, 35 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, jog priimdama skundžiamą 2024 m. spalio 28 d. patvarkymą dėl pareiškėjo 2024 m. spalio 11 d. prašymo, kuriuo prašymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo tenkintas, o prašymas grąžinti išieškotas lėšas tenkintas iš dalies, grąžinant skolininkui antstolės depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas 1 Eur sumai, antstolė atliko neteisėtus veiksmus ir (ar) pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

24. Visumos bylos nustatytų aplinkybių kontekste kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjo argumentai, jog antstolė, žinodama apie pakitusį teisinį reglamentavimą, pati turėjo kreiptis bei informuoti apie įstatymo pasikeitimus Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą tam, kad būtų nutrauktas išieškojimo vykdymas (CPK 183 straipsnis). Pažymėtina, jog antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei SVI. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis SVI (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato antstolei, vykdančiai administracinės nuobaudos išieškojimą pagal jai vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą, pareigos kontroliuoti administracinės nuobaudos vykdymo. Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę atlieka ir su šio nutarimo vykdymu susijusius klausimus sprendžia nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija, nutarimo skirti baudą vykdymo kontrolę atlieka Valstybinė mokesčių inspekcija (ANK 673 straipsnis), o remiantis nutarties 14 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu – institucija, priėmusi nutarimą, o jeigu nutarimą priėmė teismas, – institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažymėtina, jog iki pareiškėjo 2024 m. spalio 11 d. prašymo antstolei pateikimo, duomenys apie nutarimo vykdymo nutraukimą antstolei nebuvo žinomi.

25. Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

26. Šiuo atveju įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, pareiškėjo skundo reikalavimai nėra pagrįsti, todėl netenkintini (CPK 513 straipsnis).

27. Atsižvelgiant į tai, kad tiek patvarkyme, kuriuo antstolė pareiškėjo skundo netenkino, tiek vykdomojoje byloje, su kurios medžiaga susipažinti skolininkas turi teisę (CPK 643 straipsnio 2 punktas), yra pateikiami išsamūs duomenys apie tai, kaip ir kada (nurodant konkrečias datas) iš pareiškėjo išieškotos lėšos buvo paskirstomos, tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti antstolę pateikti šiuos duomenis, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo K. R. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei L. P..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.