Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovei L. P., jos atstovei advokatei Eglei Gecevičei, vertėjai D. S., nedalyvaujant atsakovui V. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. P. patikslintą ieškinį atsakovui V. P. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto atidalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovės ir buvusio sutuoktinio atsakovo V. P. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. sausio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-381-17/2002. Nors dabartinis Civilinis kodeksas įsigaliojo dar 2001 m. liepos 1 d., tačiau teismas taikė ankstesnį LR Santuokos ir šeimos kodeksą, todėl nutraukiant santuoką nebuvo padalintas ieškovės ir atsakovo turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys negyvena kartu apie ketverius metus, nes atsakovas kėsinosi į ieškovės gyvybę. Po incidento ieškovė išvyko pas dukterį į užsienį. Atsakovas liko gyventi šiame bute. Vėliau ieškovė grįžusi gyveno išnuomotame bute, po to, persikraustė gyventi į dukters O. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iki dabar jame gyvena. Su atsakovu gyventi nėra įmanoma, nes atsakovas yra psichiškai sergantis, jam nuolat vaidenasi, konfliktuoja, gadina baldus ir kitą namų turtą. Šią vasarą buvo išvežtas priverstinai gydytis į psichiatrijos ligoninę Šiauliuose, kurioje gydėsi jau ne kartą. Taip pat svarbu pažymėti, kad atsakovas nemoka mokesčių už butą, kuriame gyvena. Komunalines paslaugas teikiančios įmonės Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė pareiškimą ir ieškinį dėl skolų priteisimo už butą, (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2- 7082-907/2021; civilinė byla eL2-7447-907/2021). Ieškovė sumokėjo visas skolas ir bylos buvo nutrauktos. Stengiasi skolas padengti, nes nenori, kad skolos bus priteistos ir išieškotos. 2021 m. liepos mėnesį buvo kreiptasi į teismą su prašymu atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, tačiau teismas 2021-09-15 nutartimi atsisakė tenkinti šį prašymą (civilinė byla Nr. A2-10155-251/2021). Atidalinti butą natūra nėra įmanoma, nes butas neturi atskiro įėjimo, bute tik vienas sanitarinis mazgas, virtuvė, be to, atsakovas yra ligonis, konfliktiškas, gadina butą ir buto baldus, grasina ieškovei, todėl jai gyventi kartu nėra saugu, grėstų pavojus gyvybei.

5. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, nors apie posėdžius buvo informuotas tinkamai. Atsakovas nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į atsakovo pasyvų elgesį procese, nebendradarbiavimą su teismų ir ieškove, byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

6. Byloje esančias duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta L. P. ir V. P. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 13). Sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), įrašas apie santuokos nutraukimą padarytas (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso L. P. nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė mokesčių mokėjimo kvitus, iš kurių matyti, kad ieškovė įvairiais mėnesiais laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2022 m. mokėjo mokesčius už butui suteiktas komunalines paslaugas (b. l. 10-26, 69-87), bei skolas už neapmokėtas ankstesnes sąskaitas. Taip pat pateiktas 2021-06-22 UAB „Ignitis“ įspėjimas dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo, kadangi nebuvo sumokėta 274,67 Eur įmoka už elektrą, nurodyta, kad paskutinį mokėjimą gavo 2021-04-04 (b. l. 27). Ieškovė šią skolą sumokėjo 2021-07-05 mokėjimu (b. l. 15). Ieškovė taip pat pateikė Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus raštą, kuriame nurodyta, kad atlikus tyrimą pagal L. P. prašymą, 2021-08-11 buvo priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemonę – kreiptis į teismą su pareiškimu dėl V. P. pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, kadangi surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad jam nustatyti psichikos sutrikimai apriboja galimybę orientuotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus (b. l. 54-57).

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių (sutuoktinių) bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimai santuokos nutraukimo byloje nebuvo nagrinėti. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. sausio 14 d. sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo metu galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, kartu išspręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iš kurių – sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. To meto šeimos teisinių santykių įstatymų reglamentavimas kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus suteikė teisę spręsti pareiškiant teismui savarankišką ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi nurodyta išlyga susijusi su CK 3.87–3.100 straipsnių taikymo galimybe bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, įgytai iki šio kodekso įsigaliojimo. Tokiu atveju teismas, spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimus, turi taikyti 2000 m. CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010).

8. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnyje reglamentuojama, jog iki Civilinio kodekso įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis teismų praktika bei išaiškinimu šalių santuokos metu bendras įgytas turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir gali būti dalytinas pagal CK trečiosios knygos normas. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).

9. Byloje nėra ginčo, kad butas įgytas santuokos metu ir priklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau šalių (sutuoktinių) bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimai santuokos nutraukimo byloje nebuvo nagrinėti. CK 3.100 straipsnio 4 punktas numato, kad nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

10. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo santuokoje įgyto turtą padalinti lygiomis dalimis, nesant kitų siūlymų dėl turto padalinimo bei nenustačius aplinkybių, kurioms esant galima nukrypti nuo turto lygių dalių principo, siūlomas turto pasidalijimo variantas nepažeidžia šalių interesų, todėl ieškovės reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir turto padalijimo yra pagrįstas, pripažintina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė ir kiekvienam priklauso po ½ dalį nurodyto nekilnojamojo daikto.

11. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 235/2014).

12. Ieškovė prašo atidalinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: priteisti visą butą ieškovei, o atsakovui priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė įgijo 2022-03-14 už 20000 Eur ir kurio vertė yra lygi pusei ieškovei priteistino buto vertės, išskaičiavus atsakovui, kaip bendraturčiui, priklausančią ieškovės sumokėtų mokesčių dalį.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė negyvena dėl konfliktiško, jos teigimu, buvusio sutuoktinio būdo. Atsakovas vienas gyvena nurodytame bute, tinkamai nemoka mokesčių. Tai patvirtina ieškovės pateikti mokėjimų kvitai ir sąskaitos, kuriose nurodomos skolos už ankstesnius mokėjimo laikotarpius. Liudytoja apklausta šalių duktė O. P. taip pat parodė, kad atsakovas mokesčių nemoka ir neketina jų mokėti, neaišku kaip jį būtų galima iškraustyti, jis nieko nenori daryti. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimas natūra būtų nepriimtinas bylos šalims, kadangi kartu gyventi jie negali dėl galinčių kilti konfliktų, o turto atidalijimas lygiomis dalimis natūra, sukeltų nepatogumus ir nemažas finansines išlaidas (inžinerinių tinklų (elektros, vandens, šilumos energijos tiekimo) atskyrimas ir pan.), kadangi butas neturi atskiro įėjimo, bute įrengtas vienas sanitarinis mazgas, virtuvė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad egzistuoja objektyvios ir subjektyvios priežastys, leidžiančios nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo. Kadangi yra sąlygos spręsti, jog natūra abiem sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. sumokant kompensaciją, lygią pusei turto, atitenkančio vienam sutuoktiniui, vertės.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 str. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

15. Nutraukiant šalių santuoką Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. sausio 14 d. sprendimu pagal tuo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso nuostatas šalių turtas nebuvo padalintas. Šiuo atveju darytina išvada, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas baigsis tik šioje byloje išsprendus turto padalinimo klausimą. Tai reiškia, kad turėtų būti nustatytos šią bylą išnagrinėjusio teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina, kad tai, jog nutraukiant santuoką nepadalinto bendro sutuoktinių turto vertė sietina ne su santuokos nutraukimo, o sprendimo dėl turto padalijimo momentu, patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2005;3K-3-251/2006; Vilniaus apygardos nutartys civilinėse bylose Nr.2A-97-345/2014;Nr.2A-1119-560/2015).

16. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centras, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus.

17. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėjo būti aktyvus reikalavimui dėl turto padalinimo ir rinktis įrodymus savo iniciatyva, todėl vadovavosi šalių pateiktais dokumentais. Iš 2021-06-28 išduotame VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše esančių duomenų matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimas nebuvo atliktas ir rinkos kaina nebuvo nustatyta. Ieškovė pateikė VĮ Registrų centras svetainėje atliktos vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį duomenis, patvirtinančius, kad nekilnojamojo turto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 42900 Eur (b. l. 59). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė sprendimo dėl turto padalijimo momentu yra 42900 Eur, todėl, šį nekilnojamąjį turtą pripažinus bendrąja daline nuosavybe ir nustačius, kad kiekvienam buvusiam sutuoktiniui priklauso po ½ dalį nurodyto turto, kiekvienam sutuoktiniui tenkančio turto dalies vertė yra 21450 Eur. Kadangi ieškovė iš esmės prašo santuokoje įgyto turtą padalinti lygiomis dalimis ir nesant kitų siūlymų dėl turto padalinimo bei nenustačius aplinkybių, kurioms esant galima nukrypti nuo turto lygių dalių principo, laikytina, kad siūlomas turto pasidalijimo variantas turtą padalinant lygiomis dalimis po 21450 Eur nepažeidžia šalių interesų.

18. Nustačius, kad negalimas nekilnojamojo turto padalijimas natūra, spręstina dėl turto priteisimo vienai iš šalių ir kompensacijos priteisimo kitai iš šalių. Ieškovė prašo butą priteisti jai, o atsakovui priteisti kompensaciją nekilnojamuoju turtu, t. y. kitu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurį ji įgijo 2022 m. kovo 14 d. už 20000 Eur ir kurio vertė atitinka atsakovui tenkančio turto dalies vertę, išskaičiavus ieškovės sumokėtų mokesčių už butui suteiktas komunalines paslaugas, atsakovui tenkančią mokesčių dalį. Kaip matyti iš pateiktos 2022 m. kovo 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovė už 20000 Eur įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 106-112), t. y. už sumą, kuri nurodyta turto pardavimo skelbime internetiniame puslapyje www.aruodas.lt (b. l. 88-93). VĮ Registrų centro svetainėje atliktos vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį duomenys patvirtina, kad nekilnojamojo turto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 13700 Eur (b. l. 59). Iš pateikto skelbimo matyti, kad butas yra centrinėje miesto dalyje, bendrabučio tipo, parduodamas su dauguma baldų ir buitine technika, bute įrengta atskira nuo bendro naudojimo virtuvė. Iš ieškovės pateiktų mokėjimų kvitų ir sąskaitų matyti, kad viena ieškovė mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas atitinkamu laikotarpiu, todėl atsakovui, kaip bendraturčiui, kyla pareiga atlyginti pusę ieškovės sumokėtos mokesčių dalies. Ieškovė siūlo šią dalį išskaičiuoti iš atsakovui tenkančios turto dalies. Teismas sutinka, kad toks reikalavimas yra pagrįstas, todėl, išskaičius atsakovui tenkančią ieškovės sumokėtų mokesčių dalį, atsakovui tenkančios turto dalies vertė iš esmės atitinka buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę. Be to, paminėtina ir tai, kad ieškovė pateikė mokėjimų kvitus laikotarpiu iki 2022-03-29 (patikslinto ieškinio pateikimo), todėl, įvertinus tai, jog atsakovas iš esmės mokesčių nemoka, tikėtina, kad ieškovei ir toliau mokant mokesčius už nurodytam butui teikiamas komunalines paslaugas, atsakovui tenkanti mokėti ieškovei mokesčių sumos dalis, kurią jis turi pareigą atlyginti ieškovei, ir toliau didės.

19. Pažymėtina tai, kad šioje byloje atsakovas buvo pasyvus, nepateikė teismui atsiliepimo, neišdėstė savo pozicijos procese, neatvyko į teismo posėdžius, nors apie juos jam buvo pranešta tinkamai, nepasinaudojo galimybe pateikti savo nuomonę dėl susiklosčiusios situacijos sprendimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas iš esmės nemoka mokesčių už komunalines paslaugas, o teismas neturi duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas. Ieškovė nurodė, kad jis gauna senatvės pensiją, todėl mažai tikėtina, kad atsakovas turėtų galimybę sumokėti ieškovei kompensaciją piniginėmis lėšomis, jeigu teismas spręstų turtą atidalinti kitu būdu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vertindamas ieškovės nurodomas aplinkybes pagal jos pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovės siūlomas turto atidalijimo būdas susiklosčiusių aplinkybių kontekste labiausiai atitiktų abiejų šalių interesus ir mažiausiai juos pažeistų, kadangi atsakovas neliktų be gyvenamosios vietos, o atsakovė išvengtų konfliktų ir būsimų skolų mokėjimo ateityje. Teismo vertinimu tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir bendrąja daline nuosavybe pripažintas nekilnojamasis turtas atidalintinas tokiu būdu: butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei jos asmeninei nuosavybėn, o atsakovui kaip kompensaciją priteisiant butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė atitinka ieškovei iš atsakovo priteistino buto vertę.

20. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad byloje patyrė 1815 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 515 Eur žyminis mokestis ir 1300 Eur teisinių paslaugų išlaidos, susidariusios už konsultacijas, ieškinio parengimą, pasirengimą posėdžiui, atstovavimą teisme, procesinių dokumentų parengimas ir pateikimas teismui (b. l. 46-50, 120-122) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Ieškovės pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atitinka CPK nuostatas. Įvertinus ieškovės atstovės suteiktų teisinių paslaugų turinį, jog buvo ruošiamas ieškinys, teikiami rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į ieškovės atstovės užimtumą byloje, dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje, teismo posėdyje, spręstina, kad ieškovės patirtos 1300 Eur teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

21. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,82 Eur sumą ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovo valstybei priteistinos 7 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja daline L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe, kurios ½ dalis priklauso L. P. ir ½ dalis priklauso V. P..

Atidalinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį, priklausančią V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės, šį turtą priteisiant L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos asmeninei nuosavybėn, o V. P. priteisti kompensaciją nekilnojamuoju turtu – priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), už L. P. tenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1815 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 Eur (septynių eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.