Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto H. K. atstovės advokatės L. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2.4. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad ANK įpareigoja institucijas (pareigūnus) veikti aktyviai aiškinantis administracinius nusižengimus. ANK 567 straipsnyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio l dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).

2.8. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad Institucija nėra praleidusi ANK 611 straipsnio 5 dalyje ir 616 straipsnio 5 dalyje numatytų terminų. Stovėjimo tvarkos pažeidimas padarytas 2024 m. liepos 12 d., todėl, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas nustatytas ne pažeidimą padariusio asmens akivaizdoje, vadovaujantis ANK 611 straipsnio l ir 5 dalimis, administracinio nusižengimo protokolas ar pranešimas apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti išsiųstas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Šis terminas netaikomas tais atvejais, kai reikalingas papildomas tyrimas. Atkreipiamas dėmesys, kad Institucija pirmą kartą pranešimą transporto priemonės savininkui ar valdytojui išsiuntė tik 2024 m. gruodžio 2 d., t. y. praleidusi 60 kalendorinių dienų terminą. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Institucija pažeidimą užfiksavo rankiniu būdu, tačiau bet kuriuo atveju pažeidimas užfiksuotas ne pažeidimą padariusio asmens akivaizdoje, o duomenų, koks tyrimas buvo atliekamas laikotarpiu tarp 2024 m. liepos 12 d. ir 2024 m. gruodžio 2 d. bei, kas trukdė Institucijai išsiųsti pranešimą transporto priemonės savininkui ar valdytojui nepraleidus minėto 60 kalendorinių dienų termino, nėra.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Palangos miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo N. D.-V. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir H. K. atstovės advokatės L. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje nėra įrodymų, kurie aiškiai ir neabejotinai patvirtintų, jog H. K. gavo Institucijos siųstus dokumentus, o dėl to, kad jis jų negavo, jokios H. K. kaltės nėra (duomenys nepasikeitę, o visos elektroninio pašto dėžutės yra tikrinamos). Pažymima, kad H. K. niekada neteigė, jog pranešimus pastebėjo vėliau ar, kad jie išsiųsti neaktualiais adresais, ir tai sudarytų pagrindą laikyti, kad H. K. nevykdė pareigos laiku pastebėti gautus pranešimus. Tvirtinama, kad H. K. jokių dokumentų iš Institucijos negavo, todėl nieko negavęs negalėjo nieko ir pastebėti. Apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024, kurioje padaryta išvada, jog Institucija neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu) išsiuntimu, o privalo imtis priemonių, kad įsitikintų, jog procesinis dokumentas – pranešimas apie administracinį nusižengimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, buvo įteiktas aptariamoje normoje išvardytiems asmenims, teigia, kad kadangi šioje byloje nebuvo nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam H. K. buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį ir jis apie tai žinojo, jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio ir administracinio nusižengimo sudėties kaip visumos, o tai daro administracinio nusižengimo teiseną negalimą (ANK 565¹ straipsnio l punktas). Be to, Institucija, siųsdama reikalavimą administracinėn atsakomybėn patraukto H. K. vadovaujamo juridinio asmens elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini) ir duomenys neskelbtini)), šioje byloje nesilaikė ir ANK 573 straipsnio l dalies nuostatų.

7. ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą, o šio straipsnio 2 dalyje – už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai. Aptariamos teisės normos pažeidimas konstatuojamas tik nustačius konkrečių SEAKĮ nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Taigi, aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti. Tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė.

8. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ANK 431 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą kartu su SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga ir ANK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, konstatavo, kad, transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui negavus pareigūno reikalavimo nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, ir apie tokią pareigą nežinant, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad jis pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024).

9. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020).

10. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje aktualaus reikalavimo įteikimą reglamentuoja ANK 573 ir 611 straipsniai. Institucija turi teisę reikalavimą transporto priemonės savininkui (valdytojui), šiuo atveju – juridinio asmens vadovui, siųsti vienu iš ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, tarp jų ir elektroniniu paštu. Tačiau kasacinis teismas, sistemiškai vertindamas minėtas ANK normas, išaiškino, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, kad administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti, kad tai matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015, 2AT-24-719/2024). Tokia nuostata atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią administracinių nusižengimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme (2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01).

11. Analizuojant teismų praktiką, susijusią su tinkamu dokumentų įteikimu baudžiamosiose bylose, matyti, kad įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis. Tad, nors BPK ir nustato galimybę asmeniui apie teismo posėdį pranešti ne šaukimu, o pranešimu, teismas turi įsitikinti, jog asmeniui apie teismo posėdį pranešta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-654/2023). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją tinkamu laiku, negali būti laikomas tinkamu pranešimu (2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08).

12. Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, kad aptarta praktika suteikia pagrindą daryti išvadą, jog ir administracinių nusižengimų bylose Institucija neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu) išsiuntimu, o privalo imtis priemonių, kad įsitikintų, jog procesinis dokumentas – pranešimas apie administracinį nusižengimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, buvo įteiktas aptariamoje normoje išvardytiems asmenims, o šiuo atveju aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti ir tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-24-719/2024).

13. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, ANK įpareigoja institucijas (pareigūnus) veikti aktyviai aiškinantis administracinius nusižengimus. ANK 567 straipsnyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024, 2AT-24-719/2024).

14. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų nustatyta, jog pranešimas H. K. buvo siųstas 2024 m. gruodžio 13 d. elektroninio pašto adresu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2024 m. gruodžio 2 d., 2024 m. gruodžio 13 d. bei 2025 m. sausio 7 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) (b. l. 13–14). Tačiau, tiek teismo posėdžio metu, tiek ir skunduose teismams, administracinėn atsakomybėn patraukto H. K. advokatė teigė, jog elektroniniu paštu H. K. jokių pranešimų negavo. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pranešimą transporto priemonės savininkui ar valdytojui išsiuntė ir registruota pašto siunta, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip nustatyta iš (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 21 d. siunta grąžinta siuntėjui. Iš 2025 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo H. K. paaiškinimo nustatyta, jog apie pareigą pranešti apie transporto priemonės valdytoją jis sužinojo tik gavęs administracinio nusižengimo protokolą. Šis paaiškinimas buvo išsiųstas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), o pačiame elektroniniame pašte nurodytas H. K. elektroninis paštas (duomenys neskelbtini).

15. Iš aptartų duomenų nustatyta, kad pranešimas buvo siųstas H. K. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), ataskaitoje apie pranešimą nurodyta, kad „Išsiųsta“, tačiau byloje nėra jokių H. K. paaiškinimą paneigiančių duomenų, kad jis pranešimo, siųsto aptartais elektroninio pašto adresais, negavo. Priešingai, aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gruodžio 13 d. pranešimas tuo pačiu laiku, t. y. 9.50 val., buvo siųstas net du kartus, tačiau vienu atveju ataskaitoje nurodyta, kad „Išsiųsta“, o kitu atveju „Neišsiųsta“, nepaneigia to, kad galėjo būti trikdžių siunčiant pranešimą, bei kartu nepaneigia būtent H. K. paaiškinimo, kad jis elektroninių laiškų negavo.

16. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas konstatavo, kad asmuo viešajame registre nurodydamas savo elektroninį pašto adresą, iš esmės patvirtina, kad šiuo elektroniniu paštu jis bus pasiekiamas. Tai reiškia, kad asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes. Ši aplinkybė suponuoja ir asmens pareigą tinkamai nustatyti elektroninį paštą, kad pageidautini gauti elektroniniai laiškai nebūtų filtruojami ir patektų į „brukalų“ (spam) katalogą, taip pat rūpintis, kad elektroninio pašto dėžutė nebūtų užpildyta, dėl to elektroniniai laiškai nepasiektų adresato, arba adresatą pasiektų pavėluotai, juolab, kad pats asmuo prieš nurodydamas savo elektroninį pašto adresą, yra laisvas pasirinkti elektroninio pašto paslaugos tiekėją. Pareiškėjas, būdamas atsakingas už savo duomenų teikimą atitinkamiems registrams, valstybės institucijoms, prisiima riziką, jog minėtuose registruose esančiais pašto ir elektroninio pašto adresais siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais.

17. Kaip matyti, ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neturėjo objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad H. K., kaip juridinio asmens vadovui, buvo tikrai tinkamai pranešta apie administracinį nusižengimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, kad jis žinojo apie reikalavimą, tačiau jo nevykdė, bei visiškai nepagrįstai H. K. atsakomybę pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį siejo ne su atitinkamo reikalavimo tinkamu įteikimu ir jo nevykdymu, o su jo išsiuntimo aplinkybėmis, kad tik H. K., būdamas atsakingas už savo duomenų teikimą atitinkamiems registrams, valstybės institucijoms, turi prisiimti riziką dėl to, jog minėtuose registruose esančiais pašto ir elektroninio pašto adresais siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais. Apylinkės teismas konstatavo, kad H. K. neatnaujino savo duomenų, bei padarė išvadą, kad H. K. veikė neatidžiai ir nerūpestingai, t. y. tai, jog Juridinių asmenų registre nurodytu elektroniniu pašto adresu, kaip bendrovės vadovas, nesinaudojo tinkamai, yra jo paties kaltė, dėl to jis turi prisiimti ir kilusias neigiamas pasekmes.

18. Tačiau šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Šaukimų ir procesinių dokumentų siuntimas juridinio asmens (pavyzdžiui, fizinio asmens darbovietės ar mokymosi įstaigos) elektroninio pašto adresu nėra numatytas. Gramatiškai aiškinant ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatas, per darbovietę, mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai fiziniams asmenims gali būti įteikiami tik registruotąja pašto siunta. Tai nereiškia, kad tinkamu šaukimų ir procesinių dokumentų įteikimo būdu negali būti pripažinti ir kitokie nei ANK 573 straipsnyje išvardyti būdai, jei tuos dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys gavo asmeniškai ir laiku. Tačiau, kilus abejonių ar ginčui dėl tokių dokumentų įteikimo, turi būti vertinama, ar Institucija laikėsi ANK nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-24-719/2024). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimą, apygardos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju Institucija, siųsdama aptariamą reikalavimą administracinėn atsakomybėn patraukto H. K. vadovaujamo juridinio asmens elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), kuris nurodytas VĮ „Registrų centras“ kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresas, taip pat nesant jokių duomenų, kad H. K. būtų išreiškęs pageidavimą gauti procesinius dokumentus šioje administracinio nusižengimo byloje ir kitu elektroninio pašto adresu (kaip pvz., (duomenys neskelbtini), šioje byloje nagrinėjamu atveju nesilaikė ir ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų.

19. Pažymėtina, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kadangi šioje byloje nebuvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam H. K. buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį ir jis apie tai žinojo, konstatuotina, kad jo veikoje nėra ANK 431 straipsnio 2 dalies subjektyviosios pusės požymio ir administracinio nusižengimo sudėties kaip visumos, o tai daro administracinio nusižengimo teiseną negalimą (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutartis bei Palangos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. sausio 30 d. nutarimas naikintini ir H. K. administracinio nusižengimo teisena, nesant administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio l punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutartį ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. sausio 30 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalį H. K. nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.