Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą mažajai bendrijai „Restauratoriai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl bankroto bylos iškėlimo

19. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

20. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

23. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

24. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią bendrovę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

25. Tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę. Nors bendrovės (ne)mokumą apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau bendrovės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės (ne)mokumo būklę.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, yra tikrinama konkrečios bendrovės turtinė padėtis, galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir toliau tęsti ūkinę komercinę veiklą, t. y. bendrovės mokumas ir gyvybingumas.

27. Apeliacinės instancijos teismas iš pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų atsakovės finansinės apskaitos dokumentų už 2023-2025 metus nustatė, kad atsakovės turimi įsipareigojimai neviršijo įmonės turimo turto vertės. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad visais metais didžiausią įmonės turimo turto dalį sudarė per vienus metus gautinos sumos, t. y. 2023 metais – 48 766 Eur (beveik 69 procentai), 2024 metais – 63 644 Eur (beveik 62 procentai), 2025 metais – 90 239 Eur (beveik 86 procentai). Duomenų, kad metai iš metų gautinos sumos buvo gautos faktiškai, byloje nepateikta.

28. Teismų praktikoje nurodoma, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis. Juridinis asmuo faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti juridiniam asmeniui aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023; 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-577/2024). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015), todėl atsakovei, žinančiai apie jai keliamą bankroto bylą, neteikiant įrodymų apie savo mokumą, galimybes atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto sudėtį (realią vertę) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).

29. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje rėmėsi paminėta suformuota Lietuvos apeliacinio teismo praktika, tačiau priėjo prie nepagrįstos išvados, kad atsakovės galimybė išsiieškoti (prisiteisti) iš skolininkės namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje bendrijos 63 644,47 Eur dydžio įsiskolinimą yra realios. Vien pats faktas, kad atsakovė su nurodyta bendrija bylinėjasi teisme, dar nereiškia, jog nurodyto dydžio skola bus priteista, juolab, kad byloje yra pareikštas ir priešieškinis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien balanse nurodyto trumpalaikio turto vertė nereiškia, kad bendrovė tokios vertės turtu disponuoja ir (ar) įgis artimiausiu metu, ir iš šio turto galės įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Balanse nurodyti debitoriniai įsiskolinimai negarantuoja, kad jie iš tiesų bus bendrovei sumokėti, todėl atsakovės debitorinės skolos, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, negalėjo būti laikomos realiu bendrovės turtu, pakankamu padengti pirmosios instancijos teismo nustatytus kreditorių finansinius įsipareigojimus.

30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės vadovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog turi dar vieną skolininkę – UAB „Celtiksa“, kurios skola bendrovei yra 26 595 Eur. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas išieškojimo realumo klausimo iš šios skolininkės nenustatinėjo, o byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių nuspręsti, kad šio įsiskolinimo išieškojimo galimybės yra realios.

31. Nagrinėjamu atveju atsakovės vadovas pateikė duomenis, kad 2025 m. gruodžio 10 d. bendrija pasirašė sutartį su MB „Mažas kiemas“ dėl Specialiosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini) Vilniuje, paprastojo remonto darbų, 310 000 Eur sumai. Darbų pradžia 2026 m. vasario 1 d. Planuojama marža apie 7 proc. (apie 21 700 Eur). Anot pirmosios instancijos teismo, tai patvirtina atsakovės pastangas vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais.

32. Kaip minėta, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, reikšminga tai, kaip bendrovė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams. Tinkamas bendrovės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas bendrovės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl bendrovės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022). Vertindamas bendrovės gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti, be kita ko, ir tai, kiek darbuotojų dirba bendrovėje, kokia darbuotojų skaičiaus kaita ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-689-407/2024).

34. Paminėtos sutarties 5.2 punkte yra numatyta, kad į darbų kainą įeina darbo jėgos, mechanizmų darbo ir medžiagų kaina, mokesčiai, draudimo, transportavimo ir kitos pagal sutartį subrangovui (atsakovei) priklausančios su darbais susijusios išlaidos. Subrangovas pareiškia, kad į darbų kainą, kuri numatyta specialiosios dalies punkte (d) yra įtraukęs visus nurodytus ir technologiškai būtinus atlikti darbus (net jeigu jie nėra atskira eilute išskirti darbų kiekių žiniaraštyje). Nors sutartyje konkrečiai nėra detalizuotos nurodytos išlaidos, tačiau paprastai į darbų nurodytą kainą įeina kvalifikuotų darbuotojų samdymas, kurių atsakovė neturi. Taip pat atsakovė privalėtų darbuotojus aprūpinti tinkamais darbo rūbais ir apsauginiais batais bei kitomis, darbui reikalingomis priemonėmis, užtikrinančiomis tinkamą darbų saugą, draudimais bei padengti tiek darbuotojų, tiek specialiosios technikos transportavimo išlaidas. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad darbų vykdymui atsakovė būtų gavusi iš MB „Mažas kiemas“ avansą. Vertinant planuojamą gauti maržą iš nurodytos sutarties vykdymo, įvertinus savų darbuotojų samdymą ir (ar) jų nuomą akivaizdu, kad net ir prognozuojant sėkmingą sutarties įvykdymą, atsakovės gauta nauda, iš esmės jos galimybių padengti susidariusius įsiskolinimų nebūtų pakankama.

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2025 metų balanso duomenimis įmonės viso turto vertė siekė 105 368 Eur (ilgalaikis turtas – 12 697 Eur, trumpalaikis turtas – 92 671 Eur, iš kurio atsargos 1 216 Eur, per vienus metus gautinos sumos 90 239, pinigai ir pinigų ekvivalentai 1 216 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 62 543 Eur. 2025 metų pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonės pelnas sudarė 2 487 Eur.

36. Nagrinėjamu atveju, sistemiškai atsižvelgiant į pateikto balanso duomenis, bei atsakovės įsipareigojimus pagal sutartį, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo abejoti, kad 2025 m. gruodžio 10 d. sudaryta su MB „Mažas kiemas“ sutartis dėl Specialiosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini) Vilniuje, paprastojo remonto darbų, 310 000 Eur sumai, gali būti įvykdyta. Pirmosios instancijos teismas realių jos įvykdymo galimybių nenustatinėjo, apsiribodamas formaliu teiginiu, jog ji parodo atsakovės siekį realiai vykdyti veiklą.

37. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bendrovės mokumą likvidumo testo aspektu, pažymi, kad byloje nustatyta, jog atsakovė neturi nekilnojamojo turto ir jos vardu registruotoms transporto priemonėms taikytinas areštas, ji neturi lėšų įsiskolinimams padengti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad bendrovė šiuo metu iš viso turi kokio nors turto ir vykdo realią ūkinę komercinę veiklą. Net jei ir būtų pagrindo sutikti, kad 2025 m. gruodžio 10 d. sudaryta su MB „Mažas kiemas“ gali būti įvykdyta, atsakovė iš jos gautų vos 21 700 Eur. Kas sudarytų tik trečdalį turimų finansinių įsipareigojimų sumos.

38. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė sistemingai ilgą laiką, t. y. nuo 2024 m. nemoka mokesčių, bendrovė nuo 2022 m. lapkričio 19 d. periodiškai neturi valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų darbuotojų.

39. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovė negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams ir jog bendrovės finansiniai sunkumai yra rimti, t. y. bendrovė likvidumo aspektu yra moki. Nustatytos aplinkybės, kad iš bendrovės priverstine tvarka nepavyksta išieškoti nuo 2025 m. susidariusios mokestinės nepriemokos, kuri nuolat didėja, bendrovė nebeturi darbuotojų ir nuo 2025 m. spalio 14 d. laiku nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, patvirtina, jog bendrovės negalėjimas sumokėti skolas nėra laikino pobūdžio. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės prievolių (mokestinės nepriemokos, socialinio draudimo įmokų) nevykdymas yra sisteminio ir ilgalaikio pobūdžio.

40. Kaip minėta, bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią bendrovę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus. Taigi, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu tęsti galimai šiuo metu nemokaus juridinio asmens egzistavimą, toliau didinant skolas kreditoriams. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyta, jog atsakovė būtų patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos, ar neegzistuotų jokios perspektyvos atkurti įprastą veiklos vykdymą ir stabilizuoti bendrovės finansinę būklę, pripažintina nepagrįsta.

41. Nors pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovės skolos minėtoms kreditorėms nėra labai didelės ir nėra ilgalaikės, sprendžiant dėl bendrovės (ne)mokumo ir (ne)gyvybingumo svarbu ne įsiskolinimų dydis, o realios bendrovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Aplinkybė, kad minėtos skolos turi didėjimo tendenciją ir nėra grąžinamos ilgą laiką, patvirtina, kad įsiskolinimai bendrovei yra reikšmingi.

42. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kaip minėta, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-934/2024; 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-790/2024).

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai įvertino atsakovės (ne)mokumą nei balanso testo, nei likvidumo testo aspektais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apie bendrovės gyvybingumą nusprendė iš esmės iš bendrovės Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinių ataskaitų už 2023-2025 m., kurių duomenys nepatvirtina, jog bendrovė yra gyvybinga šiuo metu, t. y. vykdo veiklą, generuoja pajamas, atsiskaito su kreditoriais ar galės tą padaryti artimiausiu metu. Taigi, teismo išvados dėl bendrovės mokumo ir gyvybingumo nėra pagrįstos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą, pastangas mažinti įsipareigojimus kreditoriams. Priešingai, kaip minėta, iš byloje nustatytų aplinkybių galima spręsti, kad bendrovė veiklos nevykdo ir ilgą laiką nemoka mokesčių, be to, nebeturi valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų darbuotojų.

44. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo nutartį ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; 2024 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-1120/2024).

45. JANĮ 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokumo bylą yra apskųsta, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs šią nutartį, negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą. Taigi, nemokumo bylos (bankroto ar restruktūrizavimo) iškėlimo klausimas priskirtas pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-823/2021).

Dėl bylos procesinės baigties

46. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes klausimą dėl bankroto bylos bendrovei neiškėlimo išsprendė formaliai. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas atsakovės nemokumo situacijos analizę, netinkamai įvertino bylos duomenis, dėl to klaidingai nusprendė dėl bendrovės finansinių sunkumų laikinumo, gebėjimo juos išspręsti. Teismas netinkamai įvertino bendrovės finansinę būklę, t. y. mokumą, balanso ir likvidumo testo aspektais, jos gyvybingumą ir gebėjimą laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatliko išsamaus jų teisinio įvertinimo. Taigi, yra teisinis pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal JANĮ 25 straipsnio 3 dalį nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį atsisakyti iškelti bankroto bylą, negali priimti nutarties iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo mažajai bendrijai „Restauratoriai“ grąžinti nagrinėti iš naujo.