Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S. (V. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), be pilietybės, rusas, išsiskyręs, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1. Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies teismo 1987 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 35, 42 ir 45 straipsnius, 90 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir 250 straipsnio 2 dalį – ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1989 m. balandžio 25 d. nutartimi paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos neatlikęs vienerių metų devynių mėnesių ir devynių dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies;

2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1990 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 42 ir 43 straipsnius, 118 straipsnio 1 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį – penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3. Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 273 straipsnio 2 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme su 1 000 Lt dydžio bauda ir turto konfiskavimu;

4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1998 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 42 straipsnio 3 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme su 1 000 Lt dydžio bauda ir turto konfiskavimu;

5. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 35 straipsnį ir 271 straipsnio 2 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme su penktadalio turto konfiskavimu.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. vasario 14 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 8-1, 79, 80, 85, 201-1, 203-1, 212, 213-1, 225, 229, 230, 230-1, 231, 232-1, 232-4, 234, 236, 237, 239, 243, 246, 251, 253, 254, 256, 260, 264, 271, 274, 275, 278, 280, 281, 291, 292, 293, 296, 309, 310, 314, 315, 316, 320, 321, 323, 326-1, 326-2, 328, 329-2 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki vienerių metų ir šešių mėnesių.

2000 m. birželio 23 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atleistas nuo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. vasario 14 d. nutartimi sumažintos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies;

6. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. liepos 27 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 4 dalį ir 271 straipsnio 3 dalį, 35 straipsnį – trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme su pusės turto konfiskavimu, pripažintas itin pavojingu recidyvistu.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. spalio 20 d. nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki dvejų metų;

7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 1 ir 4 dalis, 35 straipsnį – trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme su pusės turto konfiskavimu, pripažintas itin pavojingu recidyvistu.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. birželio 2 d. nutartimi nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir panaikinta turto konfiskavimo bausmė.

Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. birželio 2 d. nutartis pakeista, paskiriant dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 1 d. nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė;

8. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnį – 375 Lt dydžio bauda;

9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – dvejų metų vieno mėnesio ir penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 7 d. nuosprendžiu nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, taip pat iš BK 178 straipsnio 4 dalies pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė;

10. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. spalio 17 d. nutartimi, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo2005 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. nutartimi paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos neatlikęs devynių mėnesių ir dvidešimt penkių dienų laisvės atėmimo bausmės dalies;

11. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

12. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį – šešerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (trys veikos), 214 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 215 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 289 straipsnį (trys veikos) – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, ir skirta galutinė septynerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendis pakeistas. Sumažinta bausmė, paskirta pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (trys veikos). Nurodytas bausmės subendrinimo pagrindas iš BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pakeistas BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis. Kita nuosprendžio dalis, įskaitant galutinę bausmę, palikta nepakeista;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

S. M. (S. M.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, teistas:

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda;

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – trisdešimties parų arešto bausme;

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. ir 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bei, vadovaujantis BK 64 straipsniu, su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda;

6. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dvidešimties parų arešto bausme.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi subendrinta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė ir 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda (laisvės atėmimo bausmę atlikęs 2019 m. rugpjūčio 7 d.);

7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, keturiasdešimties parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityta laikiname sulaikyme 2019 m. rugsėjo 21 d. išbūta viena para, ją prilyginant vienai arešto parai (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2018 m. lapkričio 13 d. 11.30 val. Vilniaus pataisos namuose, esančiuose Vilniuje, Rasų g. 8, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę drausmės grupėje, neteisėtai turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti pas save laikė (turėjo) 0,0105 g psichotropinės medžiagos „FUB-AMB“, kurią platinimo tikslu nešė į Vilniaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos odontologo kabinetą ir ketino perduoti nuteistajam S. M.. Taip V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teisme kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino iš dalies. Jis neneigė, kad atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose įgijo psichotropinę medžiagą, kuri 2018 m. lapkričio 13 d. atliekant jo asmens kratą buvo surasta. Tačiau nesutiko su pareikštu kaltinimu, kad pas jį surastą psichotropinę medžiagą jis įgijo turėdamas tikslą ją išplatinti S. M. ar kitiems nuteistiesiems. Tvirtino, kad pas jį surastą psichotropinę medžiagą būtų suvartojęs vienas pats ir niekam jos perduoti neketino. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus V. S. parodė, kad pažįsta S. M.. 2018 m. lapkričio mėnesį jie kartu atliko bausmę Vilniaus pataisos namuose. Jie tarpusavyje yra kalbėję telefonu ir byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai vyko tarp jų, tačiau šių pokalbių metu jie kalbėjo apie tabaką, o ne apie psichotropines medžiagas. Jis nesiruošė pas jį rastos psichotropinės medžiagos perduoti S. M. ir telefoninio pokalbio metu jo nemokė, kaip tinkamai ją panaudoti. Ikiteisminio tyrimo metu jo pareigūnė netinkamai surašė apklausos protokolą ir neteisingai pažymėjo, kad pas jį surastą psichotropinę medžiagą jis ketino perduoti kitam jo neįvardintam nuteistajam.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju V. S. parodė, kad 2018 m. lapkričio 13 d. jis atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų drausmės grupėje, kameroje Nr. 4D. Pripažino, kad 2018 m. lapkričio 13 d., apie 11.30 val., į stomatologo kabinetą nešėsi tabaką su psichotropinėmis medžiagomis. Parodė, kad ten turėjo ateiti kažkoks nuteistasis, kuriam jis ketino perduoti turėtas psichotropines medžiagas, tačiau tai neturėjo būti S. M.. Tvirtino, kad su kitu nuteistuoju, kurio pavardės nenurodė, dėl psichotropinių medžiagų su tabaku perdavimo jis tarėsi rašteliais. Paaiškino, kad pas stomatologą vizitui buvo užsiregistravęs 2018 m. lapkričio 13 d. Perklausęs savo pokalbių įrašų su nuteistuoju S. M., nurodė, kad S. M. jo klausė, kaip galima padaryti psichotropinę medžiagą, o jis jam paaiškino. Atsisakė nurodyti, kokiu būdu gavo psichotropinių medžiagų (1 t., b. l. 120-122).

Apklausiamas teisme kaltinamasis S. M. pareikštų kaltinimų nepripažino. Jis neneigė, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose telefonu bendravo su V. S.. Jų telefoniniai pokalbiai buvo užfiksuoti, o pokalbių turinys yra bylos medžiagoje ir jam įteiktame kaltinamajame akte. Tvirtino, kad pokalbių metu jis neprašė, jog V. S. į odontologo kabinetą atneštų jam skirtą psichotropinę medžiagą. Jų telefoniniai pokalbiai buvo neįpareigojantys ir apie nereikšmingus dalykus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju S. M. nepripažino jam pareikštų įtarimų ir atsisakė duoti parodymus (1 t., b. l. 175-176).

Iš byloje esančio Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiosios specialistės K. V. 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad V. S. naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o S. M. naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir judriojo ryšio įrenginiu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 41).

2019 m. vasario 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo pateikti išslaptinti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos dokumentai ir CD-R laikmena, kurioje, vykdant tiriamųjų S. M. ir V. S. telefono ryšio tinklais perduodamos informacijos turinio slaptą kontrolę ir fiksavimą, užfiksuoti tiriamojo S. M. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei tiriamojo V. S. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbiai ir trumposios žinutės (1 t., b. l. 55-85, vokas Nr. 1).

Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiosios specialistės K. V. 2019 m. vasario 6 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, pagal Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos A. S. 2018 m. lapkričio 2 d. nutartį dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, vykdant tiriamųjų S. M. ir V. S. telefono ryšio tinklais perduodamos informacijos turinio slaptą kontrolę ir fiksavimą, pateiktuose pokalbiuose užfiksuota informacija apie tiriamųjų S. M. ir V. S. vykdytą nusikalstamą veiklą, kurios požymiai atitinka BK 260 straipsnį (1 t., b. l. 72-84).

Užfiksuota, kad 2018 m. spalio 27 d. 23.28 val. tiriamasis S. M. (Nr. (duomenys neskelbtini)) skambino tiriamajam V. S. (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pokalbio metu tam tikrais momentais asmenys kalbėjo užuominomis, kaip galima suprasti S. M. priminė V. S. apie anksčiau vykusį pokalbį, kurio metu S. M. prašė pagalbos, o V. S. sakė, jog turi tam reikalui prisijungti prie interneto, kad susisiekti su žmogumi. V. S., prisiminęs tą pokalbį, toliau pasakė, kad dabar turi šiek tiek kitą „temą“, žymiai geresnę ir ją galėtų duoti S. M.. Iš tiriamųjų pokalbio turinio galima suprasti, jog pas S. M. ateis tiriamojo V. S. pažįstamas (tyrimo nenustatytas asmuo), su kuriuo šis viską turės suderinti. V. S. pažymėjo, kad išvis nenori, kad apie tai būtų kalbama telefonu.

SM: Nu taip, norėjau...

SM: Nu nenoriu aš...pameni aš ten sakiau...tu gal ten padėtum...pameni sakei: man reikia prie interneto prisijungti...

SM: Nu blin, tu ten sakei, karoče, pameni aš, b..., prašiau: surask man tą daiktą, o tu sakei, kad tau reikia susisiekti su žmogeliu per internetą

VS: A, karoče, klausyk, aš dabar turiu šiek tiek kitą temą, tai... b..., aš tau kaip nors galėčiau ten ją duoti

VS: Aš paprašysiu, kad jis pas tave ateitų.

2018 m. lapkričio 12 d. 18.54 val. tiriamasis V. S. (Nr. (duomenys neskelbtini)) skambino tiriamajam S. M. (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pokalbio metu S. M. užuominomis teiravosi tiriamojo V. S., kaip iš tolesnio pokalbio sužinota, kada dirbs stomatologas, t. y. kada bus galimybė tiriamajam V. S. perduoti tiriamajam S. M., kaip galima suprasti, narkotines medžiagas. Pokalbio metu V. S. informavo S. M., jog stomatologas bus trečiadienį. Iš pokalbio turinio galima suprasti, kad toliau S. M. užuominomis teiraujasi V. S. kaip gautus narkotikus reikės paruošti, į ką V. S. paaiškina (užuominomis), kad kai S. M. gaus šias medžiagas, tegul pasikviečia nuteistąjį (tapatybė nenustatyta), kuris prieš tai buvo drausmės grupėje. S. M., supratęs tiriamojo V. S. užuominas, iškarto apie tai patvirtino. Tačiau toliau prašo jam pačiam paaiškinti, nes nori pats žinoti visą pagaminimo procesą. Pokalbio metu S. M. pasitikslina, ar tas medžiagas reikės sumaišyti su vandeniu, į ką V. S. paneigia ir paaiškina, kad reikės sukarpyti ir išmaišyti. Į tai S. M. išreiškė nuostabą, o V. S. papildo, jog, kaip galima suprasti, šis narkotikas yra stiprus, nes užtraukus vieną dūmą krentama nuo kojų. Tuomet S. M. nesupratęs, dar kartą prašo jam viską patikslinti, t. y. kaip viskas yra paruošiama. V. S. pakartotinai paaiškina, kad mažomis žirklutėmis reikia viską sukarpyti smulkiais kvadratėliais ir sumaišyti su tabaku, o sumaišius su tabaku, dar kartą sukarpyti kartu su tabaku, o po to padalinti į tiek dalių kiek jam reikės. Kadangi V. S. tiksliai nežino, kokį narkotikų kiekį tiriamajam S. M. tyrimo nenustatytas asmuo perduos, nes, kaip galima suprasti, S. M. sumokėjo už mažesnį kiekį, nei jie buvo susitarę, dabar V. S. negali tiksliai paaiškinti, kokiu santykiu gautą narkotiką reikės sumaišyti su tabako kiekiu. V. S. aiškindamas paklausė tiriamojo S. M., ar šis prisimena, kai vieną vakarą V. S. negalėjo kalbėti telefonu, sakydamas jog yra užsiėmęs. Kaip tik tuo metu V. S., kaip galima iš pokalbio suprasti, gautą narkotiką maišė su tabaku. S. M. paklausė, kiek jam iš to gauto gavosi. V. S. atsakė – dešimt, į ką S. M. klausdamas pasitikslino, ar dešimt dozių (savadarbių cigarečių). V. S. atsakė patvirtinančiai, po ko pridūrė – gramų. Taip pat iš pokalbio turinio galima suprasti, kad pats V. S. tokių savadarbių cigarečių nerūko (181102_tkd01: IID-1003) 2018 m. lapkričio 12 d. 18.54.31 (pokalbis nuo 1.50 min.)

Iš Nr. (duomenys neskelbtini) (VS) į Nr. (duomenys neskelbtini) (SM)

SM: Nu kas...kas...kas mums reikalingas, kad nueiti...

VS: Ne, koks vanduo, b..., ką čia varai, sukarpyti ir išmaišyti

SM: Aj... taip tipo...

SM: Nu n...

VS: Ten, aš tau sakau... užtat kokia ch..., vieną dūmą padaro ir krenta n...

VS: Smulkiai...smulkiai supjaustai mažais...mažais, labai mažais kvadratėliais ir išmaišai...ir viskas

SM: Jo? smulkiai sukarpysi mažomis žirklutėmis tokiomis, girdi...ir, karoče, viską išmaišysi, ir kai paimsi tabaką, kartu dar sukarpysi, kad tabaką susmulkinti, ir paskui padalinsi į tas dalis, nu kiek tau reikia dalių ir viskas

SM: Gerai...gerai...

VS: Tada...kai man skambinai vakare, aš dariau, kai sakiau, kad negaliu dabar bazarinti

SM: Nu...nu...nu...

SM: A...supratau. Gerai tada, o tai kiek maždaug jis paduos?

VS: Aš nežinau. Jis gi tikėjosi, kad tu paduosi daugiau, n... b...

VS: Nu aš nežinau. Ką paduos, tu juk žinai, man šita ch... išvis nereikalinga.

VS: Jo... Tai, karoče, viskas, kas bus, jo...aš nežinau kiek jis paduos, aš tau paskui paskambinsiu pasakysiu, n... b..., kiek daryti; aš nežinau kiek jis paduos paskui...kiek bus, viską smulkiai

2018 m. lapkričio 12 d. 20.26 val. tiriamasis V. S. (Nr. (duomenys neskelbtini)) paskambinęs tiriamajam S. M. (Nr. (duomenys neskelbtini)) užuominomis praneša, kad jam tyrimo nenustatytas asmuo jau padavė, kaip galima suprasti narkotines medžiagas. S. M. paklausė, kokį kiekį, į ką V. S., iš pokalbio turinio galima suprasti, paaiškino, kad narkotikus jam padavė jau sumaišytus su tabaku, ir jo manymu ten yra apie 3 gramus. S. M. tai išgirdęs labai susinervino, nes gavo labai mažai, ir pergyveno, kaip galima suprasti, ar pardavus šias medžiagas galės atgauti savo išleistus pinigus. Taip pat S. M., pergyvendamas, kad gavo mažiau nei buvo tartasi, ir kitu pavidalu, nei ankščiau buvo paduodama, užsiminė, kad daugiau su šiuo tyrimo nenustatytu asmeniu jokių reikalų ateityje neturės V. S. nuramina tiriamąjį S. M., kad gauto narkotiko jam užteks ir pačiam parūkyti ir pardavimui. Taip pat V. S. pataria S. M. į gautą tabaką, sumaišytą su narkotikais, dar papildomai pridėti tabako, kad būtų didesnis kiekis. Į šį patarimą S. M. patvirtino, kad ir jis pats apie tai pagalvojo. Tačiau toliau pergyveno, kad gavo mažęsnį kiekį, negu tikėjosi. Taip pat S. M. pergyveno, ar šis jau paruoštas tabakas su narkotikais yra veiksmingas, t. y. ar stiprus, ir prašė tiriamojo V. S., kad šis duotų kažkam (tyrimo nenustatytu asmeniui) pamėginti užtraukti dūmą. Tačiau V. S. kategoriškai nesutiko ir paaiškino, kad jis šį tabaką jau supakavo. V. S., gavęs minėtą tabaką iš nenustatyto asmens, iškarto jį įpakavo į kitą popierių, nes šis popierius, kuriame buvo paduota, buvo lipnus nuo saldainių. Sudėjęs tabaką į kitą popierių V. S. apvyniojo jį lipnia juosta. Tiriamieji sutarė, kad V. S. šį tabaką (su narkotinėmis medžiagomis) atneš trečiadienį pas stomatologą, kur jį perduos tiriamajam S. M. (181102_tkd01: IID-1008) 2018 m. lapkričio 12 d. 20.26.15 (pokalbis nuo 1.10 min iki 4.00 min.)

Iš Nr. (duomenys neskelbtini) (VS) į Nr. (duomenys neskelbtini) (SM)

SM: Nu n...

VS: Nu. Karoče, aš iškart paėmiau ir subėriau į kitą popierių, nes popierius biški drėgnas buvo, jis kartu su saldainiais įdėjo, b...

VS: Nu, b..., aš taip pažiūrėjau, karoče, ten bus kokie... b..., nu 3 gramai yra kokie

VS: Ne, tai ir sau, nu ir ten... jei pardavimui n..., b... ir sau...ir...parūkyk, ch... žino

VS: Karoče, šita, klausyk, aš tu juk žinai, man tai p..., aš iškart supakavau...

VS: Ne...ne...

SM: Nu gerai, vėl n... blin, karoče n...

VS: Iškart su lipnia juosta apklijavau viską n... karoče, ir viskas, pas mane gulės iki trečiadienio, o trečiadienį eisiu ten ir paduosiu tau ten

SM: Jo...jo...jo... gerai...b... nu jis ten geras, irgi ten?

VS: Nu turi būti geras, aš juk nežinau b..., aš juk nerūkau b...

SM: Nu...nu...

VS: Aš ten pažiūrėjau, žinai, kaip atrodo, ten matosi tie lašiukai n... o kaip ten...kas ten ch... žino

SM: Nu, negalėjo jis, b..., kitaip padaryt, kaip tu sakei, galėjo jis taip padaryti

VS: Galėjo, bet matai, b..., aš juk nežinau, anksčiau kitaip perduodavo čia

VS: Ne...tai atgausi bet kokiu atveju, ten dar, karoče, aš kaip suprantu...šita paimsi dar pridėsi tabako...

SM: Jo...jo...

VS: Jo. Ir normaliai dar pridėk, kiek yra, jo..., puse dar pridėsi

VS: Nu matosi...matosi, tabakas susmulkintas..ch...

SM: Trečiadienio, jo...

2018 m. lapkričio 13 d. 12.12 val. tiriamasis S. M. (Nr. (duomenys neskelbtini)) paskambino tiriamajam V. S. (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pokalbio metu V. S. buvo labai susinervinęs. Iš pokalbio turinio manytina, kad apie tai, kad pas V. S. pareigūnai rado anksčiau nurodytą paketą su narkotikais ir tabaku, S. M. jau žinojo, nes papriekaištavo V. S., kad jie gi tarėsi trečiadieniui, tačiau į tai V. S. atsakė, kad nieko negalėjo pakeisti, nes jį šiandien, kaip suprantama, vedė pas stomatologą. S. M. į tai nusikeikęs pasakė tiriamajam V. S., jog tuomet išvis nereikėjo šiandien niekur eit. V. S. teisindamasis aiškino, kad pareigūnai patikrinimui jį nurengė (181102_tkd01: IID-1044) 2018 m. lapkričio 13 d. 12.24.08 (pokalbis nuo 0.18 min. iki 0.39 min.)

Iš Nr. (duomenys neskelbtini) (SM) į Nr. (duomenys neskelbtini) (VS)

VS: P..., n..., tu neįsivaizduoji kas dabar buvo...

SM: Tai juk tarėmės trečiadienį, b...

SM: Eik tu n..., reikėjo niekur neit, b...

SM: Nu n...

VS: Aš tau sakau.

2019 m. kovo 14 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsniu, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis, atliekant S. M. ir V. S. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, pateiktuose pokalbiuose užfiksuota informacija apie S. M. ir V. S. vykdytą nusikalstamą veiklą.

Pokalbio metu tiriamieji kalba, kad nebegalima niekuo pasitikėti. S. M., kaip galima suprasti, svarsto, kad kažkas iš gyvenamosios patalpos galėjo prasitarti ir įduoti V. S., nešantį tabaką su psichotropinių medžiagų priemaišomis (perduoti S. M. vizito pas stomatologą metu). V. S. neabejotinai sutinka, nes, jo teigimu, pareigūnai (A. S., D. Č.) jau jo laukė einančio ten (kaip suprantama – tarnybinėse patalpose asmens apžiūrai atlikti prieš vizitą pas stomatologą). V. S. pasakoja S. M., kaip apžiūros metu jau nebegalėjo išsiimti (tabako su psichotropinių medžiagų priemaišomis). Tuomet abu, prisimindami kitą įvykį iš praeities, svarsto ir tikisi, kad išgryninti narkotinių ar psichotropinių medžiagų iš tabako ir šį kartą nepavyks (181126_tkd01: ID-349) 2018 m. gruodžio 1 d. 14.00.30, pokalbio trukmė 24 min. 14 sek. (pokalbis nuo 10.05 min iki 11.22 min)

Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) VS skambina į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) SM

VS: tai jo, jo, b..., todėl, kad aš tau sakau, ten jau stovėjo laukė n..., S. su Č. iššoko n... b..., ir dar du mentai, kurių nepažįstu, n... – nu paprasti

VS: eik tu n..., iškart man pasakė jį veskite į rentgeną, iškart

VS: eik tu n..., aš iškart įsikirtau, bet nieko negalėjau išsiimti, nieko n...

VS: nu karoče, iš baublio, sako, žinai kada tą bankę paėmė jo?

VS: išgrynint bandė n...

SM: ten išvis kitaip, žinai, ten išvis kitaip, o čia visai neįmanoma

Pokalbio metu tiriamieji kalba, kad kažkiek vis tiek atneštų, o vėliau sugalvos, kaip pasiimti. Tiriamasis V. S. pasakoja tiriamajam S. M., kaip pareigūnas A. S. jo paklausė apie tą (iš pokalbio suprantama) – tabaką (su psichotropinių medžiagų priemaišomis) ir sako, kad kažkas jį tikrai įdavė, „sudegino“, ir kad ten ne tabakėlis buvo. V. S. juokiasi, pasakoja, kad atsakė pareigūnui, jog ten tikrai tabakas, o paskui pats samprotauja, kad, o ką čia slėpti, lašelis (mažas kiekis psichotropinių medžiagų) ten buvo ir ką jie ten išgrynins, o gal išvis neišgrynins. S. M. pritaria ir nuramina V. S., kad taip ir bus. Toliau pokalbyje V. S. klausia S. M., ar koks nuteistasis iš sekcijos (gyvenamosios patalpos) ėjo pas pareigūną A. S. dėl aparatūros ar kažko kito, norėdamas išsiaiškinti, kas jį galėjo įduoti. S. M. atsako, kad nesusekė tiksliai, bet teigia, jog jam aišku, kad kažkas įdavė (181126_tkd01: ID-2009) 2018 m. gruodžio 5 d. 18.33.13, Pokalbio trukmė 10 min. 27 sek.

Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) VS skambina į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) SM (pokalbis nuo 02.46 min iki 03.22 min)

VS: tai va, užnešk kiek yra b..., o paskui jau sugalvosim, kaip paimt n...

VS: šiandien iš ryto S. sako man n... b..., šita „nu kas pas tave kas ten n... b... su ta ch...?“ (juokiasi) aš sakau, niekaip n... kol kas, jis sako b..., bet mano duomenimis, nu karoče, leido suprasti, kad konkrečiai manęs laukė, primeti

VS: mano duomenimis, ten ne tabakėlis buvo n... b..., aš sakau tabakas b... n..., o paskui galvoju – o ch... čia slėpti, lašas ten buvo, n... sakau, ką jūs ten išgryninsit n... b...

VS: nu sakau, gal nieko ir neišgryninsit n... b...

VS: o kas nors buvo atėjęs n... b... tą dieną ar dieną prieš pas S. ten dėl aparatūros ar šiaip ko nors? iš sekcijos?

SM: neatsimenu n...

VS: tai buvo antradienį, bet pirmadienį gal buvo kas atėję b...

VS: nu nes b... čia konkrečiai laukė jie, primesk b... (1 t., b. l. 72-90)

Apklausiamas teisme liudytoju Vilniaus pataisos namų prižiūrėtojas P. D. parodė, kad atliekant jam pavestas darbines funkcijas pažinojo Vilniaus pataisos namuose kalėjusius V. S. ir S. M.. 2018 m. lapkričio 13 d., apie 1.30 val., vedant drausmės grupės nuteistąjį V. S. pas odontologą buvo atlikta jo asmens krata. Prieš atliekant kratą V. S. buvo klausiama, ar jis neturi draudžiamų daiktų. Pastarasis patvirtino, kad neturi. Tikrinant V. S., jo drabužius, buvo surastas polietileninis maišelis ir paketėlis, o juose rudos spalvos panaši į tabaką medžiaga, įtariama narkotinė medžiaga. V. S. paaiškino, kad pas jį rasta medžiaga yra tabakas, tačiau pagal pataisos įstaigos nustatytas taisykles drausmės grupėje esantys nuteistieji savo gyvenamosiose patalpose neturi teisės su savimi turėti rūkalų. Šios medžiagos yra laikomos bendro naudojimo koridoriuje įrengtose talpyklose.

2018 m. lapkričio 19 d. Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiosios specialistės K. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai disponuoja kriminalinės žvalgybos informacija apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, organizatorius ir vykdytojus. Pranešime taip pat nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 13 d. kratos metu pas V. S. rastas tabakas su psichotropinėmis medžiagomis buvo skirtas perduoti S. M. (1 t., b. l. 2).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 13 d. Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas P. D. pateikė Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistei E. V. skaidraus polietileno užspaudžiamą maišelį su V. S. visuminės asmens kratos metu jo drabužiuose rastomis, kaip įtariama, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir pakuote (1 t., b. l. 11-13).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 19 d. apžiūrėti Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto P. D. pateikti daiktai. Užspaudžiamas maišelis iš skaidraus polietileno su spausdintais raudonos, baltos ir juodos spalvos užrašais bei žymomis – 145 mm aukščio, 100 mm pločio, matoma rudos spalvos biri, kaip įtariama, augalinės kilmės narkotinė medžiaga. Taip pat apžiūrėta žurnalo lapo atkarpa su spausdintu tekstu rusų kalba, kurioje įvyniota rudos spalvos biri augalinės kilmės medžiaga, įtariama, narkotinės medžiagos ir pakuotė – įvairaus dydžio žurnalo rusų kalba lapų atkarpos, kuriose buvo suvyniotos medžiagos. Nustatytas bendras rastų daiktų svoris – 12.277 g (1 t., b. l. 14-19).

Specialisto išvadoje Nr. 11-2498(18) nurodyta, kad plastiko maišelyje su visais tyrimo objektais, žurnalo lapo lankstinyje ir plastiko maišelyje su užrašu „SLIM FILTERS“ pateikta augalinės kilmės medžiaga yra tabakas, į kurį yra pridėta psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido FUB-AMB (metil (S)-2-(1-[(-fluorofenil)metil]-1H-indazol-3-karboksamido)-3-metilbutanoato). Plastiko maišelyje su visais tyrimo objektais pateiktame tabake su FUB-AMB, kurio masė – 0,6822 g, yra 0,0055 g, žurnalo lapo lankstinyje pateiktame tabake su FUB-AMB, kurio masė – 0,6286 g, yra 0,0050 g grynos psichotropinės medžiagos FUB-AMB. Plastiko maišelyje su užrašu „SLIM FILTERS“ pateiktame tabake, kurio masė – 0,0558 g, yra psichotropinės medžiagos FUB-AMB pėdsakų (mažiau nei 0,0001 g). Bendra tirti pateikto tabako su FUB-AMB masė – 1,3666 g, jame yra 0,0105 g grynos psichotropinės medžiagos FUB-AMB. Sukarpytuose žurnalo lapo fragmentuose narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar jų pėdsakų nėra (1 t., b. l. 28-30).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2019 m. kovo 21 d. apžiūrėjus standartinio A4 formato, 100 lapų, šviesiai mėlynos spalvos kietu viršeliu Drausmės grupės nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalą, kuriame pačių prašymu fiksuojama drausmės grupėje laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų išankstinė registracija pas Sveikatos priežiūros skyriaus gydytojus, nustatyta, kad įtariamasis V. S. vizitui pas odontologą buvo užregistruotas 2018 m. lapkričio 13 (1 t., b. l. 20-25).

Baudžiamojo proceso įstatymas griežtai reikalauja, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais, toks nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kyla ir be realaus narkotinių medžiagų platinimo, o tik nustačius, jog asmuo, disponuodamas tokiomis medžiagomis, tokį tikslą turėjo. Subjektyvinei šios sudėties pusei būtina tiesioginė tyčia. Asmuo turi suvokti, kad disponuoja narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Šios sudėties dispozicija numato tikslą parduoti ar kitaip platinti. Asmenį pripažįstant kaltu padarius šią nusikalstamą veiką tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas turi būti įrodytas.

Vertindamas byloje surinktus įrodymus, kaltinamojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jo ir kito kaltinamojo S. M. užfiksuotus telefoninius pokalbius, kurių buvimą pripažino abu kaltinamieji, specialisto išvadą, byloje esančius kitus rašytinius duomenis (tarnybinius pranešimus, daiktų apžiūros protokolus), liudytojo P. D. parodymus teismas konstatuoja, kad V. S. kaltė padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta. Kaltinamasis neneigia, kad 2018 m. lapkričio 13 d. vykdamas į odontologo kabinetą turėjo psichotropinę medžiagą. Tai patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad pas V. S. išimtame maišelyje su tabaku buvo surasta 0,0050 g grynos psichotropinės medžiagos. Iš karto po įvykio V. S. pripažino, kad su savimi turėtą psichotropinę medžiagą turėjo perduoti kitam nuteistajam, tačiau neįvardino jo duomenų ir kategoriškai tvirtino, kad tai nebuvo S. M.. Nagrinėjant bylą teisme V. S. pakeitė savo ankstesnius parodymus ir ėmė tvirtinti, kad pas jį surastos psichotropinės medžiagos jis neketino niekam perduoti ir būtų ją vienas suvartojęs. Tačiau šių asmenų telefoniniai pokalbiai akivaizdžiai patvirtina, jog kaltinamasis V. S. su savimi turėtą psichotropinę medžiagą ketino išplatinti S. M. ir to siekė. Kaltinamųjų V. S. ir S. M. užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys nuosekliai atskleidžia, kaip buvo siekiama, kad V. S. kažkas parūpintų psichotropinę medžiagą, kurią jis planavo parduoti ir iš to užsidirbti. V. S. smulkiai aiškina ir mokina S. M. kaip iš jo turimos medžiagos pasigaminti psichotropinę medžiagą. Tai, kad medžiaga buvo skirta platinimui, patvirtina ir telefoninio pokalbio metu užfiksuoti V. S. žodžiai, kad „ši ch... jam asmeniškai nereikalinga“. Pokalbiuose užfiksuota, kad išaiškėjus, jog V. S. buvo perduota mažiau psichotropinės medžiagos, nei jis tikėjosi, todėl jis yra susirūpinęs dėl to, ar ją pardavęs sugebės atgauti už jos įsigijimą išleistas lėšas. Pataisos įstaigos darbuotojams pas V. S. suradus psichotropinę medžiagą, jis ir S. M. toliau diskutavo telefonu apie tai, kad kažkas iš nuteistųjų galėjo žinoti, kad eidamas pas stomatologą V. S. su savimi turės psichotropinę medžiagą ir apie tai pranešė pataisos įstaigos pareigūnams bei tikisi, kad surastų psichotropinių medžiagų kiekis yra labai nedidelis ir jos nepavyks išgryninti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų analizė teismui leidžia padaryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu V. S. buvo tinkamai inkriminuota BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. Šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą, perdirbimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba už šių medžiagų neteisėtą pardavimą ar kitokį platinimą. Nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl jis yra baigtas, kai asmuo padaro bent vieną iš įstatymo dispozicijoje numatytų veikų, turėdamas tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti arba kitaip platinti.

Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu laikomi įvairūs veiksmai, kuriuos atlikdamas asmuo, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, gauna narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi, įgijimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanų ar už skolą, mainais į kitas prekes ar daiktus, rastų pasisavinimas, augančių aguonų, kanapių ar jų dalių rinkimas, kai šie veiksmai atliekami pažeidžiant teisės aktais nustatytų šių medžiagų įgijimo tvarką.

Atkreiptinas dėmesys, jog pats narkotinės medžiagos įgijimo faktas byloje nebuvo užfiksuotas, nenustatytos įgijimo aplinkybės. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kiekviena baudžiamajame įstatyme numatyta inkriminuojama alternatyvi veika turi būti įrodinėjamas atskirai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218-2009). Šioje byloje to nebuvo padaryta. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę. Šioje byloje nėra įrodymų apie tai, kokiu būdu V. S. įgijo pas jį surastas psichotropines medžiagas. Kaltinime nurodyta, kad medžiagos įgytos nenustatytu laiku ir jų įsigijimo šaltinis nenustatytas, o vien tik dėl to, jog byloje konstatuotas neteisėtas narkotinės medžiagos laikymas, šios medžiagos neteisėtas įgijimas negali būti preziumuojamas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-202/2016).

V. S. turi būti teisiamas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, esančiuose Vilniuje, Rasų g. 8, drausmės grupėje, 2018 m. lapkričio 13 d. 11.30 val. neteisėtai turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti pas save laikė (turėjo) 0,0105 g psichotropinės medžiagos „FUB-AMB“, kurią platinimo tikslu nešė į Vilniaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos odontologo kabinetą, kur ją ketino perduoti nuteistajam S. M..

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė. Kitaip tariant, ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį ir, kaip numatyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, turi būti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, bausmės vidurkis yra penkeri metai. Skiriant bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatant jos trukmę, įvertinama tai, kad V. S. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Byloje nenustatyta V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybe sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką V. S. padarė būdamas recidyvistu. Teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. S. asmenybę: praeityje 14 kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, jo teistumai nėra išnykę ar panaikinti, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas. Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, V. S. asmenybę, jo socialinę padėtį, leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju jam tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

Pasisakydamas baigiamojoje kalboje valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras prašė teismo už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą V. S. skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę ir šią bausmę subendrinus su neatliktos bausmės dalimi jam skirti galutinę 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau Marijampolės pataisos namai bylą nagrinėjančiam teismui pateikė informaciją, kad nuosprendžio skelbimo dienai kaltinamojo (nuteistojo) V. S. neatliktos bausmės dalis sudarys dvejus metus penkis mėnesius ir dvidešimt aštuonias dienas, todėl į šią informaciją teismas atsižvelgta V. S. skirdamas bausmę ir ją bendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

S. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. lapkričio 13 d., apie 11.30 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti Vilniaus pataisos namų patalpose pasikėsino iš nuteistojo V. S. įgyti 0,0105 g psichotropinės medžiagos FUB-AMB, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi V. S. eidamas į sutartą vietą buvo patikrintas Vilniaus pataisos namų pareigūnų, kurie asmens kratos metu rado bei paėmė 0,0105 g psichotropinės medžiagos FUB-AMB. Taip S. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme S. M. nepripažino jam pareikštų kaltinimų. Kaltinamasis V. S. taip pat nenurodė, kad su savimi turėtą psichotropinę medžiagą jis ketino perduoti S. M.. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad tai turėjo būti kitas nuteistasis. Kaip būtų įvykęs šios medžiagos realus perdavimas, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas. Byloje nėra duomenų, kad 2018 m. lapkričio 13 d. S. M. būtų vykęs į odontologo kabinetą. Tokiu būdu vienintelis įrodymų šaltinis, kad S. M. turėjo ketinimą iš S. S. įgyti jo turėtą psichotropinę medžiagą, yra užfiksuoti šių kaltinamųjų telefoniniai pokalbiai.

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitai platinti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

BK atsakomybę numato ne tik dėl baigto nusikaltimo, bet ir dėl parengtinės nusikalstamos veikos. BK 21 straipsnyje nustatyta, kad rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. BK 22 straipsnyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra ir tada, kai kaltininkas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba naudoja netinkamas priemones.

Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką siejamas su nusikalstamos veikos darymo pradžia. Pasikėsinimas prasideda tada, kai asmuo tiesiogiai pradeda daryti nusikalstamą veiką. Skirtinguose nusikaltimų sudėtyse nusikaltimo pradžia nustatoma nevienodai. Bendra yra tai, kad nusikalstamos veikos darymo pradžia laikoma veika – pirmas kūno judesys, kuris aprašytas BK atitinkamo straipsnio dispozicijoje kaip pavojingos veikos požymis. Savo ruožtu, rengimasis padaryti nusikaltimą yra veikos, kurios nėra numatytos BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje kaip nusikalstamos veikos požymiai, tačiau jos objektyviai atitinka BK 21 straipsnio l dalyje numatytų veikų požymius ir palengvina atitinkamame BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos pavojingos veikos padarymą, padarinių kilimą. Siekiant teisingai išspręsti bylą būtina išsiaiškinti du dalykus: kokia veika yra byloje nagrinėjamo nusikaltimo sudėties požymis, koks požymis buvo inkriminuotas kaltininkui ir koks pirmasis kūno judesys buvo veikos darymo pradžia. Jei atliktas kūno judesys jau tiesiogiai kelia pavojų baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei ir bent iš dalies atitinka įstatyme aprašytą veikos požymį, galima spręsti apie pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką.

Įgijimas BK 259 straipsnio prasme – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Tai gali būti pardavėjo ir pirkėjo susitikimas iš anksto susitartoje vietoje, turint prie savęs narkotines medžiagas, tokios medžiagos ar materialaus atlygio perdavimas už ją, jei narkotinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, arba narkotinės medžiagos perdavimas.

Byloje nustatyta, kad du nuteistieji – kaltinamieji V. S. ir S. M. – susitarė, kad vienas realizuos psichotropines medžiagas, o kitas jas įgys. Vykdydami susitarimą jie planavo susitikimą, tačiau šis neįvyko, nes V. S. buvo sulaikytas, o pas jį surastos psichotropinės medžiagos buvo paimtos, todėl jų perdavimas-įgijimas neprasidėjo. Teismas visiškai sutinka su prokuroro pozicija, kad tokie kaltinamojo V. S. veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes jis laikė psichotropinę medžiagą turėdamas tikslą ją realizuoti S. M., tačiau nesutinka su prokuroro pozicija, kad pastarojo veiksmus reikia kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, kaip pasikėsinimą įgyti psichotropines medžiagas. Manytina, kad S. M. atlikti veiksmai, jo pokalbiai telefonu su V. S. apie tai, kaip panaudoti jam galimai perduotiną medžiagą, tiesiogiai nesukėlė baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams pavojaus ir negali būti kvalifikuoti kaip pasikėsinimas, nes, kaip jau buvo pažymėta, įstatymo leidėjas laikosi nuostatos, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (pvz., kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2014). Pasikėsinimo metu, skirtingai negu rengimosi stadijoje, kaltinamasis pradeda tiesiogiai kėsintis į nusikalstamos veikos objektą, dalyką ar sukelia jiems realų pavojų, ar net padaro žalą. Šiuo atveju manytina, kad S. M. atlikti veiksmai objektyviai neatitinka pasikėsinimo stadijos požymių. Jis neatliko veiksmų, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, o pokalbiai telefonu su V. S. vertintini kaip veikimo plano – įsigyti psichotropines medžiagas ir išmokti jas tinkamai naudoti, sudarymas, ir yra vienas iš BK 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų rengimosi daryti nusikaltimą požymių.

Bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis S. M. siekė įsigyti psichotropinių medžiagų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jų įsigyti jam nepavyko ir šis S. M. ketinimas nebuvo pradėtas tiesiogiai įgyvendinti, todėl manytina, kad nebuvo pasikėsinta įsigyti psichotropinių medžiagų, o S. M. veiksmai (veika) nutrūko iki pasikėsinimo stadijos, t. y. rengiantis daryti nusikaltimą. Rengimasis padaryti nusikaltimą yra baudžiamas, tačiau baudžiamoji atsakomybė kyla tik už rengimąsi padaryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimą. Nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, nepriskiriama sunkių ar labai sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl S. M. negali atsakyti baudžiamąja tvarka dėl rengimosi padaryti nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir turi būti išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dvi CD-R laikmenos (vokas Nr. 1) paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-2138-369/2019.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir V. S. (V. S.) skirti galutinę 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. S. (V. S.) kardomosios priemonės neskirti.

S. M. (S. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. M. (S. M.) kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dvi CD-R laikmenas palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.