- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- e2S-1911-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15573-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- K. B.
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. atstovo advokato R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui K. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui K. B., kuriuo prašoma: 1) priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. B. iki jo pilnametystės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 3) nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
3. Prašyme nurodė, kad vaikas šiuo metu faktiškai gyvena su ieškove ir yra jos visiškai išlaikomas, todėl siekiant užtikrinti vaiko galimybę netrukdomai lankyti ugdymo įstaigą pagal faktinę gyvenamąją vietą bei siekiant teisinio apibrėžtumo būtina taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į prašymą atsakovas prašė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumui pagrįsti. Nurodė, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, vaiką išvežė į Jungtinę Karalystę atostogauti, tačiau jo negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo šioje proceso stadijoje yra nepagrįstas. Teismas nustatė, kad Lietuvoje yra visi vaiko socialiniai ryšiai. Vaikas, gyvena su atsakovu (duomenys neskelbtini), lanko Kauno Milikonių progimnaziją. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nėra pajėgus užtikrinti nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, kad tėvas nesirūpina vaiko poreikių tenkinimu, byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovo elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Teismas nustatė, kad ieškovė vaiką išvežė į Jungtinę Karalystę neturėdama atsakovo raštiško sutikimo. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad vaikas yra priimtas į mokymosi įstaigą, kad yra registruotas atitinkamoje gydymo įstaigoje užsienyje. Nurodė, kad netenkinus prašymo dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, atitinkamai atmetamas prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovės atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas neatkreipė dėmesio į esminę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą - laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas;
1.2. Teismo pozicija, kad vaikas, neatsižvelgiant į jo norus, turi būti pargabentas į Lietuvą dėl jo nuomonės išklausymo, yra formali bei prieštaraujančia vaiko interesams. Teismas privalėjo įpareigoti Vaikų teisių apsaugos skyrių apklausti nepilnametį D. B. ir išsiaiškinti jo nuomonę;
1.3. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad davė sutikimą išvežti vaiką į užsienį. Ieškovė baimindamasi prarasti darbą negalėjo išvykti už šalies ribų, todėl atsakovui buvo pasiūlyta pačiam pasiimti vaiką. Ieškovė matydama, kad vaikas sutartą dieną negalės grįžti į Lietuvą, užtikrino jo galimybes lankyti švietimo įstaigą bei gauti medicininį aptarnavimą. Ieškovės nurodytos aplinkybės nebuvo paneigtos;
1.4. Teismas nesivadovavo aukštesniųjų teismų formuojama praktika sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;
1.5. Ieškovė neprašo išspręsti kilusį tarp šalių ginčą iš esmės, o siekia užtikrinti vaiko interesų apsaugą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl mano, kad šioje proceso stadijoje teismo reikalavimas pateikti konkrečius įrodymus, kurie patvirtintų arba paneigtų bylos aplinkybes, nepagrįstas, perteklinis ir neturi sąsajų su šią dieną sprendžiamu procesiniu klausimu.
8. Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė. Atsakovo atstovė advokatė B. P. pateikė prašymą prijungti papildomą rašytinį įrodymą - Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-8501-528/2018.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Dėl papildomų įrodymų prijungimo
10. Atsakovo atstovė pateikė prašymą prijungti prie bylos Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-8501-528/2018 dėl 2018 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtintos šalių 2018 m. vasario 19 d. taikos sutarties priverstinio vykdymo.
11. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ribojimas teikti naujus nėra absoliutus.
12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo atstovės pateiktu vykdomuoju raštu, sprendžia, kad prašymas dėl vykdomojo rašto prijungimo yra perteklinis. Kadangi vykdomasis raštas yra išduotas Kauno apylinkės teismo elektroninėje byloje Nr. e2SP-8501-528/2018, todėl visa šios bylos medžiaga apeliacinės instancijos teismui yra prieinama teismų informacinės sistemos LITEKO pagalba (CPK 179 str. 3 d.).
Esminės faktinės aplinkybės
13. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-8501-528/2018 pakeistos 2013 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtintos 2018 m. vasario 19 d. tarp K. B. ir E. G. sudarytos taikos sutarties sąlygos: šalių nepilnamečio vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su jo tėvu K. B.; vaiko motina E. G. įsipareigojo mokėti vaikui 115,00 Eur išlaikymą kas mėnesį; nustatyta E. G. bendravimo su vaiku tvarka; šalys įsipareigojo be kitos šalies išankstinės žinios ir atskiro raštiško sutikimo, neišsivežti vaiko iš Lietuvos Respublikos teritorijos; šalys sutarė, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta gali būti keičiama tik bendra šalių valia, sudarant atskirą rašytinį susitarimą, teikiamą teismui tvirtinti. Faktinė nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Ieškovės faktinė buvimo vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Tačiau ji nėra deklaravusi išvykimo į užsienio valstybę. Ieškovė ieškiniu nagrinėjamoje byloje prašo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškove, priteisti išlaikymą vaikui iš atsakovo ir nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Bylos nagrinėjimo metu šalių nepilnametis vaikas yra Jungtinėje Karalystėje kartu su ieškove. Ieškovė vaiką išsivežė į užsienio valstybę neturėdama atsakovo rašytinio sutikimo. Šalių vaikas atsakovui turėjo būti grąžintas iki mokslo metų pradžios (2020 m. rugsėjo 1 d.).
Dėl atskirojo skundo
14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės – dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl laikino išlaikymo priteisimo – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Šeimos bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
16. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
17. Pareiga įrodyti esant šios nutarties 16 punkte nurodytas aplinkybes tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, netinkamai rūpinasi ir auklėja vaiką, kad aplinka, kurioje nepilnametis sūnus auga su atsakovu yra nesaugi, kelianti vaikui grėsmę. Byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada patvirtina, kad nepilnamečiui vaikui gyvenant su atsakovu ir jo šeima skyriuje nebuvo gauta duomenų apie netinkamą vaiko priežiūrą ar netinkamą jo interesų atstovavimą, tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie šalių vaiko gyvenimo sąlygas Jungtinėje Karalystėje. Vien tas faktas, kad vaikas nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. pradėjo lankyti pradinę mokyklą, nesudaro pagrindo ieškovės prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė išveždama vaiką į Jungtinę Karalystę be atsakovo raštiško sutikimo, pažeidė Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.4.1. ir 2.4.2. punktus, kuriuose nustatyta, kad šalys įsipareigoja be kitos šalies išankstinės žinios ir atskiro raštiško sutikimo, neišsivežti vaiko iš Lietuvos Respublikos teritorijos jokiais tikslais; raštiškas kitos šalies sutikimas yra būtinas kiekvienai kelionei atskirai. Šalių vaikas atsakovui turėjo būti grąžintas dar iki mokslo metų pradžios. Laikinosios apsaugos priemonės taikymu – vaiko laikinos gyvenamosios vietos su ieškove nustatymu – ieškovė iš esmės siekia eliminuoti aukščiau nurodytų taikos sutarties sąlygų pažeidimą. Teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex in juria non oritur jus), todėl iš neteisėtų veiksmų jokie ieškovės teisėti lūkesčiai negali susiformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).
19. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas nėra pajėgus užtikrinti nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis, kad atsakovo elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams. Tokių duomenų ieškovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.
20. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas ir, atmesdamas ieškovės prašymą, priėmė iš esmės teisingą nutartį. Ieškovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.