Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. J., A. J. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje ir BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, - 2 metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, - 60 MGL (3 000 eurų), bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

A. J. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi nuteista 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. J., pagal BK 236 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. gruodžio 10 d., nuo 14.35 val. iki 14.44 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, tyčia, iš savanaudiškų paskatų, melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, o būtent, kad laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d., jam, t. y. A. J. nežinomas asmuo, neturėdamas teisėto pagrindo, pasinaudojo jo, t. y. A. J. Lietuvos Respublikos piliečio pasu Nr. (duomenys neskelbtini), išvykdamas į Jungtines Amerikos Valstijas.

2. Be to, A. J. ir A. J. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdami tikslą jas platinti ir jas pasikėsino platinti, tai yra veikdami bendrai, turint vieningą tikslą neteisėtai gaminti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), tikslu platinti, 2019 m. laikotarpyje nuo gegužės mėnesio iki rugpjūčio mėnesio pabaigos, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, bendrai gyvenamoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat vėliau vazonus išnešę į netoli esančią miškingą vietovę, bendrai vazonuose užaugino 14 vnt. kanapių augalų, kuriuos 2019 m. rugpjūčio pabaigoje, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, nuskynė ir džiovino bendrai gyvenamo namo palėpėje, garaže bei malkinėje, tokiu būdu neteisėtai, turint tikslą platinti, gamino didelį kiekį narkotinės medžiagos – 1609,43 g kanapių (antžeminių dalių), ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose nuo 0,5 % iki 3,7 %, kurių dalį – 1518,47 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose nuo 0,5 % iki 3,7 %, veikdami bendrai, neteisėtai, turint tikslą platinti, laikė bendrai gyvenamo namo palėpėje, garaže bei malkinėje, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2019 m. rugsėjo 9 d. nuo 17.30 val. iki 18.50 val. kratos metu šias narkotines medžiagas surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, o likusią dalį narkotinių medžiagų – 90,96 g. kanapių (antžeminių dalių), kuriose nustatyta ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 0,9 % iki 1,2 %, 2019 m. rugsėjo 9 d., apie 16.40 val., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, automobiliu „Daihatsu Cuore“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atgabeno iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu metu bei toje pačioje vietoje, šias narkotines medžiagas – 90,96 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose nustatyta ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 0,9 % iki 1,2 %, neteisėtai pasikėsino išplatinti – parduoti G. M., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje A. J. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl A. J. apeliacinio skundo

12. Kaip matyti iš nuteistosios apeliacinio skundo turinio ji nepripažįsta, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Teigiama, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų dėl kanapių sodinimo, auginimo, nuėmimo, džiovinimo, galimo jų perdavimo pardavimui, taip pat neužfiksuota kokių nors konkrečių jos realizuojančių veiksmų ar bent detalizuojančių pokalbių, todėl neįmanoma daryti patikimos išvados, kad vos keliomis pokalbio, SMS žinučių frazėmis realiai ji susitarė su A. J. dėl neteisėtos veikos - kanapių auginimo ir realizacijos. Ir vis tik, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, tikėti šiais nuteistosios teiginiais ir jų pagrindu naikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra.

16. Nagrinėjamu atveju, analizuojant apylinkės teismo nuosprendžio turinį matyti, kad apylinkės teismas vertino duomenis gautus iš įvairių šaltinių (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo, liudytojo - policijos pareigūno, atlikusio A. J. telefoninių pokalbių kontrolę parodymų teisminio bylos nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu, kratų protokolų ir t. t.), susiejo į vientisą loginę įrodymų seką ir nustatė A. J. disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą platinti ir pasikėsinimo platinti, veikiant bendrininkų grupe su A. J., aplinkybes. Nors apeliantė teigia, kad jos kaltė negali būti grindžiama vos keliomis telefoninių pokalbių ir SMS žinučių frazėmis, kad ji prisidėjo prie nusikalstamos veikos darymo kaip bendrininkė, nes apie sūnaus auginamas ir platinamas kanapes ji nieko nežinojo, tačiau tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo ir pokalbių suvestinių turinio galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog A. J. ne tik žinojo apie sūnaus A. J. nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą platinti, bet ir pati buvo aktyvi šios veikos dalyvė (bendrininkė). Tai patvirtina ir nuoseklūs liudytojo L. S. parodymai, kratos protokolai, telefonų apžiūros protokolai, kurių turinys aprašytas skundžiamame nuosprendyje, taip pat iš dalies ir liudytojų E. M. (P.) bei G. M. parodymai. Kaip jau minėta, būtent telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. J. ne tik kad žinojo apie sūnaus neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti ir apie pasikėsinimą jas platinti, bet ir pati buvo šios veiklos bendrininkė. Kaip matyti iš užfiksuotų pokalbių turinio, nuteistoji nuolat kontroliavo sūnų, reiškė priekaištus dėl pernelyg pigiai ar į skolą parduodamų narkotinių medžiagų („žolės“), sakė, jog dėl to jam daugiau jų neduos ir pati važiuos kartu, davė logiškus ir aiškius nurodymus, skaičiavo gaunamą ekonominę naudą (t. 1, b. l. 141-176).

18. Nors apeliantė pabrėžia, kad užfiksuotuose jos ir A. J. pokalbiuose minima „žolė“ nėra narkotinės medžiagos, tačiau jos sodyboje nupjauta ir išdžiovinta žolė triušiams, kurią A. J. be jos žinios paėmė ir sunaudojo bokso kriaušių gamybai, tačiau šią nuteistosios versiją paneigia jau anksčiau aptarti duomenys (liudytojo L. S. parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole bei suvestinėse užfiksuotų pokalbių turinys, kuriame jokių pokalbių apie bokso kriaušes ar prekybą jomis neužfiksuota). Kratos 2019 m. rugsėjo 9 d. protokole taip pat yra užfiksuota tik tai, kad atlikus kratą A. J. gyvenamose ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta kanapių augalų ir jų dalių, tačiau duomenų apie rastas galimai bokso kriaušių gamybai naudotas medžiagas, nėra (t. 1, b. l. 100 - 113). Pažymėtina, kad kaip matyti iš A. J. ir A. J. pokalbių, kalbama apie „žolę“ pardavinėjamą gramais, gramo kainą (pvz. „Daugiau asile zoles ne gramo negausi isvezt vezi po 20 po 50 gramu parduot ir tik po 30 euru parsivezi tai ka tu durniau po 1 eura uz grama imi gali daugiau dabar pirmiausia parvesi pinigus o paskui tik gausi zoles mes su tevu ja visa isvesim tai va kvaily mes ja parsiduosim ir atsiimsim skolas o kas liks tik liks tau gali daugiau ne neprasyt rytoj jos nebus“), todėl nėra jokio pagrindo tikėti keliama versija, jog buvo kalbama apie džiovintą žolę bokso kriaušėse, juolab, kad išdžiūvusi žolė vadinama ne „žole“, o šienu. Kaip matyti iš A. J. parodymų visumos, kanapių sodinukus jis augino vazonuose po plėvele, namų, kuriuose gyveno ir A. J., kieme, todėl įvertinus fiksuotų pokalbių turinį, kanapių auginimo bei suradimo vietas, nėra pagrindo abejoti tuo, kad ji veikė bendrai su A. J.. Pažymėtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016).

19. Visų aukščiau aptartų duomenų visuma paneigia A. J. skundo argumentus, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę, o skundžiamas nuosprendis buvo grindžiamas išskirtinai tik liudytojo L. S. parodymais. Iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas itin išsamiai išanalizavo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, atskleidė jų turinį, nurodė, kokiais įrodymais vadovaujasi nustatydamas nusikalstamą veiką atskleidžiančias aplinkybes ir nuteistosios A. J. kaltumą bei paaiškino, kokie įrodymai ir kodėl yra atmetami, todėl nėra pagrindo išvadai dėl netinkamo liudytojo parodymų ir juos patvirtinančių įrodymų vertinimo ar BPK 20 straipsnio pažeidimo.

20. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliantės teiginiai, kad apylinkės teismas, pripažindamas ją kalta tinkamai neįvertino jos sveikatos būklės ir jai nustatytos psichikos ligos bei nuolatinio gydymo. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta ir atlikta Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ambulatorinės pirminė ekspertizė ir 2019 m. lapkričio 18 d. – gruodžio 31 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini)2019 buvo konstatuota, kad A. J. veikos, kurios padarymu įtariama, metu, konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (F 20.0), medikamentinė remisija, tačiau tiek veikos, kurios padarymu įtariama, metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tiek ir dabar A. J. gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, gali būti apklausiama ikiteisminiame tyrime ir dalyvauti teisme bei duoti parodymus, taikyti medicinines priverčiamąsias priemones nereikalinga (t. 3, b. l. 96 - 99). Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio motyvų minėta aplinkybė dėl A. J. sveikatos būklės teismo taip pat buvo įvertinta.

21. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje, iš esmės paneigus A. J. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, tiek ir jos apeliaciniame skunde keliamas versijas, tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą ir jame pateiktų motyvų pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos apkaltinamąjį teismo nuosprendį, nėra jokio pagrindo. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistosios apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl apeliantės kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje ir tėra savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija.

Dėl A. J. apeliacinio skundo

22. Nuteistasis A. J. nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo skirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi A. J. skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis A. J. įvykdė jam inkriminuotus nusikaltimus ir tinkamai jo veikas kvalifikavo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį, taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė teisingas bausmes, baudžiamojo įstatymo nuostatų, susijusių su bausmių bendrinimu nepažeidė.

23. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

24. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl A. J. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų stadiją ir pobūdį (padarytos dvi baigtos nusikalstamos veikos, kurių viena priskiriama nesunkių, kita sunkių nusikaltimų kategorijoms), A. J. kaltės formą (nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka (t. 2, b. 1. 118), dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. 1. 29), nevedęs, jauno amžiaus, sportuojantis (t. 4, b. l. 65-73. 78), jam nustatytą neįgalumą (t. 4, b. l. 79-80). Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis anksčiau vartojo ir narkotines medžiagas, šiuo metu nebevartoja (t. 2, b. l. 37). Teismas įvertino ir dėl aptariamos veikos nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos stacionarinės kompleksinės pirminės ekspertizės 2020 m. spalio 15 d. – spalio 30 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, padarytų laikotarpiu 2019 m. ne vėliau kaip iki rugsėjo 9 d. ir 2019 m. gruodžio 10 d., konstatuojama lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos remisija, dėl kurios jis šių veikų padarymo metu galėjo (visiškai) suprasti savo veiksmų esmę, jų pavojingumą ir galėjo valdyti savo veiksmus. A. J. konstatuojama lėtinio psichikos sutrikimo (paranoidinės šizofrenijos) medikamentinė remisija, dėl kurios A. J. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime ir dalyvauti teisme bei duoti parodymus (t. 3, b. l. 27-33). Teismas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, priešingai nei tai savo skunde nurodo nuteistasis, nustatė vieną A. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei nurodo apeliantas, savo kaltę jis pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi tik dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Tuo tarpu kaip matyti iš A. J. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo savo kaltę jis pripažino tik iš dalies (neigė bendrininkavęs su A. J., teigė, kad ji apie jo nusikalstamą veiką nežinojo ir nedalyvavo), jo parodymai nebuvo nuoseklūs. Todėl, tokių A. J. parodymų dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje pripažinimo ir nuoširdaus gailesčio, apylinkės teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pažymėtina, kad ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas visiškai pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai (kritiškai) vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Įvertinęs paminėtas aplinkybes, apylinkės teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymą parinko A. J. minėto straipsnio sankcijoje numatytą antrą pagal griežtumą bausmės rūšį - baudą, kurios dydį nustatė artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 dalyje numatytam minimaliam, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje padarymą paskyrė vienintelę minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą. Pripažinti, kad už sunkų nusikaltimą apeliantui paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga ar yra aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek A. J., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra. Į apelianto skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su teigiamai jo asmenybę apibūdinančiais duomenis, apylinkės teismas skirdamas bausmę už sunkų nusikaltimą atsižvelgė, taip pat įvertino ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei tai, kad minimali BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmės trukmė yra 8 metai, kas apylinkės teismo nuomone, nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo principui, todėl A. J. atžvilgiu taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė mažesnę bausmę nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė – 2 metus laisvės atėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu A. J. paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, ją švelninti nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, apylinkės teismas taikė palankesnį nuteistajam bausmių bendrinimo būdą – apėmimą.

25. Nors skunde pabrėžiama, kad nuteistasis padarė išvadas, nevartoja narkotinių medžiagų tai įrodo atlikti šlapimo tyrimai dėl narkotinių medžiagų, kuriuose nerasta narkotinių medžiagų, yra dirbantis, anksčiau teismo neteistas, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje įrašytas dėl psichikos sutrikimo, pastoviai ambulatoriškai gydosi, vartoja vaistus, turi psichikos negalią, charakterizuojamas tik teigiamai, nevedęs, jauno amžiaus, sportuoti linkęs jaunuolis, kuris anksčiau dalyvavo ir tarptautinėse varžybose, pelnė prizines vietas, turi daug apdovanojimų, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, iš esmės visos šios aplinkybės jau buvo įvertintos apylinkės teismo svarstant apeliantui skirtinos bausmės rūšį ir nustatant jos dydį bei nusprendus taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skiriant mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, todėl pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas, dar labiau švelninant nuteistajam paskirtą bausmę būtų nepagrįstas.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas ir patvirtina, kad nagrinėjamu atveju A. J. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam už padarytą sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, skiriant tik laisvės atėmimo bausmę. Pagrindo skirti švelnesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, nėra. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis A. J. dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti ir pasikėsinimo jas platinti savo kaltę pripažino tik iš dalies, tinkamų išvadų iš savo elgesio nepadarė, todėl pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryto sunkaus nusikaltimo pobūdžiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu būtų galima dar labiau švelninti jo teisinę padėtį šioje byloje nenustatyta.

27. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad laisvės atėmimo bausmė sužlugdytų nuteistojo ateitį, jis neturėtų jokios galimybės atsiskaityti su kreditoriais, nes netektų darbo, o darbas jam tik padeda, kuo daugiau dirba, tuo greičiau taisosi ir jo situacija gerėja. Pažymėtina, kad A. J. ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo (t. 2, b. l. 119), kas leidžia teigti, kad tai nuo nusikalstamų veikų jo darymo jo nesulaikė, o gaunamų legaliai pajamų jam neužteko savo poreikių patenkinimui ir jų jis yra linkęs prasimanyti nusikalstamu būdu, kas iš esmės jį taip pat charakterizuoja labiau neigiamai. Taigi, minėti apelianto teiginiai dėl darbo, visų bylos duomenų kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam skiriant švelnesnės nei laisvės atėmimas rūšies bausmę. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis A. J. nusikalsdamas pablogino savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikalstamą veiką, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam su laisvės atėmimu susijusia bausme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pataisos namuose nuteistiesiems taip pat suteikiama galimybė dirbti apmokamą darbą, kuria nuteistasis, siekdamas dengti turimus finansinius įsipareigojimus, galės pasinaudoti atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo skirti švelnesnės rūšies bausmę dėl jo sveikatos būklės – nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo (paranoidinės šizofrenijos). Kaip matyti iš byloje esančio Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos stacionarinės kompleksinės pirminės ekspertizės 2020 m. spalio 15 d. – 2020 m. spalio 30 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. nustatyta paranoidinė šizofrenija, medikamentinė remisija, dėl kurios jis veikų darymo metu galėjo visiškai suvokti savo veiksmų pavojingumą ir juos valdyti. A. J. gali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime, dalyvauti teisme, duoti parodymus ir atlikti bausmę. Taigi, jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos būklės apeliantas negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės byloje nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad BVK yra numatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų pirminio lygio ambulatorinę nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai (BVK 174 straipsnio 2 dalis). Be to, laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (BVK 174 straipsnio 4 ir 5 dalys). Minėtos įstatymo nuostatos patvirtina, kad netgi atliekant laisvės atėmimo bausmę, nuteistajam yra garantuojama ir esant reikalui suteikiama tinkama sveikatos priežiūra.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

29. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistiesiems A. J. ir A. J. paskirtomis bausmėmis pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Prokuroras skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl nuteistiesiems paskyrė aiškiai neteisingas ir per švelnias bausmes. Prokuroras tokius teiginius argumentuoja tuo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teisme jie kaltės nuoširdžiai ir atvirai nepripažino, nesigailėjo dėl padarytos nusikalstamos veikos, kuriamomis faktinių aplinkybių neatitinkančiomis versijomis siekė sušvelninti savo padėtį, be to, A. J. siekė padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kitam asmeniui, tai yra A. J., be to, nustatyta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veika padaryta bendrininkų grupėje. Taip pat byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios pagal teismų praktiką galėtų būti vertinamos kaip išimtinės aplinkybės, leidžiančiomis nuteistiesiems taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

30. Teisėjų kolegijos nuomone, prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir motyvų, remdamasis kuriais teismas taikė nuteistųjų atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

31. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-210-222/2018).

32. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pritaikė nuteistajai A. J. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, įvertinęs šias reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes: apeliantės padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį (sunkus nusikaltimas, padarytas tiesiogine tyčia), nustatytą nuteistosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, A. J. charakterizuojančius duomenis (teisiama pirmą kartą, administracine tvarka bausta, dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, jai nustatytą psichinę ligą - teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ambulatorinės pirminės ekspertizės 2019 m. lapkričio 18 d. – gruodžio 31 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini)2019 nurodyta, kad A. J. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (F 20.0), medikamentinė remisija, ji gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, gali būti apklausiama ikiteisminiame tyrime ir dalyvauti teisme bei duoti parodymus, taikyti medicinines priverčiamąsias priemones nereikalinga (3 t., b. l. 96-99), šeiminę padėtį ir socialinius ryšius (ištekėjusi, tačiau su sutuoktiniu negyvena, nors palaiko santykius), nuteistosios vaidmenį nusikaltimo padaryme, nusikaltimo pasekmes (namuose laikytos narkotinės medžiagos nepasiekė adresatų, nes pareigūnai jas surado ir paėmė), taip pat nustatytą neįgalumą (t. 4, b. l. 79-80). Aplinkybės, kurias įvertino apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nurodytos šios nutarties 24 punkte.

33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, nusprendė, kad net ir minimalios BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistiesiems neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, todėl A. J. ir A. J. už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė – 2 metus. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skyrė nuteistiesiems ne švelnesnės rūšies, tačiau nors švelnesnę negu sankcijoje numatyta minimali, tačiau irgi pakankamai griežtą laisvės atėmimo bausmę.

34. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus teismų praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, apylinkės teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia prokuroras, pagrįstai sprendė, kad A. J. ir A. J. paskyrus net minimalią sankcijoje numatytą bausmę, ji būtų neadekvati padarytam nusikaltimui ir pasekmėms. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino padarytos veikos pavojingumą bei nuteistųjų asmenybes ir, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus apeliantams prokuroro prašomo dydžio laisvės atėmimo bausmes. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad narkotinių medžiagų koncentracija yra maža, todėl ir veikos rūšinis pavojingumas yra mažesnis, nuteistųjų psichinę būklę, kuri leidžia manyti, kad savo veiksmus jie suprato ir vertino netinkamai, kas iš dalies sąlygojo ir jų nusikalstamą elgesį. Konstatuotina, kad teismas, taikydamas nuteistiesiems BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir paskyrė teisingą bei proporcingą padarytai veikai bei nuteistųjų asmenybėms bausmę.

35. Nepagrįstas ir prokuroro apeliacinio skundo teiginys, jog aplinkybės, kad nuteistieji nepripažino kaltės, klaidino teismą, A. J. bandė padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės A. J. rodo, jog jie yra pavojingi visuomenei ir turėtų būti nuo jos izoliuoti ilgesniam laikui. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai teisme yra viena iš jo gynybos priemonių. Baudžiamajame procese įtariamajam ir kaltinamajam teisė į gynybą garantuota tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, tiek ir BPK 21, 22 ir 44 straipsniuose. Šią teisę asmuo gali realizuoti bet kokia forma. Taigi įstatyme numatytos teisės realizavimas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, pabloginusi nuteistųjų teisinę padėtį. Duodančiam melagingus parodymus, kaip ir atsisakančiam duoti parodymus kaltinamajam dėl to jokios sankcijos negali būti taikomos, ši aplinkybė neturi įtakos ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų A. J., A. J. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.