- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- eI-4343-463/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02495-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- K. F.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Vacys Milkonas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. F. (K. F.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas K. F. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2019 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 31-00349/171-394 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinę nacionalinę vizą Ukrainos piliečiui K. F.“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo. Pateiktas procesinis prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundas grindžiamas šiais argumentais. Sprendimas priimtas neatlikus išsamaus patikrinimo, nevisapusiškai išnagrinėjus esamą situaciją, pagrįstas tik prielaidomis ir priimtas pažeidus teisės aktais nustatytas procedūras. Departamentui pateikti dokumentai yra tikri, įsivėlė klaida, Departamentui nustatinėjant jų autentiškumą. Priimdamas skundžiamą Sprendimą, Departamentas nesikreipė į pareiškėją dėl papildomų duomenų, dokumentų pateikimo, paaiškinimo. Taip vykdant patikrinimo procedūrą buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam ir teisė į gerą administravimą. Be to, Departamento surinktuose dokumentuose nėra nei vieno įrodymo, kuris galėtų patvirtinti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 19–22) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais. Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jo turimą kvalifikaciją, pareiškėjas kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi turimai kvalifikacijai įrodyti pateikė 1999 m. gegužės 24 d. išduotą tinkuotojo apdailininko diplomą Nr. LD VE 012615 (toliau – Diplomas). Kilus pagrįstų įtarimų dėl pateikto Diplomo autentiškumo, Departamentas Dniprovsko miesto statybos aukštajai profesinei mokyklai išsiuntė 2019 m. gegužės 19 d. paklausimą dėl pareiškėjo kvalifikacijos ir 2019 m. gegužės 20 d. gavo atsakymą, kuriame pranešama, kad minėta pareiškėjui diplomas nebuvo išduotas. Dėl to buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos (toliau – leidimas laikinai gyventi), pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą kvalifikaciją. Pažymėtina, kad ir teismui pareiškėjas nepateikė jokių Departamento išvadas paneigiančių paaiškinimų ar įrodymų. Departamento surinkta medžiaga patvirtina pagrįstą abejonę, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbo Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimta pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Atsižvelgus į tai, laikytinas nepagrįstu pareiškėjo skundo argumentas, kad nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, kuris galėtų patvirtinti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę. Atliekant patikrinimą, nėra atliekama administracinė procedūra, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnyje. Patikrinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1v-329 patvirtintu Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Pareiškėjo skundo argumentai, kad nebuvo kreiptasi į pareiškėją papildomai, todėl buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, yra nepagrįstas, nes Departamentui, kuriam suteikti įgaliojimai atlikti patikrinimus, suteikta diskrecija pasirinkti patikrinimo atlikimo taktiką. Šiuo atveju nustatytos faktinės aplinkybės vertintinos kaip pakankamos ir sudarančios pagrindą priimti Sprendimą. Atsižvelgus į Departamento veiksmus iki skundžiamo Sprendimo priėmimo, darytina išvada, kad atliktas tyrimas yra išsamus ir objektyvus, surinkti duomenis yra pakankami padaryti išvadas, nurodytas Sprendime. Kaip yra išaiškinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Departamentui nėra įtvirtinta besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Be to ir pats pareiškėjas teismui nenurodė, kokias papildomas aplinkybes jis būtų nurodęs ir (ar) kokius papildomus dokumentus būtų galėjęs pateikti Departamentui, kurie būtų galėję lemti kitokio sprendimo priėmimą. Su skundu pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kurie galėtų paneigti Sprendime padarytas išvadas. Sprendime nebuvo apsiribota tik nuorodomis į teisės aktus, bet priešingai, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiškėjui. Sprendimas priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo skundo argumentais.
Teismo posėdyje Departamento atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
1. Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi ir daugkartinę nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
2. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatytos šiai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės. Pareiškėjas pateikė 2019 m. balandžio 24 d. prašymą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą išduoti leidimą laikinai gyventi (b. l. 29–43), nes ketina dirbti Lietuvos Respublikoje – UAB „Farana“. Departamentui su prašymu pareiškėjas pateikė galiojantį kelionės dokumentą, UAB „Farana“ tarpininkavimo raštą, Ukrainos vidaus reikalų ministerijos pažymą (b. l. 46–47, 48, 44–45). Pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjas turi Diplomą, pagal kurį pareiškėjas įgijęs tinkuotojo apdailininko išsilavinimą ir pagal kurį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Kilus įtarimų dėl Diplomo (b. l. 111) autentiškumo, Departamentas 2019 m. birželio 19 d. raštu, išsiųstu elektroniniu paštu adresu: 5dvpub@ukr.net, kreipėsi į Dniprovsko miesto statybos aukštąją profesinę mokyklą, prašydamas informuoti, ar pareiškėjas mokėsi šioje mokykloje, ir patvirtinti pateikto Diplomo tikrumą. Tą pačią dieną Departamentas gavo atsakymą elektroniniu paštu, kuriame nurodyta, kad Valstybinės profesinės techninės švietimo įstaigos „Dnepro aukštoji profesinė statybos mokykla“ tokio pavyzdžio diplomo niekada nebuvo išdavusi, jog įrašas Diplome (mokyklos pavadinimas, profesija, antspaudas, diplomo formatas) neatitinka mokyklos pavyzdžių (b. l. 51; vertimas į lietuvių kalbą iš rusų ir ukrainiečių kalbų – b. l. 112). Įvertinęs tai ir vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, Departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą (b. l. 8–11), kuriuo nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi ir daugkartinę nacionalinę vizą. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus apie savo turimą kvalifikaciją ir tai patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, nes nepateiktas pareiškėjo turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę. Dėl to yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, siekia tik formaliai atitikti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gauti ir jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra legalizuoti savo buvimą Šengeno valstybėse. Aplinkybės, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir taip piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su pareiškėjo gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje – pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie negu oficialiai deklaruoti, leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmei. Atsisakius pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka ir 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto atvykimo sąlygos (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų) (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinęs tai, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktu, padarė išvadą, kad yra pagrindas atsisakyti pareiškėjui išduoti ir nacionalinę vizą.
3. Ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus nustatantis Įstatymas. Įstatymo 26 straipsnyje numatyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Atitinkamai Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 35 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui: jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Įstatymo 19 straipsnyje taip pat įtvirtinti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai: jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Ginčo teisinį santykį reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas (2019 m. kovo 29 d. redakcija), kurio 84.2 papunktyje, be kita ko, nustatyta, kad Departamentas, siekdama nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus organizuoja užsieniečio apklausą ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus.
4. Kadangi Departamentas yra viešojo administravimo subjektas, kilusiam ginčui aktualus ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014 ir kt.). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014 ir kt.).
5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui skundžiamu Sprendimu atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų pagrindais, o nacionalinę vizą atsisakyta išduoti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punkto pagrindais. Sprendimas grindžiamas faktine aplinkybe – elektroniniu paštu gautu Valstybinės profesinės techninės švietimo įstaigos „Dnepro aukštoji profesinė statybos mokykla“ atsakymu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo pateikto Diplomo pavyzdžio ši mokykla niekada nebuvo išdavusi, jok įrašas Diplome (mokyklos pavadinimas, profesija, antspaudas, diplomo formatas) neatitinka mokyklos pavyzdžių, kuri įvertinta ne tik kaip pagrindas išvadai, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo kvalifikaciją, bet ir pagrindas išvadai dėl nelegalios migracijos grėsmės. Įvertinus pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir teismo posėdyje pareiškėjo ir jo atstovo advokato padėjėjo išdėstytus žodinius paaiškinimus darytina išvada, kad pareiškėjas nesutikimą su Sprendimu grindžia argumentu, kad Departamentas neįrodė Diplomo netikrumo, pareiškėjo nuomone, elektroniniu paštu gautas neoficialus Valstybinės profesinės techninės švietimo įstaigos „Dnepro aukštoji profesinė statybos mokykla“ atsakymas nėra tinkamas įrodymas, pagrindžiantys išvadą, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkantį dokumentą. Tokiu atveju, pareiškėjo nuomone, Departamentas, gavęs minėtą atsakymą, turėjo pareigą kreiptis į pareiškėją, siekdamas išsklaidyti kilusias abejones dėl Diplomo tikrumo. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, pagrindžiančio tai, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Departamentas nesutinka su pareiškėjo skundu, motyvuodamas tuo, kad šiuo atveju atliktas pareiškėjo prašymo vertinimas buvo atliktas išsamiai, gauti objektyvūs duomenys, kad pareiškėjo pateiktas Diplomas nėra tikras, o tai leidžia daryti pagrįstą išdavą, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbo Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Teismo posėdyje Departamento atstove atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo teismui pateiktas Diplomas savo turiniu skiriasi Diplomo versijai, kuri buvo pateikta kartu su prašymu, kurį nagrinėjo Departamentas. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad šiuo nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pirmiausia būtina įvertinti, ar Sprendimas priimtas turint objektyvių duomenų, kurie pagrįstų išvadą, kad pareiškėjo pateiktas Diplomas yra netikras.
6. Sprendžiant Departamento surinktų įrodymų pakankamumo klausimą pažymėtina, kad vienas iš demokratinės valstybės administravimo principų, įtvirtintų VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra objektyvumo principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014 ir kt.). Įstatymo viršenybės, kuris įtvirtintas VAĮ 3 straipsnio 1 punkte, ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015 ir kt.).
7. Aktualu pažymėti, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).
8. Įvertinus nustatytas ginčo faktines aplinkybes ir procesinių dokumentų argumentus bei teismo posėdžiuose išdėstytus žodinius paaiškinimus aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste darytina išvada, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą ir dėl jo priimdamas ginčijamą Sprendimą, turėjo objektyviai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, t. y. išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės pareiškėjo prašymui objektyviai išnagrinėti, ir kritiškai, nešališkai jas įvertinti bei Sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato. Visų pirma, teisėjų kolegija nesutiktina su pareiškėjo skundo argumentu, kad Departamentas turėjo besąlyginę pareigą kreiptis į pareiškėją dėl papildomos informacijos ar įrodymų pateikimo, nes ginčo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta tokia besąlyginė Departamento pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3121-662/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016 ir kt.). Tačiau, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos sprendžia, kad Departamentui skundžiamą Sprendimą pagrindus tik elektroniniu paštu gautu neoficialiu Valstybinės profesinės techninės švietimo įstaigos „Dnepro aukštoji profesinė statybos mokykla“ atsakymu, iš kurio turinio nėra galimybės identifikuoti, kas jį parengė, bei kokiais duomenimis remiantis jis buvo parengtas, nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir priimto Sprendimo pagrįstumas. Skundžiamas Sprendimas, kuris grindžiamas minėtu neoficialiu elektroniniu paštu gautu atsakymu, laikytinas neišsamiu ir paviršutinišku. Darytina išvada, kad Departamentas nesiėmė kitų aktyvių veiksmų, siekdamas įsitikinti gautos informacijos objektyvumu ir tikrumu. Dėl ko ir iš teismui pateiktos bylos medžiagos, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalimi, neįmanoma vienareikšmiškai nustatyti, ar pareiškėjo Departamentui pateiktas Diplomas kaip įrodymas yra patikimas, ar nėra suklastojimo požymių. Šiuo aspektu pateikti Departamento atstovės argumentai, kad pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas skubos tvarka ir buvo stengiamasi jį išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką, vertinami kritiškai, nes nustatyti procedūrų terminai negali paneigti Departamento pareigos priimti pagrįstus sprendimus. Nustačius, kad Departamentas nesurinko patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo išvadas, kuriomis pagrįstas Sprendimas, ir konstatuojant, kad elektoriniu paštu gautas neoficialus Valstybinės profesinės techninės švietimo įstaigos „Dnepro aukštoji profesinė statybos mokykla“ atsakymas ir neoficialus jo vertimas į lietuvių kalba nėra laikytini leistinais įrodymais, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas yra priimtas pažeidus minėtus iš įstatymo viršenybės ir objektyvumo principų bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalies kylančius reikalavimus, todėl naikinamas ABTĮ 91 straipsnio 3 punkto pagrindu (skundžiamas sprendimas panaikinimas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą).
9. Nustačius, kad Departamentas nesurinko patikimų ir leistinų įrodymų, pagrindžiančių Sprendime padarytas išvadas dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi ir daugkartinę nacionalinę vizą, ir panaikinus skundžiamą Sprendimą, Departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir surinkti patikimus ir leistinus įrodymus, kurie nekeltų objektyvių abejonių dėl priimto sprendimo rezultato.
10. Nagrinėjamu atveju nustačius Departamento padarytą akivaizdų esminį procedūrinį pažeidimą, dėl kurio panaikintas ginčijamas Sprendimas, šioje teisminėje stadijoje, kurioje vertintinas ir įvertintas tik paties ginčijamo Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, pareiškėjo teismui pateikti nauji dokumentai (b. l. 102, 103, 104, 105, 106), o taip pat ir teismui pateikta Diplomo versija (b. l. 107), kurie visi bendrai nebuvo pateikti Departamentui kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi ir daugkartinę nacionalinę vizą ir jo nebuvo įvertinti, priimant skundžiamą Sprendimą, nėra vertinami. Kadangi Sprendimas panaikintas konstatavus esminį procedūros pažeidimą ir Departamentas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, dokumentai, susiję su Diplomo autentiškumu turės būti įvertinti atliekant pakartotinį pareiškėjo prašymo tyrimą.
11. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai.
12. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus pareiškėjo skundą visiškai, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėją proceso metu atstovavo advokato padėjėjas. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. VM 0909/19-3 (b. l. 126), iš kurios matyti, kokios teisinės paslaugos pareiškėjui buvo teikiamos (dokumentų analizė, teisinė konsultacija, skundo rengimas ir atstovavimas administracinėje byloje) ir suteiktų teisinių paslaugų kaina – 600 Eur, ir 2019 m. rugsėjo 12 d. pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina minėto kainos sumokėjimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų (2015 m. kovo 20 d. redakcija) 7 punkte nustatyta, kad už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 262,70 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį – už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – taikomas 2,5 koeficientas. Vadinasi, maksimali priteistina suma už skundą yra 3 156,75 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį – už vieną pasirengimo atstovauti teismo posėdyje ir atstovavimo teisme valandą taikomas 0,1 koeficientas. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Pagal Rekomendacijų 10 punktą, atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinė byloje įvyko 2019 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdis, kuris truko 26 min., ir bylos nagrinėjimą atnaujinus iš esmės dėl teisėjų kolegijos narės teisėjos Violetos Balčytienės suteikto nedarbingumo 2019 m. lapkričio 15 d. teismo posėdis, kuris truko 24 min. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 262,70 Eur, o 2019 m. II ketvirčio – 1289 Eur. Vadinasi, maksimali priteistina suma už 1 valandą atstovavimo teismo posėdžiuose yra nagrinėjamu atveju yra 127,59 Eur ((1262,70 + 1275,85) / 2 * 0,1). Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija nustatytų maksimalių sumų, nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų, dėl kurių turėtų būti mažinama prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 ir 41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 133 straipsniu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo K. F. (K. F.) skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 31-00349/171-394 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinę nacionalinę vizą Ukrainos piliečiui K. F.“, įpareigojant Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinę nacionalinę vizą iš naujo.
Priteisti pareiškėjui K. F. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 600 Eur (šešis šimtus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.