Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. (toliau – M. N.) ir nukentėjusiojo E. A. (toliau – E. A.) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta pradėjus laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo E. A. naudai iš M. N. priteista 2651,35 (du tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt vienas euras 35 ct) turtinės žalos, 8000 (aštuoni tūkstančiai) eurų neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (10651,35 eurų) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo bei 920 (devynis šimtus dvidešimt) eurų teisinės pagalbos išlaidų.

Kauno teritorinei ligonių kasai iš M. N. priteista 886,30 (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai 30 ct) žalos atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui – 1472,31 (vienas tūkstantis keturi šimtai septyniasdešimt du eurai, 31 ct) žalos atlyginimo, patvirtinant sutartis dėl žalos mokėjimo dalimis, pagal kurias M. N. 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsipareigojo: atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai 886,30 eurų turtinę žalą per 44 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d., kiekvieną mėnesį mokant po 20 eurų; atlyginti 1472,31 eurų turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., kiekvieną mėnesį mokant po 40,90 eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 3000 (trijų tūkstančių) eurų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. N. ir nukentėjusiojo E. A. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl M. N. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Jo veiksmų juridinis vertinimas teisingas. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tiek tarpusavyje, tiek ir kitų objektyviai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų kontekste. Nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką neabejotinai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti ir skundžiamame nuosprendyje betarpiškai aptarti įrodymai, kurių patikimumu teisėjų kolegija neabejoja.

13. Šioje vietoje svarbu paminėti ir tai, kad be kitų reikalavimų nuteistojo apeliaciniame skunde prašoma sumažinti ir skundžiamu nuosprendžiu iš jo nukentėjusiajam E. A. priteistą neturtinę žalą, teigiant, jog ji yra per didelė. Su nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimais nuteistasis nesutiko ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nors vien tik faktas, kad nuteistasis nesutinka su nukentėjusiojo reikalavimais dėl jam padarytos žalos atlyginimo nesudaro pakankamo pagrindo netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų, tačiau toks nuteistojo elgesys teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad net ir šiuo metu M. N. kritiškai nevertina savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir jokių pastangų atlyginti nukentėjusiajam priteistą žalą, nededa. Juo labiau, jog po vienintelio M. N. atlikto pinigų pervedimo E. A., jau praėjo daugiau nei vieneri metai, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad per šiuos metus nuteistasis būtų dėjęs kokias nors pastangas nukentėjusiajam priteistos žalos atlyginimui, byloje nėra.

14. Esant šių duomenų visumai konstatuoti, kad M. N. nukentėjusiajam atlyginta 200 (dviejų šimtų) eurų žala yra pakankama jo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, kad šiuos veiksmus nuteistasis atliko laisva valia nuoširdžiai siekdamas pašalinti savo veiksmais padarytą žalą, nėra pagrindo. Tuo tarpu pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nusikalstama veika padaryta žala privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru (valia), o ne priverstinai, vykdant teismo įsipareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-84/2010, 2K-133/2013, 2K-78693/2015 ir kt.). Tokiu atveju kai kaltininkas žalos neatlygina savo noru (valia), BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga nekonstatuotina.

17. Abejonių teisėjų kolegijai kelia ir galimos laiduotojos G. N. galimybės tinkamai įtakoti M. N. elgesį ateityje. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

Dėl nuteistajam M. N. paskirtos bausmės.

22. Vertinant šiuos nukentėjusiojo motyvus visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti bausmės paskirtį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis.

23. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. N., pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų reikalavimų bei teismų praktikoje suformuotų jų taikymo principų nepažeidė ir paskyrė nuteistajam savo rūšimi ir dydžiu teisingą, BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio ir BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančią bausmę. Griežtinti ją nukentėjusiojo E. A. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų visumoje, nėra pagrindo.

26. Bylos duomenimis, M. N. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors nukentėjusiojo apeliaciniame skunde ypatingai akcentuojami E. A. M. N. veiksmais padaryti sužalojimai, tačiau specialisto išvadoje jie kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sužalojimu, kas ir lėmė nuteistojo veiksmų kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, todėl pakartotinis jų vertinimas skiriant asmeniui griežtesnę bausmę, kaip to reikalaujama nukentėjusiojo apeliaciniame skunde, nėra galimas. Tuo tarpu į nukentėjusiojo sveikatai dėl patirtų sužalojimų nustatytus liekamuosius reiškinius buvo neabejotinai atsižvelgta sprendžiant jam priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, todėl vertinti juos ir griežtinant nuteistajam skirtą bausmę, nėra pagrindo.

27. Svarbu ir tai, kad M. N. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, kas skundžiamame nuosprendyje buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors E. A. apeliaciniame skunde su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinkama, teigiant, jog byloje nebuvo nustatytas nuoširdus M. N. gailėjimasis, tačiau akivaizdu, kad šiuo atveju nuoširdų gailėjimąsi nukentėjusysis sieja tik su jam atlygintos žalos dydžiu, tvirtinant, jog jis nebuvo pakankamas, bet ne su nuteistojo išgyvenimais bei elgesiu. Toks vertinimas neatitinka teismų praktikos ir negali nulemti teismo išvados dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimo kaltininko veiksmuose. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikaltimą. Tuo tarpu kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos M. N. pripažino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, savo neteisėtus veiksmus vertina neigiamai, teigia, kad dar kartą taip nepasielgtų. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jis atsiprašė nukentėjusiojo. Padaryti to ankščiau dėl nukentėjusiojo E. A. nenoro bendrauti su nuteistuoju (teisiamojo posėdžio metu E. A. paaiškino, kad bijojo nuteistojo ir dėl to su juo nebendravo), jis neturėjo galimybės. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad M. N. vis tik nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų ir vien tik tai, kad jis nesutinka su nukentėjusiojo prašomos žalos atlyginimu šiuo atveju nelaikytina esmine aplinkybe, suponuojančią išvadą dėl nenuoširdaus nuteistojo gailėjimosi ir griežtesnės bausmės jam skyrimo.

28. Sutikti su nukentėjusiojo apeliacinio skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat nėra pagrindo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatoma, ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ar girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą; taigi būtina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-942/2018). M. N. neneigia vertinamo įvykio metu vartojęs alkoholį. Taip pat neneigia, jog smūgio sudavimo E. A. metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau, jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtent tokia M. N. būsena sąlygojo neteisėtų veiksmų atlikimą E. A. atžvilgiu, byloje nėra. M. N. teigimu, įvykio vakarą jam kažkas sudavė į veidą. Jis įtarė tai padarius vieną asmenį, kuris savo išvaizda buvo panašus į E. A., todėl, siekdamas atsilyginti už jam suduotą smūgį, jis apsipažinęs sudavė E. A., manydamas, jog jis yra kitas asmuo. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu M. N., be kita ko, patvirtino, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio jokios įtakos jo neteisėtam elgesiui neturėjo, tą dieną jis buvo labai susierzinęs, todėl smūgio jam sudavimas buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs jo neteisėtus veiksmus E. A. atžvilgiu. Svarbu ir tai, kad nei vienas iš byloje apklaustų asmenų, mačiusių M. N. vertinamo įvykio metu, nepatvirtino, jog nuteistasis buvo stipriai apsvaigęs ar sunkiai orientavosi aplinkoje. Alkoholio koncentracija jo organizme įvykio dieną nebuvo išmatuota. Šių aplinkybių visuma, priešingai nei tai teigiama nukentėjusiojo apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo vertinti, jog šiuo konkrečiu atveju M. N. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nuteistojo apsisprendimui suduoti smūgį E. A. į veidą, todėl ši aplinkybė skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai nepripažinta M. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

29. Sprendžiant klausimą dėl M. N. paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje jis teistas nebuvo (1 t., b. l. 167). Nors nuteistasis baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti administraciniai nusižengimai savo pobūdžiu nebuvo šiurkštūs, iš esmės susiję tik su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (1 t., b. l. 159-166), todėl tvirtinti, kad asmuo yra linkęs pažeidinėti įstatymus ar, kad jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nėra pagrindo. Darant šią išvadą, svarbu ir tai, kad jokių duomenų apie neteisėtą nuteistojo elgesį po komentuojamo įvykio nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra – jokie nauji ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu nepradėti. Nors nuteistasis niekur nedirba, kas neabejotinai apsunkina jo galimybes atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, tačiau praeityje jis turėjo darbą, paskutinis jo draudimo laikotarpis fiksuotas iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistasis, būdamas jauno amžiaus nevengia dirbti, jo elgesys visuomenėje nėra asocialus. Juo labiau, jog jis mokosi Lietuvos sporto universitete, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad asmuo yra suinteresuotas įgyti specialybę ir įsilieti į darbo rinką. Vertinant nuteistojo asmenybę atsižvelgtina ir į tai, kad jis gyvena su sutuoktine, augina jųdviejų mažametį vaiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kas visumoje nuteistąjį charakterizuoja labiau teigiamai ir neleidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui, kai BK 138straipsnio 1 dalies sankcija jam leidžia skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tik laisvės atėmimo bausmės skyrimu galima pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

30. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skirdamas M. N. bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo numatytas bausmių skyrimo nuostatas, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę bei paskyrė teisingą bausmę. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai, ypač tuomet, kai nusikalstamą veiką pirmą kartą padaro jaunas žmogus, gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtų aplinkybių visumą, M. N. teisingai skyrė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą, jo terminą nustatydamas mažesnį, nei BK 48 straipsnyje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Griežtinti nuteistojo baudžiamąją atsakomybę nukentėjusiojo apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

31. Tokiu būdu, netenkinant nukentėjusiojo apeliacinio skundo reikalavimo M. N. skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, skirti jam papildomą įpareigojimą – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, taip pat nėra pagrindo. Minėta, jog šiuo metu nuteistasis niekur nedirba, jo sutuoktinė – taip pat. Jie augina jųdviejų mažametį vaiką, M. N. sutuoktinė laukiasi dar vieno vaiko. Pagrindinis jų finansinis šaltinis – tėvų parama. Esant šių aplinkybių visumai, įpareigojimo atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam, skyrimas šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcingas.

Dėl nukentėjusiajam E. A. priteistos turtinės ir neturtinės žalos

32. Nukentėjusysis E. A. pareiškė civilinį ieškinį 38643,87 eurų turtinės ir 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimui (1 t., b. l. 27-30). Remiantis civilinio ieškinio motyvais, 36257 eurų suma, kurią buvo prašoma atlyginti kaip E. A. turtinę žalą, sudaro būsimo E. A. gydymo išlaidos pagal sudarytą gydymo planą. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu E. A. nurodė, kad jam padaryta turtinė žala teisiamojo posėdžio dienai sudaro 2651,35 eurų. Būtent tokį E. A. patirtos turtinės žalos dydį skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas priteisė E. A.. Tačiau, nukentėjusiojo apeliaciniame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinkama, teigiama, kad jo civiliniame ieškinyje yra aiškiai išdėstyti motyvai, pagrindžiantys jo ieškinio reikalavimus bei pridėti visi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys tiek jau turėtas, tiek ir būsimas jo gydymo išlaidas, o apylinkės teismas, priteisdamas vos 2651,35 eurų turtinę žalą visiškai nemotyvavo, kodėl E. A. nepriteisia visos jo prašomos sumos.

33. Netenkinant nukentėjusiojo apeliacinio skundo šioje dalyje vis tik pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 2 dalį, išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu, kaip atlygintini nuostoliai, suprantamos ne kaip tikėtinos ar galinčios atsirasti, bet kaip realiai asmens patirtos išlaidos – gydymo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros ir kt. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis savo reikalavimą priteisti būsimų gydymo išlaidų atlyginimą grindė byloje pateiktu gydymo planu, kurio duomenimis, E. A. galimos gydymo išlaidos gali siekti 36257 eurus.

34. Asmens teisė į sveikatą yra viena iš svarbiausių absoliučių žmogaus teisių, kurią pažeidus ji ne visada gali būti atkurta. Tačiau nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti visomis su sveikatos priežiūra susijusiomis paslaugomis, kurios yra būtinos, ir objektyviai, kiek tai įmanoma, gali padėti asmeniui susigrąžinti sveikatą, buvusią iki sužalojimo, ir turi teisę į tokių išlaidų atlyginimą. Kita vertus, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tikrąjį žalos dydį atitinkančius nuostolius, kadangi kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.

35. Nagrinėjamu atveju, siekiant, kad nenukentėtų nei nukentėjusiojo, nei nuteistojo interesai, būsimų turtinės žalos išlaidų priteisimui nėra pagrindo, t. y. pagal byloje esančius duomenis nustatyti, koks E. A. gydymo variantas bus tinkamas jam ir tikrai būtinas, negalima. Taigi, iš esmės pripažintina, kad nukentėjusiajam E. A. išlaidos dėl papildomo jo gydymo iš tiesų gali atsirasti, tačiau bylos nagrinėjimo metu būsimo konkretaus gydymo bei jo kainos nustatyti negalima, todėl būsimo gydymo išlaidos pirmosios instancijos teismo pagrįstai nepriteistos. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsiradus naujų (papildomų) išlaidų, priežastiniu ryšiu susijusių su nagrinėjamoje byloje nustatytu nukentėjusiojo sužalojimu, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, laikydamasi CK 1.125 straipsnio 8 dalies sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (taikomo reikalavimams atlyginti padarytą žalą, kuris skaičiuotinas nuo žalos atsiradimo momento), pateikęs įrodymus dėl atsiradusių papildomų išlaidų bei pagrįsdamas priežastinį ryšį tarp atsiradusios papildomos žalos ir neteisėtų nagrinėjamoje byloje nustatytų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, būsima E. A. turtinė žala nepriteisiama, paliekant nukentėjusiajam teisę dėl papildomai atsiradusios turtinės žalos, susijusios su jo gydymu, kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

36. Nors apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis E. A. pateikė papildomus dokumentus, įrodančius jo patirtas gydymo išlaidas, susidariusias jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, tačiau jų priteisimas šioje proceso stadijoje taip pat negalimas. Šis nukentėjusiojo reikalavimas bylą nagrinėjant apylinkės teisme teismui nebuvo žinomas, apie jį skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta. Apie jį nepasisakoma ir nukentėjusiojo apeliaciniame skunde. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateiktus apeliacinius skundus. Iš aptarto seka, kad jokie nauji reikalavimai, nepareikšti pirmosios instancijos teisme, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pagal pateiktus apeliacinius skundus, negali būti vertinami. Priešingu atveju, iš nuteistojo būtų atimta apskundimo teisė apeliacine tvarka ir pažeistos jo, kaip nuteistojo, teisės ir interesai. Tokiu būdu, nukentėjusiojo prašymas priteisti po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jo turėtas gydymo išlaidas iš nuteistojo, šia nutartimi netenkinamas. Dėl šios žalos asmuo turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka šios nutarties 34 punkte nurodytais pagrindais ir sąlygomis.

37. Tiek nuteistojo, tiek ir nukentėjusiojo apeliaciniais skundais nesutinkama ir su E. A. skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžiu.

38. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

39. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

40. Nukentėjusysis E. A. prašo jam priteistą 8000 eurų neturtinės žalos dydį padidinti iki 20000 eurų, o nuteistasis M. N. prašo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti. Vis dėlto, teisėjų kolegija nenustatė, kad apylinkės teismas būtų nukrypęs nuo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose ar netinkamai įvertinęs nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus. Bylos duomenimis, po komentuojamo įvykio dėl patirtų sužalojimų E. A. buvo gydomas ilgą laiką, jam atliktos net kelios sudėtingos operacijos, kurį laiką jis buvo nedarbingas, neteko dalies dantų ir žandikaulio, iki šiol sunkiai valdo dalį veido, negali valgyti kieto maisto. Remiantis pateiktais duomenimis, nukentėjusiajam po operacijų ant veido liko randas, kurį ateityje gali tekti šalinti, taip pat būtinas žandikaulio ir dantų atstatymas, kas neabejotinai patvirtina liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo sveikatai. Dėl patirtų sužalojimų E. A. neabejotinai jautė diskomfortą, stresą, iki šiol vartoja tam tikrus vaistus, negali valgyti viso norimo maisto, jaučia diskomfortą šypsodamasis, kadangi matosi protezai, jo šypsena kreiva. Iš aptarto seka, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų M. N. veiksmų patyrė ir tebepatiria nepatogumus dėl sužaloto veido. Vis dėlto, E. A. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, dėl patirtų sužalojimų jam nebuvo konstatuotas prarastas nedarbingumas, grėsmė jo gyvybei nebuvo kilusi, šiuo metu nukentėjusysis iš esmės gyvena pilnavertį gyvenimą.

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra labai įvairi. Kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, kurie numatyti BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7240,50 eurų, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į aptartą matyti, kad nukentėjusiajam E. A. skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis nustatytas kiek didesnis nei teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos maksimalus dydis, tačiau neabejotina, kad toks sprendimas priimtas dėl to, kad po M. N. neteisėtais ir tyčiniais veiksmais E. A. suduoto smūgio į veidą, liko liekamieji reiškiniai nukentėjusiojo sveikatai, kurie kelia diskomfortą bei susirūpinimą. Taigi, neturtinės žalos dydis įvertintas ir ateities perspektyvoje.

42. Vis dėlto, didinti priteistą sumą nėra pagrindo, juo labiau, kad ir apeliaciniame skunde E. A. nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. M. N. taip pat nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl priteistos neturtinės žalos dydį reikėtų sumažinti. Vien tai, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nesukėlė pavojaus jo gyvybei, įvertinus E. A. sveikatai nustatytus liekamuosius reiškinius, nesudaro pagrindo jam priteistos neturtinės žalos mažinimui. Kitų motyvų, kuriais remiantis galima būti mažinti E. A. priteistos neturtinės žalos dydį, nuteistasis savo apeliaciniame skunde nenurodė. Jų nenustatė ir teisėjų kolegija.

43. Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl keisti jį nukentėjusiojo E. A. ar nuteistojo M. N. apeliacinių skundų motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

nutaria:

nuteistojo M. N. ir nukentėjusiojo E. A. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną.