- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- eI3-1030-541/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03334-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Jolanta Vėgelienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- UAB Mažeikių šilumos tinklai
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės, dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių šilumos tinklai“ atstovui advokatui V. K.,
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovams G. M. ir Andriui Bružui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių šilumos tinklai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo arba paketimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių šilumos tinklai“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. AS-106 (toliau – ir Sprendimas) (1 dalyje), kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas Nr. PA 80-36/2020 (išvada Nr. 3), jog vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MUVGIĮ) 6 straipsniu, Bendrovei apskaičiuoto mokesčio dydis, taikant didesnį mokesčio tarifą, už tikrinamuoju laikotarpiu, neturint leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išgautus valstybinius gamtos išteklius (požeminį vandenį) yra 39 392 Eur. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškė alternatyvų reikalavimą sumažinti apskaičiuoto mokesčio dydį, taikant mažesnio mokesčio tarifą, tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad pareiškėjo argumentai dėl sprendimo neteisėtumo yra nepakankami.
Pareiškėja paaiškina, kad 2020 m. liepos 10 d. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus vedėjas surašė patikrinimo aktą Nr. PA 80-36/2020 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame buvo konstatuota, kad: 1) pareiškėja, vykdydama žemės gelmių išteklių (požeminio vandens) gavybą, kurių išgavimui privalomas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, bei neturėdama šio leidimo, pažeidė Žemės gelmių įstatymo (toliau – ir ŽGĮ) +11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus, nes tikrinamuoju laikotarpiu 2017–2019 m. neturėjo Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, leidimas išduotas 2020 m. gegužės 5 d.; 2) valstybinių gamtos išteklių (žemės gelmių išteklių) gavyba gali būti vykdoma tik įstatymu nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus, įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai (ŽGĮ 15 str. 1 d.), turint leidimą žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimui (ŽGĮ 11 str. 1 d., 12 str. 1 ir 4 d.); 3) Bendrovė, nors ir neturi leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, yra pateikusi visas 2017–2019 metų mokestinių laikotarpių Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas, išgaunamo požeminio vandens kiekis Bendrovėje yra apskaitomas vandens skaitikliais, kurie tikrinamuoju laikotarpiu buvo metrologiškai patikrinti ir turėjo galiojančius patikros sertifikatus, duomenys apie išgautą požeminio vandens kiekį yra pateikti 2020 m. birželio 18 d. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akte Nr. 49; 4) vadovaujantis MUVGIĮ 6 straipsniu, apskaičiuoto mokesčio dydis pareiškėjai Bendrovei taikant didesnį mokesčio tarifą už tikrinamuoju laikotarpiu neturint leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išgautus valstybinius gamtos išteklius (požeminį vandenį) yra 39 392 Eur.
2020 m. rugsėjo 17 d. Departamento direktorė priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė patvirtinti 2020 m. liepos 10 d. Patikrinimo aktą, patvirtinti 39 392 Eur sumos mokestį už valstybinius gamtos išteklius ir 1 383 Eur mokestį už taršą iš mobilių taršos šaltinių.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad Departamento Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimtas pažeidus pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl turi būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas.
Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) ginčui aktualios redakcijos 8 straipsnio bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisminės praktikos. Nurodo, kad atsakovas iš esmės atliko neskaidrų ir nemotyvuotą tyrimą, lėmusį neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Atsakovo sprendime nenurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nulėmę tokio sprendimo priėmimą. Sprendime nėra pateiktų išsamių paaiškinimų, kodėl Bendrovės argumentai yra atmesti, jame tik formaliai yra nurodyta, kad pareiškėja neturėjo Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes.
Teigia, kad faktinės aplinkybės tvirtina, jog Bendrovė požeminį gėlą geriamąjį vandenį naudojo laikydamasi teisės aktų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai. 2011 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Žemės gelmių registro ir kontrolės poskyrio vyr. specialistė įregistravo du Bendrovės vandens gręžinius Nr. 50288 ir Nr. 50289, specialiu įrašu užpildant kiekvieno iš gręžinių Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių 4 priedo 8 lapą „Gręžinio konstrukcija“. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išdavė Bendrovei abiejų gręžinių Gręžinio pasus. Abiejuose Gręžinio pasuose nurodyta gręžinių paskirtis: „gavybos“, išteklių rūšis: „požeminis geriamas gėlas vanduo“.
Tuo metu 2011 m. rugpjūčio 24 d. galiojusi ŽGĮ (2010 m. liepos 20 d. iki 2013 m. birželio 30 d. redakcija) 3 straipsnio 4 dalis, apibrėždama „požeminio vandens“ sąvoką, požeminį vandenį skirto į: 1) geriamąjį gėlą, 2) mineralinį, 3) pramoninį, 4) gamybinį; požeminis geriamas gėlas vanduo – tai vanduo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens standartą arba kuris tinka tokios rūšies vandeniui paruošti. ŽGĮ 12 straipsnio 3 dalis nustatė, kad leidimas naudoti geriamąjį gėlą vandenį juridiniams asmenims išduodamas šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. ŽGĮ 13 straipsnio 3 dalis nustatė, kad leidimus naudoti gėlą vandenį juridiniams asmenims išduoda Aplinkos ministerija. Tuo metu – 2011 m. rugpjūčio 24 d. galiojo Aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 patvirtinta Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Tvarką parengė Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, remiantis Žemės gelmių įstatymu ir kitais teisės aktais. Tvarkos 31 punktas nustatė: „Jeigu vartojimo vandens kiekis viršija 10 m³/d arba šio gręžinio vandenį vartos daugiau kaip 50 žmonių ilgiau nei 60 dienų per metus, taip pat įmonės vartos vandenį maisto produktams gaminti, gręžinių, skirtų mineraliniam vandeniui išgauti, griežto režimo apsaugos juostos dydis priklausomai nuo vandeningo sluoksnio laipsnio turi būti 30–50 metrų spinduliu apie gręžinį: šiems gręžiniams nustatomos apribojimų juostos, kurių skaičių ir ūkinės apribojimus jose reglamentuoja kiti teisės aktai (9.3), (9.14), (9.36)”. Aplinkos ministro 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. D1-52 buvo pakeistas Tvarkos 32 punktas: „32. Kitų 31 punkte nenurodytų gręžinių leidimas juos naudoti yra gręžinio pasas, įregistruotas Lietuvos geologijos tarnyboje“. Tokiu būdu, 2011 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos įregistravus du Bendrovės vandens gręžinius ir Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos išdavus Bendrovei abiejų gręžinių Gręžinio pasus, abejuose Gręžinio pasuose nurodžius gręžinių paskirtį: „gavybos“, išteklių rūšį: „požeminis geriamas gėlas vanduo“ gręžinių pasai tapo Lietuvos geologijos tarnybos neterminuotu leidimu Bendrovei naudoti požeminio geriamo gėlo vandens išteklius.
Pažymi, kad 2014 m. birželio 19 d. Seimas priėmė ŽGĮ 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymą, kurio 12 straipsnio 1 dalyse, be kita ko, naujai nustatė, jog Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai asmenys, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ir ertmių naudojimo sutartį. ŽGĮ 3 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2014 m. liepos 1 d.) išduoti leidimai naudoti geriamąjį gėlą požeminį vandenį galioja neterminuotai, jeigu nesikeičia geriamojo gėlo požeminio vandens naudojimo sąlygos. 2019 m. spalio 15 d. Seimas priėmė naujos redakcijos ŽGĮ redakciją, įsigaliojančią nuo 2020 m. liepos 1 d. Pareiškėja pastebi, kad Lietuvos geologijos tarnyba savo internetiniame puslapyje žinutėje „Žemės gelmių įstatymo pakeitimai“ pažymėjo, kad šiuo įstatymu patikslinamos institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių žemės gelmių apsaugos ir išteklių naudojimo srities valstybės politiką, funkcijos, įtvirtinami aiškūs leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo, tikslinimo, sustabdymo ir panaikinimo pagrindai.
2019 m. spalio 16 d. Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjas surašė Bendrovei Patikrinimo aktą Nr. KLAKKS-115, kuriame padarė išvadą, jog, vadovaujantis leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198, Bendrovė turi gauti leidimą iš Lietuvos geologijos tarnybos naudoti žemės gelmių išteklius. Pastebėtina, kad leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklės turi daug skyrių, punktų ir papunkčių, tačiau Patikrinimo akte nėra nurodyta, kokius konkrečius Taisyklių punktus (teisės normas) pažeidė Bendrovė, kokiomis teisės normomis (Taisyklių punktais ir pan.) vadovaujantis Bendrovė turi gauti leidimą iš Lietuvos geologijos tarnybos naudoti požeminį vandenį.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad aptartos faktinės aplinkybės bei 2011 – 2019 metais galioję teisės aktai leidžia daryti išvadą, jog Bendrovė teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis naudojo ir naudoja požeminio geriamo gėlo vandens išteklius, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo Patikrinimo akte bei Sprendime daryti išvadą, jog vadovaujantis MUVGIĮ 6 straipsniu Bendrovei turi būti priskaičiuotas mokestis taikant didesnį mokesčio tarifą už tikrinamuoju laikotarpiu neturint leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išgautus valstybinių gamtos išteklius (požeminį vandenį) – 39 392 Eur.
Atkreipia dėmesį, kad atsakovo siekis be teisinio ir faktinio pagrindo pritaikyti Bendrovei ekonominę sankciją – 39 392 Eur už sunaudotą požeminį geriamą gėlą vandenį, už kurį Bendrovė su valstybe jau yra atsiskaičiusi, neatitinka MUVGIĮ tikslų. Pažymi, kad Departamento aiškinimas ir taikymas teisės aktų, reglamentavusių ginčo teisinius santykius 2011–2019 metais, yra dviprasmiškas, nes sudarė ir sudaro prielaidas nevienodai aiškinti teisės normų turinį, dviprasmiškai suvokti jų taikymo ribas, todėl tokia vartojamų terminų ir sąvokų įvairovė neleido Bendrovei tinkamai suvokti teisės normas ir vykdyti pareigas taip, kaip Patikrinimo akte ir Sprendime nustatė Departamentas.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad Bendrovė 2017–2019 metais vykdė valstybinių gamtos išteklių (požeminio vandens) gavybą neturėdama teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Atsakovas, vadovaujantis MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekis ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikė didesnį mokesčio tarifą – 39 392 Eur. Pažymi, kad Departamento Sprendime motyvuotai atsakyta į pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateiktas rašytines pastabas.
Atkreipia dėmesį, kad skunde nėra pateikta ir nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos patikrinimo metu ar surašant Sprendimą. Skunde pareiškėja neginčija Patikrinimo akte ir Sprendime nurodytų išgautų valstybinių gamtos išteklių kiekio. Skunde nurodytos aplinkybės, kad Bendrovė 2011 metais pasirengė gręžinių įrengimui būtiną projekcinę dokumentaciją, parengė gręžinių pasus ir juos įregistravo nėra svarbios ir reikšmingos šio ginčo metu. Bendrovei atsakomybė taikoma už valstybinių gamtos išteklių (požeminio vandens) gavybą be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes neturėjimo. Pareiga turėti tokį leidimą aiškiai ir nuosekliai buvo aptarta tiek Patikrinimo akte, tiek Sprendime. Tiek Sprendime, tiek Patikrinimo akte buvo nurodyta, kad Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu neturi valstybinių gamtos išteklių (požeminio vandens) išgavimui privalomo leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes bei šio leidimo nepateikė patikrinimo metu. Sprendime nurodyta, kad atvejai, kai gręžinio pasas prilyginamas leidimui naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes yra nurodyti Leidimų išdavimo taisyklių 10 punkte, tačiau jame nurodytų kriterijų Bendrovė neatitinka.
Atsakovas pažymi, kad Sprendimu yra patvirtintas Patikrinimo aktas ir Departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2019 m. spalio 16 d. patikrinimo aktas Nr. KLAKKS-115, kurie nėra susiję su Sprendimu bei nėra nei svarbus nei reikšmingas Sprendimui. Aplinkybė, kad Bendrovė 2020 m. gegužės 5 d. gavo Leidimą Nr. PV-20-37, neturi jokios įtakos Sprendimui, kuriuo yra tvirtinamas 2017-2019 metų laikotarpį apėmęs Patikrinimo aktas. Atsakovas mano, kad ši aplinkybė yra svarbi tik tiek, kiek tai neginčijamai įrodo, kad Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu 2017–2019 metais neturėjo Leidimo ir tai, kad Bendrovei šis Leidimas yra privalomas, bei tai, kad tokia prievolė Bendrovei buvo žinoma.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nesutinka, kad Sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Atsakovas nurodo, kad skunde nepateikti jokie konkretūs argumentai ar motyvai, bei Sprendimo trūkumai, kurių pagrindu daroma ši išvada. Priešingai nei teigiama skunde, Sprendimas yra išsamus, aiškus ir motyvuotas. Sprendime yra nuosekliai ir aiškiai aptarti Bendrovei taikomų teisės aktų reikalavimai, nurodomi teisės aktų pažeidimai, aiškiai pateiktos faktinės aplinkybės bei motyvai dėl taikomos sankcijos ir jos dydžio. Sprendime yra motyvuotai, išsamiai ir aiškiai atsakyta į Bendrovės pateiktas rašytines pastabas.
Skunde nurodyta data (2011 m. rugpjūčio 24 d.) patenka į LAND 4-99 laikotarpiu 2011 m. sausio 28 d. – 2014 m. lapkričio 10 d. galiojusią redakciją. Tačiau šiuo laikotarpiu 31 p. redakcija yra kitokia nei nurodyta skunde: LAND 4-99 31 punktas (2011 m. sausio 28 d. – 2014 m. lapkričio 10 d. galiojusi redakcija): „Gręžinio savininkas, kuris iš gręžinio ima arba tiekia kitiems vartotojams 100 ir daugiau m³/d vandens, privalo iš Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Tuo tarpu skunde nurodoma 32 punkto redakcija jau pateikiama iš tuo metu laikotarpiu (2011 m. sausio 28 d. – 2014 m. lapkričio 10 d.) galiojusios LAND 4-99 redakcijos. Skunde yra pateikta pirminė LAND 4-99, galiojusio iki 2008 m. gruodžio 17 d., 31 punkto redakcija. Bendrovė turėjo LAND 4-99 31 punkto redakcijoje (galiojusioje aktualiu laikotarpiu) nurodyta Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą su nurodytomis sąlygomis požeminio vandens išgavimui, kuris, pačios Bendrovės iniciatyva buvo pakeistas 2015 m. gruodžio 22 d. (pakeistas leidimas Nr. T-Š.4-4/2014 yra viešai prieinamas Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje nuo 2017 m.) Bendrovė savo iniciatyva pasikeitusi TIPK leidimą (ir taip tuo metu galiojusius teisės aktus atsisakiusi turėto leidimo vandens išgavimui), nebuvo aktyvi ir nesiėmė veiksmų, kad gautų leidimą žemės gelmių ištekliams ir gelmėms naudoti pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Tikrinamuoju laikotarpiu galiojusių teisės aktų redakcijos su aiškiai juose įtvirtinta pareiga gauti leidimą žemės gelmių išteklių gavybai, nuosekliai aptarti Sprendime. Įvertinus šias aplinkybes skundo 23,24 ir tolimesniuose punktuose pateikti argumentai, neva Bendrovė turėjo galiojantį leidimą požeminio vandens išgavimui, yra niekiniai.
Tikrinamas laikotarpis apėmė 2017–2019 metus. Todėl nei Patikrinimo metu, nei priimant Sprendimą, nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojantis teisinis reglamentavimas nėra aktualus ir negali būti taikomas. Teisės norma neturi atgalinės galiojimo datos. Juridinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, susijusią su gamtos ištekliu naudojimu, turi pareigą domėtis teisės aktų reikalavimais, jų pakeitimais ir vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, jei įstatymų nesilaikys – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad galioja tik paskelbti įstatymai bei įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, matoma, kad Departamento priimtas Sprendimas dėl Patikrinimo akto tvirtinimo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjos skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė pareiškėjo skundą tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad pareiškėjo skundo argumentai pripažinti atsakovo sprendimą neteisėtu yra nepakankami, prašė mažinti sankciją iki minimalios. Bendrovė su valstybe už sunaudotą vandenį yra atsiskaičiusi. Skunde aptartas teisinis reglamentavimas buvo ir yra dviprasmiškas, kas sudarė ir sudaro prielaidas nevienodai aiškinti teisės normų turinį, todėl vartojamų terminų ir sąvokų įvairovė neleido Bendrovei tinkamai suvokti teisės normas ir vykdyti pareigas taip, kaip Patikrinimo akte ir skundžiamame Sprendime nustatė atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai su pareiškėjo skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas, vykdantis aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę privalo imperatyviai taikyti MUVGĮ įstatymo nuostatas. Tik teismo diskrecija, esant pagrindui, mažinti paskirtą sankciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. AS-106, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas Nr. PA 80-36/2020 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos buvo įregistruoti Bendrovės vandens gręžiniai Nr. 50288 ir Nr. 50289, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išdavė Bendrovei abiejų gręžinių Gręžinio pasus.
2019 m. spalio 16 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjas surašė Bendrovės patikrinimo aktą Nr. KLAKKS-115.
2020 m. gegužės 5 d. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išdavė Bendrovei Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, kuriuo leido Bendrovei naudoti Bendrovės telkinio (vandenvietės), esančios Mažeikių rajono savivaldybėje, gėlo požeminio vandens išteklius.
2020 m. liepos 10 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus vedėjas surašė 2020 m. liepos 10 d. Patikrinimo aktą Nr. PA 80-36/2020, kuriame buvo konstatuota, kad Bendrovė, vykdydama žemės gelmių išteklių (požeminio vandens) gavybą pažeidė Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus, nes tikrinamuoju laikotarpiu 2017–2019 m. neturėjo Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Bei vadovaujantis MUVGIĮ 6 straipsniu, apskaičiuoto mokesčio dydis Bendrovei taikant didesnį mokesčio tarifą už tikrinamuoju laikotarpiu neturint leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išgautus valstybinių gamtos išteklius (požeminį vandenį) yra 39 392 Eur.
2020 m. rugsėjo 17 d. Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorė priėmė Sprendimą Nr. AS-106 „Dėl Patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtino 2020 m. liepos 10 d. Patikrinimo aktą Nr. PA 80-36/2020, 39 392 Eur sumos mokestį už valstybinius gamtos išteklius ir 1 383 Eur mokestį už taršą iš mobilių taršos šaltinių.
Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) turi teisę be šio straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka.
Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes ginčui aktualiu laikotarpiu buvo išduodami Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (toliau – ir Taisyklės), nustatyta tvarka.
Taisyklių 4.1 punkte numatyta, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes – fiziniam ar juridiniam asmeniui ar šių asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, išduodamas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė konkrečiame objekte pagal sutartyje nustatytas sąlygas (žemės gelmių šiluminės energijos naudojimo sutartis nesudaroma) naudoti nurodytų žemės gelmių išteklius ar ertmes.
MUVGIĮ (ginčui aktuali redakcija) 4 straipsnyje nustatyta, kad mokesčio objektas yra šie išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai: naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose (1 dalis); vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede (2 dalis). Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
Pareiškėja nurodė, kad požeminį gėlą vandenį naudojo laikydamasi teisės aktų reikalavimų, pagrįstai ir teisėtai. Bendrovė skunde pažymėjo, kad tuo metu 2011 m. rugpjūčio 24 d. galiojusi Aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 patvirtinta Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarka. Pareiškėja nurodo, kad Aplinkos ministro 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. D1-52 pakeistas Tvarkos 32 punktas numatė, kad kitų 31 punkte nenustatytų gręžinių leidimas juos naudoti yra gręžinio pasas, įregistruotas Lietuvos geologijos tarnyboje. Taigi, pareiškėja nurodo, kad gręžinių pasai Nr. 50288 ir Nr. 50289 tapo Lietuvos geologijos tarnybos neterminuotu leidimu Bendrovei naudoti požeminio geriamojo gėlo vandens išteklius.
1999 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme Nr. 417 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento „požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo“ 2.6 punkte nurodyta, kad gręžinio pasas – Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos patvirtintas nustatytos formos dokumentas, kuriame įrašomi duomenys apie gręžinį.
Nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojo Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pakeitimas, pagal kurį Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Pažymėtina, kad pareiškėjos pateiktas Aplinkos ministro 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. D1-52 32 punkto pakeitimas, kuriame buvo nustatyta, kad gręžinio pasas yra prilyginamas leidimui buvo pakeistas 2015 m. lapkričio 1 d., kuomet įsigaliojo 2015 m. spalio 28 d. Įsakymas Nr. D1-781 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 417 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 4-99 tvirtinimo“ pakeitimo.
Pareiškėjai sankciją buvo paskirta už nuo 2017 iki 2019 metais be Lietuvos geologijos tarnybos išduoto Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes vykdyta žemės gelmių išteklių (požeminio vandens) gavybą. Minėta, kad pagal MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Pažymėtina, kad teisės aktų nuostatos, reikalaujančios (tuo metu reikalavusios) turėti leidimą, yra aiškiai išdėstytos skundžiamame Sprendime (be kita ko, Sprendime pagrįstai nurodyta ŽGĮ 12 straipsnio 1 dalis, pagal kurią fiziniai ir juridiniai asmenys gali naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Be to, Sprendime taip pat paaiškinta, kad pagal Leidimų išdavimo taisyklių 4.1 papunktį leidimas naudoti žemės išteklius ir ertmes (šiuo atveju) juridiniam asmeniui išduodamas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė konkrečiame objekte pagal sutartyje nustatytas sąlygas naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes). Teismas pabrėžia, kad aplinkybė, jog pareiškėja 2020 m. gegužės 5 d. gavo leidimą Nr. PV-20-37 tik patvirtina, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėja tokio leidimo (gręžinio paso) neturėjo. Be to, ši aplinkybė pagrindžia, kad pareiškėja žinojo, kad aptariamas leidimas yra būtinas. Savo ruožtu akcentuotina, kad pareiškėja skunde teismui nepateikė naujų aplinkybių, kurios nebuvo vertintos skundžiamame Sprendime, o išgauto vandens kiekio pareiškėja neginčija. Taigi aptariami pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti, konstatuotina, kad skundžiamame Sprendime išdėstytos aplinkybės ir teisinis reguliavimas ir aktualus ir pagrįstas.
Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad atsakovas iš esmės atliko neskaidrų ir nemotyvuotą tyrimą, lėmusį neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Atsakovo sprendime nėra nurodytos faktinių aplinkybių ir argumentų, nulėmusių tokio sprendimo priėmimą. Sprendime nėra pateiktų išsamių paaiškinimų, kodėl Bendrovės argumentai yra atmesti, Sprendime tik formaliai yra nurodyta, kad pareiškėja neturėjo Lietuvos geologijos tarnybos išduoto Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, taigi, Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų.
Pabrėžtina, kad pagal tuo metu galiojusias VAĮ 8 straipsnio redakcijos nuostatas, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.). Jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-262/2014; 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4323-629/2018).
Teismas akcentuoja, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ginčijamu Sprendimu yra patvirtintas atsakovo 2020 m. liepos 10 d. Patikrinimo aktas Nr. PA 80-36/2020. Patikrinimo akte yra nurodytos faktinės aplinkybės, motyvai dėl sankcijos skyrimo, aiškiai įvardinti Bendrovės išgauto požeminio vandens kiekiai, aiškiai yra pateiktas paskirtos sankcijos apskaičiavimas. Patikrinimo akte yra įtvirtintos teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis atsakovas nustatė pažeidimą. Savo ruožtu Sprendime aiškiai ir detaliai išdėstytos aplinkybės (reikšmingos mokesčių apskaičiavimui) ir teisės aktai, kuriais rėmėsi atsakovas. Kaip jau buvo nurodyta šiame teismo sprendime, atsakovo pacituoti teisės aktai yra aktualūs, aiškūs ir pagrįsti, todėl konstatuotina, kad atsakovo Sprendimas atitinka ginčo laikotarpiu galiojusios VAĮ 8 straipsnio redakcijos reikalavimus. Atitinkamai, apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016).
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti į pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes. Konstitucinio Teismo praktikoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumą vertina teismas (žr. pvz. LVAT 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012, kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovė yra atsiskaičiusi su valstybe už be leidimo sunaudotą geriamą vandenį, ji pažeidimą padarė ne sąmoningai, o dėl teisinio reguliavimo neaiškumo ir nevienodo teisės normų turinio aiškinimo, daro išvadą, kad sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta, neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Įstatyme numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pakanka minėtą mokestį už be leidimo išgauto požeminio vandens išteklių kiekį apskaičiuoti, taikant koeficientą 2.
Dėl išdėstytų aplinkybių Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. AS-106 1 dalyje, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas Nr. PA 80-36/2020, kuriuo pareiškėjai patvirtintas 39 392 Eur mokestis padidintu tarifu, taikant koeficientą 10, keistina, sumažinant mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2017–2019 metų mokestinius laikotarpius iki 7878, 40 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių šilumos tinklai“ skundą patenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. AS-106 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeisti, t. y. apskaičiuotą 39 392 Eur mokestį sumažinti iki 7878, 40 Eur.
Kitą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių šilumos tinklai“ skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.