Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

UAB „Biržiečių žodis“ direktorius V. V. 2020 m. birželio 2 d. pareiškėjo sutuoktinei A. K. el. paštu pateikė atsakymą, nurodydamas, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė A. K. negali pasinaudoti atsakymo teise pagal rinkimų teisės aktus, kadangi nei pareiškėjo sutuoktinė A. K., nei Publikacijos autorius nėra Seimo rinkimų kompanijos dalyviai, o Publikacijoje nėra agitacijos, yra pateikiamas tik komentaras visuomenei aktualia tema. 2020 m. birželio 5 d. pareiškėjo sutuoktinė A. K. ir 2020 m. birželio 15 d. pats pareiškėjas kreipėsi į atsakovę , prašydami įvertinti, ar Publikacija ir UAB „Biržiečių žodis“ elgesys, kuomet UAB „Biržiečių žodis“ nesuteikė galimybės pateikti savo atsakymo į Publikaciją, taip pat UAB „Biržiečių žodis“ vyriausiojo redaktoriaus leidimas spausdinti Publikaciją, neužtikrinus skelbiamos informacijos patikimumo, atitinka Visuomenės informavimo įstatymo ir Žurnalistų etikos kodekso normas. Atsakovė, gavusi pareiškėjo ir jo sutuoktinės A. K. prašymus, persiuntė juos nagrinėti Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijai (toliau - Komisija). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo ir jo sutuoktinės A. K. skundus, 2020 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus Nr. EKS-09/20 . Komisijos sprendimu buvo nuspręsta pripažinti, kad K. I. Publikacija, publikuota UAB „Biržiečių žodis“ laikraštyje, buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau - Etikos kodeksas) 6 straipsnis, 20 straipsnis ir 29 straipsnis, taip pat, UAB „Biržiečių žodis“ buvo išaiškinta pareiga ne vėliau kaip per dvi savaites paskelbti šį Komisijos sprendimą laikraštyje „Biržiečių žodis“.

Atsakovės Sprendimo motyvuojamosios dalies 1 punkte analizuojamas ir vertinamas pareiškėjo statusas. Šioje Sprendimo dalyje atsakovė, vadovaudamasi VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje įtvirtinta viešojo asmens sąvoka, taip pat, aplinkybe, jog pareiškėjas Publikacijos paskelbimo metu ėjo Biržų „Saulės“ gimnazijos direktoriaus pareigas, padarė išvadą, jog jis buvo viešasis asmuo, apie kurio darbinių funkcijų atlikimą visuomenė turi teisę žinoti. Atitinkamai atsakovės Sprendimo motyvuojamosios dalies 2 punkte, kuriame jau vertinamas pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimas, iš esmės vien remiantis šia aplinkybe, jog pareiškėjas buvo viešasis asmuo, daromos išvados, kad atsakovė pažeidimo nenustatė. Su išvada, kad Publikacijos paskelbimo metu pareiškėją buvo galima vertinti kaip viešąjį asmenį, sutinka, tačiau vėliau pačios atsakovės Sprendimo teiginiai bei išvados dėl pažeidimo nenustatymo rodo, jog atsakovė nesivadovavo teismų praktika ir priėmė jai prieštaraujantį Sprendimą. Pareiškėjas cituoja VIĮ nuostatas, pažymi, kad nors teismai pripažįsta, kad viešųjų asmenų kritikos ribos yra platesnės nei privačių asmenų, tačiau teismų praktikoje, taipogi, yra išaiškinta, kad viešasis asmuo, taip pat, turi teisę į garbės ir orumo gynimą. Pasiremiant tik anoniminių šaltinių suteikta ir nepatvirtinta informacija galima sukompromituoti bet kurį politiką, teisėją, valstybės tarnautoją ir taip sugriauti jo karjerą. Viešasis asmuo kaip ir visi kiti asmenys turi teisę, kad visuomenės nuomonė apie jį būtų formuojama sąžiningai, o ne remiantis gandais ar anonimų apkalbomis. Anonimais panorusių išlikti asmenų tariamai suteikta informacija ir dangstymasis informacijos šaltinio paslapties teise neatleidžia viešosios informacijos rengėjo nuo atsakomybės už viešai skelbiamą tikrovės neatitinkančią informaciją. Priešingai - viešosios informacijos rengėjas prisiima visą tokios informacijos skleidimo riziką su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Pastebi, kad nors atsakovė Sprendime padarė išvadą, kad „įvertinus Publikacijos kontekstą, nustatyta, kad jo tikslas - viešojo intereso kontekste diskutuoti apie regioninės valdžios, t. y. Biržų rajono savivaldybės valdančiosios koalicijos, nesutarimus bei skelbti kritiką Pareiškėjo sutuoktinei, kaip savivaldybės mero patarėjos pareigas einančiam viešajam asmeniui“, tačiau jau vien toks atsakovės Sprendime pateiktas Publikacijos konteksto vertinimas yra neteisingas bei prieštaraujantis įsiteisėjusiems teismų sprendimams. Teismo sprendimu paliktame galioti Komisijos sprendime Komisija konstatavo Kodekso 29 straipsnio pažeidimą, nurodydama, kad Publikacijoje buvo pasakojama apie galimas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio koalicijos „Vieningi Biržai“ iširimo priežastis, kai, tuo tarpu, iš Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos internetinės svetainės viešai skelbiamų duomenų matyti, kad Publikacijos autorius K. I. pats dalyvavo 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose šios koalicijos sudėtyje, tačiau informacijos skaitytojams apie tai neatskleidė. Atitinkamai, Komisijos sprendime pateiktu vertinimu, Publikacijoje buvo pažeistas Kodekso 29 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, rengiantys informaciją apie įmones ir organizacijas, skelbiamoje informacijoje privalo atskleisti savo ryšius su jomis ir aplinkybes, kurių nutylėjimas gali sumažinti teikiamos informacijos objektyvumą. Tokį Komisijos sprendime pateiktą vertinimą patvirtina tiek VRK sprendimas, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1738-872/2021, kuriuose, įvertinus Publikacijos turinį, taip pat buvo padaryta išvada, kad Publikacija buvo paslėpta politinė reklama, kurios „paskleidimo tikslas buvo neigiamai atsiliepti apie Liberalų Sąjūdžio ir jo atstovų veiklą savivaldybės taryboje ir tuo pačiu teigiamai akcentuoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario V. E. asmenybę“. Atsakovės Sprendime padaryta išvada, jog Publikacijos tikslas buvo tik viešojo intereso kontekste diskutuoti apie regioninės valdžios nesutarimus bei skelbti kritiką pareiškėjo sutuoktinei, prieštarauja nustatytiems prejudiciniams faktams, taip pat įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytiems įstatymų pažeidimams. Atsakovės Sprendime daroma išvada, kad „Pareiškėjo skundžiamu teiginiu „Biržuose senai sklido gandai, kad „Saulės" gimnazijai de jure vadovavo direktorius D. K., o de facto jo žmona ir fizikos mokytoja A. K.“ skelbiama vertinamojo pobūdžio informacija - kritiška, subjektyvi viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nuomonė“. Su tokia atsakovės Sprendimo išvada nesutinka, laiko visiškai nepagrįsta bei prieštaraujančia jau įsiteisėjusiems teismų sprendimams. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, vertinant Publikaciją, svarbu atkreipti dėmesį į pačios Publikacijos turinio struktūrą bei Publikacijos pateikimo būdą laikraštyje: pirmiausiai, Publikacijoje pateikiami gandai („seniai sklido gandai‘ ir pan.), kurie Publikacijoje yra nagrinėjami, ir vėliau iš jų yra daromos Publikacijos autoriaus „logiškos“ išvados, kurios galiausiai skaitytojams pateikiamos kaip faktai; tuo tarpu, nors pati Publikacija yra parašyta kaip politinis komentaras, tačiau UAB „Biržiečių žodis“ laikraštyje ji yra pateikta aktualijų skiltyje, kas klaidina skaitytojus, jog iš tiesų Publikacijoje yra pateikiama ne nuomonė, o tikros žinios. Atsakovės Sprendime pacituota Publikacijos ištrauka yra suformuota taip, jog yra pateikta kaip žinia skaitytojams, ją paremiant neva sklandžiusiais gandais. Atitinkamai tokie Publikacijos teiginiai, juos pateikiant kaip žinią, o ne vertinamojo pobūdžio nuomonę, negali būti laikomi teisėtais, VIĮ ir kitų įstatymų keliamus reikalavimus viešąją informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai.

Vertindama atsakymo teisės nesuteikimo klausimą Komisija priimtame sprendime konstatavo, kad Publikacijoje buvo pateikta informacija, kuri laikytina neigiama pareiškėjo ir jo sutuoktinės A. K. kritika, todėl Publikacijoje jiems turėjo būti suteikta galimybė paaiškinti faktus, patikslinti galimai netikslią arba paneigti galimai neteisingą informaciją, tačiau tokia galimybė pareiškėjui ir jo sutuoktinei suteikta nebuvo, todėl, vadovaujantis tuo, Komisija sprendime konstatavo Etikos kodekso 20 straipsnio pažeidimą, o Komisijos sprendimas buvo paliktas galioti Teismo. Pareiškėjo sutuoktinė A. K., po to, kai laikraštyje pasirodė Publikacija, veikdama abiejų sutuoktinių vardu (savo ir Pareiškėjo) pati kreipėsi į UAB „Biržiečių žodis“ su prašymu pasinaudoti atsakymo teise, nurodydama, kad Publikacija pažeidžia jos bei jos šeimos narių (D. K.) garbę ir orumą, dalykinę reputaciją, nepaisant to, UAB „Biržiečių žodis“ direktorius atsisakė jai suteikti galimybę pasinaudoti atsakymo teise, vadovaudamasis deklaratyviais bei paviršutiniškais teiginiais, jog, neva, A. K., prašydama suteikti šią teisę, vadovaujasi ne tuo įstatyminiu pagrindu. Mano, kad tokie UAB „Biržiečių žodis“ direktoriaus teiginiai laikytini visiškai nepagrįstais. Pažymi, kad A. K. ir/ar pareiškėjas nėra nei teisininkai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, nei žurnalistai ar kiti informacijos skleidėjai, privalantys išmanyti teisės aktus, susijusius su viešosios informacijos skleidimu bei jos nuginčijimu, todėl A. K., savarankiškai kreipiantis savo bei pareiškėjo vardu į UAB „Biržiečių žodis“ direktorių dėl pasinaudojimo atsakymo teise, negalėjo būti keliami reikalavimai tiksliai nurodyti įstatyminį pagrindą, kuriuo remiantis ji šios teisės reikalauja, ar atmesti jos prašymą vien dėl to, kad nebuvo nurodytos konkrečios citatos, kurios, A. K. ir pareiškėjo nuomone, pažeidė jos bei jos šeimos nario garbę ir orumą, dalykinę reputaciją. UAB „Biržiečių žodis“ direktorius privalėjo ne be pagrindo atsisakyti A. K. ir pareiškėjui suteikti galimybę pasinaudoti atsakymo teise, o paaiškinti tvarką bei nurodyti ko reikia, jog tokia atsakymo teise galima būtu tinkamai pasinaudoti. UAB „Biržiečių žodis“ direktoriaus atsisakymas suteikti galimybę pasinaudoti atsakymo teise ne tik pažeidžia bendradarbiavimo principus ir pareigą, įstatymų reikalavimus, bet ir parodo nepagarbą savo skaitytojams, asmenims, apie kuriuos yra rašomos publikacijos. Šių aplinkybių atsakovė Sprendime visiškai nevertino, kaip ir nevertino fakto, kad UAB „Biržiečių žodis“ iki šiol nėra įvykdęs įsiteisėjusiu Teismo sprendimu jam nustatytos pareigos ne vėliau kaip per dvi savaites paskelbti Komisijos sprendimą laikraštyje „Biržiečių žodis“. Pareiškėjas mano, kad toks atsakovės Sprendimo palikimas nepanaikintu reikštų, kad Publikacijoje apie pareiškėją ir jo sutuoktinę A. K. pateikta informacija buvo tinkamai pagrįsta bei pateikta, nežeminanti jų asmens garbės ir orumo, o tai ne tik reikštų visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, bet ir prieštaravimą jau priimtiems ir įsiteisėjusiems teismų sprendimams.

Atsakovė, atlikdama VIĮ priežiūrą, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistų jų neturtinių teisių, vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi VIĮ ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų, taip pat atlieka kitas įstatymų leidėjo jam priskirtas funkcijas. Atsakovė pažymi, kad ilgesnį Skundo nagrinėjimą nulėmė objektyvios priežastys. Pabrėžia, kad Skundo gavimo metu atsakovės turimi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai neatitiko realių poreikių ir buvo objektyviai nepakankami savalaikiam visų funkcijų vykdymui. Nuolat auganti atsakovės gaunamų skundų dinamika, jai pavedamos naujos funkcijos, neproporcingai išaugęs atsakovės teisininkų darbo krūvis ir dešimtmetį nesikeičiantis finansavimas sukūrė situacijas, kai objektyviai neįmanoma užtikrinti atsakovės gauto skundo išnagrinėjimo per tris mėnesius nuo gavimo dienos. Pažymi, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad trijų mėnesių termino praleidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti atsakovės priimtą sprendimą . LVAT yra išaiškinęs, jog viešojo administravimo subjektui nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimamas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų pasekmių, tik prailgina administracinį procesą . Termino praleidimas ir vien tik pareiškėjo argumentas dėl praleisto termino Skundo išnagrinėjimui, negali būti pagrindu Sprendimui panaikinti.

Taip pat LVAT išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog nurodytas terminas yra procedūrinio pobūdžio skundo nagrinėjimo terminas (LVAT 2014-03-12 nutartis byloje Nr. A662- 996/2014). Šis skundo nagrinėjimo terminas nėra naikinamasis, po kurio negali būti atliekami veiksmai. Nagrinėjamu atveju šis procedūrinis pažeidimas atsakovės priimto Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Taigi išimtinai procedūrinio pobūdžio termino praleidimas, kai pareiškėjo argumentai dėl jo įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui yra nepagrįsti, laikytinas formaliu ir negali būti pagrindu naikinti Sprendimą, nes prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad atsakovės Sprendimas yra laikytinas nepagrįstu, nes prieštarauja jau anksčiau dėl to paties pareiškėjo Skundo priimtam Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimui, įsiteisėjusiems teismų sprendimams ir juose nustatytoms aplinkybėms, kurios pasak pareiškėjo laikytinos prejudiciniais faktais. 2020-09-22 pareiškėjo Skundo pagrindu Komisija priėmė sprendimą Nr. EKS-09-20 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo pripažino, kad paskelbiant Publikaciją buvo pažeisti Visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau - Kodeksas) 6, 20 ir 29 straipsniai. Trečiajam suinteresuotam asmeniui apskundus minėtą sprendimą Teismui, jis buvo atmestas, kaip nepagrįstas. Po pareiškėjo žmonos A. K. kreipimosi į Vyriausiąją rinkimų komisiją , ši institucija Publikaciją 2020-12-08 pripažino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario V. E. politine reklama. Teismas minėtą VRK sprendimą 2021-06-14 sprendimu paliko galioti.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovė ir Komisija yra skirtingi savarankiški subjektai, priimantys savarankiškus sprendimus, veikiantys skirtingų teisės aktų pagrindu, įgyvendinantys iš esmės skirtingas funkcijas ir turintys skirtingą kompetenciją. Atsakovė ir Komisija bei VRK yra atskiros institucijos, besiskiriančios savo prigimtimi ir kompetencija. Remiantis VIĮ 49 straipsniu, žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos VIĮ nuostatos. Komisija yra kolegialus Visuomenės informavimo etikos asociacijos sprendimus pagal VIĮ 46(1) straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją priimantis organas, kuris nagrinėja skundus dėl profesinės etikos pažeidimų. VRK yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo ir vykdymo valstybės institucija. Taigi šios trys minėtos institucijos skiriasi pagal savo prigimtį ir kompetencijomis: žurnalistų etikos inspektorius priima sprendimus dėl VIĮ pažeidimų (garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą, asmens duomenų tvarkymo ir pan.), Komisija, vadovaudamasi savireguliacijos institucijos priimtu taisyklių rinkiniu - Kodeksu - dėl profesinės etikos pažeidimų. VRK įgyvendindama Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus uždavinius. Taigi nei Komisija, nei VRK nėra kompetentingos priimti sprendimų dėl galimų VIĮ pažeidimų. Atsakovė nurodo, kad, priimant sprendimus, vadovaujamasi ir vertinamos tik Publikacijos paskelbimo metu egzistavusios aplinkybės. Pažymi, jog pareiškėjo įvardinti Komisijos, VRK ir Teismo sprendimai, kurie Skunde vadinami - prejudiciniais faktais, atsirado po Publikacijos paviešinimo, t. y. po 2020 m. gegužės 29 d. , taigi Atsakovė nevertina informacijos, neegzistavusios Publikacijos paskelbimo metu, ir ji nėra laikoma reikšminga. Pareiškėjo argumentas, kad atsakovė nesivadovavo prejudiciniais faktais yra visiškai nepagrįstas ir turi būti atmestas. Nurodo, kad nesuprantamas pareiškėjo argumentas, kad jo garbės ir orumo pažeidimas nenustatytas iš esmės remiantis vien aplinkybe, kad jis Publikacijos paskelbimo metu buvo viešasis asmuo . Atsakovė pažymi, kad nesama ginčo, jog pareiškėjas Publikacijos paskelbimo metu ėjo Biržų „Saulės“ gimnazijos direktoriaus pareigas. Pabrėžia, kad viešieji asmenys - tai asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje ir/ar naudojantys visuomeninius išteklius, o kalbant plačiau, visi tie, kurie atlieka svarbų vaidmenį viešajame gyvenime, t. y. politikoje, ekonomikoje, mene, socialinėje srityje, sporte ar kitokioje veikloje (Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 1998 m. rezoliucija Nr.1165 (1998). Kaip Sprendime pažymėjo atsakovė, pareiškėjas dėl Publikacijos paskelbimo metu eitų pareigų, kurios yra visuomeniškai reikšmingos svarbos ir jos darbo finansavimo šaltinio, buvo prilyginamas viešajam asmeniui apie kurio vykdomą veiklą turi teisę žinoti tretieji asmenys.

Pabrėžia, kad atsakovė Sprendime pažymėjo, kad teisė skleisti informaciją ir reikšti savo nuomonę nėra absoliuti, o viešajam asmeniui taip pat yra prieinama neturtinių teisių gynyba nuo nesąžiningo jų sumenkinimo, paskelbiant difamacinius teiginius. Priešingu atveju visuomenės informavimo priemonės įgytų neribotą galimybę apie viešąjį asmenį skleisti informaciją, kuri sąmoningai iškreipia tiesą, menkina jo įvaizdį visuomenės akyse. Vis dėlto negalima paneigti, jog viešajam asmeniui taikomos platesnės kritikos ribos, kartu pagrįstai reikalaujama didesnės tolerancijos ir pakantumo jo atžvilgiu skelbiamai informacijai. Pabrėžia, kad Sprendime nebuvo deklaratyviai konstatuota, jog pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimas nenustatytas remiantis vien tuo, jog pareiškėjas Publikacijos paskelbimo metu buvo viešasis asmuo.

Pažymi, kad vien nepalankios nuomonės apie viešąjį asmenį skleidimas nesuponuoja jo garbės ir orumo pažeidimo, todėl Sprendime įvertinus ginčo informacijos pobūdį, kontekstą, leistinos kritikos ribas ir pareiškėjo statusą motyvuotai nustatyta, jog ginčo teiginiu Biržuose senai sklido gandai, kad „Saulės“ gimnazijai de jure vadovavo direktorius D. K., o de facto jo žmona ir fizikos mokytoja A. K..“Nurodo, kad pareiškėjo garbė ir orumas nebuvo pažeisti, todėl VIĮ pažeidimas nekonstatuotinas. Atsakovė Sprendime aiškiai, nedviprasmiškai bei išsamiai aptarė motyvus, kuriais vadovaudamasis pareiškėjo Skundą pripažino nepagrįstu. Atkreipia dėmesį, kad asmens skundo pateikimas savaime nesuponuoja jo pagrįstumo. Tai, jog pareiškėjo Skundas buvo pripažintas nepagrįstu, t. y., nepateisino jo lūkesčių, jokiu būdu nereiškia Sprendimo nepagrįstumo ar jo neteisėtumo. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad atsakovės Sprendime vertintas teiginys Biržuose senai sklido gandai, kad „Saulės“ gimnazijai de jure vadovavo direktorius D. K., o de facto jo žmona ir fizikos mokytoja A. K.“ yra nepagrįstas ir prieštarauja jau įsiteisėjusiems teismų sprendimams. Atsakovė nesutikdamas su tokia pareiškėjo pozicija, nurodo, kad Sprendime dėl pareiškėjo skundžiamo teiginio pateikė motyvus bei požymius, kodėl jis vertintinas kaip nuomonė, buvo vertinama ar atitinka nuomonės raiškai keliamus reikalavimus. Atsakovė Sprendime įvertino ginčijamą teiginį, remdamasi tiek ginčijamos Publikacijos kontekstu, tiek vadovaudamasi VIĮ nuostatomis, nacionaline ir tarptautine teismų praktika. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju nuomonės ir žinios atribojimo klausimas buvo išspręstas tinkamai. VIĮ 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė - tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. VIĮ 2 straipsnio 89 dalis nustato, jog žinia-tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys. Atribojant žinią nuo nuomonės, būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kita. Taip pat žinios nuo nuomonės atskyrimui gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai.

Pažymi, kad pareiškėjas netinkamą ginčo teiginio bei konteksto įvertinimą grindžia, atsižvelgdamas į minėtu Komisijos sprendimu ir Teismo sprendimu konstatuotus Kodekso pažeidimus, taip pat Teismo sprendimu konstatuotus pažeidimus, susijusius su paslėpta politine reklama. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas, nes atsakovė, priimdama sprendimus, neturi pagrindo vadovautis Komisijos priimtais sprendimais. Pabrėžia, kad pareiškėjo pateikta informacija apie Komisijos ir VRK priimtus sprendimas ir vėliau jų pagrindu priimtus Teismo sprendimus neturi įtakos atsakovės sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Nurodo, kad nei viena iš minėtųjų institucijų neturi kompetencijos nagrinėti skundų dėl galimu VIĮ pažeidimų. Atsakovė neturi kompetencijos nagrinėti skundų dėl Kodekso pažeidimų bei įvertinti ar viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) skelbia politinę reklamą, todėl Žurnalistų etikos inspektorius neturėjo pagrindo ginčo nuomonę vertinti atsižvelgdamas į minėtus sprendimus. Pažymi, kad žurnalistų teisė skleisti informaciją apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą, kalbos ekspresyvumą, todėl asmens teisių negalima suabsoliutinti ir dėl menkiausio informacijos netikslumo laikyti jas esant pažeistas. Naujienos visuomenei dažnai perteikiamos hiperbolizuotai ir ironiškai. EŽTT praktikoje nurodyta, kad Konvencijos 10 straipsnis saugo ne tik teisę gauti ir skleisti informaciją, mintis ir idėjas, bet taip pat ir raiškos būdą (formas), kuriomis šios mintys ir idėjos yra reiškiamos. Svarbu pabrėžti, kad ginčo teiginiai negali būti vertinami izoliuotai, turi būti atsižvelgiamą į visą skelbiamos informacijos kontekstą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė Sprendime atsižvelgė ir į kitą toje pačioje pastraipoje su ginčijamu teiginiu skelbiamą informaciją - „Biržuose senai sklido gandai, kad „ Saulės “ gimnazijai de jure vadovavo direktorius D. K., o de facto jo žmona ir fizikos mokytoja A. K.. Savo patirtį ir principus dirbant mokykloje, naujoji mero pavaduotoja greičiausiai nutarė panaudoti ir Savivaldybėje.“ bei pagrįstai padarė išvadą, kad ginčo teiginyje skelbiama kritika iš esmės nukreipta ne į pareiškėją, o būtent į pareiškėjo sutuoktinę A. K.. Atsakovė Sprendime pažymėjo, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), pasinaudodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojama saviraiškos laisve, paskelbė hiperbolizuotą ir paryškintą pareiškėjo ir jo žmonos eitų pareigų Biržų „Saulės“ gimnazijoje apibūdinimą. Pareiškėjo vardas ir pavardė bei subjektyvus ir paryškintas jo veiklos įvardijamas skelbiamas ne kaip apie privatų asmenį, o, kaip apie ugdymo įstaigos direktorių, t. y. viešąjį asmenį. Pabrėžia, kad VIĮ 9 straipsnyje įtvirtina kiekvieno asmens teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Be kita ko, kad asmuo, eidamas tokias pareigas, prisiima riziką, jog apie jį bus reiškiamos įvairios nuomonės, o jo veikla bus kritikuojama ir akylai stebima. Nurodo, kad atsakovė pagrįstai konstatavo, kad Publikacijoje skelbiamas hiperbolizuotas pareiškėjo, kaip ugdymo įstaigos direktoriaus pareigų apibūdinimas savaime nėra žeminančio pobūdžio, juo siekiama vaizdingiau perteikti subjektyvų supratimą, vertinimą apie pareiškėjo, kaip viešojo asmens eitas pareigas, atskleidžiant galimus veiklos trūkumus. Įvertinus Publikacijos kontekstą, aišku, kad ginčo teiginio tikslas - skelbti kritiką ne pareiškėjui, o jo sutuoktinei. Atsakovė Sprendime aiškiai, nedviprasmiškai bei išsamiai savo kompetencijos ribose aptarė motyvus, kuriais vadovaudamasi nusprendė pareiškėjo Skundą dėl jo skundžiamo teiginio pripažinti nepagrįstu. Asmens skundo pateikimas savaime nesuponuoja jo pagrįstumo, todėl tai, jog pareiškėjo Skundas buvo pripažintas nepagrįstu, t. y. nepateisino pareiškėjo lūkesčių, jokiu būdu nereiškia Sprendimo neobjektyvumo.

Ginčijamame atsakovės Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas yra viešasis asmuo. Publikacijos paskelbimo metu jis ėjo Biržų „Saulės“ gimnazijos direktoriaus pareigas (1997-2021m.). Viešieji asmenys – tai asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje ir/ar naudojantys visuomeninius išteklius, o kalbant plačiau, visi tie, kurie atlieka svarbų vaidmenį viešajame gyvenime, t. y. politikoje, ekonomikoje, mene, socialinėje srityje, sporte ar kitokioje veikloje (Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 1998 m. rezoliucija Nr.1165 (1998)). Pareiškėjas dėl Publikacijos paskelbimo metu eitų pareigų , kurios yra visuomeniškai reikšmingos svarbos ir jos darbo finansavimo šaltinio , yra prilyginamas viešajam asmeniui apie kurio vykdomą veiklą turi teisę žinoti tretieji asmenys. Atsakovė Sprendime nurodo, kad pareiškėjo skundžiamu teiginiu „Biržuose senai sklido gandai, kad „Saulės“ gimnazijai de jure vadovavo direktorius D. K., o de facto jo žmona ir fizikos mokytoja A. K.“ skelbiama vertinamojo pobūdžio informacija – kritiška , subjektyvi viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nuomonė. Atsakovė pabrėžia, kad skelbiama nuomonė turi atitikti VIĮ numatytus reikalavimus turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų (2 straipsnio 36 dalis); pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, ne siekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Atsakovė Sprendime nurodo, kad ginčo teiginys negali būti vertinamas izoliuotai. Vertinant ginčo teiginį bendrame Publikacijos kontekste, nurodo ir kitą toje pačioje pastraipoje su ginčijamu teiginiu skelbiamą informaciją – „Biržuose senai sklando gandai, kad „Saulės“ gimnazijai de jure vadovavo direktorius D. K., o de facto jo žmona ir fizikos mokytoja A. K.. Savo patirtį ir principus dirbant mokykloje, naujoji mero pavaduotoja greičiausiai nutarė panaudoti ir Savivaldybėje.“ Atsakovės nuomone, atsižvelgus į visos Publikacijos kontekstą, akivaizdu, jog ginčo teiginyje skelbiama kritika iš esmės nukreipta ne į pareiškėją, o būtent į jo sutuoktinę A. K.. Kritikuojant jos veiklą, skelbiama apie jos ankstesnes pareigas mokykloje, taip pat paminint ir pareiškėją. Atsakovė Sprendime nurodo, kad skelbimas hiperbolizuotas pareiškėjo, kaip ugdymo įstaigos direktoriaus pareigų apibūdinimas savaime nėra žeminančio pobūdžio, juo siekiama vaizdingiau perteikti subjektyvų supratimą , vertinimą apie pareiškėjo , kaip viešojo asmens eitas pareigas , atskleidžiant galimus veiklos trūkumus. Atsakovė nurodo, kad įvertinus Publikacijos kontekstą, aišku, kad ginčo teiginio tikslas – skelbti kritiką ne pareiškėjui, o jo sutuoktinei. Atsakovė nurodo, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), skelbdamas informaciją apie viešąjį asmenį, nepažeidė informacijos skleidimo ribų, todėl nekonstatavo pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimo.