- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-14
- Bylos Nr.
- eI3-1738-872/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00028-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- UAB „Biržiečių žodis“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija
- Trečiasis asmuo
- A. K., V. E.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biržiečių žodis“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K. ir V. E. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Biržiečių žodis“ (toliau – Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. Sp-310 „Dėl 2020 m. gegužės 29 d. laikraštyje „Biržiečių žodis“ paskelbto straipsnio „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koaliciją“ (toliau – Sprendimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Savo pateikto skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
2.1. Skundžiamu Sprendimu pripažinta, kad 2020 m. gegužės 29 d. laikraštyje „Biržiečių žodis“ paskelbta publikacija „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koaliciją“ (toliau – Publikacija) yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario V. E. paslėpta politinė reklama. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu Sprendimu, teigia, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
2.2. Paaiškina, kad paskelbta Publikacija neatitiko politinės reklamos sąvokos, numatytos Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 8 dalyje. Pasak pareiškėjos, Publikacijoje neatlygintinai buvo nagrinėjami valstybės politikų ir valstybės tarnautojų veiksmai ir susiklosčiusi politinė padėtis, ko nepaneigė ir atsakovė. Taip pat Publikacijoje nebuvo propaguojama nė viena politinė partija ar organizacija bei nebuvo stengiamasi kokiomis nors reklaminėmis priemonėmis paveikti rinkėjų apsisprendimo. Pareiškėjos manymu, Publikacija – tai tik komentaras politine tema, kuriame Publikacijos autorius analizuoja susidariusią ypatingai reikšmingą Biržų rajono politinio gyvenimo aktualiją, pagrįstą faktais bei argumentais. Nei Publikacijos autorius, nei Publikacijoje minimi tretieji suinteresuoti asmenys A. K. ir V. E. nebuvo rinkimų kampanijos dalyviai. Publikacijoje net nebuvo rašoma apie Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, o aptariami A. K. (tuo metu buvusios Biržų rajono savivaldybės vicemerės) veiksmai.
2.3. Nesutinka su tuo, kad Publikacijoje siekiama sumenkinti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį bei reklamuoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partiją, nes Publikacijos autorius laikraštyje „Biržiečių žodis“ dažnai skelbdavo politinius komentarus ir savo įžvalgomis siekia ne ką nors kritikuoti ar reklamuoti, o tiesiog pateikia konkrečios situacijos vertinimą, atsietą nuo politinių simpatijų ar antipatijų. Pareiškėjos teigimu, tokių komentarų, vertinant sistemiškai Publikacijos autoriaus ruoštus straipsnius, negalima laikyti politine reklama. Taip pat nurodo, kad atribojant Publikacijoje pateiktą informaciją, ar tai yra politinė reklama, svarbu įvertinti tai, jog straipsnyje minimi asmenys turi būti kampanijos dalyviais. Pati atsakovė nenustatė nei vieno požymio, kad Publikacija galėtų būti traktuojama kaip politinė reklama.
2.5. Teigia, kad Įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyta, kas nelaikoma politine reklama, tuo atkreipdama dėmesį į tai, kad atsakovės jau yra suformuota praktika, kai Biržų rajono laikraštyje „Šiaurės rytai“ pasirodęs Biržų rajono tarybos liberalų sąjūdžio frakcijos narių straipsnis „Ar dabartinė situacija savivaldoje nėra demokratijos pralaimėjimas?“ pripažinta, jog tai nėra laikytina politinė reklama, nes pateiktas pranešimas yra įprastinio pobūdžio apie Biržų rajono savivaldybės tarybos narių veiklą, kuris neragina balsuoti už ar prieš konkretų kandidatą ar politinę partiją 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimuose. Pabrėžia, kad nei vienas iš Publikacijos minimų asmenų negalėtų būti laikomais rinkimų dalyviais ir pagal 2019 m. pavasarį į vietos savivaldą vykusius rinkimus.
2.6. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Publikacijos autorius dalyvavo 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose V. J. koalicijos „Vieningi Biržai“ sudėtyje, tačiau minėta koalicija iširo iškart po 2019 m. kovą įvykusių rinkimų (2019 m. balandžio 19 d.). Tuo tarpu Publikacija buvo išspausdinta 2020 m. gegužės 29 d., todėl joje pateiktas komentaras negalėjo būti susijęs būtent su ja, kadangi tokia politinė sąjunga Publikacijos spausdinimo metu net neegzistavo. Be to, po 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų Publikacijos autorius savo politinės veiklos nebetęsė nei šios koalicijos, nei kitos politinės partijos gretose. Pagal Įstatymo 4 straipsnio nuostatas rinkimų kampanijos etapas tęsiasi dar 100 dienų po galutinių rinkimų (referendumo) rezultatų paskelbimo, tačiau Publikacijos autorius nustojo būti politinės kampanijos dalyviu dar 2019 m. vasarą.
Šalies argumentai
2.7. Pareiškėja taip pat nesutinka su atsakove dėl to, kad priimdama skundžiamą Sprendimą, ji vadovavosi Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) pateikta nuomone dėl Publikacijos. Anot pareiškėjo, Komisijos nuomonė dėl Publikacijos negali būti pagrindu Publikaciją pripažinti politinės reklamos išraiškos forma. Komisija nėra įgaliota priimti sprendimus už atsakovę, t. y. nuspręsti, ar Publikacija atitinka politinės reklamos požymius, ar nepažeidžia politinės reklamos teisės aktų. Pažymi, kad Komisijos nuomonė yra apskųsta teismine tvarka.
2.8. Pareiškėja taip pat nesutinka, kad nagrinėjamu atveju buvo propaguojamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys V. E., nes, pareiškėjos manymu, teigiamos nuomonės išsakymas apie asmenį negali būti laikomas jo propagavimu. Šiuo atveju atsakovė nepagrįstai išplėtė įstatymo leidėjo numatytą sąvoką, kas laikytina politine reklama, o tai, pasak pareiškėjos, yra akivaizdus konstitucinių ir teismų praktikoje pripažįstamų teisių apribojimas, žiniasklaidos laisvės suvaržymas, dėl ko skundžiamas Sprendimas yra naikintinas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateiktą poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais:
3.1. Pasak atsakovės, Publikacijos autorius K. I. neigiamai aprašo Liberalų Sąjūdžio ir jo atstovų veiklą savivaldybės taryboje ir Publikacijoje nuolat pažymi, kad jie nenori dirbti su „valstiečiais“, tačiau tuo pačiu perdėtai teigiamai aprašo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario V. E. asmenybę, pabrėždamas išskirtinai tik teigiamas jo savybes. Liberalų Sąjūdžio veiksmus Publikacijos autorius laiko rinkiminės kampanijos dalimi, juos sieja su 2020 m. Seimo rinkimų kampanija, todėl, atsakovės nuomone, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir jos nario V. E. propagavimas bei politinės partijos Liberalų Sąjūdžio neigiamas vertinimas atitinka Įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą politines reklamos apibrėžimą. Nors pareiškėja nurodo, kad Publikacijoje nebuvo reklamuojama nei viena politinė partija, atsakovė su tuo nesutinka, tvirtindama, jog pagal Įstatymo 2 straipsnio 8 dalį politine reklama laikoma ir politinės partijos, politinės partijos nario vardu ar interesais skleista informacija, kurios skleidimu propaguojama politinė partija, politinės partijos narys, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa. Apie politinę partiją Liberalų Sąjūdį buvo skleidžiama neigiama politinė reklama, tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir jos narys V. E. apibūdinami neutraliai ir pozityviai, propaguojamos V. E. teigiamos savybės, jo idėjos, tikslai.
3.2. Taip pat atsakovė akcentuoja, kad nors V. E. nebuvo kandidatas, per jo asmenybę yra reklamuojama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nėra nurodomos jokios neigiamos šios partijos savybės. Nors A. K. nebuvo kandidatė 2020 m. Seimo rinkimuose, Publikacijos autorius neatmetė galimybės, kad ji gali kandidatuoti, kadangi kandidatų registracija rinkimuose 2020 m. birželio 1 d. dar nebuvo pasibaigusi (baigėsi 2020 m. rugpjūčio 7 d.) ir tai buvo pažymėta Publikacijoje.
3.3. Taip pat atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Publikacija neturi jokių politinės reklamos požymių. Nors Publikacija yra neatlygintina, tačiau į Įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatytą politinės reklamos apibrėžimą taip pat įeina ir neatlygintina reklama. Pasak atsakovės, minėtai reklamai negali būti taikoma Įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje 2 punkte nustatyta išimtis, nes ginčo Publikacija negali būti laikoma įprastinio pobūdžio informaciniu pranešimu. Publikacijos tikslas – ne informacija, o politinių partijų, politikų vertinimas, jų teigiamų ir neigiamų savybių propagavimas.
3.4. Pabrėžia, kad Komisija 2020 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą Nr. EKS-09/20, kuriame nustatė, kad Publikacija pažeidė Lietuvos visuomenės etikos kodekso 6, 20 ir 29 straipsnius. Komisijos 2020 m. spalio 9 d. rašte Nr. 37 „Dėl visuomenės informavimo etikos komisijos nuomonės“ buvo nustatyta, kad Publikacija laikytina paslėpta politine reklama.
3.5. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad šioje situacijoje buvo suvaržyta žiniasklaidos laisvė, nes priimtas Sprendimas niekaip neriboja Publikacijos publikavimo ar platinimo, tačiau vertina tik jo turinį Įstatymo aspektu. Publikaciją nagrinėjusi Komisija nenustatė jokių žiniasklaidos laisvės suvaržymų, tačiau pareiškėja, publikuodama Publikaciją, nesilaikė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų.
Mano, kad Sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. VRK 2020 m. birželio 8 d. gautas pranešimas (reg. Nr. 1-1229 (7.9) dėl 2020 m. gegužės 29 d. laikraštyje ,,Biržiečių žodis“ paskelbto straipsnio ,,Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koaliciją“, internetinė nuoroda: (duomenys neskelbtini), kuriame, pranešėjo nuomone, yra ryškūs politinės reklamos požymiai: noras per konkrečius asmenis sumenkinti Lietuvos liberalų sąjūdį ir reklamuoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partiją. Kadangi Publikacijoje skleidžiama informacija siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant artėjančiuose rinkimuose, prašoma įvertinti, ar Publikacija neturėtų būti vertintina kaip politinė reklama.
4.2. VRK kreipėsi į Komisiją 2020 m. liepos 7 d. raštu Nr. 2-701 (7.9), prašydama pateikti nuomonę dėl Publikacijos vertinimo politinės reklamos aspektu.
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas (redakcija, galiojanti ginčijamo Sprendimo priėmimo dieną), kurio tikslas – užtikrinti politinių kampanijų demokratiškumą, politinių kampanijų finansavimo teisėtumą, skaidrumą ir viešumą, reglamentuoti politinių kampanijų finansavimo tvarką ir finansavimo kontrolę (Įstatymo 1 straipsnis).
Įstatyme politinė reklama apibrėžiama kaip valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa (Įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Taigi pagal paminėtą teisinį reguliavimą tam, kad skleidžiamą informaciją galima būtų pripažinti politine reklama ji turi atitikti šiuos kriterijus: 1) ji turi būti skleidžiama valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais; 2) tokia informacija turi būti siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba jos skleidimu turi būti propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.
Įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad politine reklama nelaikomi: 1) ne politinės kampanijos laikotarpiu skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, jų valdymo organų veiklą, išskyrus atvejus, kai tokiais pranešimais yra agituojama per būsimą politinę kampaniją balsuoti valstybės politiko, politinės partijos ar jos nario interesais arba už tokius pranešimus yra atsilyginama ar numatoma atsilyginti; 2) politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, kandidatų veiklą, informacija, kuria neraginama nedalyvauti referendume, balsuoti už ar prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą; 3) politinės kampanijos laikotarpiu per visuomenės informavimo priemones neatlygintinai, laikantis objektyvumo ir politinės kampanijos lygiateisiškumo principų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų skleidžiama informacija apie rinkimų programas.
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinė kampanija prasidėjo 2020 m. balandžio 10 d. Laikraštyje „Biržiečių žodis“ 2020 m. gegužės 29 d. buvo paskelbtas straipsnis „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koaliciją“, kuris buvo publikuotas politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai.
Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs Publikacijos turinį, pastebi, kad Publikacijoje pasisakoma apie galimai yrančią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio valdančiąją koaliciją „Vieningi Biržai“ Biržų rajono savivaldybės taryboje. Savivaldybės mero pavaduotojo pareigas užimanti A. K. Publikacijoje įvardijama kaip viena pagrindinė šios koalicijos byrėjimo kaltininkių. Publikacijoje dėstomos Publikacijos autoriaus mintys apie Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nenorą dirbti vienoje komandoje (,,Pirmas nerimo skambutis nuskambėjo iš karto po rinkimų. Liberalų Sąjūdis panoro kurti atskirą frakciją, nors rinkimus laimėjo vieningas sąrašas ir būtų logiška dirbti toliau vienoje komandoje.“). Publikacijoje A. K. kaltinama išsišokimais, mėginimais savivaldybės įstaigų vadovus bei savivaldybės administracijos skyrių vedėjus, duoti nurodymus visiems, nepaisant subordinacijos, taip pat bandymais susidoroti su savivaldybės administracijos direktoriumi („savo patirtį ir principus dirbant mokykloje, naujoji mero pavaduotoja greičiausiai nutarė panaudoti ir Savivaldybėje“; „vienintelis žmogus, kuris Savivaldybėje iš tikrųjų nuoširdžiai ir daug dirbo, buvo administracijos direktorius <...> ko nepasakyti apie mero pavaduotoją, kurios realių darbų nėra matyti. Išskyrus „popsinimąsi“ rajono žiniasklaidoje ištisus metus“). A. K. sutuoktinis D. K., užimantis Biržų „Saulės“ gimnazijos direktoriaus pareigas, Publikacijoje vaizduojamas kaip negebantis vadovauti ugdymo įstaigai ir priimti savarankiškų sprendimų („gimnazijai de jure vadovavo direktorius D. K., o de fakto jo žmona ir fizikos mokytoja A. K.“), taip pat kaltinamas galimu susidorojimu su jo sutuoktinei neparankiais pavaldiniais („neįtikę direktoriaus žmonai pedagogai greitai pastatomi į vietą“). Tuo tarpu administracijos direktorių V. E. Publikacijos autorius pristato kaip darbštų vadovą, kuris savivaldybėje iš tikrųjų nuoširdžiai ir daug dirbo, pabrėždamas, kad daugelio biržiečių nuomone, jis – vienas geriausių administracijos direktorių per pastaruosius 10 metų. Publikacijoje taip pat pateikiami Biržų rajono gyventojų atsiliepimai iš socialinių tinklų, o tai irgi sustiprina Publikacijos autoriaus poziciją dėl V. E.. Po Publikacijoje pateiktos kritikos merui V. J. Publikacija užbaigiama rinkimų tema ir abejonėmis, ar liberalų šou nėra rinkimų kampanijos dalis. Sutiktina su atsakove, kad įvertinus Publikacijos turinį, darytina išvada, jog tai yra politinė reklama. Teismo vertinimu, Publikacijoje paskleista informacija atitinka būtinuosius politinės reklamos požymius – jos paskleidimo tikslas buvo neigiamai atsiliepti apie Liberalų Sąjūdžio ir jo atstovų veiklą savivaldybės taryboje ir tuo pačiu teigiamai akcentuoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario V. E. asmenybę. Toks Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario V. E. propagavimas (kuris akivaizdus iš pateiktos informacijos turinio) ir tuo pačiu Liberalų Sąjūdžio neigiamas vertinimas visuomenės akyse atitinka Įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateiktos politines reklamos sąvoką.
8. Teismas taip pat pastebi, kad nėra būtina, kad Publikacijoje būtų aiškiai ir tiesiogiai raginama balsuoti už tam tikrą politiką, o svarbi pateikiamos informacijos esmė. Nagrinėjamu atveju, nors A. K. ir V. E. nebuvo keliami kandidatais 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimuose, tačiau, kaip minėta, tikslas buvo ne agituoti per būsimus rinkimus balsuoti už kurią nors politinę partiją ar jos narių interesais, tačiau buvo propaguojamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys V. E.. Būtent per jo asmenybės bruožus demonstruojama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nepateikiant nei vienos neigiamai charakterizuojančios šios partijos savybės. Tokiu atveju teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentus, kad Publikacijoje nebuvo propaguojama nė viena politinė partija ar organizacija bei nebuvo stengiamasi kokiomis nors reklaminėmis priemonėmis paveikti rinkėjų apsisprendimo.
9. Pareiškėja mano, kad atsakovė, priimdama skundžiamą Sprendimą, negalėjo vadovautis Komisijos pateikta nuomone dėl Publikacijos. Anot pareiškėjos, Komisijos nuomonė dėl Publikacijos negali būti pagrindu Publikaciją pripažinti politinės reklamos išraiškos forma. Teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, pažymi, kad Komisija išreiškė nuomonę dėl ginčo Publikacijos, padarydama išvadą, jog Publikacija laikytina paslėpta politine reklama. Komisija priėjo išvados, kad Publikacijoje yra teigiamai atsiliepiama apie vieną iš V. J. koalicijos ,,Vieningi Biržai“ dalyvių – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą kito šios koalicijos dalyvio – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio sąskaita, pripažindama, jog šia Publikacija visuomenės informavimo etikos požiūriu buvo pažeistos Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatos. Teismui nėra pagrindo kitaip vertinti Komisijos padarytų išvadų, su kuriomis pareiškėja nesutinka. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje atsakovė pagrįstai ir teisėtai, priimdama skundžiamą Sprendimą, taip pat atsižvelgė į minėtą Komisijos nuomonę. Komisijos kompetencija yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatymo 46¹ straispnyje, pagal kurį Komisija nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, taip pat nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimų (2–3 punktai). Komisija priima sprendimus pagal Visuomenės informavimo įstatymo 46¹ straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad Komisija priima sprendimus už atsakovę, kaip teigia skunde pareiškėja, nes skundžiamas Sprendimas yra priimtas VRK, kuri įvertinusi Publikacijos turinį, faktinę situaciją ir atsižvelgdama į Komisijos nuomonę, priėmė ginčijamą Sprendimą.
10. Dėl pareiškėjos argumento, kad Publikacijos autorius dalyvavo 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose V. J. koalicijos „Vieningi Biržai“ sudėtyje, tačiau minėta koalicija iširo iškart po 2019 m. kovą įvykusių rinkimų, todėl joje pateiktas komentaras negalėjo būti susijęs būtent su ja, kadangi tokia politinė sąjunga Publikacijos spausdinimo metu net neegzistavo, pasakytina, kad Publikacijoje buvo pasakojama apie galimas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio koalicijos „Vieningi Biržai“ iširimo priežastis. Šiuo atveju pritariama Komisijai, kuri pagal VRK interneto svetainėje viešai skelbiamus duomenis nustatė, jog Publikacijos autorius K. I. dalyvavo 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose šios koalicijos sudėtyje. Teismo vertinimu, ginčo atveju negalima sutikti, kad Publikacija nebuvo susijusi su koalicija „Vieningi Biržai“. Publikacijos pavadinimas ir paantraštė yra įžanginė Publikacijos dalis, kuria siekiama anonsuoti visą Publikaciją, perteikti jos esmę. Nagrinėjamu atveju jau pats Publikacijos pavadinimas („Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koaliciją“), paantraštė („Valdančioji koalicija Biržų rajono taryboje subyrėjo.“), taip pat ir joje pateikiamas Publikacijos autoriaus vertinimas dėl koalicijos griuvimo, leidžia spręsti, jog Publikacija yra apie koaliciją „Vieningi Biržai“, kurios sudėtyje Publikacijos autorius dalyvavo 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarnybų rinkimuose.
11. Nesutiktina su pareiškėja, kad Publikacija yra neatlygintina, dėl to ji neturi politinės reklamos požymių. Šiuo atveju atsakovė yra teisi, teigdama, jog pagal paminėtoje Įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą politinės reklamos apibrėžimą politinė reklama yra laikytina ir neatlygintina reklama. Nors pareiškėja skunde nurodo, jog Publikacijoje pateikiama informacija yra įprastinio pobūdžio, todėl ji atitinka Įstatymo 16 straipsnio 6 dalį, numatančią išimtį teikiamai įprastinio pobūdžio informacijai, tačiau teismas atmeta tokį teiginį, nes Publikacijoje pateikiama informacija nėra įprastinio pobūdžio informacinis pranešimas, o, kaip jau minėta, tikslas – politinių partijų (politikų) vertinimas (teigiamų ir neigiamų savybių pateikimas).
12. Pareiškėja tuo pačiu prašo įvertinti tai, kad VRK jau yra suformavusi praktiką dėl panašaus turinio publikacijos, kai Biržų rajono laikraštyje „Šiaurės rytai“ pasirodęs Biržų rajono tarybos liberalų sąjūdžio frakcijos narių straipsnis „Ar dabartinė situacija savivaldoje nėra demokratijos pralaimėjimas?“ ir buvo pripažinta, jog tai nėra laikytina politinė reklama, nes pateiktas pranešimas yra įprastinio pobūdžio apie Biržų rajono savivaldybės tarybos narių veiklą, kuris neragina balsuoti už ar prieš konkretų kandidatą ar politinę partiją 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimuose. Teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, pažymi, kad kita publikacija (straipsnis) nėra šios nagrinėjimo dalykas ir teismas negali vertinti, kodėl atsakovės buvo padaryta tokia išvada. Be to, pareiškėja detaliau nepaaiškina, kodėl teismas turėtų remtis šioje byloje anksčiau atsakovės padarytomis išvadomis dėl straipsnio „Ar dabartinė situacija savivaldoje nėra demokratijos pralaimėjimas?“.
13. Teismas nesutinka su pareiškėja, kad priimtu Sprendimu buvo suvaržyta žiniasklaidos laisvė. Ginčijamame Sprendime buvo pateiktos Publikacijos vertinimo išvados Įstatymo aspektu, tačiau negalima daryti išvados, kad tokiu būdu buvo suvaržytos pareiškėjos kaip žiniasklaidos atstovo laisvės.
14. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad VRK Sprendimu teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad Publikacija yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario V. E. politinė reklama, kuri pripažinta paslėpta politine reklama, todėl skundžiamas Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Pažymėtina, kad VRK, priimdama skundžiamą Sprendimą, veikė pagal savo kompetenciją ir laikėsi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas VPK Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
16. Netenkinus pareiškėjos skundo, ji neįgijo teisės į patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biržiečių žodis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.