- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- eI2-1081-821/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03452-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
- Atsakovas
- Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisija
- Trečiasis asmuo
- A. K., D. K., K. I.
- Pareiškėjas
- UAB „Biržiečių žodis“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biržiečių žodis“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai, tretieji suinteresuoti asmenys A. K. ir D. K. ir K. I. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Biržiečių žodis“ teismui pateikė skundą, prašydama: 1) panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020-09-22 sprendimą „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ Nr. EKS-09/20; 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad nesutinka su Komisijos vertinimu dėl Žurnalistų etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 6 straipsnio pažeidimo K. I. publikacijoje „(duomenys neskelbtini) („Biržiečių žodis“, 2020-05-29) (toliau – ir Publikacija), kadangi Publikacija nebuvo skirta išreikšti nuomonę apie patį A. K. vyrą D. K., o buvo skirta pateikti nuomonę apie politinę situaciją Biržų rajone ir Biržų rajono savivaldybės taryboje, su kurios veikla susijusi A. K.. Pareiškėjo manymu perskaičius Publikaciją pirmiausia žmonių atmintyje išliks vykstanti politinė suirutė bei su ja susijusi A. K., o ne jos sutuoktinis. Nuomonė pateikiama ne dėl D. K., o būtent dėl politinės situacijos ir su ja susijusios A. K., tam reikia vertinti visą Publikacijos turinį, o ne tam tikrą citatą iš konteksto. Pažymi, jog tai, kad tokie gandai sklandė ir tokia nuomonė apie D. K. egzistavo Biržų mieste, patvirtino vietos gyventojai ir pedagogai, dirbantys Biržų (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, pokalbių su Publikacijos autoriumi metu. Publikacijos autorius apklausė daugiau nei 20 minėtų asmenų, kurie išsakė savo nuogastavimus dėl susidariusios situacijos mokymo įstaigoje. Dėl baimės patirti neigiamą poveikį (susidorojimą) apklausiami asmenys nenorėjo skelbti savo asmeninių duomenų, todėl Publikacijos autorius tai įvardijo kai „gandai“. Komisija netinkamai įvertino Publikacijos teiginius, susijusius su D. K., ir taip apribojo saviraiškos laisvę, nors Publikacijos autorius tik siekė informuoti apie politinę suirutę Biržų rajone ir Biržų rajono savivaldybės taryboje. D. K. yra viešas asmuo, Biržų (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorius, todėl jo ir jos sutuoktinės A. K., buvusios Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotojos, atžvilgiu išsakyti teiginiai galėjo būti skelbiami.
Skunde nesutinkama su Komisijos pozicija dėl Kodekso 20 straipsnio pažeidimo, nes D. K. netgi nereikalavo jam suteikti galimybę paaiškinti, patikslinti paneigti informaciją, kas reiškia, jog tokia jo teisė nebuvo pažeista. Tik A. K. prašė leisti pasinaudoti teise atsakyti į Publikaciją. Publikacijoje buvo pateikiamas komentaras visuomenei aktualia tema, kas reiškia, kad Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) tik paviešino politikos apžvalgininko nuomonę. Kreipimesi A. K. nepagrindė, kokie konkretūs teiginiai Publikacijoje pažeidė jos bei galimai šeimos narių garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją. Atsakomoji informacija taip pa gal būti skelbiama tik toje leidinio vietoje, kur buvo paskelbta pirminė informacija, o ne tokiai būdais, kuriais prašė A. K., todėl, pareiškėjo manymu, jis pagrįstai netenkino A. K. kreipimosi dėl atsakymo teisės realizavimo.
Sprendimu Komisija nustatė, jog Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pažeidė Kodekso 29 straipsnio nuostatas. Skunde pažymima, jog dėl tokio Kodekso straipsnio pažeidimo pareiškėjui net nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus raštu. Taip pat nurodoma, jog pareigos atskleisti skelbiamoje informacijoje savo ryšius su įmonėmis ir organizacijomis neturėjo, kadangi Publikacijoje būtent jos autorius išsakė nuomonę politine tema. Tai, kad Publikacijos autorius ruošia publikacijas įvairiomis politinėmis temomis, dar nereiškia, kad jis negali imti interviu iš įvairių, su politika susijusių subjektų, ir jas skelbti, tuo labiau, kad praėjo pakankamai laiko (daugiau nei metai) nuo jo dalyvavimo 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2020-12-17 pateikė rašytinius paaiškinimus.
Atsiliepimas
Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad nepriklausomai nuo pagrindinės Publikacijos temos ir (ar) pagrindinio neigiamos kritikos objekto, Publikacijoje apie D. K. buvo paskleista informacija, menkinanti jo kaip žmogaus ir mokymo įstaigos vadovo reputaciją. Pagal visuomenės informavimo etikos nuostatas bet kokia visuomenės informavimo priemonėse skelbiama informacija turi būti rūpestingai tikrinama, asmens reputaciją galinti sumenkinti informacija turi būti tikrinama ypatingai atidžiai, o gandai, kaip informacijos šaltinis, turi būti vertinami ypatingai kritiškai ir atsargiai.
Pagrįstų abejonių kelia pareiškėjos įvardintas D. K. ir (ar) A. K. įbaugintų ir atvirai savo nuomonę reikšti bijančių biržiečių skaičius (daugiau nei 20 asmenų). Nei Komisijai pateiktuose paaiškinimuose, nei skunde teismui, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad buvo apklausta tiek asmenų, nei, kad apskritai informacija buvo tikrinama. Neabejotina, kad jeigu Publikacijos autorius būtų tinkamai atlikęs savo pareigas, jis būtų radęs tiek pašnekovų, nebijančių pareikšti savo galimai neigiamą nuomonę apie situacija (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, tiek ir pašnekovų, manančių priešingai. Galiausiai, Publikacijos autorius galėjo kreiptis į patį D. K. ir A. K., tačiau to nepadarė, kaip ir nenurodė, kodėl vengė tai padaryti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Kodekso 20 straipsnį neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybę paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje. Šis Kodekso straipsnis nustato besąlygišką viešosios informacijos rengėjo (žurnalisto) pareigą kreiptis į neigiamai kritikuojamą asmenį dėl atsakomosios nuomonės iki publikacijos paskelbimo ir pateikti ją toje pačioje publikacijoje. Pagal visuomenės informavimo etikos nuostatas viešosios informacijos rengėjo pareiga suteikti kritikuojamam asmeniui galimybę atsakyti nėra siejama nei su kritikos (skleidžiamos informacijos) pagrįstumu, nei su šio informacijos šaltiniu ir (ar) galimu kritikuojamo asmens garbės ir orumo pažeidimu. Vienintelė ir pakankama tokios pareigos atsiradimo sąlyga – kad apie asmenį paskleista informacija būtų laikytina neigiama šio asmens kritika.
Dėl Kodekso 29 straipsnio pažeidimo nurodoma, jog Komisijos posėdyje pareiškėjai atstovavęs jos vadovas ir Publikacijos autorius K. I. turėjo galimybę patikti ir pateikė savo paaiškinimus dėl galimo Kodekso 29 straipsnio pažeidimo. K. I. pasisakymai nebuvo ribojami, o visi iškilę klausimai bei argumentai buvo vertinami ir aptarinėjami tiek laiko, kiek tai buvo būtina, kad būtų išaiškinta pareiškėjos ir (ar) Publikacijos autoriaus pozicija, todėl kaltinimai, neva Komisija neužtikrino jos teisės į gynybą, yra visiškai nepagrįsti. Be to, Publikacijos autorius K. I. dalyvavo 2019-03-03 savivaldybių tarybų rinkimuose koalicijos „Vieningi Biržai“ sudėtyje. Kultūros ministerijos duomenų bazėje viešai skelbiamos Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazės duomenimis 100 proc. UAB „Biržiečių žodis“ akcijų priklauso Latvijos bendrovei SIA „United Agents“, kurios 100 proc. akcijų priklauso K. I.. Todėl atsiliepime daroma išvada, jog tiek tarp Publikacijos autoriaus ir koalicijos „Vieningi Biržai“, tiek tarp šios koalicijos ir pačios pareiškėjos egzistuoja tiesioginės sąsajos, apie kurias pagal Kodekso 29 straipsnį privalu informuoti skaitytojus.
Tretieji suinteresuoti asmenys A. K. ir D. K. atsiliepime pareiškėjos skundą prašo atmesti.
Atsiliepime nurodoma, jog Komisijos sprendimai laikytina pagrįstu ir teisėtu. Pareiškėja nepateikė nei vieno įrodymo, jog Publikacijos autorius, iš tiesų apklausė nors vieną žmogų ar juo labiau būtent (duomenys neskelbtini) gimnazijos pedagogą apie situaciją mokymo įstaigoje, jau nekalbant apie dvidešimt ar daugiau gimnazijos pedagogų (kai šiuo metu gimnazijoje yra 45 pedagogai) apklausimą. Pareiškėja įgyvendinti Kodekso 6 straipsnio reikalavimus dėl informacijos rėmino keliais skirtingais šaltiniais galėjo kreiptis į patį D. K., švietimo įstaigą kontroliuojančią instituciją, tėvų komitetą arba gimnazijoje jau nedirbančius mokytojus. Skunde teigiama, kad Publikacija nebuvo siekta išreikšti nuomonę apie patį A. K. vyrą D. K., tačiau kyla klausimai, - kam tokiu atveju Publikacijoje išvis reikėjo aprašyti „gandus“ apie D. K. ir apklausti neva daugiau nei 20 gimnazijoje dirbančių pedagogų. Pirmiausia Publikacijoje pateikiami „gandai“, kurie yra nagrinėjami ir vėliau iš jų daromos Publikacijos autoriaus „logiškos“ išvados, kurios galiausiai skaitytojams pateikiamos kaip faktai, tuo tarpu, nors pati Publikacija yra parašyta kaip politinis komentaras, tačiau laikraštyje ji pateikta aktualijų skiltyje, kas klaidina skaitytojus. Publikacijoje informacija apie trečiuosius asmenis pateikta ne tik neetiškai, žeminant asmenų garbę ir orumą, bet ir nebuvo pagrįsta keliais skirtingais, patikimais informacijos šaltiniais.
Pareiškėja nurodė, jog D. K. „nereikalavo suteikti galimybės paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, kas reiškia, kad tokia jo teisė pažeista nebuvo“. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad bandė susisiekti su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis dėl pasiūlymo pasinaudoti atsakymo teise, tokiu teiginiu tik pats patvirtino, jog neįgyvendino Kodekse nustatytos pareigos, neatsiklausė trečiųjų asmenų, ar jie pageidaus pasinaudoti jiems įstatyme numatyta atsakymo teise.
Kodekso 29 straipsnio paskirtis yra aiškiai atskirti žurnalisto ir viešosios informacijos rengėjo interesus nuo asmeninių privačių interesų, uždrausti juo maišyti, bei atitinkamai, esant interesų konfliktui, juos išviešinti. Pažymima, jog visa Publikacija bei jos turinys yra akivaizdžiai susiję su koalicija „Vieningi Biržai“, kurios sudėtyje savivaldybių tarnybų rinkimuose dalyvavo pats Publikacijos autorius. Ne tik dalyvavo minėtos koalicijos sudėtyje, bet ir buvo šios koalicijos rinkiminės kampanijos organizatorius bei vadovas.
Tretieji suinteresuoti asmenys 2021-02-08 pateikė rašytinius paaiškinimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo K. I. atsiliepimu prašo skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo, jog publikacija nebuvo skirta reikšti nuomonę apie patį A. K. vyrą D. K.. Publikacijoje buvo apžvelgiamos politinės aktualijos ir pareikšta publikacijos autoriaus nuomonė apie vykstančius procesus Biržų rajono savivaldybės tarnyboje ir apie keletą politikų ir viešųjų asmenų, kurie nedalyvavo rinkimuose, nebuvo rinkimų kampanijos dalyviais, taip pat nebuvo keliami kandidatais 2020-10-11 Seimo rinkimuose. Publikacijos autorius, atsižvelgdamas į tai, jog informacijos šaltiniai nesutiko būti atskleisti, skaitytojui tai įvardijo žodžiu „gandai“. Dalis žmonių, iš kurių informacija buvo surinkta, vėliau sutiko atskleisti savo tapatybę. Žurnalistikoje pripažįstama, kad nereikia painioti žinios su gandais, kadangi gandams nėra taikomas tiesos, patikrintumo ir tikslumo kriterijus. Paprastai gandais laikytina viena iš visuomenės nuomonės raiškos ir masių nuotaikos formų. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas viešosios informacijos rengėjas, skleidėjas, žurnalistas turi teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį. Nagrinėjamu atveju informacijos šaltinis buvo atskleistas teisminio proceso metu. Trečiasis suinteresuotas asmuo, pasirinkdamas tokias išraiškos formas – kai žodis „gandai“, realizavo saviraiškos teisę. Trečiasis suinteresuotas asmuo palaiko viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) poziciją, kad A. K. negalėjo pasinaudoti šia atsakymo teises pagal rinkimų teisės aktus, kadangi nei A. K., nei publikacijos autorius nebuvo Seimo rinkimų kampanijos dalyviai. Publikacijoje buvo skelbiama ne žinia, o komentaras, kaip nuomonės išraiškos forma. D. K. nereikalavo suteikti galimybę paaiškinti, paneigti informaciją, kas reiškia, jog tokia jo teisė nebuvo pažeista. Kadangi nuomonių ir minčių sklaida nepatenka į atsakymo teisės taikymo sritį, Komisija nepagrįstai pripažino, kad buvo pažeista Kodekso nuostata suteikianti kritikuojamam asmeniui atsakymo teisę. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria pareiškėjo informacijai, kad dėl Kodekso 29 straipsnio pažeidimo jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus raštu. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog jis dalyvavo 2019-03-03 savivaldybių tarnybų rinkimuose V. J. koalicijos „Vieningi Biržai“ sudėtyje. Tačiau koalicija iširo iškart po 2019 m. kovą įvykusių rinkimų. Tuo tarpu publikacija išspausdinta 2020-05-29. Publikacijoje pateiktas komentaras negalėjo būti susiję su minėta koalicija, nes tuo metu ji neegzistavo.
Teismas konstatuoja:
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas; teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020-01-17 iki 2021-02-01) ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas, patvirtintas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų 2016-02-29 susirinkime (toliau – ir Kodeksas), kuris teisės aktų registre paskelbtas 2020-05-18 (TAR, 2020-05-18, Nr. 2020-10556) ir įsigaliojo 2020-05-19.
Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi Kodekso nuostatomis. Įstatymo 43 straipsnio 1 dalis numato, kad etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato, be kita ko, Kodeksas.
Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalį, visuomenės informavimo etikos asociacija savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. Komisija šiuo nagrinėjamu atveju yra kolegialus visuomenės informavimo etikos asociacijos sprendimus pagal nustatytą kompetenciją priimantis organas. Į Komisijos kompetenciją patenka asmenų skundų dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų nagrinėjimas (Įstatymo 46¹ straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Kaip jau buvo minėta Kodeksas įpareigoja viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus ir remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais. Teisėjų kolegija pritaria ginčijamame sprendime nurodytam atsakovės teiginiui, kad Publikacijoje apie D. K. buvo paskleista jo kaip žmogaus ir mokymo įstaigos vadovo reputaciją menkinanti informacija, kuri turėjo būti tikrinama ypatingai atidžiai, o gandai, kaip informacijos šaltinis, vertinamas kritiškai.
Kaip matyti iš Publikacijos turinio, joje informacija perteikiama gandų forma. Nors pareiškėja skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog pateikiamą informaciją patvirtino daugiau nei 20 asmenų, o gandų forma ji buvo pateikta siekiant išreikšti tam tikrą masiškumą, tačiau kaip matyti iš Publikacijos turinio joje nėra jokių duomenų apie pareiškėjos nurodomų asmenų liudijimus, taip pat byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad iš viso buvo apklausti pareiškėjo minimi asmenys. Nors pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo K. I. atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodo konkrečių asmenų duomenis, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad šie asmenys rengiant Publikaciją buvo apklausti. Publikacijoje nesiremiama jų liudijimais, taip pat viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) Publikacijos teiginių apie D. K. vadovavimo įgūdžius negrindžia ir kitais informacijos šaltiniais, pvz. švietimo įstaigą kontroliuojančios institucijos, tėvų komiteto informacija ir pan. Todėl teismas sutinka su Komisijos argumentu, jog pareiškėja nevykdė pareigos atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus.
Kodekso 20 straipsnyje įtvirtina, kad neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.
Aiškindamas šią Kodekso nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017-11-06 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-995-1062/2017 yra pažymėjęs, kad Kodeksas nustato atsakymo teisę dar prieš paskelbiant informaciją kritikuojamam asmeniui suteikti atsakymo teisę ir tai turi padaryti žiniasklaidos atstovai – kreiptis į kritikuojamą asmenį dėl to, ar jis pageidaus pasinaudoti atsakymo teise. Tai reiškia, jog nustačius aplinkybę, kad atitinkamoje publikacijoje skelbiamai informacijai būdingas kritikos požymis, turi būti užtikrinta kritikuojamo asmens teisė į atsakymą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra konstatavęs, kad bendriausia prasme kitos šalies nuomonės išklausymas prieš publikavimą yra susijęs su atsakingos žurnalistikos principų laikymusi (EŽTT 2009-02-10 sprendimas byloje The Wall Street Journal Europe Sprl ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 28577/05). Tačiau teismas taip pat akcentuoja, kad vien fizinio ar juridinio asmens paminėjimas žiniasklaidos priemonėse, jo atžvilgiu kritikos neišreiškiant, nesudaro pagrindo konstatuoti Kodekso 20 straipsnio pažeidimo, nes toks teisės aiškinimas keltų pavojų žiniasklaidos laisvei (LVAT 2019-05-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1316-1062/2019).
Nurodyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai, kaip subjektui, kuriam taikomos Kodekso nuostatos, nustatyta pareiga užtikrinti, kad asmuo, kuris yra kritikuojamas, turėtų galimybę paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Jeigu pareiškėja neturi galimybės to įgyvendinti arba jeigu kritikuojamas asmuo pats atsisako pasinaudoti tokia galimybe, tai turi būti nurodyta tame pačiame kūrinyje, kuriame asmuo yra neigiamai kritikuojamas. Kodekso 20 straipsnio nuostatos taikymui svarbu nustatyti du aspektus, pirma, aplinkybę, kad asmuo buvo kritikuojamas, antra, kad atsakymo į kritiką teisė jam nebuvo suteikta.
Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta, kas yra asmens kritika – asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos.
Vertinant ar nagrinėjamu atveju Komisija pagrįstai pripažino Kodekso 20 straipsnio pažeidimą, pirmiausia analizuotina, ar Publikacijoje buvo išsakyta kritika A. K. ir D. K. atžvilgiu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Publikacijoje pasisakoma apie galimai yrančią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio valdančiąją koaliciją „Vieningu Biržai“ Biržų rajono savivaldybės taryboje. Savivaldybės mero pavaduotojo pareigas užimanti A. K. publikacijoje įvardijama kaip viena pagrindinė šios koalicijos byrėjimo kaltininkių. Publikacijoje ji kaltinama išsišokimais, mėginimais savivaldybės įstaigų vadovus bei savivaldybės administracijos skyrių vedėjus, duoti nurodymus visiems, nepaisant subordinacijos, taip pat bandymais susidoroti su savivaldybės administracijos direktoriumi („savo patirtį ir principus dirbant mokykloje, naujoji mero pavaduotoja greičiausiai nutarė panaudoti ir Savivaldybėje“; „vienintelis žmogus, kuris Savivaldybėje iš tikrųjų nuoširdžiai ir daug dirbo, buvo administracijos direktorius <...> ko nepasakyti apie mero pavaduotoją, kurios realių darbų nėra matyti. Išskyrus „popsinimąsi“ rajono žiniasklaidoje ištisus metus“). A. K. sutuoktinis D. K., užimantis (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus pareigas, publikacijoje vaizduojamas kaip negebantis vadovauti ugdymo įstaigai ir priimti savarankiškų sprendimų („gimnazijai de jure vadovavo direktorius D. K., o de fakto jo žmona ir (duomenys neskelbtini) mokytoja A. K.“), taip pat kaltinamas galimu susidorojimu su jo sutuoktinei neparankiais pavaldiniais („neįtikę direktoriaus žmonai pedagogai greitai pastatomi į vietą“).
Teismas, atsižvelgdamas į Publikacijoje išsakytų teiginių pobūdį, daro išvadą, kad joje buvo išreikšta kritika tiek A. K., tiek D. K. atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju aktuali aplinkybė ta, kad kritikuojamiems asmenims nebuvo suteikta galimybė atsakyti į kritiką, t.y. paaiškinti, patikslinti ar paneigti Publikacijoje pateiktą informaciją.
Teismas akcentuoja, kad šiuo atveju kritikos aspektas aktualus ne dėl kritikuojamų asmenų prašymo pasinaudoti atsakymo teise išreiškimo ar neišreiškimo, o dėl to, jog išsakant neigiamą požiūrį kritikuojamo asmens atsakymo teisė užtikrina viešosios informacijos rengėjo pareigas pateikti kuo daugiau įvairių nuomonių, taip pat patikrinti skelbiamus faktus. Kaip minėta, pagal Kodekso 20 straipsnį, kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neginčija aplinkybės, kad nesikreipė į A. K. ir D. K. dėl Publikacijoje išsakytų teiginių patikslinimo, paaiškinimo, paneigimo, tačiau teigia, kad D. K. su prašymu suteikti galimybę pasisakyti, paaiškinti į pareiškėją nesikreipė. Teismas pareiškėjos teiginius dėl atsakymo teisės atmeta kaip nepagrįstus ir palaiko atsakovės poziciją, kad Publikacijoje nebuvo įgyvendinta D. K. ir A. K. teisė atsakyti į jų atžvilgiu išsakytą kritiką.
Teismas pažymi, kad pareiškėja į kritikuojamus asmenis galėjo ir turėjo pareigą dar prieš paskelbiant Publikaciją kritikuojamam asmeniui suteikti atsakymo teisę, t.y. kreiptis į kritikuojamus asmenis dėl to, ar jie pageidaus pasinaudoti atsakymo teise. Pareiškėja šios pareigos suteikti atsakymo teisę kritikuojamiems asmenims neįgyvendino.
Pastebėtina, kad Kodeksas nenustato pareigos pačiam kritikuojamam asmeniui prašyti, kreiptis į žiniasklaidos priemonę pasinaudoti atsakymo teise (LVAT 2017-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-995-1062/2017). Taigi pareiškėjos teiginiai, kad D. K. į pareiškėją dėl išsakytų teiginių paneigimo, paaiškinimo ar pasisakymo nesikreipė, o A. K. nepagrindė kokie konkretūs teiginiai pažeidė jos ir jos šeimos narių garbę ir orumą nėra teisiškai reikšmingi, nes tokios pareigos kritikuojamam asmeniui nėra nustatyta, o pareiga suteikti teisę atsakyti į reiškiamą kritiką įtvirtinta būtent viešosios informacijos rengėjui.
Dėl Kodekso 29 straipsnio pažeidimo pažymėtina, jog Kodekso 29 straipsnis įpareigoja žurnalistus, viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, rengiančius informaciją apie įmones ir organizacijas, skelbiamoje informacijoje atskleisti savo ryšius su jomis ir aplinkybes, kurių nutylėjimas gali sumažinti teikiamos informacijos objektyvumą.
Komisija šio straipsnio pažeidimą sprendime konstatavo nustačiusi, jog Publikacijoje buvo pasakojama apie galimas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio koalicijos „Vieningi Biržai“ iširimo priežastis. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje viešai skelbiamais duomenimis Komisija nustatė, jog Publikacijos autorius K. I. dalyvavo 2019-03-03 savivaldybių tarybų rinkimuose šios koalicijos sudėtyje, tačiau informacijos vartotojams apie tai pranešta nebuvo.
Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo šios informacijos neneigia. K. I. atsiliepime nurodo, jog jis dalyvavo 2019-03-03 savivaldybių tarnybų rinkimuose V. J. koalicijos „Vieningi Biržai“ sudėtyje, tačiau pažymi, kad Publikacija nebuvo susijusi su minėta koalicija, o koalicija iširo iškart po 2019 m. kovą įvykusių rinkimų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu ginčo atveju negalima sutikti su pareiškėjos argumentu, jog Publikacija nebuvo susijusi su koalicija „Vieningi Biržai“. Publikacijos pavadinimas ir paantraštė yra įžanginė Publikacijos dalis, kuria siekiama anonsuoti visą Publikaciją, perteikti jos esmę. Nagrinėjamu atveju jau pats Publikacijos pavadinimas („(duomenys neskelbtini)“), paantraštė („(duomenys neskelbtini).“), taip pat ir joje pateikiamas Publikacijos autoriaus vertinimas dėl koalicijos griuvimo, leidžia spręsti, jog Publikacija yra apie koaliciją „Vieningi Biržai“, kurios sudėtyje trečiasis suinteresuotas asmuo dalyvavo 2019-03-03 savivaldybių tarnybų rinkimuose. Teismo vertinimu, nagrinėjamu ginčo atveju aplinkybės, kad pareiškėjas dalyvavo rinkimuose šios koalicijos sudėtyje, nutylėjimas galėjo sumažinti Publikacijoje teikiamos informacijos objektyvumą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog atsiliepime Komisija nurodo ir kitas aplinkybes (dėl sąsajų tarp publikacijos autoriaus K. I. ir pareiškėjos), tačiau šiomis aplinkybėmis ginčijamas sprendimas nebuvo grindžiamas, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad prašydama pareiškėjos pateikti poziciją dėl skundų Kodekso 29 straipsnio pažeidimo Komisija nebuvo nurodžiusi, tačiau negalima sutikti su teiginiu, jog pareiškėja negalėjo pateikti paaiškinimų dėl šio pažeidimo. Kaip matyti iš Komisijos posėdžio protokolo pareiškėjai Komisijoje atstovavo jos vadovas ir Publikacijos autorius K. I., todėl pareiškėja turėjo galimybę pateikti žodinius paaiškinimus ir dėl šio pažeidimo. Šis procesinis pažeidimas nelaikytinas esminiu pažeidimu, galinčiu lemti sprendimo dalies panaikinimą.
Apibendrindamas visą tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos 2020-09-22 sprendimas „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ Nr. EKS-09/20 priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo K. I. prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo K. I. (Publikacijos autorius) neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jų prašymai netenkinami.
Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė ir tretieji suinteresuoti asmenys D. K. ir A. K., kurie prašo priteisti 800 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo parengimą.
ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjai teismui pateiktu skundu prašė panaikinti Komisijos sprendimą, kuris buvo priimtas išnagrinėjus trečiųjų suinteresuotų asmenų A. K. ir D. K. skundus dėl Publikacijos. Teismo sprendimu pareiškėjos skundą atmetus, buvo apgintos šių trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Taigi tretieji suinteresuoti asmenys, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatomis, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų A. K. ir D. K. prašomos priteisti už atsiliepimo parengimą 800 Eur išlaidos neviršija maksimalių galimų priteisti užmokesčio dydžių, nustatytų Rekomendacijose, jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinamas ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biržiečių žodis“ priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biržiečių žodis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų A. K. ir D. K. naudai iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biržiečių žodis“ (j.a.k.254807960) priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.