Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2022 m. vasario 1 d. veika), ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2022 m. vasario 7 d. veika), ir jam paskirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktos galioti, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinamos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti: tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2022 m. vasario 1 d. 11.36 val., iš nenustatytos AB „(duomenys neskelbtini)“ siunčiamosios pašto korespondencijos dėžutės išsiuntė laišką, ant kurio savo ranka užrašė laiško gavėjo ir laiško siuntėjo duomenis, laiško gavėju nurodydamas M. B., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būrys, laiško siuntėju nurodydamas K. A., adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo siuntė du popieriaus lapus, tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu impregnuotus psichotropinėmis medžiagomis – sintetiniu kanabinoidu (duomenys neskelbtini), kurių masė kartu su psichotropine medžiaga yra atitinkamai 5,5253 g ir 5,4150 g, ant popieriaus lapo, kurio masė su psichotropine medžiaga (duomenys neskelbtini) yra 5,4150 g, savo ranka užrašydamas tekstą (laišką), tačiau 2022 m. vasario 2 d., apie 16.00 val., tuometiniuose (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pareigūnai tikrindami laišką adresuotą M. B. nuo K. A., jame rado ir paėmė du popieriaus lapus, impregnuotus psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu (duomenys neskelbtini), kurių masė kartu su psichotropine medžiaga yra atitinkamai 5,5253 g ir 5,4150 g.

1.1. Be to, V. P. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti: tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2022 m. vasario 7 d., 12.42 val., iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pašto (duomenys neskelbtini) pašto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), siunčiamosios korespondencijos dėžutės išsiuntė laišką, ant kurio savo ranka užrašė laiško gavėjo ir laiško siuntėjo duomenis, laiško gavėju nurodydamas A. K., adresu (duomenys neskelbtini), o laiško siuntėju nurodydamas J. A., adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo siuntė keturis popieriaus lapus, tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu impregnuotus psichotropinėmis medžiagomis – sintetiniu kanabinoidu (duomenys neskelbtini), kurių masė kartu su psichotropine medžiaga yra atitinkamai 5,6594 g, 5,5906 g, 5,5537 g, 2,0085 g, ant popieriaus lapo, kurio masė su psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu (duomenys neskelbtini) yra 2,0085 g, savo ranka užrašydamas tekstą (laišką), tačiau 2022 m vasario 8 d., apie 14.20 val., tuometiniuose (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pareigūnai tikrindami laišką adresuotą A. K. nuo J. A., jame rado ir paėmė keturis popieriaus lapus impregnuotus psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu (duomenys neskelbtini), kurių masė kartu su psichotropine medžiaga yra atitinkamai 5,6594 g, 5,5906 g, 5,5537 g, 2,0085 g.

2. Marijampolės apylinkės teismas įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog V. P. inkriminuoti kaltinimai pasitvirtino. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė kaltinamojo duotais parodymais, kadangi laikė juos gynybine versija siekiant išvengti atsakomybės. Teismas bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų pagrindu konstatavo, jog abi V. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje pilnai ir neginčytinai įrodytos. Apylinkės teismas šias išvadas grindė specialistų išvadomis, liudytojų parodymais bei teisminio nagrinėjimo metu ištirtais rašytiniais įrodymais.

3. Nuteistasis V. P. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. P. išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nuosprendį grindžiant prielaidomis bei selektyviai sureikšminant nuteistojo kaltę pagrindžiančius bylos duomenis ir nepagrįstai ignoravo byloje egzistuojančius neatitikimus ir abejones dėl V. P. kaltės įvykdžius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Skundo autorius remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei in dubio pro reo principu, jog visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Nurodoma teismų praktika bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai (baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018), jog kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti.

3.2. Apeliantas nurodo, jog teismas nevertino aplinkybių, jog R. Ž., kuris dirba (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, 2022 m. vasario 2 d. praplėšdamas voką, būdamas vienas, nemūvėjo vienkartinių pirštinių, o laiško atidarymo vaizdo registratoriumi neužfiksavo. Be to, R. Ž. atplėšdamas voką nedalyvaujant asmeniui, kuriam jis buvo adresuotas, pažeidė 2023 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles patvirtinimo patvirtintas Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, kurių 80 punkte įtvirtinta, kad „Nuteistųjų (suimtųjų) vardu gautus laiškus šiems nuteistiesiems (suimtiesiems) įteikia pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus įgaliotas darbuotojas. Nuteistajam (suimtajam) atsiųstas vokas su laišku, prieš jį įteikiant, nuteistojo (suimtojo) akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinama, ar jame nėra kitų daiktų, išskyrus laišką, nuotraukas, atvirukus, pašto ženklus, vokus ir dokumentus, kurių leidžiama turėti nuteistajam (suimtajam)“.

3.3. Skunde nurodoma, kad R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) būrio tvarkiniui pateikė sąrašą nuteistųjų, kurie turėjo būti iškviesti, kadangi gauti laiškai nurodytiems asmenims, tačiau iš liudytojų parodymų, apeliantui kyla pagrįstų abejonių, ar M. B., kuriam tariamai nuteistasis siuntė laišką, iš vis buvo pakviestas atsiimti laiško. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti tvarkiniai – M. Š. ir M. A., negalėjo patvirtinti, jog buvo gavę sąrašą, kuriame buvo nurodytas M. B. ir, kad M. B. būtų kvietę, o jis nebūtų atėjęs atsiimti laiško. Be to, M. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apie 2022 m. vasario 22 d. pataisos įstaigoje gautą laišką, kuris buvo adresuotas jo vardu, nieko nežinojo.

3.4. Apeliantas skunde toliau nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausta nuteistojo žmona G. P. negalėjo patvirtinti, kad rasti piešiniai būtų piešti jų vaikų, kadangi šių piešinių niekada nematė. Be to, apelianto manymu, šios liudytojos parodymai turėtų būti vertinami itin kritiškai, kadangi vyksta skyrybų procesas.

3.5. Nesutinkama su teismo nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su laiško išsiuntimo vieta, kadangi AB „(duomenys neskelbtini)“ raštu informavo, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini) siuntėjo buvo išsiųsta įdedant ją į vieną iš Kauno, Jonavos, Tauragės ar Marijampolės miestuose, esančių bendrovės siunčiamos pašto korespondencijos dėžučių. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo manymu, teismas negalėjo priimti neginčijamos išvados, kad būtent nuteistasis išsiuntė aptariamą voką iš (duomenys neskelbtini) pašto dėžutės, kadangi duomenų pagrindžiančių šį faktą byloje nėra.

3.6. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog V. P. bendravo su pusbroliu M. B. telefonu, jam būnant įkalinimo įstaigoje, kadangi M. B. bausmę atlikinėjo įkalinimo įstaigoje, kurioje naudotis asmeniniu mobilaus ryšio telefonu draudžiama. Iš pokalbio turinio neįmanoma nustatyti asmenų, tarp kurių vyko pokalbis, bei teigti, kad pokalbiai vyksta būtent apie narkotines medžiagas.

3.7. Toliau skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepaneigė V. P. nuosekliai duotų parodymų, kad telefonu „Iphone“ jis naudojosi laikinai, kadangi jo telefonas buvo taisomas. Kontakto telefone pavadintu „B.“, jis nepažįsta, su juo niekada nebendravo. Telefonas anksčiau priklausė jo sugyventinės dukrai, kurį ji gavo iš savo biologinio tėvo.

3.8. Skunde teigiama, kad teismas neįvertino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados, kurioje aiškiai nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą, ant voko, po pašto ženklu, ant voko užklijavimo vietos, dviejų popieriaus lapų paviršių DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta. Be to, teismas neįvertino, kad 2022 m. kovo 18 d. Lietuvos teismo medicinos ekspertizių centro specialisto išvados, kurioje nurodyta, kad nustatyti tirti pateiktų popieriaus lapų sudėtyje esančios grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido JWI1-210, kiekį negalima. Dėl ko apelianto manymu, nuteisti asmenį, kai neįmanoma nustatyti narkotinių medžiagų kiekio, negalima, kadangi tai prieštarauja teisės aktams ir teismų praktikai.

3.9. Skunde apeliantas nesutinka ir su jo nuteisimu dėl kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje (2022 m. vasario 7 d. veika). Nuteistojo manymu, teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų pakankamumo bei patikimumo, vienus įrodymus vertino atskirai nuo kitų.

3.10. Nuteistasis savo skunde dėl šios nusikalstamos veikos taip pat atkreipia dėmesį, jog nors liudytoja apklausta A. M., kuri atlieka tarnybą (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, 2022 m. vasario 8 d. buvo pasikvietusi nuteistąjį A. K. ir jo akivaizdoje atplėšė voką, tačiau nors jai ir kilo įtarimas dėl gautų keturių lapų, ji pirštinių nemūvėjo, taip pažeisdama vidaus tvarkos taisykles.

3.11. Skunde atkreipiamas dėmesys į prieštaringus bylos medžiagai J. A. ir A. K. parodymus, kuriuose jie teigė, jog vienas kito nepažįsta. Šie asmenys 2019 m. (duomenys neskelbtini) atliko laisvės atėmimo bausmes, todėl jie yra pažįstami, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. A. galėjo siųsti A. K. šį laišką, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.

3.12. AB „(duomenys neskelbtini)“ raštu informavo, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini) siuntėjo buvo išsiųsta įdedant ją į (duomenys neskelbtini) pašto dėžutę, tačiau aiškiai nurodė, kad pateikti duomenų kas siuntė laišką negali, kadangi nėra užfiksuotas minimą siuntą išsiunčiantis asmuo. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam kyla pagrįstų abejonių, ar šis laiškas išvis buvo siunčiamas iš nurodyto pašto skyriaus ar juolab, kad tai padarė nuteistasis.

3.13. Nuteistojo manymu, nepagrįstas ir nuosprendyje išdėstytas argumentas, jog nuteistojo kaltę patvirtina tai, kad telefono, kuriuo naudojosi V. P., lokalizacijos kontrolės ir analizės metu nustatyta, kad vieno iš laiškų išsiuntimo metu nuteistasis buvo greta šio pašto skyriaus, kadangi pažymima, jog V. P. gyvena netoli šio pašto, dėl ko dažnai praeina pro tą vietą bei ten lankosi. O tai, kad V. P. nuolatos būna prie (duomenys neskelbtini) skyriaus patvirtina ir išklotinė apie telekomunikacinius įvykius. Be to, tai, kad V. P. siuntė laišką, kelia abejonių ir tai, kad ant siuntos buvo uždėtas 2022 m. vasario 4 d. datos spaudas.

3.14. Toliau skunde nurodoma, kad teismas neįvertino, kad nuteistojo rašysena buvo nustatyta tik ant vokų, ant kurių nebuvo rasta jokių narkotinių medžiagų, o narkotinės medžiagos buvo rastos tik ant lapų, kurie buvo rasti voke. Teismas neįvertino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados, kurioje aiškiai nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą, ant voko, po pašto ženklu, ant voko užklijavimo vietos, dviejų popieriaus lapų paviršių DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta. Be to, teismas neįvertino, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas narkotinių medžiagų kiekis, dėl ko nuteisti asmenį, kai neįmanoma nustatyti narkotinių medžiagų kiekio, negalima, kadangi tai prieštarauja teisės aktams ir teismų praktikai.

3.15. Skunde daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka šios baudžiamosios bylos aplinkybių, jos priimtos vadovaujantis selektyviai iš baudžiamosios bylos konteksto paimtomis duomenų dalimis, kurios paneigia V. P. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Viso proceso metu V. P. savo kaltės nepripažino ir davė nuoseklius parodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principo turinį, pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, nesilaikė kasacinės instancijos teismo suformuotos teismų praktikos.

4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo V. P. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžio padavė nuteistasis V. P., kuris nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), skunde nurodydamas, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taigi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra skundžiamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo aspektu.

6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

7. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis V. P. nesutinka su jo nuteisimu, teigiant, jog teismo priimtame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo su tokiais apeliacinio skundo motyvais sutikti ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas yra nepagrįsti ir atmetami. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimą bei nuosprendžio surašymą reglamentuojančių BPK normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė V. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išvadas dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) numatytų nusikaltimų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo, pagrindė visapusišku byloje surinktų įrodymų vertinimu. Nors nuteistasis teigia, kad byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti šališkai, teismas nesivadovavo in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, tačiau šie skundo teiginiai yra deklaratyvūs, jų jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina. Kaip matyti iš skundo turinio, teismo šališkumą nuteistasis sieja išimtinai su jam nepalankiu įrodymų vertinimu, tačiau ši aplinkybė teismo šališkumo neįrodo.

8. Visų pirma, apeliaciniame skunde nurodoma, jog abiejų inkriminuotų nusikalstamų veikų metu, tikrinant nuteistiesiems gautus laiškus, buvo pažeistos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, kadangi pareigūnas R. Ž. 2022 m. vasario 2 d. praplėšdamas voką nemūvėjo pirštinių, vaizdo registratoriumi neužfiksavo procedūros bei vokas buvo tikrinamas nedalyvaujant ant voko nurodytam laiško gavėjui – M. B.. O 2022 m. vasario 8 d. laiško tikrinimo metu, nors pareigūnė gautą voką patikrino dalyvaujant nuteistajam, kuriam buvo adresuotas laiškas, tačiau nemūvėjo pirštinių. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (galiojusio nusikalstamų veikų padarymo metu), 80 punkte numatyta, kad nuteistųjų (suimtųjų) vardu gautus laiškus šiems nuteistiesiems (suimtiesiems) įteikia pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus įgaliotas darbuotojas. Nuteistajam (suimtajam) atsiųstas vokas su laišku, prieš jį įteikiant, nuteistojo (suimtojo) akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinama, ar jame nėra kitų daiktų, išskyrus laišką, nuotraukas, atvirukus, pašto ženklus, vokus ir dokumentus, kurių leidžiama turėti nuteistajam (suimtajam). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog visų pirma, minėtame įsakyme nėra numatyta, jog pareigūnai tikrindami nuteistųjų gautus vokus, privalo mūvėti pirštines ar šią procedūrą užfiksuoti vaizdo registratoriumi. Be to, liudytoju apklaustas R. Ž. parodė, kad atplėšdamas voką nemūvėjo pirštinių, kadangi specialistams į kabinetus jos nėra skiriamos. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja A. M., kuri apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad pirštinių nemūvėjo, kadangi jos neprivalomos ir nėra išduodamos. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2022 m. vasario 2 d. laiško tikrinimo metu, procedūra nebuvo fiksuota vaizdo kameromis, tačiau teisme apklaustas liudytojas R. Ž. paaiškino, jog vaizdo registratorių reikia įjungti tik tuomet, kai ateina nuteistasis, o šiuo atveju, nuteistasis M. B., kuriam ir buvo adresuotas laiškas, neatėjo atsiimti jam adresuoto laiško, nors jam apie gautą laišką buvo pranešta. Skunde iš esmės ginčijamos ir aplinkybės, ar išties nuteistasis M. B. buvo pranešta apie jo vardu gautą laišką. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. B., kuris duotus parodymus patvirtino ir teisme, paaiškino, jog apie 2022 m. vasario 2 d. pataisos įstaigoje gautą laišką, kuris buvo adresuotas jo vardu, girdi pirmą kartą. Apie laišką jo niekas neinformavo, todėl apie jį nieko nežino. Visgi, šie liudytojo parodymai vertinami kritiškai. Nors kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde, liudytojais apklausti pareigūnai M. Š. ir M. A., negalėjo patvirtinti, jog buvo gavę sąrašą, kuriame buvo nurodytas M. B. ir, kad M. B. būtų kvietę, o jis nebūtų atėjęs atsiimti laiško, tačiau liudytojas M. Š. parodė, kad vieni ar kiti nuteistieji gauna laiškus kiekvieną dieną, todėl prisiminti kam kurią dieną buvo gauti laiškai neįmanoma. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus specialisto R. Ž. 2022 m. vasario 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog dalinant (duomenys neskelbtini) būrio nuteistųjų laiškus, buvo iškviestas nuteistasis M. B., tačiau jis laiško atsiimti neatvyko (1 t., b. l. 9). Šias aplinkybes liudytojas patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, tiek teisme, nurodydamas, jog 2022 m. vasario 2 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) būrio tvarkiniui pateikė sąrašą nuteistųjų, kad jie būtų iškviesti į resocializacijos specialisto kabinetą. Visi sąraše asmenys atvyko, išskyrus M. B.. Ir nors apeliaciniame skunde teigiama, jog šio liudytojo parodymai nėra patikimi, tačiau iš esmės skunde nenurodyta jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu, teismas turėtų abejoti šio liudytojo parodymais, juolab, kad byloje nėra jokių duomenų, jog minėtas liudytojas būtų suinteresuotas bylos baigtimi. Visgi, net ir įvertinus tai kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybės, jog specialistai tikrindami vokus nemūvėjo pirštinių, ar tai, jog vienu atveju nedalyvavo nuteistasis, kuriam buvo adresuotas laiškas, nepaneigia byloje surinktų įrodymų, jog V. P. abejais jam inkriminuotų nusikalstamų veikų atvejais, neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti.

9. Tai, kad nuteistasis V. P., jam inkriminuotomis aplinkybėmis į pataisos įstaigą išsiuntė laiškus su popieriaus lapais, kurie buvo impregnuoti psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu, patvirtina pirmosios instancijos teisme ištirti tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai. Nuteistasis viso proceso metu neigė, jog abejais atvejais į pataisos įstaigą siuntė laiškus su popieriaus lapais, kurie buvo impregnuoti psichotropine medžiaga. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog abu laiškai, abejų nusikalstamų veikų metu, buvo išsiųsti iš to paties (duomenys neskelbtini) pašto poskyrio, tačiau visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios nusikalstamos veikos atveju nustatyta, kad V. P. nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2022 m. vasario 1 d., 11.36 val. iš nenustatytos AB „(duomenys neskelbtini)“ siunčiamosios pašto korespondencijos dėžutės išsiuntė laišką (M. B. adresuotas laiškas). Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) pateikto rašto matyti, jog siunta Nr. (duomenys neskelbtini) siuntėjo buvo išsiųsta įdedant ją į vieną iš Kauno, Jonavos, Tauragės ar Marijampolės miestuose esančių bendrovės siunčiamosios pašto korespondencijos dėžučių. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog neturi galimybių nustatyti, į kokią konkrečią siunčiamosios pašto korespondencijos dėžutę buvo įdėta minima siunta (1 t., b. l. 193–194). Taigi, iš esmės sutiktina su skundo argumentu, jog nėra nustatyta, iš kokio būtent pašto skyriaus buvo išsiųstas M. B. adresuotas laiškas, tačiau tai, kad minėtą laišką siuntė būtent V. P. patvirtina kiti byloje esantys duomenys. 2022 m. vasario 3 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas vokas su dviem popieriaus lapais. Ant voko užrašyta spausdintinėmis raidėmis, ranka rašyti užrašai „K. A. (duomenys neskelbtini)“ ir „M. B. (duomenys neskelbtini)“. Iš bylos duomenų matyti, jog siekiant nustatyti asmenį, siuntusį minėtą laišką adresuotą M. B., buvo patikrinti Vidaus reikalų informacinės sistemos registro duomenys, tačiau duomenų apie asmenį K. A. nėra. Be to, taip pat nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis namas, kuriame registruota 80 būtų, tačiau daugiabutyje asmenų vardu K. A. neregistruota (2 b., b. l. 97–104). Nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą, ant voko, po pašto ženklu, ant voko užklijavimo vietos, dviejų popieriaus lapų paviršių DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta (3 t., b. l. 52–53), tačiau nagrinėjamu atveju itin svarbia aplinkybe laikytina tai, kad 2022 m. birželio 1 d. Lietuvos teismo medicinos ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad rankraštinius įrašus ant voko, t. y. „K. A. (duomenys neskelbtini)“ ir „M. B. (duomenys neskelbtini)“, parašė V. P. (3 t., b. l. 69–72). Į minėtą voką buvo įdėti du popieriaus lapai, ant kurių stebimi vaikiški piešiniai su skirtingais užrašais. Minėtoje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad rankraštinius įrašus popieriaus lape, t. y. „LABAS DĖDE KADA GRYŠI KAIP TAU SEKASI PASIGAU TAVES MYLIU“, parašė V. P.. Taigi, šie duomenys patvirtina, jog V. P. ne tik ant voko užrašė siuntėjo ir gavėjo kontaktus, tačiau užrašė užrašą ir ant voko viduje esančio lapo.

10. Apžiūrėjus minėtus lapus, siunčiamus voke adresatui M. B., matyti, jog ant abiejų popieriaus lapų stebimi vaikiški piešiniai su skirtingais užrašais. Ant vieno iš lapų yra užrašas „E. ir visa šeima“, o kitoje šio popieriaus lapo pusėje atvaizduoti 5 žmonės, mama, tėtis, sesė, sesė, brolis. Ant kito popieriaus lapo yra užrašas „a. ir visa šeima“. 2022 m. vasario 4 d. tarnybiniame pranešima užfiksuota, jog tikrinant Vidaus reikalų sistemos registro duomenis apie laiško gavėjo M. B. giminystės ryšius nustatyta, jog M. B. pusbrolio V. P. šeimoje auga dvi dukros, kurių vardai yra tokie kaip ir parašyti minėtuose popieriaus lapuose – A. ir E.. Be to, nustatyta, jog V. P. taip pat turi sūnų E. (2 t., b. l. 113–119). Tai, kad ant lapų buvo išties V. P. vaikų piešti piešiniai bei rašyti kai kurie užrašai patvirtina ir liudytojos G. P. parodymai, kuriai ikiteisminio tyrimo metu parodžius piešinius nurodė, jog tikėtina, kad piešiniai yra piešti jos ir V. P. dukrų, kurios dažnai namuose piešia, yra mačiusi kaip jos piešia šeimą, kas ir šiuo atveju buvo atvaizduota piešiniuose. Tekstą – „E. ir visa šeima“ ir „a. ir visa šeima“, tikėtina, kad parašė vyresnioji dukra, kadangi rašysena yra panaši. Nors skunde apeliantas nurodo, jog šios liudytojos parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi šiuo metu vyksta skyrybų procesas, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais pirmosios instancijos teismo ištirtais liudytojos parodymais. Liudytoja G. P. patvirtino, jog su V. P. skiriasi ir šiuo metu nebendrauja, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog liudytoja būtų suinteresuota bylos baigtimi ar norėtų pakenkti V. P., juolab, kad šios liudytojos parodymus patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai ir nagrinėjamu atveju remtasi įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Liudytojos parodymai neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, kurie vieni kitus papildo ir sudaro vientisą, logišką įrodymų grandinę.

11. Nesutiktina ir su skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog V. P. bendraudavo su M. B. telefonu, kadangi M. B. būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje negalėjo naudotis mobiliuoju telefonu, dėl ko neįmanoma nustatyti asmenų tarp kurių vyko pokalbis ir, kad buvo bendrauta būtent apie narkotines medžiagas. Tai, kad iš ties V. P. ir M. B., jam būnant laisvės atėmimo vietų įstaigoje bendraudavo skambučiais bei palaikydavo ryšį, patvirtina bankiniai mokėjimo nurodymai, pateikti (duomenys neskelbtini) pataisos namų raštu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, jog V. P. kelis kartus M. B. į (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitą pervedė tam tikras pinigų sumas laikotarpyje nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. vasario 5 d. (3 t., b. l. 45–47). Be to, byloje taip pat nustatyta, kad M. B. laikotarpyje nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d. 26 kartus iš taksofono bendravo su V. P. naudojamu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš esmės šių aplinkybių neneigė ir pats kaltinamasis, jog su pusbroliu M. B. bendrauja telefonu, kai šis paskambina jam. Iš esmės tiek pats nuteistasis, tiek liudytojas M. B. bei liudytoja G. P. nurodė, jog V. P. ir M. B. dažnai bendrauja telefonu, taigi, neabejotina, jog V. P. palaikė ryšį su asmeniu atliekančiu laisvės atėmimo bausmę tuometiniuose (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Svarbu pažymėti, jog iš telefonų išklotinių matyti, jog V. P. dažnai kalbėdavo su telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris V. P. priklausančioje SIM kortelėje įrašytas kontaktu „B.“. Minėtas telefono numeris (duomenys neskelbtini) jungėsi prie dviejų celių, kurių kryptys dengia adresą (duomenys neskelbtini). Taigi, neabejotina, jog V. P. bendraudavo su asmeniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę tuometiniuose (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2022 m. liepos 26 d. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) pastoviai bendrauta su V. P. priklausančiu telefono numeriu. Ir nors nuteistasis teigė, jog dažnai bendrauja su pusbroliu M. B., tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog M. B. nuo 2021 m. gruodžio 9 d. paslauga skambinti iš pataisos įstaigoje esančio taksofono visiškai nesinaudojo. Šie aptarti duomenys, leidžia pagrįstai manyti, jog V. P. su M. B. bendraudavo mobiliojo ryšio telefonu.

12. Daiktų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėtas V. P. savanoriškai pateiktas telefonas „Iphone“ su jame esančia kortele Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad į adresatus įvesti du telefono numeriai, kurie pavadinti „B.“ ir „K.“. Pateiktame apeliaciniame skunde teigiama, jog liko nepaneigta nuteistojo versija, jog šiuo telefonu jis naudojosi tik laikinai, o minėti adresatai jau buvo įvesti bei su jais jis niekada nebendravo. Tačiau iš byloje esančios SIM ataskaitos matyti, kad adresatai „B.“ ir „K.“ įrašyti ne į telefoną, o į SIM kortelę, kuria ir naudojosi V. P.. Taigi, nuteistojo pateikta versija, jog jis nepažinojo šių asmenų ir su jais nebendravo yra paneigta byloje esančia medžiaga. Be to, liudytoja G. P. patvirtino, jog žino, kad V. P. turi draugą pravardę „K.“. Aptartais duomenimis, nuteistojo parodymai paneigti, dėl ko jie laikytini tik kaip gynybinė jo versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

13. Nors skunde taip pat nurodoma, jog byloje nėra pakankamai duomenų, jog su M. B. buvo bendrauta apie narkotines ar psichotropines medžiagas, tačiau aukštesnysis teismas susipažinęs su pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais, o šiuo atveju elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, sutikti su šiais skundo argumentais neturi jokio pagrindo. Iš pokalbio turinio galima spręsti, jog asmenys naudoja šifruotą momentinių pranešimų paslaugą „Signal“, pokalbio metu V. P. į asmenį, kuris naudojasi telefonu (duomenys neskelbtini) kreipiasi „b.“. Asmuo, kuris naudojasi telefonu (duomenys neskelbtini) prašo V. P. surinkti trūkstamus pinigus „už ragelį“, išsakydamas frazes: „aš ir pats neimu nei kaifo nieko ...“, „už ragelį ir už kaifą palauktų mano algos“, „čia užkaifavau pora dienų“ (2 t., b. l. 46–52). Taigi, iš pokalbio turinio galima spręsti, jog asmenys kalba apie narkotines medžiagas. Be to, pokalbio turinys leidžia pagrįstai manyti, jog šie asmenys vienas kitą gerai pažįsta.

14. Aptarti duomenys, teisėjų kolegijos manymu, leidžia pagrįstai konstatuoti, jog V. P. pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad jis tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2022 m. vasario 1 d. 11.36 val., iš nenustatytos AB „(duomenys neskelbtini)“ siunčiamosios pašto korespondencijos dėžutės išsiuntė laišką, ant kurio savo ranka užrašė laiško gavėjo ir laiško siuntėjo duomenis, laiško gavėju nurodydamas M. B., adresu (duomenys neskelbtini), laiško siuntėju nurodydamas K. A., adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo siuntė du popieriaus lapus, tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu impregnuotus psichotropinėmis medžiagomis – sintetiniu kanabinoidu (duomenys neskelbtini), kurių masė kartu su psichotropine medžiaga yra atitinkamai 5,5253 g ir 5,4150 g, ant popieriaus lapo, kurio masė su psichotropine medžiaga (duomenys neskelbtini) yra 5,4150 g, savo ranka užrašydamas tekstą (laišką). Tokiu būtu, nuteistasis neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti.

15. V. P. skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti: tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2022 m. vasario 7 d., 12.42 val., iš AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), siunčiamosios korespondencijos dėžutės išsiuntė laišką, ant kurio savo ranka užrašė laiško gavėjo ir laiško siuntėjo duomenis, laiško gavėju nurodydamas A. K., adresu (duomenys neskelbtini), o laiško siuntėju nurodydamas J. A., adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo siuntė keturis popieriaus lapus, tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu impregnuotus psichotropinėmis medžiagomis – sintetiniu kanabinoidu (duomenys neskelbtini), kurių masė kartu su psichotropine medžiaga yra atitinkamai 5,6594 g, 5,5906 g, 5,5537 g, 2,0085 g, ant popieriaus lapo, kurio masė su psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu (duomenys neskelbtini) yra 2,0085 g, savo ranka užrašydamas tekstą (laišką), tačiau 2022 m vasario 8 d., apie 14.20 val., tuometiniuose (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pareigūnai tikrindami laišką adresuotą A. K. nuo J. A., jame rado ir paėmė keturis popieriaus lapus impregnuotus psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu (duomenys neskelbtini), kurių masė kartu su psichotropine medžiaga yra atitinkamai 5,6594 g, 5,5906 g, 5,5537 g, 2,0085 g.

16. Visų pirma, skunde nuteistasis nurodo, jog jam kyla pagrįstų abejonių, ar minėtas laiškas buvo išties išsiųstas iš (duomenys neskelbtini) skyriaus, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose raštuose nurodė, jog negali nurodyti, kas siuntė laišką. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus voką, matyti, kad dešiniajame viršutiniame voko kampe yra pašto ženklas ir (duomenys neskelbtini) spaudas – (duomenys neskelbtini) 2022-02-04 b LIETUVA. Voko averso centre stebimas (duomenys neskelbtini) spaudas – PRIMENYBINĖ PRIORITAIRE. Kairiajame apatiniame voko averso kampe stebimas (duomenys neskelbtini) lipdukas su brūkšniniu kodu Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 179–189). „(duomenys neskelbtini)“ pateikdamas atsakymą į paklausimą savo rašte nurodė, jog siunta Nr. (duomenys neskelbtini) siuntėjo buvo išsiųsta įdedant ją į prie (duomenys neskelbtini) pašto ((duomenys neskelbtini)) esančią bendrovės siunčiamosios pašto korespondencijos dėžutę (1 t., b. l. 197–198). Nors „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo nurodyti, koks asmuo būtent laišką įmetė į minėtą korespondencijos dėžutę, tačiau tai nepaneigia nurodytų duomenų, jog minėtas vokas ir buvo įmestas į šią (duomenys neskelbtini) pašto dėžutę. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių pagrįstų ir argumentuotų duomenų, kodėl teismas neturėjo vadovautis šios nesuinteresuotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje pagrįstai nustatyta, kad laiškas, adresuotas A. K. buvo išsiųstas iš (duomenys neskelbtini) pašto. Nors skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog ant siuntos buvo uždėtas 2022-02-04 datos spaudas, kas neatitinka faktinių duomenų, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame rašte nurodė, jog 2022 m. vasario 7 d. siunta buvo išimta iš siunčiamos pašto korespondencijos dėžutės ir 12:47 val. bendrovės (duomenys neskelbtini) pašte jai buvo suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau dėl bendrovės darbuotojo klaidos nuvertinant ant siuntos užklijuotus pašto ženklus buvo uždėtas 2022 m. vasario 4 d. spaudas (2 t., b. l. 3). Aptarti duomenys, aukštesniajam teismui nekelia abejonės, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog minėtas laiškas buvo išsiųstas tiek iš (duomenys neskelbtini) pašto, tiek ne vėliau kaip 2022 m. vasario 7 d., 12.42 val.

17. Nors nuteistasis kategoriškai neigia siuntęs minėtą laišką, tačiau šie jo parodymai vertinami kritiškai. Byloje surinkti bei ištirti įrodymai patvirtina, jog būtent V. P. išsiuntė minėtą laišką į pataisos įstaigą. Ikiteisminio tyrimo metu susipažinus su informacija esančia abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. P., išklotine apie telekomunikacinius įvykius, užfiksuota, jog minėtas abonentinis numeris keturis kartus judėjo skirtingomis trajektorijomis, kurių metu buvo prisijungęs prie bazinės stoties bokšto (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nutolusiu nuo AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus, adresu (duomenys neskelbtini), 110 m atstumu, kas patvirtina, kad V. P. laišką išties galėjo išsiųsti 2022 m. vasario 4 d. laikotarpyje nuo 12:00:00 iki 13:40:12 bei 2022 m. vasario 5 d. laikotarpyje 19:13:46 iki 20:07:20, laikotarpyje nuo 13:56:28 iki 14:12:27 (2 t., b. l. 69–77). Nors nuteistasis savo skunde teigia, jog jis gyvena netoli minėto pašto skyriaus, todėl dažnai būna netoliese, dėl ko negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog laišką išsiuntė būtent jis, tačiau aptarti duomenys yra netiesioginiai įrodymai, kuriais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek tiesioginiai, teik netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją vertę. Netiesioginiais įrodymais yra laikomi tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Šioje baudžiamojoje byloje skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pakankamai išsamiai išanalizavo įrodymų visumą ir padarė logišką bei pagrįstą išvadą dėl V. P. kaltės.

18. Kaip jau nustatyta, siunčiamo voko averse mėlynu rašikliu, ranka užrašyta „J. A. (duomenys neskelbtini)“ ir „A. K. (duomenys neskelbtini)“. 2022 m. birželio 1 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad minėtus užrašus ant voko parašė V. P.. Nepagrįstas skundo argumentas, jog V. P. rašysena buvo nustatyta tik ant voko, nenustatant, jog jo rašyti buvo ir užrašai ant lapų, kurie buvo įdėti į voką. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog kartu su voku buvo apžiūrėti ir keturi popieriaus lapai, kurie buvo įdėti į voką. Ant mažesniojo popieriaus lapo, vienoje lapo pusėje stebimas mėlynu rašikliu, rašytinėmis raidėmis, ranka rašytas tekstas, kuris prasideda žodžiais „Zdarovėle Va siunčiu <..>“ ir baigiasi žodžiais „<..> prieš sudegant“. Minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, jog ir šiuos užrašus parašė V. P.. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos šioje byloje atliktos rašysenos specialisto išvados, o ir teisėjų kolegija abejoti atliktais tyrimais neturi jokio teisinio pagrindo. Kaip matyti, ekspertiniai tyrimai atlikti eksperčių, kurios turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, rašysenos teismo eksperto kvalifikaciją, darbo stažą bei specialistės yra įrašytos į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.

19. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog teismas netinkamai vertino liudytojų J. A. ir A. K. parodymus, kurie turėtų būti vertinami kritiškai. Šie asmenys 2019 m. (duomenys neskelbtini) atlikinėjo bausmę, todėl apelianto manymu, K. A. galėjo A. K. siųsti laišką. J. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais atlikinėjo arešto bausmę (duomenys neskelbtini), tačiau asmens vardu A. K. nepažįsta ir apie tokį girdi pirmą kartą (1 t., b. l. 98–100). Apklaustas teismo posėdžio metu, liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas A. K. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taip pat nurodė, jog asmens vardu J. A. nepažįsta, toks asmuo jam nėra girdėtas, jokių ryšių su minėtu asmeniu nepalaiko. Teisėjų kolegija pažymi, tai, jog šie asmenys tam tikru laikotarpiu toje pačioje laisvės atėmimo vietų įstaigoje atlikinėjo bausmę, tai nereiškia, jog šie asmenys iš ties pažįsta vienas kitą bei palaiko ryšį. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių šių liudytojų parodymus. Juolab, kad nustatyta, kad asmuo J. A. adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas kaip laiško siuntėjo adresas, negyvena. Liudytoja apklausta buto savininkė parodė, kad su asmenimis atliekančiais laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje nebendrauja, pažįsta tik vieną asmenį – V. P., kuris anksčiau atvykdavo į kaimynystėje gyvenančios mamos M. P. namus, adresu (duomenys neskelbtini).

20. Aptarti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog ir šis laiškas su narkotinėmis medžiagomis išsiųstas į laisvės atėmimo vietų įstaigą buvo būtent V. P.. Nuteistasis iš esmės negalėjo paaiškinti, kodėl jo rašysena nustatyta tiek ant siunčiamų vokų, tiek ant juose esančių popieriaus lapų. Be to, pirmosios nusikalstamos veikos atveju (laiškas adresuotas M. B.) 2022 m. kovo 18 d. Lietuvos teismo medicinos ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktame voke narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar jų pėdsakų nėra. Tirti pateiktų dviejų popieriaus lapų sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido (duomenys neskelbtini). Nustatyti tirti pateiktų popieriaus lapų sudėtyje esančios grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido (duomenys neskelbtini) kiekį negalima, kadangi Lietuvos teismo ekspertizės centre nėra pamatinės sintetinio kanabinoido (duomenys neskelbtini) medžiagos, reikalingos tokiam tyrimui atlikti. Analogiškai ir antros nusikalstamos veikos atveju (laiškas adresuotas A. K.) 2022 m. balandžio 5 d. Lietuvos teismo medicinos ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktame voke narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra. Tirti pateiktuose keturiuose popieriaus lapuose yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido (duomenys neskelbtini). Pateiktuose popieriaus lapuose esančios grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido (duomenys neskelbtini) kiekis nenustatytas, kadangi Lietuvos teismo ekspertizės centre nėra pamatinės sintetinio kanabinoido (duomenys neskelbtini) medžiagos, reikalingos tokiam tyrimui atlikti. Nesutiktina su skundo argumentais, jog nenustačius narkotinių medžiagų kiekio, V. P. negalėjo būti nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Taigi, tam kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, visų pirma turi būti nustatytas vienas iš disponavimo alternatyviųjų požymių bei narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas ar turėjimas tikslą jas platinti. Šio straipsnio 2, 3 dalyse atsiranda dar vienas kvalifikuojantis požymis – kiekis, atitinkamai – didelis ir labai didelis kiekis. BK 260 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta nuo kokio būtent narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio disponavimo bei turėjimo tikslą jas platinti, kyla baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamu atveju, specialisto išvada nustatyta, jog abejų nusikalstamų veikų atveju, popieriaus lapų sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido (duomenys neskelbtini), tačiau nenustačius jos kiekio, nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

21. Teisėjų kolegija sprendžia, jog V. P. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta bei pagrįsta bylos duomenimis, t. y. neabejotinai nustatyta, kad apeliantas siuntė du laiškus į laisvės atėmimo vietų įstaigą, suvokė, jog siunčiamuose laiškuose buvo psichotropinės medžiagos, suprato daromų veiksmų pavojingumą ir pobūdį ir jų siekė. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, skundas laikytinas nepagrįstas, todėl atmestinas, apelianto išteisinimui pagrindo nėra.

22. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra atskirai pateikti prašymai dėl paskirtų bausmių, tačiau kadangi apeliaciniu skundu prašoma V. P. išteisinti, teisėjų kolegija taip pat pasisako ir dėl jam paskirtos bausmės.

23. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. P., atsižvelgė į tai, kad padaryti du sunkūs nusikaltimai, padaryti nusikaltimai baigti, nenustatyta kaltinamojo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, anksčiau teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, baustas administracine tvarka. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nuteistajam už sunkių nusikaltimų padarymą paskirtos už sankcijos vidurkį mažesnės bausmės, kurios nėra aiškiai per griežtos, jos yra teisingos, atitinkanti BK 41, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Be to, bendrindamas bausmes paskirtas už atskiras bausmes, teismas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio taisyklėmis, parinkdamas švelnesnį bausmių sudėjimo būdą, jas sudėdamas iš dalies.

Dėl proceso išlaidų

24. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

25. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 13 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam V. P., kurias sudaro 146,67 Eur.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam V. P. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, tačiau byloje nėra jokių aktualių duomenų apie nuteistojo turimą turtą, V. P. nors ir darbino amžiaus, tačiau nedirba, byloje nėra duomenų apie gaunamas jo legalias pajamas, turi nepilnamečių vaikų, be to, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už V. P. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. P. skundą atmesti.

Nepriteisti iš V. P. valstybės naudai 146,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 13 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.