Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ieškovai pabrėžė, kad ne tik pagal jų parengtą namų valdos žemės sklypo naudojimosi pasiūlymą sklypo vieta, kurioje anksčiau stovėjo pastatas, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), patenka į ieškovų atskiram naudojimui siūlomą sklypo dalį, bet ir pagal paties atsakovo pateiktą pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ši sklypo vieta lieka toje sklypo dalyje, kurią atsakovas siūlo atskiram ieškovų naudojimui. Kadangi pastatas nugriautas, jį reikia išregistruoti. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą prašymą pakeisti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, išregistruoti pastatą, gali pateikti tik pastato savininkas, jo įgaliotas asmuo ar patikėjimo teise nekilnojamąjį daiktą valdantis asmuo. Kadangi atsakovas statinio pats neišregistruoja ir realybėje neegzistuojantį statinį naudoja kaip priemonę kliudyti nustatyti racionalią ir sąžiningą naudojimosi tvarką namų valdos žemės sklypu, ieškovai prašo, kad teismas pripažintų jų teisę ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro be atsakovo S. M. sutikimo. Atsakovas taip pat apeliuoja į tai, kad neva nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovų pasiūlymą, ji neatitiks pastatytos tvoros ir jo sodinti vaismedžiai pateks į ieškovams skirtą sklypo dalį. Šie argumentai nepagrįsti, nes ir pagal atsakovo pasiūlymą nustatyta naudojimosi tvarka neatitiks realybėje pastatytos tvoros. Priežastis labai paprasta - tvora pastatyta ne tikslu pažymėti atskirai naudojamas namų valdos žemė sklypo dalis, o ieškovams turint tikslą apsaugoti savo daržą. Atsakovas mėgsta paleisti po kiemą laisvai vaikščioti auginamus gyvulius ir gyvūnus - vištas, šunis, avis, karves ir pan., kurie nuolat sunaikindavo ieškovų auginamas daržoves, todėl ieškovams neliko nieko kita, kaip daržui naudojamą sklypo dalį aptverti tvora, tai pirma. Antra, naudojimosi tvarką nustačius pagal ieškovų pasiūlymą, atsakovo vaismedžiai liks atsakovo atskirai naudojamoje sklypo dalyje. Trečia, atsakovo vaismedžiai yra labai jauni ir maži, visai neseniai pasodinti, todėl juos atsakovas gali persodinti. Ketvirta, atsakovas vaismedžius sodino nederinęs su ieškovais ir jų neatsiklausęs, nors toks pritarimas būtinas - bendras turtas valdomas bendraturčių bendru sutarimu. Veikdamas be ieškovų pritarimo atsakovas veikė netesėtai, o iš ne teisės negali kilti teisė, t. y. reikalavimas atsižvelgti į atsakovo pasodintus vaismedžius negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jų pasodinimas neturi teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui.

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), esančiu (duomenis neskelbtini), tvarkos.

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-10-04 išrašo matyti, kad ieškovams J. S. ir Ž. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovu S. M. priklauso 0,4366 ha bendro ploto, kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), kadastro Nr. (duomenis neskelbtini), esantis (duomenis neskelbtini) (toliau ir - Žemės sklypas). Ieškovai J. S. ir Ž. S. nuosavybės teise valdo 42/82 Žemės sklypo dalis (2 236 kv. m), atsakovas S. M. - 40/82 Žemės sklypo dalių (2 130 kv. m). Žemės sklype taip pat yra registruotų šalims nuosavybės teise priklausančių statinių - Žemės sklypo priklausinių. Ieškovui J. S. ir atsakovui S. M. kiekvienam priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), esančio (duomenis neskelbtini). Taip pat ieškovui J. S. nuosavybės teise priklauso: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), o atsakovui S. M. nuosavybės teise priklauso: ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini).

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Taigi, šalys yra Žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčiai. Ginčo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tarp šalių nėra. Kaip nurodė ieškovai, ir to nepaneigė atsakovas, nors naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), nėra nustatyta, tačiau ginčo dėl to tarp šalių nekyla. Šalys name gyvena apie 20 metų, yra nusistovėjęs aiškus faktinis naudojimas atskiromis gyvenamojo namo dalimis. Kiekvienas iš bendraturčių atskirai naudojamą gyvenamojo namo dalį remontuoja, prižiūri, yra įsirengusi pagal savo skonį, namo dalys yra viena nuo kitos pilnai atskirtos ir izoliuotos, todėl iš vienos namo dalies, kurioje gyvena ieškovai J. S. bei Ž. S., į kitą namo dalį, kurioje gyvena atsakovas S. M. su šeima, tiesiogiai patekti neįmanoma.

CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

Ieškovai prašo nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal matininko A. B. 2021-09-01 parengtą Žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo planą (toliau ir – Planas 1), pagal kurį prašo nustatyti, kad ieškovai J. S. ir Ž. S. atskirai nuo atsakovo S. M. naudojasi 2 236 kv. m ploto Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ ir koordinačių taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-32-31-30-29-28-27-26-25-24-23-22-16-17-18-19-20-21-1, o atsakovas S. M. atskirai nuo ieškovų J. S. ir Ž. S. naudojasi 2 130 kv. m ploto Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ ir koordinačių taškais 11-12-13-14-15-16-22-23-24-25-26-27-28-29-30-31-32-11 (teismas pažymi, kad nurodant Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „B“, koordinačių taškus, ieškovai du kartus nurodė taškus 26, vietoje, kaip matyti iš Plano 1, taškų 25 ir 26, tai teismas pripažįsta rašymo apsirikimu).

Atsakovo atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad atsakovas teismui šio ginčo sprendimui savo pasiūlymo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nėra pateikęs, į bylą yra atsakovo 2021-09-21 pateiktas matininko A. B. 2021-09-18 parengtas Žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo planas, atsakovo parengtas taikiam ginčo išsprendimui.

Taigi, atsakovas šio ginčo sprendimui savo plano-pasiūlymo nepateikė, tačiau teismas, spręsdamas šį ginčą, vertina ir atsakovo pateiktą, kaip jis nurodė, taikiam ginčo išsprendimui, A. B. 2021-09-18 parengtą Žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo planą (toliau ir – Planas 2).

Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-291/2007, Nr. 3K-3-481/2011). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-85/2006, Nr. 3K-3-291/2007, Nr. 3K-3-481/2011). CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje.

Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003).

Kaip nurodė ieškovų atstovas, ginčas tarp šalių dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos tęsiasi jau apie 14 metų. Ieškovai bandė sutarti su atsakovu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bendru sutarimu, tačiau atsakovo nuomonė kas kartą vis pasikeičia. Nors atsakovas turi mažesnę sklypo dalį, nei ieškovai, tačiau nuolat įrodinėja, kad ieškovų siūloma naudojimosi tvarka jam netinka, nes neva ieškovai jam nori priskirti per siaurą sklypo dalį. Iš esmės atsakovas siekia naudotis didesne žemės sklypo dalimi, nei jam priklauso nuosavybės teise. Ieškovai nurodo, kad jų pateiktas planas atitinka šalių interesus naudojant Žemės sklypą, jame esančių statinių naudojimą, išlaikant optimalų kiekvienam iš bendraturčių priklausančios Žemės sklypo dalies bendrojoje nuosavybėje funkcionalumą, bei parengtas atsižvelgiant į kiekvienam iš bendraturčių priklausančios žemės sklypo dalies panaudojimo racionalumo galimybes.

Ieškovai, argumentuodami, kodėl jų pateiktas planas yra labiausiai atitinkantis abiejų šalių interesus, pažymėjo, kad atsakovų planas yra panašus į ieškovų, tačiau jame yra vienas skirtumas, kuris, ieškovų įsitikinimu, yra esminis. Pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą atskirai naudojamas dalis “A” ir “B” skirianti linija ties koordinačių taškais 31-32 yra patraukta dalies “A” kryptimi, ko pasėkoje ieškovų atskirai naudojama sklypo dalis ties nurodytais taškais susiaurėja labiau, nei pagal ieškovų pasiūlymą, o ties koordinačių tašku 32 atskirai naudojamas sklypo dalis skirianti riba daro aiškų lūžį link taško 33, ties sklypo galu išplatindama sklypo dalį “A”. Nors abiem atvejais yra atsižvelgta į šalių nuosavybės teise valdomus pastatus bei jų lokalizaciją, gyvenamojo namo naudojimą, tačiau atsakovo pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nesąžininga, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Iš esmės atsakovas siekia susikurti sau patogesnį ir geresnį sklypo naudojimąsi ieškovų sąskaita. Šiuos teiginius ieškovai grindžia tokiais argumentais: ginčo sklypas yra gana ilgo stačiakampio formos, ties koordinačių taškais 31-32 (pagal atsakovo planą) jo bendras plotis yra apie 23 mm. Plane nurodomas mastelis M1:1000 reiškia, kad 1 mm plane atitinka 1000 mm (arba 1 metrą) natūroje. Taigi sklypo plotis nurodytoje vietoje yra apie 23 metrai; siekiant šalių lygiateisiškumo bei sąžiningo naudojimosi tvarkos nustatymo pagrįsta teigti, kad tokiu atveju ties nurodyta sklypo vieta būtų sąžininga, kad kiekvienai iš šalių atskiram naudojimui atitenkančios sklypo dalies plotis būtų panašus, apie 11,50 mm pagal planą arba 11,50 metro natūroje; pagal ieškovų pateiktą pasiūlymą ties koordinačių taškais 31-32 atskirai naudojamos sklypo dalies “A” plotis plane yra apie 11 mm arba 11 metrų natūroje, o atsakovui atskiram naudojimui siūlomos dalies “B” plotis ties nurodyta vieta yra apie 12 mm arba 12 metrų natūroje. Taigi ieškovai atsakovui siūlo plačiau, nei sau, nes pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą ties koordinačių taškais 31-32 atskirai naudojamos sklypo dalies “A” plotis plane yra apie 9 mm arba 9 metrai natūroje, o atsakovui atskiram naudojimui siūlomos dalies “B” plotis ties nurodyta vieta yra apie 14 mm arba 14 metrų natūroje, t. y. atsakovas siūlo naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovams atskiram naudojimuisi siūloma dalis ties koordinačių taškais 31-32 yra 5 metrais siauresnė, nei atsakovo - atsakovas nori dar plačiau, nei siūlo ieškovai, tuo faktiškai norėdamas susikurti sau patogumą ieškovų sąskaita, nors šalys yra lygiavertės sklypo savininkės ir tiek visi nepatogumai, kaip ir visi patogumai, nustatant sklypo naudojimosi tvarką turi būti šalims padalijami po lygiai. Dėl tokios atskiram naudojimui skiriamų dalių pločių disproporcijos ties koordinačių taškais 31-32 pagal atsakovo planą yra pažeidžiamas šalių lygiateisiškumas, atskiram naudojimui skiriamos sklypo dalis “A” ilgosios ir trumposios kraštinių santykis pagal atsakovo planą yra maksimaliai nutolęs nuo racionalios proporcijos lyginant su ieškovų pateiktu pasiūlymu. Kitas svarbus momentas yra tas, kad pagal atsakovo pasiūlymą atskiras sklypo dalis skirianti linija ties koordinačių taškais 31-32-33 yra laužyta, ties tašku 32 gerokai nueinanti į šoną, dėl ko sklypo dalis “A” sklypo gale platėja, o “B” dalis sklypo gale siaurėja. Tuo tarpu pagal ieškovų pasiūlymą linija ties taškais 31-32-33 yra visiškai tiesi, ieškovų plane net neparodytas lūžio taškas 32, nes ties ta vieta nėra jokio lūžio. To pasėkoje sklypo dalis skirianti linija išlaikoma tiesi ir išlaikomas maksimaliai vienodas (nekintantis) atskirai naudojamų sklypo dalių “A” ir “B” plotis. Ieškovai mano, kad jų parengtas pasiūlymas labiau atsižvelgia į atskirai naudojamų dalių “A” ir “B” maksimalų formos racionalumą, dalys “A” ir “B” maksimaliai artimos stačiakampio arba artimai jam keturkampio formai, tuo tarpu atsakovo pateiktame pasiūlyme nukrypstama nuo racionalumo principo ir kuo artimesnės stačiakampiui formos. Atsakovas iš esmės siūlo komplikuotą sklypo naudojimą ir braižo laužytas linijas ten, kur tokio poreikio ir būtinybės nėra, nes galima jas nubrėžti tiesiai. Dėl nurodytos priežasties ieškovai mano, kad atsakovas nepagrįstai nesutiko su jų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, vien dėl principo pateikė savo variantą, kuriuo iš esmės siekia tik pačiam atsakovui patogios naudojimosi tvarkos ir visus su sklypo pločiu (siaurumu) susijusius nepatogumus atsakovas siekia spręsti ieškovų sąskaita, sklypo naudojimo tvarką nustatydamas sau maksimaliai patogiai ir maksimaliai nepatogiai ieškovams.

Atsakovas nesutinka su ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka. Nesutikimą argumentuoja tuo, kad, kaip matyti iš pateikiamo Registro išrašo ir pateikiamo sklypo plano, kuris atsakovo samdyto geodezininko buvo parengtas 2021-11-04, ieškovai sklypo planą naudojimosi tvarkai nustatyti parengė tokiu būdu, kad į jiems naudotis priskirtą sklypo dalį patenka atsakovui nuosavybės teise priklausantis į Registrą įtrauktas ūkinis pastatas (inventorinės bylos plane pažymėtas statinys indeksu 4I1m, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini)). Šį statinį ieškovai yra nugriovę be atsakovo sutikimo ir tokiais veiksmais padarytos žalos nėra atlyginę. Kita vertus, atsakovas tuos statinius pageidauja atstatyti ir pats jais naudotis bei naudotis ta sklypo dalimi, kuri užimama šio statinio. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovų parengtas sklypo planas naudojimosi tvarkai nustatyti prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.5 punktui, reikalaujančiam pažymėti įregistruotus statinius, 31.2 punktui, reikalaujančiam, kad kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, užtikrinant, kad pagal statinio matavimus būtų galima nustatyti jo išorinį kontūrą, bei 111.2 punktui, reikalaujančiam, kad kadastro žemėlapyje būtų pažymėtos pastatų kontūrų ar pastatų centrų taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, registrui, todėl jau vien dėl tos priežasties ieškovų prašoma naudojimosi sklypu tvarka negali būti patvirtinta. Be to, ieškovų parengta naudojimosi tvarka iš esmės pažeidžiamos ir atsakovo teisės. Visų pirma, remiantis ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi tvarka, atsakovas negalės naudotis Registre įregistruotais anksčiau minėtais statiniais ir sklypo dalimi, kuri laikoma jais užstatyta. Antra, remiantis ieškovų siūloma naudojimosi sklypu tvarka, neužstatyta namų valdos sklypo dalis, kurioje atsakovas pasodinęs vaismedžius, numatoma naudotis taip, kad atsakovo pasodinta vaismedžių eilė patenka į ieškovams priskirtą sklypo dalį. Derybų metu, siekiant interesų derinimo, atsakovas pasiūlė tą sklypo dalį (ji yra rytinėje sklypo dalyje), tokiu būdu (ne tiese, o kreivąja linija), kaip tai pažymėta atsakovo rengtame sklypo plane, kurį pateikė atsakovas kartu su kitais dokumentais ir atsakovo siūlomu naudojimosi sklyu tvarkos pasiūlymu. Atkreipė dėmesį, kad medžius ieškovas nurodytoje sklypo dalyje pasodino ne savavališkai, o remiantis anksčiau susiklosčiusiais su bendrasavininkiais naudojimosi sklypu santykiais. Kaip matyti iš pateikiamų foto fiksacijų, pats ieškovas buvo nutiesęs tvorą, skiriančią naudojamas sklypo dalis. Tvoros tiesimo metu, kadangi Apskrities viršininko įsakymu buvo suformuota ne 4366 kv. m namų valda, o 4100 kv. m namų valda, atliekant sklypo kadastrinius matavimus prie sklypo, rytinėje dalyje, buvo papildomai prijungta 266 kv.m laisvos neužstatytos žemės. Dėl to pasikeitė ne tik sklypo plotas, bet ir jo konfigūracija, ir, atitinkamai, bendrsavininkiams tenkančios sklypo dalys. Siekiant kuo mažiau pažeisti atsakovo interesus, išvengiant vaismedžių iškėlimo ar sunaikinimo, atsakovas pasiūlė sklypą dalinti taip, kad nuo jam priklausančio ūkinio pastato rytinės sienos iki sklypo rytinio pakraščio sklypo dalies skirianti linija būtų nutiesta ne tiese, o kreivąja linija. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas atsakovą tenkintų ir jis nereikalautų kompensacijos už nugriautus jo ūkinius statinius. Kita vertus, atsakovas išvengtų papildomų išlaidų, atsirasiančių dėl sodinių iškeldinimo ar dėl jų sunaikinimo.

Kilus ginčui tarp šalių, Žemės sklypo bendraturčių, dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo, ginčas sprendžiamas vadovaujantis šalių teisėtų interesų pusiausvyros užtikrinimo principu, maksimaliai sudarant sąlygas išvengti konfliktų ateityje.

Atsakovas nurodė, kad pagal ieškovų parengtą planą į ieškovams naudotis priskirtą sklypo dalį patenka atsakovui nuosavybės teise priklausantis į Registrą įtrauktas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini) (toliau ir – Statinys). Byloje yra nustatyta, kad Statinys yra nugriautas ir dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Kaip nurodė ieškovai, ir tai patvirtino atsakovas bei patvirtina į bylą ieškovų pateiktos nuotraukos, ten, kur buvo nugriautas Statinys, dabar yra ieškovų kiemas, išklotas trinkelėmis.

Tačiau ieškovai nurodė, kad minėtas ūkinis pastatas neegzistuoja ir yra pilnai nugriautas paties atsakovo iniciatyva. Nurodė, kad šio pastato pastato stogą dengusį šiferį atsakovas yra susikrovęs sklype, sienų rąstai atsakovo nurodymu yra supjaustyti ir nuvežti motinai sunaudoti kaip malkas, pastato pamatus ir pastate buvusį mėšlą atsakovas pats savo traktoriumi pašalino iš sklypo. Pastatą atsakovui jo prašymu padėjo griauti ieškovų sūnus.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovų argumentais, nurodė, kad jam priklausantį ūkinį pastatą nugriovė ieškovai savo iniciatyva, be atsakovo sutikimo. Atsakovas pasiėmė tik nugriauto pastato šiferį, bet rąstų ir kitų medžiagų neėmė, nežino, kur yra rąstai, nes juos išvežė ieškovų sūnus.

Vertindamas šalių argumentus dėl Statinio nugriovimo aplinkybių teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų jo nurodomoms aplinkybėms pagrįsti. Be to, atsakovas pripažino, kad bent dalį (šiferį) nugriauto Statinio medžiagų pasiėmė būtent jis – atsakovas. Trečiasis asmuo I. M., atsakovo sutuoktinė, teismo posėdyje paaiškino, kad ji nedalyvavo Statinio ardyme ir nežino, kur išvežti rąstai. Tokie trečiojo asmens paaiškinimai vertintini kritiškai ir atmestini, kadangi visiškai nelogiška ir netikėtina, kad, ieškovams griaunant atsakovo Statinį, kuris jam yra toks svarbus, kaip dabar teigia atsakovas, ir kurį jis net galimai ketina atstatyti, kartu su atsakovu gyvenanti jo sutuoktinė nematė ir nieko negalėjo paaiškinti apie šio Statinio nugriovimo aplinkybes bei, be kita ko, nepaneigė ieškovų nurodytos aplinkybės, kad pats atsakovas, jo prašymu padedant ieškovų sūnui, nugriovė Statinį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, atsakovo argumentus, kad jo ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), nugriovė ieškovai savo iniciatyva, be atsakovo sutikimo, atmeta kaip nepagrįstus, neįrodytus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12, 178 straipsniai), bei daro išvadą, kad minėtą Statinį visiškai nugriovė pats atsakovas savo iniciatyva.

Atsakovas nesutikimą su ieškovų siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka grindžia ir tuo, kad atsakovas nugriautą Statinį (pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį, dėstydamas apie nugriautą Statinį, ne kartą pavartojo daugiskaitą, nors byloje ginčas kilęs dėl vieno nugriauto Statinio) pageidauja atstatyti ir pats juo naudotis bei naudotis ta sklypo dalimi, kuri užimama šio statinio. Dėl to, atsakovo nuomone, ieškovų parengtas sklypo planas naudojimosi tvarkai nustatyti prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.5 punktui, reikalaujančiam pažymėti įregistruotus statinius, 31.2 punktui, reikalaujančiam, kad kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, užtikrinant, kad pagal statinio matavimus būtų galima nustatyti jo išorinį kontūrą, bei 111.2 punktui, reikalaujančiam, kad kadastro žemėlapyje būtų pažymėtos pastatų kontūrų ar pastatų centrų taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, registrui, todėl jau vien dėl tos priežasties ieškovų prašoma naudojimosi sklypu tvarka negali būti patvirtinta.

Tokie atsakovo atsikirtimų argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir sutiktina su ieškovų argumentais, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro nuostatų 36.3.8 p., žemės sklypo plane išbraižomi pastatų kontrūrai, 36.32.2.5 p. numato, kad pastatai turi būti fotografuojami, pagal 32.2.4.2 p. – nebaigti statyti statiniai ar fiziškai pažeisti statitiniai matuojami, kai galima nustatyti jų pagrindinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus parametrus. Vadinasi statinys, kurio nėra, nematuojamas, nes nėra nė vieno jo parametro, ir nėra žymimas plane.

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pats faktinis pastato nugriovimas, padarytas be atsakovo valios, neatima iš atsakovo teisės Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau ir – Statybos įstatymas) nustatyta tvarka atstatyti ieškovų neteisėtai nugriautą statinį rekonstrukcijos būdu, kaip tą numato Statybos įstatymas 2 straipsnio 72 dalis, kuri nustato, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Pirma, kaip konstatuota anksčiau, minėtą Statinį visiškai nugriovė pats atsakovas savo iniciatyva. Antra, sutiktina su ieškovų argumentais, kad reikia vadovautis Statybos įstatymo aktualia, o ne sena redakcija, kaip nurodo atsakovo atstovas, o sutinkamai su Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalimi (aktuali įstatymo redakcija), naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Taigi, šiuo atveju tai būtų ne statinio rekonstravimas, kaip teigia atsakovas, o naujo statinio statyba, kuriai, kaip pagrįstai nurodė ieškovasi, pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, reikalingas leidimas, o pagal to paties straipsnio 5 dalies 4 punktą, leidimo gavimui reikalingas sklypo bendraturčių sutikimas. Ieškovai gi ir ieškinyje, ir patikslintame ieškinyje, ir teismo posėdyje kategoriškai nurodė, kad jie kaip Žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčiai su atsakovu tokio sutikimo niekuomet neduos, taigi nurodytoje vietoje pastatyti naują statinį atsakovas neturi jokių galimybių. Trečia, sutiktina ir su ieškovų argumentu, kad, kaip matyti iš ieškovų pateiktų nuotraukų, tiek gyvenamasis namas, tiek ieškovams priklausantis ūkinis pastatas, šalia kurio anksčiau stovėjo dabar jau nugriautas pastatas, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), yra mediniai, o pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (2020-03-20 redakcija, paskelbta TAR 2020-03-20), 92 punkte esančią 6-tą lentelę, minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp medinių pastatų yra 15 metrų. Taigi, ir dėl šios aplinkybės atsakovas neturi jokių galimybių atstatyti buvusį Statinį buvusioje vietoje, nes tai pažeistų imperatyvius teisės aktus.

Atsakovas nesutikimą su ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka argumentuoja ir tuo, kad nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovų pasiūlymą, ji neatitiks pastatytos tvoros. Šis atsakovo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nes ir pagal atsakovo pasiūlymą nustatyta naudojimosi tvarka neatitiks realybėje pastatytos tvoros ir tvorą reikės perstatyti, tačiau, kaip pagrįstai pastebėjo ieškovų atstovas, pats atsakovas nurodė, kad nuo faktinio naudojimo būtų nukrypta labai nedaug. Pažymėtina, kad, kaip nustatyta byloje, tvorą pastatė ne atsakovas, o ieškovas. Kaip paaiškino ieškovai, tvora pastatyta ne tikslu pažymėti atskirai šalių naudojamas namų valdos Žemė sklypo dalis, o ieškovams turint tikslą apsaugoti savo daržą nuo atsakovo paleidžiamų po kiemą laisvai vaikščioti atsakovo auginamų gyvulių ir kitų gyvūnų - vištų, šunų, avių ir pan., kurie nuolat sunaikindavo ieškovų auginamas daržoves, todėl ieškovams neliko nieko kita, kaip daržui naudojamą sklypo dalį aptverti tvora.