Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. A. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus prašymą dėl teistumo R. A. panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio 2005 m. birželio 30 d., redakcija), ir nuteistas 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. A. paskirta galutinė bausmė – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda. R. A. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 23 d.

Šiaulių apygardos teisme 2022 m. kovo 17 d. gautas nuteistojo R. A. gynėjo advokato O. Martinkaus 2022 m. kovo 15 d. prašymas R. A. teistumo terminą sutrumpinti per pusę ir teistumą panaikinti. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad R. A. dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai, teismo paskirtą piniginę baudą sumokėjo 2019 m. rugsėjo 9 d., taigi pusė nustatyto 5 metų termino suėjo 2022 m. kovo 9 d. Prašo atsižvelgti į tai, kad R. A. yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, dirba UAB „G“ ir yra charakterizuojamas teigiamai, o teistumas riboja jo tolesnes darbinės karjeros galimybes.

Kaip minėta, R. A. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio 2005 m. birželio 30 d., redakcija), padarymą galutine bausme – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda. Bylos duomenimis, nuteistasis jam paskirtą baudą sumokėjo 2019 rugsėjo 9 d. (14 t., b. l. 59, 61), o pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktį asmenys, nuteisti už sunkių nusikaltimų padarymą, laikomi turinčiais teistumą 5 metus nuo realaus bausmės atlikimo. Taigi pusė teistumo termino R. A. suėjo 2022 m. kovo 9 d., todėl yra formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas nuteistajam sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Tačiau, teismo vertinimu, kitų aplinkybių visuma nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo taikyti minėto įstatymo nuostatas.

Nors nuteistojo gynėjas savo prašyme akcentuoja, kad teistumas R. A. riboja jo tolesnes karjeros galimybes, šią aplinkybę patvirtinančių duomenų bylos medžiagoje nėra, duomenų, kad dėl teistumo R. A. patirtų didelių darbinės veiklos suvaržymų, t. y. neturėtų galimybės dirbti, išlaikyti šeimos ir pan., nepateikė nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad R. A. dirba UAB „G“ vadybininku, jo darbo užmokestis yra 1 080 Eur neatskaičius mokesčių (13 t., b. l. 192), kaip jis pats nurodė apklausos metu, šios įmonės vadovas yra jo tėvas A. A. (13 t., b. l. 183–185). Be to, iš UAB „G“ direktoriaus A. A. pateiktos charakteristikos matyti, kad jis savo sūnų, t. y. nuteistąjį R. A., charakterizuoja itin teigiamai, kaip nepriekaištingai atliekantį pareigas, per visą darbo laikotarpį neturėjusį jokių nuobaudų, ne kartą skatintą, mokantį bendrauti su kitais darbuotojais, taigi, akivaizdu, kad teistumo faktas R. A., kaip darbuotojo, vertinimui esminės reikšmės neturi. Atsižvelgtina ir į tai, kad R. A. nuteistas už sunkaus nusikaltimo, kurį, dirbdamas UAB „G“ vadybininku, pats organizavo, padarymą, tačiau, nepaisant to, jis ir toliau dirba UAB „G“ ir įmonės direktoriaus yra charakterizuojamas itin teigiamai. Kaip minėta, teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis siekia karjeros, ieško kito darbo, tačiau tam trukdo teistumas. Pagrindo taikyti BK 97 straipsnio 7 dalį nesudaro ir kitos nuteistojo gynėjo prašyme nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad R. A. savo kaltę pripažino visiškai, teismo paskirtą piniginę baudą sumokėjo, yra vedęs, augina du mažamečius vaikus – šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis laikysis įstatymų reikalavimų ir jų nebepažeidinės, be to, į minėtas aplinkybes jau atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmę. Pažymėtina, jog tai, kad nuteistasis gali patirti tam tikrų suvaržymų, yra būtent jo paties neteisėtų veiksmų pasekmė. Taigi, nors šiuo atveju ir yra formalus pagrindas nuteistajam panaikinti teistumą, tačiau įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, taip pat BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai jau pasiekti, nėra pagrindo. Dėl to nuteistojo R. A. gynėjo advokato O. Martinkaus prašymas dėl teistumo R. A. panaikinimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. A. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.