Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2016-04-26 · Civilinė byla Nr. e2-354-984/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-26
Bylos Nr.
e2-354-984/2016
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00264-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Ieškovas
UAB „Deneira“
Atsakovas
J. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-354-984/2016(Proceso Nr. 2-44-3-00264-2016-4)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5.1; 3.2.6.5.2. (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 26 d.Širvintos

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Deneira“ ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 340,77 eurų skolą, 752,40 eurų palūkanas, 100,99 procentų dydžio metines palūkanas už 340,77 eurų sumą, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 90 eurų ikiteisminio išieškojimo išlaidas. Ieškinį grindžia UAB „Ferratum“ ir atsakovo sudaryta Vartojimo kredito sutartimi Nr. 73398, kuria ieškovas UAB „Ferratum“ atsakovui suteikė 231,70 eurų vartojimo kreditą, už 124,54 eurų kredito mokestį ir 2015-05-04 tarp UAB „Ferratum“ ir ieškovo sudaryta Gautinų sumų pirkimo sutartimi, kuria ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimas nebus pateiktas, todėl, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, yra priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Ferratum“ ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 73398 (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovas atsakovui suteikė 231,70 eurų kreditą, už 124,54 eurų kredito mokestį, kurį jis įsipareigojo grąžinti iki 2014-07-14, nustatyto dydžio įmokomis ir sumokėti kredito mokestį, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl UAB „Ferratum“ 2013-12-27 vienašališkai nutraukė Sutartį su atsakovu. 2015-05-14 ieškovas su UAB „Ferratum“ sudarė Gautinų sumų pirkimo sutartį, kuria atsakovas iš UAB „Ferratum“ įsigijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu ir skelbimais respublikinėje bei atsakovo gyvenamosios vietos spaudoje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.870 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad UAB „Ferratum“ suteikė atsakovui 231,70 eurų paskolą, už 124,54 eurų kredito mokestį, kurių atsakovas pradiniam ieškovui negrąžino ir liko skolingas 340,77 eurų sumą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus ieškovui būtų įvykdęs tinkamai (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 340,77 eurų skola (CK 6.38, 6.200, 6.870, 6.873 straipsniai).

Ieškovas prašo priteisti 752,40 eurų palūkanų už naudojimąsi pinigais, taikant 100,99 procentų metinių palūkanų dydį. Prašymas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies.

Ieškovą ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo už naudojimąsi kredito pinigais, nuo 2013-12-27 iki 2016-03-04 pinigais, ieškovui iš atsakovo priteisti 752,40 eurų palūkanas, taikant 100,99 procentų metinių palūkanų normą. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad negrąžinus kredito laiku (kredito grąžinimo dieną) kredito gavėjas mokės palūkanas (100,99 proc.) už kredito terminą, t. y. iki Vartojimo kredito sutartyje nurodytos kredito grąžinimo dienos (Vartojimo kredito sutarties 5.1 punktas). Atsižvelgiant į šią Sutarties nuostatą, ieškovui iš atsakovo priteistini 187,06 eurai palūkanų iki Vartojimo kredito sutartyje nurodytos kredito grąžinimo dienos, t. y. nuo 2013-12-27 iki 2014-07-14 (už 199 dienas).

Vartojimo kredito Sutarties specialiosiose sąlygose taip pat nustatyta, kad laiku negrąžinus kredito, jo gavėjas mokės palūkanas nuo pradelstos kredito grąžinimo dienos (Vartojimo kredito sutarties 5.2 punktas). Palūkanos už laiku negrąžintą kreditą atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau - VKĮ), pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito Sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje, nustatytas 0,05 procentų palūkanas, skaičiuojamas nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ieškovui priteistina 102,06 eurai palūkanų po kredito termino grąžinimo dienos, 2014-07-14 iki 2016-03-04 (340,77 eurų x 0,05 procentai x 599 dienos = 102,06 eurai). Taigi, iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 289,12 eurai palūkanų.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 100,99 procentų metinių palūkanų nuo 340,77 eurų kredito sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl Sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Pagal teismų praktiką, palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad prašomos priteisti 100,99 procento dydžio sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento per dieną dydžio, kuris sudaro 18,25 procento dydį per metus (0,05 procento × 365 d.) (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas, priteisti iš atsakovo 100,99 procento sutartines palūkanas už kredito sumą, iki visiško prievolės įvykdymo, tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 18,25 procento dydžio sutartinės palūkanos už 340,77 eurų kredito sumą, nuo 2016-03-21 iki visiško prievolės įvykdymo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 90,00 eurų ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų už UAB „Skolų departamentas“ suteiktas ikiteisminio skolos išieškojimo paslaugas: skolos apskaitą, parengtus pranešimus, mėginimus susisiekti su skolininku bei aptarti susidariusią skolą.

Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą, protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, yra įskaičiuojamos į nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančios sąskaitos faktūros matyti, kad ieškovas sumokėjo 30 eurų už konsultaciją ir 60 eurų už dviejų pranešimų parengimą. Ieškovas nepateikė šių išlaidų detalizavimo. Byloje pateikti du atsakovui adresuoti pranešimai apie reikalavimo perleidimą. Pažymėtina, kad skolininko informavimo apie reikalavimo perleidimą būtinybę, siekiant šį faktą panaudoti prieš skolininką, numato CK 6.109 straipsnis, todėl tokio pranešimo siuntimas nepatenka į kreditoriaus nuostolių, vykdant ikiteisminį išieškojimą, sritį ir nelaikytinos būtinomis CK 6.249 straipsnio, prasme. Esant nurodytoms aplinkybės ieškovo reikalavimas dėl 90 eurų ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų atmestinas, kaip nepagrįstas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinys pareikštas 1213,84 eurų sumai, tačiau teismas ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 629,89 eurus, tai yra patenkino 52 procentus pareikštų reikalavimų. Teikdamas ieškinį, ieškovas sumokėjo 27 eurų žyminį mokestį, todėl ieškovui iš atsakovo priteistini 14,04 eurų žyminio mokesčio.

Teismo turėtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 eurų suma, todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Ieškovui UAB „Deneira“ (juridinio asmens kodas 302880890) iš atsakovo J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 340,77 eurų skolą, 289,12 eurų palūkanas, 18,25 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už 340,77 eurų skolą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nuo 2016 m. kovo 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 629,89 eurų sumą, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nuo 2016 m. kovo 21 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 14,04 eurų žyminį mokestį.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Širvintų rajono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė