Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. S. (Č. S.) ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės atsakovei G. S., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl esminių faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)

Sutuoktiniai santuokoje bendrų vaikų nesusilaukė.

Dėl santuokos nutraukimo ir kaltės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, įtvirtintas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės. Šį reikalavimą grindžia tuo, kad pablogėjus ieškovo sveikatai (pablogėjo klausa dešiniąja ausimi, atsirado dešinės rankos skausmai) – atsakovė atsisakė teikti ieškovui pagalbą, taip pažeisdama pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Sveikatai negerėjant, atsakovė 2022 m. ieškovą paliko ir pradėjo gyventi atskirai. Sutuoktiniai ilgiau nei trejus metus gyvena skyrium, nebendrauja ir ryšių nepalaiko.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2021 m. gegužės 24 d. buvo hospitalizuotas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2021 m. gegužės 26 d. operuotas, atlikta dešinės pusės (duomenys neskelbtini), operacija atlikta sėkmingai. Stacionaro epikrizėje nurodyta, kad daug metų negirdi kairiąja ausimi, pastaruosius ketverius mėnesius sparčiai blogėja klausa dešiniąja ausimi, skauda dešiniąją ranką. 2023 m. kovo ieškovas patyrė galvos smegenų infarktą, 2023 m. gegužės mėnesį atliktas stentavimas. 2024 m. vasario mėnesį ieškovas patyrė antrą galvos smegenų infarktą, buvo gydytas neurologiniame stacionare, išliko dalinė sensomotorinė afazija (nesugebėjimas suprasti girdimos kalbos, nesugebėjimas sąvokų paversti žodžiais), dešiniųjų galūnių parezė (dalinis paralyžius). Ieškovo sveikatos būklė negerėjo ir jis prarado veiksnumą, tam tikrose srityse. Nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovo sveikatai blogėjant, jam buvo būtina pagalba ir nuolatinė priežiūra.

Ieškovo įstatyminė globėja, teisminio bylos nagrinėjimu metu, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl ieškovo ir atsakovės santuokos iširimo priežasčių. Globėja paaiškino, kad pastaruosius keletą metų ieškovu (tėvu) rūpinasi tik ji, atsakovė ieškovo nelanko, visiškai nesirūpina jo sveikatos, higienos ir kitais kasdieniniais poreikiais, finansinės ar kitokios pagalbos neteikia. Priešingai, pablogėjus sveikatai – jį paliko, paprašyta bent trumpam prižiūrėti segantį sutuoktinį, kenkia jo interesams – siūlo vartoti alkoholį, nors ieškovui tai daryti griežtai draudžiama, neatneša maisto, nesirūpina jo higiena. Atsakovė ieškovą paliko ir juo nesirūpina ilgiau nei trejus metus. Globėja su globotiniu (ieškovu) kartu gyvena ne vienerius metus, todėl šios aplinkybės jai gerai žinomos. Atsakovė ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo ir neįrodinėjo, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių ir (ar) ieškovo kaltės (CPK 178 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškinyje nurodytas aplinkybes ir bylos nagrinėjimo metu pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, kad atsakovė, pablogėjus jos sutuoktinio sveikatai ir atsiradus liekamiesiems persirgtų ligų pasekmėms – sutuoktiniu rūpintis atsisakė, neteikė jam jokios pagalbos, o sutuoktinio sveikatai blogėjant jį paliko, ir tai trunka ilgiau nei vienerius metus. Tokiu elgesiu atsakovė pažeidė sutuoktinės lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas (CK 3.27 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovė aplinkybių, kad santuoka realiai iširo dėl kitų priežasčių neįrodinėjo, duomenų, galinčių paneigti CK 3.60 straipsnyje 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, nepateikė. Santuokos nutraukimo byloje buvo pasyvi. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui netekus veiksnumo asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse, atsakovė pateikė pranešimą, kad nutraukti santuoką sutinka. Aptartų aplinkybių visuma teikia pagrindą daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.

Dėl pavardžių ir tarpusavio išlaikymo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nurodė, kad po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti pavardę „S.“. Atsakovė pozicijos dėl pavardė nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, abiem ginčo šalims paliekamos santuokinės pavardės, ieškovui „S.“, atsakovei „ S.“.

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.

Minėta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas neteko veiksnumo tam tikrose srityje. Ieškovu rūpinasi ir jo interesus atstovauja globėja – dukra. Teismo posėdyje ieškovo įstatyminė atstovė (globėja) paaiškino, kad gaunamų pajamų ieškovui išlaikyti užtenka ir nepageidauja, kad iš atsakovės būtų priteistas išlaikymas. Esant šioms aplinkybėms ieškovui iš atsakovės išlaikymas nepriteisiamas.

Santuoka nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovė teisės į išlaikymą neįgijo (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Vienas iš privalomai spręstinų klausimų santuokos nutraukimo byloje yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįgijo.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovui priklauso 45/100 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav. Šį turtą ieškovas įsigijo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1868 pagrindu, t. y. iki santuokos su atsakove sudarymo ir yra ieškovo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1punktas).

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovės vardu įregistruotas šis nekilnojamasis turtas: 1/8 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav. (tikslus adresas nesuteiktas) ir 1/8 dalis priklausinių: pastato – tvarto, unikalus (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto įgijimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas, todėl laikytinas asmenine atsakovės nuosavybe ir santuokos nutraukimo byloje nedalinamas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tarp šalių ginčo dėl to, kad ieškovo ir atsakovės asmeninės nuosavybės teise įgytas nekilnojamasis turtas lieka tos šalies asmenine nuosavybe, kurios vardu turtas įregistruotas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktai), todėl santuokos nutraukimo byloje nedalinamas.

Pagal AB „Regitra“ duomenis ieškovo ir atsakovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra.

Dėl finansinių prievolių

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės).

Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovė turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditorei UAB „GelvoraSergel“, atsakovės atžvilgiu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. civilinėje byloje Nr. e2-3754-797/20255 išduoto vykdomojo rašto pagrindu, išieškoma skolos suma – 288,57 Eur. Piniginė prievolė kilo iš pradinei kreditorei AB „Telia Lietuva“ (anksčiau AB „Omnitel“) neįvyktų sutartinių įsipareigojimų pagal 2018 m. liepos 11, 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. paslaugų užsakymo prašymus dėl ryšio paslaugų ir nuolaidų įrangai įsigyti, kuriuo pradinė kreditorė perleido naujai kreditorei UAB „GelvoraSergel“. Pagal 2025 m. gruodžio 9 d. Antstolių informacinės sistemos registro duomenis vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugsėjo 25 d. buvo užbaigta visiškai įvykdžius teismo išduotą vykdomąjį raštą, todėl šios prievolės padalijimo klausimas prarado aktualumą.

Atsakovė duomenų apie kitas prievoles, nei buvo nustatyta ieškinio priėmimo momentu, nepateikė.

Pagal 2025 m. gruodžio 9 d. Antstolių informacinės sistemos duomenis ieškovo ir atsakovės atžvilgiu priverstinis išieškojimas nevykdomas, visos vykdomosios bylos užbaigtos.

Lietuvos teismų informacinėje sistemoje duomenų apie ieškovui ir atsakovei iškeltas civilines bylas, kuriose pareikšti turtiniai reikalavimai neįvykdyti, nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Taigi, byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai turėtų bendrų prievolių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsni 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 2 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas už reikalavimą nutraukti santuoką sumokėjo 114 Eur žyminį mokestį. Už ieškinio parengimą, teisines konsultacijas ir atstovavimą teisme patyrė 500 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Ieškovo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti atitinka rekomenduojamus priteisti dydžius, taip pat protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiama 614 Eur (114 Eur + 500 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

Byloje patirta 14,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Patirtų išlaidų suma viršiją minimalų 8 Eur dydį (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“), todėl šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263 – 270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti Č. S. (Č. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės G. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui Č. S. palikti pavardę „S.“, atsakovei G. S. –„S“.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovas Č. S. ir atsakovė G. S. išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

Priteisti ieškovui Č. S. (Č. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 664 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 14,76 Eur (keturiolika eurų ir 76 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662) ir teismui pateiktas mokėjimo kvitas.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.