Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. F., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, neteistas (teistumui išnykus),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. F. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2022 m. gegužės 16 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), Naujosios Akmenės viešbučio – kavinės vidiniame kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,81 prom. neblaivumas), konflikto metu, sugriebęs ranka sutuoktinės J. F. veidą spaudė jį burnos ir nosies srityje, o šiai pradėjus bėgti pasivijo ir griebė už galvos plaukų bei patempė, taip pat koja spyrė į kairės kojos blauzdą, dėl ko pastaroji suklupo, ir taip nukentėjusiajai išpešė 4 cm x 1 cm ploto plaukų sruogą pakaušio srityje, 1 cm kairiau vidurio linijos, tokiais savo veiksmais smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. F., sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais R. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. F. savo kaltės nepripažino. Nurodė, jog įvykio vakarą atvyko į renginį. Išvakarėse žmona J. F. siuntė sms žinutes, kad atvyks į renginį ir padarys jam gėdą. Atvykusi, gal 15 ar 20 minučių jį persekiojo. Nesileido į jokius konfliktus, pasakė, kad čia tam ne vieta ir ne laikas. Į minėtą renginį atvyko anksčiau ir padėjo sustumdyti stalus, su renginio vedėju išgėrė vieną bokalą alaus. Jie rūkė rūkomajame, kai atėjo jo sūnus ir pakvietė į kiemą. Išėjus į kiemą automobilyje sėdėjo jaunesnis sūnus ir žmona. Priėjęs prie lango paklausė: „ko jūs norite“, ji atsakė: „atvežiau tavo rūbus, kur tavo dabartinė draugė, aš tuoj ateisiu bokalą alaus tau ant galvos išpilsiu, rūbus tėkšiu ant stalo, ar meras jau yra, aš tau gėdą padarysiu, prie visų aš paskelbsiu, koks esi blogas, kad palikai šeimą ir vaikais nesirūpini“. Paprašė jos nesivelti į konfliktus ir susitarti, kur ir kokioje vietoj susitiks. Tuomet nuėjo į renginį, ji ėjo iš paskos. Išėjus į lauką, ji palaukė, kol nebeliks ten buvusių rūkančių žmonių. Priėjęs pasakė: „kiek čia gali pakeltu tonu šaukti“. Tada ji priėjusi arčiau, gal per pusę metro nuo jo, trenkė jam per akinius. Akiniai nukrito už 2 metrų ant žemės ir sulūžo. Priėjęs susirinko akinių dalis, o žmona nubėgo prie mašinos. Paaiškino imitavęs, jog skambina policijai, nes manė, kad to užteks ir ji pasišalins, leis toliau dalyvauti renginyje. Kai pradėjo eiti link jos, ji paklausė: „ar tu dar grįši į šeimą“, kai atsakė, jog negrįš, žmona pradėjo sakyti: „tu dabar pamatysi“. Ji atsiklaupė, pradėjo klykti: „gelbėkit, žmonės gelbėkit, kvieskit policiją, mane muša“. Išlipo iš mašinos kažkoks vyriškis, pradėjo jam sakyti: „ką čia moterį žadi mušti, ką čia darai“. Vyriškiui pasakė, jog čia šeimyninis konfliktas, nieko nedarė ir jis įsėdo į savo mašiną. Tada nuėjo už kampo, turėjo kuprinėje klijų ir pradėjo remontuotis akinius. Žmona iš savo ar to žmogaus telefono išsikvietė policiją. Viskas prasidėjo prieš renginį, apie 18.40 val., baigėsi apie 19.20 val., policija atvyko apie 19.00 val. Dalis konflikto vyko viešbučio vestibiulyje, kuris yra filmuojamas. Toliau konfliktas vyko vidiniame kieme, kur yra automobilių stovėjimo aikštelė. Pats konfliktas vyko apie 15 ar 20 minučių, su visu jo persekiojimu. Lauke buvo jo vaikai, bet jie nubėgdavo prie mašinos, atbėgdavo laiptais į vestibiulį. Taip pat ten buvo visų komandų nariai, kurie išėjo parūkyti, bet jie keitėsi, galėjo iki 30 žmonių pasikeisti. Buvo išėjusi parūkyti virėja, žmona su ja tarpusavyje kalbėjosi, nes yra draugės. Jei gerai pamena, žmona jai sakė: „atvežiau tėvui vaikus parodyti“. Tai buvo žodinis konfliktas, kurio metu žmona jį įžeidinėjo, o jis ją ramino, prašė nešaukti viešoje vietoje. Ji jį įžeidinėjo pakeltu tonu: „kvaily, asile, durniau“, net prie policijos pareigūnų. Iš jo nebuvo nė vieno necenzūrinio žodžio, kalbėjo ramiai. Jo nepilnamečiai vaikai 10 metų ir 12 metų amžiaus, buvo šalia, bet jie lakstė po kiemą. Sūnus S. prašė mamos važiuoti namo. Ji toliau ant jo šaukė necenzūriniais žodžiais, keikėsi. Po konflikto vaikai gal net verkė, vaikams tai sukėlė neigiamas emocijas. Ji šaukė, kad jį pažemintų vaikų akyse. Taip pat ji sakė: „nebeišvyksi į kelionę į Briuselį“, nes jie su komanda buvo laimėję kelionę į Briuselį. Viskas įvyko dėl to, kad jam būtų paskirta kardomoji priemonė ir negalėtų išvykti, nes kai išėjo straipsnis apie tą laimėjimą, nuo tada ji jam pradėjo rašinėti sms žinutes. Sutuoktinės atžvilgiu neatliko jokių veiksmų, kurie būtų sukėlę jai skausmą. Sūnus pasirinko vieną nuomonę, nes gyvena su mama. Vaiko parodymai prieštaringi, jis pasakė tik dalį tiesos. Vaikas gal ir galvojo, jog mamytei skauda, nes ji taip sakė, jis ja neabejoja, o tėvelis paliko šeimą ir yra blogis. Namuose pastoviai vaikams yra kalbama, kad jis yra blogas. Vaikas su juo negyvena, tačiau žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kad su E. šiandien geria šampaną, nes visa tai yra nuolat girdima namuose. Stengiasi bendrauti su sūnumi, bet jo numeris yra užblokuotas, jeigu skambina per mamą J. F., ji teigia, kad vaikas nenori su juo kalbėti, o sūnaus parodymuose pažymėta, kad jis nori su tėvu susiskambinti, bet mamytė jam neleidžia. Vieną kartą buvo atvykęs pas abu vaikus, sutuoktinė lyg ir neprieštaravo, vaikams atvežė picą, bet sutuoktinė ji išvarė. Kai atvyko pareigūnai po įvykio, kiek jam žinoma jie bendravo su vaikais. Po įvykio jis bendravo su pareigūnai, jie klausinėjo, kas čia įvyko, sutuoktinė bandė jį peršaukti, pareigūnai bandė ją tildyti. Buvo jai pasiūlyta medicininė pagalba, ji atsisakė, nuvyko į Šiaulius už penkių dienų. Ji teigia, kad jis jai spaudė gerklę, burną, bet kraujosruvų nėra. Jam nesuprantama, kodėl nėra pateiktas įrašas teismui kur buvo kameros, kreipėsi į juos žodiniu prašymu, bet jam paaiškino, kad tai ne jų reikalas. Dėl to surašė prašymą nušalinti tyrėją, bet jis buvo atmestas. Jo žmona atvyko į renginį tikslu jį sukompromituoti ir pažeminti, padaryti gėdą. Ji žinutėse jam prieš tai rašė, kad padarys jam tai, ko nematęs ir sakė, kad išpils ant galvos bokalą alaus, sumes jo rūbus ant stalo ir padarys gėdą, tegul visi žino koks jis yra. Tai ir yra gėdos padarymas, žmogaus žeminimas. Pareikštas civilinis ieškinys yra visiškai nepagrįstas, to nusikaltimo jis nepadarė. Nebuvo taip, kad būtų sustoję vienas prieš kitą per metrą ir kalbėtų. Viskas vyko dviejų metrų atstumu. Kai jo akiniai sudužo, ji nuėjo prie mašinos, galbūt išsigando padarytų nuostolių. Konfliktas vyko ant laiptų, ten jam akinius ji ir numušė, taikė per veidą, bet kliuvo per akinius. Jis stovėjo per vidurį laiptų, ji kiek toliau, arčiau turėklų. Ji pastoviai jį įžeidinėjo, sekiojo iš paskos. Laiptais nebėgo, o kuokštą plaukų matė jos rankose, plaukai buvo šviesūs. Jeigu ji tai planavo, galėjo ir iš namų tuos plaukus atsinešti, galbūt pati sau pasipešė plaukus. Įvykio vietoje nebuvo blaivus, nes 15 minučių prieš įvykį buvo išgėręs vieną 0,5 litro bokalą alaus, tačiau nebuvo girtas. Jis artinosi prie jos ir sakė jai: „nešauk, žmonės mato, kam tuos cirkus darai“. Artėjo prie jos, bet jos nesivijo. Artėjo, kad pasakyti, jog ji nerėktų, bet ji perrėkė jį. Jos nelietė, nepamena, gal už peties buvo prisilietęs. Pareigūnams bandė viską paaiškinti. Galėjo būti, kad kažkiek už peties prisilietė, gal tai buvo dėl emocijų. Jos plaukų jis nelietė ir jos nestūmė. Vaiko parodymams mama padarė įtaką, buvo jos nuteikinėjamas. Jis buvo nuvylęs vaiką, galbūt jis ant jo pyksta. Apie įvykį nesutampa nukentėjusiosios ir sūnaus parodymai. Vaikas jautėsi blogai, buvo traumuojamas. Jis stengėsi, kad tas konfliktas visai nevyktų, tačiau ji pradėjo šaukti, klykti, kviesti pareigūnus. Ji žinojo, kad tokiu būdu jį išveš į areštinę, nes yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje. Sutuoktinė tai buvo suplanavusi. Dabar kartu negyvena. Abu vaikai turi specialiųjų poreikių, padidinta jų priežiūra, mokyklą lanko. Sutuoktinė jam per mėnesį parašo gal 200 sms žinučių, kad tas ar anas nutiko. Jis skambina socialinei darbuotojai, kuri atvyksta vieną ar du kartus per savaitę pas juos.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. F. nurodė, jog praėjo nemažai laiko, yra daug ką primiršusi. Įvykio metu ji pradėjo ant jo šaukti ir reikšti pretenzijas, kad jis neprisideda prie šeimos išlaikymo. Jis, norėdamas ją užčiaupti, pradėjo labai skaudžiai spausti jos nosį ir griebė už gerklės. Taip sukėlė jai fizinį skausmą. Jai besimuistant jo akiniai nukrito ant žemės. Jis ją vijosi. Buvo jos provokacija, kai ji pradėjo nuo to balkonėlio bėgti. Jis vijosi, žadėjo nužudyti, sakė: „nebūsi nei tu laiminga, nei aš“. Ji bėgo ir, pavijęs mašinų aikštelėje, jis paėmė ją už plaukų pakaušyje ir labai stipriai pešė, ji net pargriuvo ant žemės, jis jai spyrė į koją, bet nebuvo jokių mėlynių ar kraujosruvų. Pas jį rankoje ir negalėjo būti plaukų, nes kai ji pajuto pakaušyje didžiulį skausmą, pradėjo plaukus glostyti ir pamatė kuokštus plaukų rankose. Namuose pamatė, kad jai pakaušyje išplikę, tiek išpešta plaukų. Tyrėja pasiuntė darytis ekspertizę ir ji važiavo į Šiaulius dėl tų išpeštų plaukų vietos. Jis meluoja ir nori išsisukti, todėl nurodo, kad ji nori jį sudirbti ar atkeršyti už kažką. Jis galėjo jos atsiprašyti, prašyti dovanoti, nebūtų iki teismo priėję. Jis yra baustas už smurtą artimoje aplinkoje, ne pirmą kartą, daug sykių buvo kviesta policija, buvo daug kartų mušama, turi ne vieną teistumų. Ji ir jos sūnus nemeluoja, jis yra be galo sąžiningas, yra autistas ir niekada gyvenime nieko nepameluotų. Kai kaltinamasis pešė jai už plaukų, tuo pačiu spyrė jai į koją, tai nebuvo labai stiprus smūgis. Labiausiai skaudėjo, kai plaukus išpešė. Plaukai buvo išpešti. Buvo išpeštas didžiulis gabalas pakaušyje, apie savaitę skaudėjo tą vietą. Spyrė į blauzdą, lygtai į vidinę kojos pusę. Skausmą dėl plaukų pešimo įvertina 10 balų. Nosį spausti, visada būdavo tokia jo taktika, jei tik ji jam ką sakydavo, net iki mėlynumo nuspausdavo. Buvo skaudžiai, skausmą vertina 8 balais, nosies suspaudimas truko 1 ar 2 minutes. Spyrį į koją vertina gal 6 balais, mėlynių nebuvo. Tai vyko balkonėlyje, kur yra rūkomasis. Ten jis jai griebė už veido ir nosies, kad ji užsičiauptų ir nieko nebesakytų. Kai ji muistėsi, tuo metu jam nukrito akiniai, o tie akiniai buvo gal 3 metų senumo ir kelis kartus klijuoti, tai jie ir sudužo. Ji kažką jam pasakė ir jis užsiuto ant jos, pradėjo ją vytis. Jis sakė, kad ji vadino jį necenzūriniais žodžiais, bet ji nesikeikia, buvo tik priekaištai dėl gyvenimo, atsakomybės, dėl vaikų, dėl to, jog nesirūpina. Tada bandė ją užčiaupti. Ji neatėjo jam padaryti gėdos. Iš vakaro rašė jam žinutes, kad atėjusi pasakys visiems, koks jis iš tikrųjų yra, bet ryte abejojo taip daryti. Ryte sūnus ragino važiuoti pamatyti tėtį ir jie nuvažiavo į „protmūšį“, bet ne todėl, kad sukelti skandalą, bet tikėdama, kad jis pasišalins iš to žaidimo ir eis pabendrauti su vaikais. Eigoje išsivystė konfliktas. Ji jam pasakė, kad jie irgi turi teisę ten būti, tai nėra uždrausta, gali užsisakyti maisto. Prieš įvykį, gegužės mėn., nebegyveno kartu, jis balandžio 19 d. išėjo iš namų. Po jo išėjimo vaikams pasireiškė motorinis tikas, verkdavo. Vyras buvo geriantis, nedirbo, buvo jos išlaikytinis, su vaikais sutarė gana gerai. Ji neturi jokių artimųjų, giminaičių ar draugų, todėl ir gyveno kartu. Vaikas yra autistas, jam su teksto suvokimo blogai, todėl galbūt skirtingai pasakojo, bet jis nemeluoja ir jo nenuteikinėja. Ji padėjo jam akinius susirasti, nes jis be akinių nemato. Iš nervų savo išpeštus plaukus suko rankoje ir paskui policija paėmė juos iš jos. R. F. kelis sykius sakė, kad ją nužudys, vijosi ją ir ji bėgo prie mašinos. Bijojo, kad ją primuš. Aplinkui buvo žmonių, žmonės buvo kavinėje, virėja buvo išėjusi parūkyti. Dar toks vyras buvo, kuris ją paskui apgynė, davė iš kumščio R. F. per sprandą. Jei ne tas vyras, kažin kaip būtų viskas pasibaigę. Nenuteikinėja vaikų prieš tėvą, bet jo ir negiria. Vyresnysis vaikas yra labai supykęs ant tėčio, nes jis rugpjūčio mėnesį per alkoholį prarado teisę vairuoti. Vyresniajam vaikui ji to nepasakoja, bet vaikas nugirsta pokalbius telefonu, neįmanoma nuslėpti. Mažasis vaikas nekalba, jam sunki negalia su slauga, kalba nebent pavieniais žodžiais, su juo dialogas nevyksta. Vaikai matė konfliktą, bet tai nebuvo planuota, taip išsivystė. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Vaikai patyrė skriaudą, jai buvo gėda, vaikai blogai jautėsi po įvykio, R. verkė tą vakarą, kreipėsi pas specialistus į Psichikos sveikatos centrą, vaistai buvo išrašyti psichotropiniai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V. nurodė, jog įvykio vakarą per automobilio veidrodėlį pamatė staigų vyro judesį. Jie ėjo per visą aikštę nuo kavinės, moteris ėjo atbula, o vyras priekiu. Pagalvojo, kad vyras gali trenkti ar dar kažkas nutikti. Išlipo greit iš mašinos, priėjo prie vyro ir už rankos jį sulaikė. Paaiškino, jog jam pasirodė, kad kažkas gali rimčiau įvykti, nes jie barėsi jau prie kavinės ir taip bardamiesi atėjo iki jo autobusiuko. Maži vaikai verkė, todėl sustabdė vyrą. Jis negirdėjo, ką jie bardamiesi kalbėjo, tik juos stebėjo per automobilio veidrodėlį ir šoninį langą, o kai pamatė, kad vyksta greitesni judesiai, išlipo iš automobilio ir sustabdė vyrą. Sakydamas – greitesnis judesys, turi omeny, kai vyras pradėjo greičiau eiti. Vyras įvykio metu buvo ramus, o moteris rėkė ir berods verkė. Jam pagailo vaikų, nes jie nuo pat kavinės ėjo verkdami, spiegdami, kad tėvai barasi. Kai jie priėjo prie jo automobilio, jam nebuvo kur dingti ir jis išlipo bei sustabdė, klausdamas: „ką čia darote?“. Viskas vyko Naujojoje Akmenėje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir viešbučio, o jo automobilis stovėjo arčiau „(duomenys neskelbtini)“, kadangi renovavo prekybos centrą, o šalia esančiame viešbutyje gyveno. Ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais galima remtis, kadangi tada viską tiksliau papasakojo. Įvykio metu, kai moteriai davė telefoną paskambinti policijai, jį po to policija išsikvietė ir apklausė. Nematė, kad vyras moterį tampytų už plaukų, ji tik rodė tuos plaukus rankoje, o kas jai juos išpešė, jis nematė. Kaip nurodė pareigūnui, kad jie buvo susikabinę, tai reiškia, kai vienas pastūmęs kitą atitolo, toks tas susikabinimas. Matė tik tokį kontaktą – moteris bardamasi prideda ranką prie krūtinės ar dar kur nors, ir viskas, bet kad muštųsi nematė. Vaikai stovėjo prie automobilio, galimai jų šeimos, o tėvai nuo vaikų buvo nutolę 2 ar 3 metrus. Nepamena, dėl ko moteris paprašė jo telefono, nieko ji jam neaiškino. Moteris rėkė: „reikia iškviesti policiją. Ar galite duoti telefoną?“, todėl ir davė jai telefoną. Negirdėjo, ką ji kalbėjo telefonu paskambinusi policijai, nes jis nuėjo toliau. Kai pamatė, kad moteris atneša telefoną, paėjo link jos, pasiėmė telefoną ir nuėjo. Negirdėjo, kad vyras būtų kažką sakęs ar komentavęs. Dėl šio įvykio nei su juo, nei su jo šeimos nariais niekas, išskyrus policijos pareigūnus ir teismą, nebandė susisiekti. Patvirtino parodymus, kuriuose nurodė, kad sudrausmino vyrą, o moteris stovėjo toliau ir matė, kad ji rankoje laikė kuokštą plaukų. Įvykis buvo kelių sekundžių dalykas ir taip tiksliai visko nepamena.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad su įvykio dalyviais nėra pažįstamas, matė juos pirmą kartą. Kai pamatė konfliktą 2022 m. gegužės 16 d., apie 19.00 val., buvo Naujojoje Akmenėje, Naujosios Akmenės viešbučio – kavinės vidiniame kieme, darbiniame automobilyje, kadangi tuo metu dirbo Naujojoje Akmenėje parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ statybose. Automobilis stovėjo arčiau statomos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, šonu į viešbutį. Automobilis Opel Vivaro pakankamai didelis, tuo metu jis sėdėjo vairuotojo pusėje. Sėdėjo vienas. Konfliktą pastebėjo per šoninį langą, pro kurį matėsi viešbučio teritorija, taip pat laiptai ant kurių ir prasidėjo konfliktas. Kadangi buvo atidarytas langas, pravertos durys, išgirdo garsų pokalbį tarp moters ir vyro. Su jais buvo du vaikai. Vyras ir moteris pradėjo konfliktuoti ant laiptų, kivirčijosi, moteris atbula lipo nuo jų. Jie priėjo prie automobilio, po to užėjo už jo, dėl ko jis jų nematė, tačiau girdėjo, kaip ir toliau konfliktuoja. Išlipo iš automobilio, nes jam pasirodė, kad konfliktas rimtas, ir kad kažkas gali atsitikti, o dar šalia buvo vaikai. Ką kalbėjo, jis negirdėjo, konflikto pradžioje, kai jie dar buvo ant laiptų girdėjo moters pakeltą toną. Moteris ėjo atbula, vyras ėjo iš paskos, kad bėgtų jis nematė. Kokius veiksmus vyras atliko moters atžvilgiu, jis nematė, kadangi kurį laiką konfliktas vyko už automobilio, kuriame jis sėdėjo. Moteris nuo laiptų ėjo atsisukusi į vyrą (atbulą). Išlipus iš automobilio, jis priėjo prie vyro, prilietė jo petį ranka ir paklausė: „ką jūs čia darot?“. Akcentavo, kad šalia stovi maži vaikai, o jų akivaizdoje jie konfliktuoja. Kad vyras buvo suėmęs moteriai už plaukų, jis nematė, kadangi tuo metu buvo automobilyje, konfliktas buvo už automobilio. Jis sudrausmino vyrą, tuo metu moteris stovėjo toliau, matė, kad ji rankose laiko kuokštą plaukų. Moteris paprašė paskambinti policijai. Jis davė savo telefoną ir ji pati skambino. Vyras tuo metu nuėjo į šoną. Moteris jam nesiskundė, kad jai skauda ar pan. Tiesiog paprašė iškviesti policiją. Kad ji sužalota, jis nepastebėjo. Jis su jais daugiau nekalbėjo. Moteris jam grąžino telefoną ir jis nuėjo į viešbutį, kas toliau vyko jis nežino. Į konfliktą nesikišo. Viešbučio teritorijoje buvo ir daugiau žmonių, kurie taip pat stebėjo konfliktą. Tai galėjo būti viešbučio darbuotojai ir klientai, jis jų nepažįsta, jokių duomenų neturi. Nėra kilęs iš Naujosios Akmenės, ten negyvena, tiesiog ten tuo metu buvo jo darbo vieta. Negali vertinti nei vyro, nei moters elgesio, jų nepažįsta, dėl ko įvyko konfliktas ir kas jį išprovokavo, nežino. Kaip pilietis, matydamas, kad jie konfliktuoja prie vaikų, nusprendė sudrausminti vyrą (1 tomas, b. l. 125–126).

Iš 2022 m. gegužės 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad telefonu susisiekus telefono numeriu iš kurio buvo kviesti policijos pareigūnai bendrauta su liudytoju. Liudytojas parodė, kad yra atvykęs į komandiruotę ir turėti reikalų su policija nenori, todėl savo asmens duomenis nurodyti kategoriškai atsisakė. Pastarojo paprašyta bent papasakoti jam matytas ir žinomas 2022-05-16 įvykio aplinkybes. Vyriškis nurodė, kad tai buvo vakaro metas, kelinta valanda buvo nepasakys, tačiau dar buvo šviesu, jis sėdėjo automobilyje, bei sėdint automobilyje išgirdo konfliktuojančius žmones, girdėjo kad vyras ir moteris pakeltu balso tonu kalbėjo vienas su kitu, ką kalbėjo negirdėjo, neįsidėmėjo. Po to pamatė nuo įėjimo į viešbutį laiptų pusės per važiuojamąją vidinio viešbučio kiemo automobilių aikštelės dalį einančius moterį ir vyrą. Moteris ir vyras ėjo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pusės. Moteris ėjo atbulomis, o priešais ją ėjo vyras. Tada pamatė, kad vyras staigiai pradėjo pulti link moters, tada jis staigiai lipo lauk iš automobilio ir pribėgęs prie vyriškio ir moters puolė jiems į tarpą, kad vyriškis nieko nepadarytų moteriai. Kad būtų suduoti kokie smūgiai moteriai jis teigia nematęs, kad moteris būtų suklupusi, taip pat nematė, nes kaip jis teigia jis pamatęs, kad vyriškis agresyviai nusiteikęs ir puolė link moters jis lipo iš automobilio, todėl kol išlipo iš automobilio galėjo kažko ir nematyti. Tačiau atsimena, kad matė, jog moteris rankoje laikė, kaip suprato, savo plaukus. Kai jis priėjo, moteris atsitraukė toliau ir prašė iškviesti pareigūnus, nes teigė, kad yra sumušta, nors kažkokių sužalojimų ant jos nematė, tik matė rankoje laikomus plaukus, jis padavė moteriai savo mobilųjį telefoną, kad ji išsikviestų pareigūnus, o pats kalbėjo su vyriškiu. Toliau kai moteris atidavė jam telefoną, pareigūnų nelaukė, išėjo savo keliais (1 tomas, b. l. 113-114).

Liudytojas (nepilnametis) R. F., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, apklausos metu parodė, kad buvo didžiulė tragedija jo gyvenime, ką tėtis padarė. Jie atvažiavo į Naująją Akmenę, kur vyko „protų kovos“. Tėtis buvo labai girtas, jis visas buvo raudonas. Jis pasikvietė tėtį prie mašinos ir mama pradėjo su juo aiškintis, kalbėti apie negražius dalykus. Tada jie atėjo prie laiptinės ir prasidėjo didžiausios problemos. Tėtis padarė mamai blogą dalyką. Jis jai pešė, suėmęs pakaušyje už plaukų (parodo sprando sritį). Mama šaukė: „aaaa...“. Tada tėtis suėmė mamai už gerklės ir suspaudė nosį, kad ji nekvėpuotų. Vaikas rankomis parodo, kaip tėtis mamai spaudė burną ir nosį. Mano, kad suėmė abiem rankomis. Ir tada dar mamai įspyrė. Jis pabėgo į mašiną ir labai ilgai verkė todėl, kad tėtis labai blogai elgėsi su mama. Kai viskas vyko, jis nuo jų buvo per 100 žingsnių. Po to buvo dar blogiau. Žmogus pamatė, kaip tėtis muša mamą, jis pradėjo rėkti, kad negalima moterų mušti ir tas žmogus apgynė jo mamą. Jis tuo metu pabėgo, kai žmogus pasakė, kad negalima mušti moterų ir labai verkė. Tada prasidėjo muštynės ir, jis girdėjo gandus, kad tėtis nori nužudyti mamą. Po to mama skambino policijai. Prašė, kad atvažiuotų. Kai atvažiavo policija, jis bėgo ir nebežinojo, kur tėtis. Kai žmogus apgynė mamą, ar tėtis ką darė, nebeprisimena. Kai tėtis mamai pešė plaukus, jai labai skaudėjo, ji labai šaukė, aaaa...“, ir ji nukrito ant žemės, bet tiksliai neprisimena, gal ir stovėdama rėkė. Mamai labai skaudėjo, nes ji sakė, kad jai skauda ir nupešė plaukų didelę dalį. Nebeliko dalies plaukų. Ji sakė namuose, kad jai labai skauda tą vietą. Mama namuose parodė, kaip buvo plika vieta, kur buvo nupešti plaukai. Didžiausias įvykis buvo, kai nupešė mamai plaukus. Tai jis pats matė. Kai pamatė, tada ir pabėgo. Prieš tai jam tėtis davė 10 eurų, kad nusipirktų picą. Davė 10 eurų, kai įpusėjo įvykis. Mano, kad tėtis jau kažką tada buvo mamai padaręs. Gal jau nupešęs plaukus, neprisimena. Pinigų dar neišleido, pasiliko vasarai. Tėtis yra melagis. Jis neatėjo į pirmą jo komuniją. Jį matė, kada atnešė picą. Apie įvykį tėtis nesakė nieko. Jis jo apie įvykį irgi nieko neklausė. Kai tėtis išėjo, susirgo brolis S., nes tėtis neša nelaimę. Taip sakė mama. Tėtis yra blogas, nes jis geria ir rūko, eina su kitomis, gyvena pas E. (duomenys neskelbtini) ir neaplanko jų. Šiandiena yra tėčio gimtadienis ir jie su E. dabar baliavoja. Geria šampaną ir žiūri televizorių. Su tėčiu kalbėjo penktadienį, sakė, kad S. susirgo. Jis sako, prie ko čia S. Iki įvykio su tėčiu sutardavo geriau. Dabar su tėčiu bendrauja sunkiai. Ryšys blogas, jis neskambina, neatsiliepia. Jis jam bando skambinti, jis neatsiliepia. Jam ir mama neleidžia skambinti tėčiui. O jis nori jam paskambinti ir paguosti tėtį, kodėl jis taip pasielgė. Su pica tėtis atvyko į svečius. Tai buvo pirmadienis, po įvykio. Po įvykio jis tėtį matė. Apie įvykį jis su tėčiu nekalbėjo. Mama irgi nekalbėjo. Net mamai telefonas sudužo. Tėtis yra blogas, jis neša vien nelaimes. Telefonui pajuodavo ekranas ir daugiau viskas. Mamai telefonas nukrito, niekas nieko nepadarė. Norėjo pasakyti, kad tėtis turėtų jį paguosti, nes pralošė jo komanda per televizorių. Ir aplamai, kai jam kas nepasiseka, tėtis turėtų jį paguosti. Būdavo, kad mama neleidžia skambinti tėčiui. Sakydavo, ką tu iš jo gausi. Dabar leidžia skambinti, bet jis pats nebenori ir bijo. Žino, kad tėtis labai daug alaus geria, tai jam pasakė mamytė. Kad čia reikės atvažiuoti, pasakė mama. Sakė, kad reikės kalbėti apie tėtį, apie tai, ką jis daro blogą, apie tai kas vyko protų kovose (1 tomas, b. l. 104–106).

Iš 2022 m. rugpjūčio 9 d. pateiktos ikiteisminiame tyrime psichologo nuomonės matyti, jog psichologė nurodė, kad apklausos metu nepilnametis buvo nusiteikęs pozityviai, noriai bendravo su psichologe, pradžioje išreiškė jaudinimąsi dėl nepažįstamos aplinkos ir nesmagumą dėl įvykusio konflikto tarp tėvų, bet vėliau nusiramino ir atsipalaidavo. Apklausos metu klausimų esmę suprato, į juos atsakinėjo aiškiai ir rišliai. Mokslinėje literatūroje apie autizmo spektro sutrikimą nėra duomenų, jog asmenys būtent dėl šio sutrikimo būtų linkę meluoti ar iškreipti įvykio aplinkybes (1 tomas, b. l. 109).

Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėtas 2022 m. gegužės 16 d., surašius pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog 2022 m. gegužės 16 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus R. F. (nustatytas 0,81 prom. neblaivumas), savo mažamečių vaikų akivaizdoje naudojo smurtą prieš sutuoktinę J. F., uždėjęs ant veido ranką suspaudė veido sritį, šiai pradėjus bėgti pasivijo ir griebė už galvos plaukų, dėl ko, J. F. suklupo bei išplėšė jai plaukų sruogas. Nukentėjusioji dėl sukelto fizinio skausmo medikų pagalbos nepageidavo. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, paimtos plaukų sruogos. R. F. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę (1 tomas, b. l. 1-2).

ketvirtojo vaizdo įrašo pradžios laikas 19:39 val. Vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota iki 19:42:37 val. Pareigūnas, pasikvietęs J. F. aiškinasi įvykio aplinkybes. J. F.: „Nu čiupo man už gerklės, stumdė, spyrė ten (rodo į laiptų aikštelę). Griebė (rodo ranka veidą ties lūpomis) už gerklės, griebė (rodo plaukus ranka per juos braukdama), stūmė, griebė už plaukų“. Pareigūnas klausia, ar jai buvo sukeltas fizinis skausmas. J. F.: „sukėlė, va čia va man skauda pakaušyje. Nu plaukus išpešė matomai toje vietoje ir skauda“. Pareigūnas greitai pažiūri į J. F. pakaušį, sako: „nieko čia nematyti“. J. F.: „nu plaukus išpešė, išjudino tuos svogūnėlius matyt, ir paskui už gerklės, suprantat va taip, ne už kaklo, bet už gerklės va taip (rodo ranka suėmusi sau už burnos). Aš jį kažkaip pastūmiau ir jam nukrito tie akiniai, aš pati niekada gyvenime nesimušu“. Pareigūnas nueina nuo moters. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota;

penktojo vaizdo įrašo pradžios laikas 19:24:05 val. Atsidaro automobilio durelės ir stovinti J. F. pradeda pasakoti, kas nutiko (viskas užfiksuota pirmajame apžiūrėtame vaizdo įraše). 19:25:02 val. matoma, kad J. F. rankose turi plaukus, kurie susukti į kuokštą. 19:25:30 val. matosi, kad kitas pareigūnas nueina. J. F.: „aš noriu parašyti pareiškimą, nes pastoviai žinokit yra grasinama, va dabar sukėlė fizinį skausmą, galvą visą skauda“. Pareigūnė paaiškina, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. J. F.: „tai gerai, o kodėl jis mane turi daužyti, mušti? ir pats susidaužė akinius. Jis yra mano vyras. Gerai, kad tas žmogus apgynė, jei ne tas žmogus, tai nežinau kaip butų suspardęs. Davė žmogus paskambinti, pareigūnus iškviesti, nes telefono neturiu. Nu jis visą laiką teisus, juo visą laiką visi tiki“. Po to matomas tas pats vaizdas, kuris užfiksuotas kito pareigūno dėvimos BODY kameros vaizdo įraše. Patikrinimas J. F. blaivumas, moteris blaivi;

šeštojo vaizdo įrašo apžiūroje nurodoma, kad J. F. pasakoja: „konfliktas vyko va čia (rodo į vietą esančią automobilių stovėjimo aikštelėj netoli „(duomenys neskelbtini)“ pastato). Jei ne tas svetimas žmogus tai iš viso mane būtų sumušęs. Paėmė tas vyras už sprando ir tiesiog išskyrė ir paskolino telefoną, kad jus išsikviesti. Ir ten ant laiptų, jis paėmė mane va taip (rodo ranka už burnos) ir jam kažkaip nukrito tie akiniai, ir jis policija iškvietė, kad aš jam sugadinau akinius, 300 eurų nuostolio padariau, jis pats susilaužė tuos akinius“. Dėl jų konfliktą mačiusio vyriškio, J. F. nurodė, kad nepažįsta vyriškio, mano, kad jis yra darbininkas, čia viešbutyje gyvenantis. J. F.: „jis čia mane pradėjo tąsyti, tai tas vyriškis iš autobusiuko išlipo ir už kupros. Vaikai viską matė. Mes draugiškai, atvedėm, vaikus, va tas didysis norėjo prašė važiuoti pas tėti, aš nenorėjau (girdisi vaiko balsas, taip ir buvo). Vaikas man vis tiek sakė važiuojam. Ir aš kaip tarp dviejų ugnių... būčiau žinojusi, būčiau nevažiavusi. Sakau pridraskė, už gerklės, stūmė spyrė, žodžiu viską. Mes galvojome, kad jis blaivus bus. Neliečiamas. Noriu parašyti pareiškimą. Grasina. Paprastai, žodžiais grasina, kalbam ir grasina. Taip tai nerealūs grasinimai, bet pastoviai taip drumsčia ramybę“. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota;

septintojo vaizdo įrašo pradžios laikas 19:34:33 val. Girdisi J. F. balsas: „nesu buvus primušus, nes aš nemoku muštis“. Pareigūnas eina link mažesniojo vaiko, J. F. prašo vaiko nekalbinti, nes vaikas yra autistas, teigia, kad vaikas gali susinervinti. R. F.: „aš ją prisivijau, va taip nebepulk, nebepulk. Neprovokuok ir viskas. Juk ne aš ieškojau santykių“. J. F.: „kodėl pasiduodi, kiekviena smurto situacija, provokavimas didesnis, mažesnis. Kodėl tu pasiduodi provokavimui?“. R. F.: „ką reišk prieš tai? Prieš tai tu gal psichologinį galbūt smurtą?“. J. F.: „o kokį tu prieš mane smurtą naudoji? Bet aš tavęs kažkodėl atėjus nesumušau. Aš tavęs niekada gyvenime nesu mušusi. Ko tu prieš mane smurtą naudoji?“. Pareigūnas išeina kalbėtis su liudytoju. Pareigūnė lieka su įvykio dalyviais. Vyresnysis sūnus: „va matai tėti aš krenkščiu. Tėti tu supranti, kad aš nervojuosi per tave, tai krenkščiu“. J. F.: „tu mane du kartus užpuolei“. Pareigūnė prašo pakentėti kol bus viskas išsiaiškinta. R. F. teigia, kad renginio metu jo žmona kėlė konfliktus. J. F. neigia kėlusi konfliktus. J. F. kalbėdama, vis braukia ranka per plaukus. Vaikas prieina prie pareigūnės: „galiu aš jums tokį klausimą, žinokit, dabar tėtis su tuo vyru taip, pradėjo trankytis (rodo, kad susistumdė)“. R. F.: „jis atbėgo, nes galvojo, kad mes su mamyte mušėmės, tai pribėgo tas aiškiai neblaivus vyras“. J. F.: „tai pats gavai į kuprą. Tas vyras paėmė tave už čiuprynos ir patraukė tave nuo manęs“. Toliau F. tarpusavyje ginčijasi, pareigūnė paprašo nekonfliktuoti. 19:38:18 val. pareigūnas pareina pakalbėjęs su liudytoju ir pareigūnai nueina nuošaliau pasikalbėti. R. F. su J. F. žodžiais pykstasi, pareigūnai paprašo jų nurimti. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota;

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Nagrinėjant bylą teisme, R. F. savo kaltės dėl veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nepripažino ir aiškino, kad nukentėjusioji – jo žmona, atvyko į renginį tikslu jį sukompromituoti, pažeminti, padaryti jam gėdą, nurodydamas, kad jis nesmurtavo, sužalojimai (kraujosruvos) nukentėjusiajai nenustatyti. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus atmeta ir vertina juos kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Nukentėjusioji J. F., būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad jiems su R. F. būnant ant laiptų stotelės, kitaip vadinamos lauko rūkomuoju, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, R. F. griebė ranka jai už veido, burnos ir nosies srityje, bei pradėjo spausti, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas, paraudo veido vieta, kurią jis spaudė, o ji, gindamasi nuo jo pradėjo muistytis, dėl to R. F. nukrito akiniai; akiniai nukrito ir sudužo, rėmeliai sulūžo; R. F. ją paleidus, jis ieškojo akinių; ji taip pat padėjo ieškoti jam akinių dalių; jie toliau pykosi žodžiais; ji toliau jam priekaištavo ir, pamačiusi, kad jis supyko, ji pradėjo nuo jo bėgti, nes išsigando, kad gali jai kažką padaryti, o R. F. pradėjo ją vytis; bėgo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pusės, tačiau maždaug ties savo automobiliu, šiek tiek toliau prabėgus, sutuoktinis ją bėgančią sučiupo už plaukų (stipriai pešė jos plaukus), kurie tuo metu buvo palaidi, pajuto spyrį į kairės kojos blauzdą, dėl ko suklupo. Nukentėjusioji teisme paaiškino, kad labiausiai skaudėjo, kai plaukus išpešė (didžiulį gabalą pakaušyje), skausmą vertina 10 balų, apie savaitę skaudėjo tą vietą, nosį spausti, visada būdavo tokia jo taktika, jei tik ji jam ką sakydavo, net iki mėlynumo nuspausdavo, ir tuokart buvo skaudžiai, skausmą vertina 8 balais, nosies suspaudimas truko 1 ar 2 minutes, spyrį į koją vertina gal 6 balais, mėlynių nebuvo. Tokius nukentėjusios parodymus patvirtina tiek nukentėjusiosios paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2022 m. birželio 17 d. akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios metu, be to, analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir policijos registruojamų įvykių registre užregistruoto pranešimo informacijoje, tiek pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, tiek policijos pareigūnų Body kamerų užfiksuotuose vaizdo įrašuose (I tomas, b. l. 135-138), pareigūnams įvykio vietoje tikslinantis įvykio aplinkybes, bei tarnybiniuose pranešimuose. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiosios parodymais, kurie viso tyrimo metu buvo nuoseklūs, visa apimtimi ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, tokius jos duotus parodymus teisme patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytoju apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametis R. F., dalyvaujant psichologui, nurodė, kad „tėtis padarė mamai blogą dalyką“, jis nurodė, kad tėtis mamai pešė, suėmęs pakaušyje už plaukų. Taip pat apklausos metu nepilnametis parodė sprando sritį, ir kad mama šaukė „aaaa...“. Taip pat nepilnametis nurodė ir tai, kad tėtis buvo suėmęs „mamai už gerklės ir suspaudė nosį, kad ji nekvėpuotų“. Nepilnametis patvirtino ir tai, kad kaltinamasis „mamai įspyrė, o jis pabėgo į mašiną ir labai ilgai verkė todėl, kad tėtis labai blogai elgėsi su mama“, taip pat patvirtino, kad „tai jis matė pats“. Byloje 2022 m. rugpjūčio 9 d. gauta psichologo, dalyvavusio atliekant vaiko apklausą, nuomonė ikiteisminiame tyrime, iš kurios matyti, jog psichologė nurodė, kad apklausos metu nepilnametis buvo nusiteikęs pozityviai, noriai bendravo su psichologe, apklausos metu klausimų esmę suprato, į juos atsakinėjo aiškiai ir rišliai, taip pat atkreipė dėmesį, jog nėra duomenų, kad vaikai su autizmo spektro sutrikimu būtų linkę meluoti ar iškreipti įvykio aplinkybes. Teisme liudytoju apklaustas A. V. patvirtino, jog įvykio metu konfliktuojančios šeimos vaikai buvo kelių metrų atstumu ir visą konfliktą stebėjo ir matė, kas ten vyko. Liudytojas A. V. parodė, kad kai pamatė konfliktą 2022 m. gegužės 16 d., apie 19.00 val., jis buvo Naujojoje Akmenėje, prie Naujosios Akmenės viešbučio - kavinės vidiniame kieme, darbiniame automobilyje, kadangi tuo metu dirbo Naujojoje Akmenėje parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ statybose. Liudytojas parodė, jog jis „išlipo iš automobilio, nes jam pasirodė, kad konfliktas rimtas, ir kad kažkas gali atsitikti, o dar šalia buvo vaikai. Jis sudrausmino vyrą, tuo metu moteris stovėjo toliau, matė, kad ji rankose laiko kuokštą plaukų“. Byloje pateiktas vaizdo įrašas, darytas pareigūnų reagavusių į įvykį tarnybine vaizdo kamera, kurioje matyti, kaip pareigūnas, aiškindamasis įvykio aplinkybes iš karto po įvykio, įvykio vietoje, bando išsiaiškinti kas įvyko ir vyksta pokalbis su liudytoju A. V. Liudytojas A. V. matė, kad konfliktas buvo rimtas ir todėl įsikišo. Byloje yra apžiūrėtas 3 vaizdo įrašas (iš viso yra 8 vaizdo įrašai), iš kurio matyti, kad nepilnametis liudytojas R. F. pokalbio metu su pareigūnu dar įvykio vietoje patvirtino, kad tėtis mamai pešė plaukus. 3 vaizdo įraše užfiksuota, kaip liudytojas A. V. pokalbio metu su pareigūnu nurodė, kad konflikto metu „jis kažkaip staigiai puolė ant jos, galvojau parvers ir prasidės, pradės mušti, tai tada greit iš mašinos iššokau, nustvėriau ir pasakiau, ką tu darai“. Paklausus pareigūnui, ar tampė už plaukų, jis parodė „na ten išpešė kažką, aš tik iš mašinos spėjau iššokti ir jį nusistverti, kad neįvyktų kažkas daugiau“. Pareigūnui toliau tikslinant aplinkybes, liudytojas nurodė „na jie ten (rodo į laiptų viršuje esančią aikštelę) susikabino, bet aš ten baisiai dėmesio nekreipiau, o paskui, kai arčiau mašinos atėjo, jie čia ginčijosi, ginčijosi ir tada aš iššokau iš mašinos ir stvėriau jį, kad neparverstų ir nemuštų“. Toliau pareigūnas aiškinosi aplinkybes ir liudytojas nurodė: „aš tiktai per veidrodėlį pamačiau, kad jis staigiai puolė link jos, aš iš mašinos išėjau, jie ten buvo susikabinę, aš jam sakau ką čia darai, čia gi moteris, ir viskas, ir viskas užsibaigė tuo“. Iš apžiūrėto 8 vaizdo įrašo daryto pareigūnų Body kamerų matyti, kad 19.42 val. R. F., kalbėdamas su pareigūne, sako: „gal tų plaukų kažkaip ir išpešiau, tiesiog gindamasis“, o toliau bendraujant pareigūnei su R. F., jis 19.43 val. pasako: „na va pastūmiau ir nukrito, nu tai to ir užtenka“. Po šio vaizdo įrašo teisme apklausiamas kaltinamasis parodė, kad „negali niekaip paaiškinti vaizdo įraše girdėtų jo žodžių, kad kažkiek gal ir išpešė plaukų, tvirtindamas, kad plaukų nepešė, o kodėl taip pasakė, nežino. Taip pat byloje 2022 m. gegužės 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu su priedu (fotolentele) ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17232-22 J. F. į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams pateikė šviesių plaukų sruogą (kuokštą), kurią įvykio vietoje buvus patvirtino ir teisme apklaustas liudytoju A. V., tiek nepilnametis R. F., nurodę analogiškas aplinkybes ir duodami priminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po įvykio, pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes. Kas reiškia, kad nukentėjusiosios ir visų liudytojų teisme nurodytos aplinkybės visiškai sutampa. Dar daugiau, analogiškas aplinkybes liudytojai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Todėl tokie jų parodymai vertinami kaip nuoseklūs, patikimi, objektyvūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, jais teismas remiasi visa apimtimi. Iš byloje esančios 2022 m. gegužės 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G645/2022(04), matyti, kad J. F. galvos plaukuotoje dalyje, pakaušio srityje 1 cm kairiau vidurio linijos 4 cm x 1 cm plote nėra plaukų, kraujosruvų nestebima. Iš specialisto L. J., atlikusio tyrimą, rašytinio 2022 m. spalio 7 d. paaiškinimo matyti, jog galvos plaukuotoje dalyje dažniausiai neatsiranda kraujosruvos nei po plaukų išpešimo, nei po suduotų smūgių į galvos plaukuotąją dalį. Kaip nurodyta, kaltinamasis savo kaltę neigė, keldamas versiją, kad nusikaltimo nepadarė, vyko tik šeimyninis konfliktas, nieko jis nedarė, kad nukentėjusioji gal pati išsipešė sau plaukus, tačiau teismas pripažįsta, jog šią kaltinamojo iškeltą gynybinę poziciją paneigia teisme apklausto liudytojo parodymai, ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausto nepilnamečio liudytojo parodymai, viso proceso metu nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, kitų rašytinių bylos duomenų (ir vaizdo medžiagos), kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu, visumos analizė.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Visi teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs, visumoje tarpusavyje sutampantys bei vienas kitą patvirtinantys ir papildantys. R. F. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją J. F., sukeliant šeimos nariui – sutuoktinei, fizinį skausmą, teisingai kvalifikuoti kaip tyčinis nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Skirdamas bausmę R. F., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

R. F. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Nors teistumas išnykęs, tačiau R. F. praeityje teistas keturis kartus už vagystes, paskutinį kartą už smurtą šeimos nario – sutuoktinės J. F., atžvilgiu. Už šį nusikaltimą bausmę atliko 2019 m. balndžio 26 d. (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis) (1 tomas, b. l. 155–161), baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 163–164), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu. Kaltinamojo R. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs visas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. F. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį (trukmę) parenkant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), su įpareigojimais (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas), kurie padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. F. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 16 d. 19.30 val. iki 2022 m. gegužės 17 d. 15.15 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1 tomas, b. l. 170–171, 182–183).

Atsižvelgiant į tai, kad R. F. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš kitą žmogų, artimą savo šeimos narį, į šios veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba, bei ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje, R. F. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis), atliekant ją per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, tai pakankamas laikas, per kurį būtų galima įsisavinti minėtos programos tikslus.

Kaltinamajam R. F. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (1 tomas, b. l. 185–186).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla, o kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje J. F. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo R. F. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 tomas, b. l. 83–85). Pagrįsdama neturtinės žalos dydį, nukentėjusioji nurodė, jog dėl sutuoktinio veiksmų patyrė skausmą ir nepatogumus, šalia buvo du mažamečiai vaikai, kurie labai išsigando, prireikė net psichologų pagalbos, įvykį matė aplinkiniai žmonės, dėl ko J. F. dar blogiau jautėsi ir juto gėdą. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė civilinį ieškinį atmesti, nurodė, jog ieškinys visiškai nepagrįstas, nes smurtinių veiksmų sutuoktinės J. F. atžvilgiu neatliko, siekė konfliktą išspręsti kitomis priemonėmis, priešingai nei nukentėjusioji, kuri kitų asmenų akivaizdoje, viešai jį žemino, sulaužė jo akinius.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Šiuo atveju, vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, tai nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajai, jos psichinei sveikatai, emocinei būsenai, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai J. F. neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo veiksmų pobūdį – įvykdytas nesunkus nusikaltimas kėsinantis į nukentėjusiosios sveikatą, panaudojus fizinį smurtą, sukeltas fizinis skausmas, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis R. F., sugriebęs ranka sutuoktinės J. F. veidą, spaudė jį burnos ir nosies srityje, o šiai pradėjus bėgti pasivijo ir griebė už galvos plaukų bei patempė, taip pat koja spyrė į kairės kojos blauzdą, dėl ko pastaroji suklupo, ir taip nukentėjusiajai išpešė 4 cm x 1 cm ploto plaukų sruogą pakaušio srityje, 1 cm kairiau vidurio linijos, kėsinosi į J. F. gyvybiškai svarbius organus, kaltinamojo kaltę – tyčinę formą, taip pat įvertina nukentėjusiosios patirtus nepatogumus dėl vykimo su vaikais į policijos komisariatą, patirtus išgyvenimus, t. y., kaip nukentėjusioji nurodė, patyrė dvasinius išgyvenimus, moralinį pažeminimą. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, į nukentėjusiajai tyčiniais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes, taip pat į pačios nukentėjusiosios J. F. elgesį prieš įvykį ir įvykio metu, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog sukeltas fizinis skausmas būtų turėjęs itin neigiamos ilgalaikės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios gyvenimui, darbinei veiklai (darbingumui), psichinės sveikatos pablogėjimui, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, šalių tarpusavio santykius vykstant skyrybų procesui (vyrauja įtempti, konfliktiški santykiai), teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, žalos padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą bus pasiekta prašomos neturtinės žalos dydį sumažinus iki 400 eurų (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.250 straipsnis). Likusi nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant CK 6.250 straipsnio nuostatų, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams, yra adekvatus padarytai žalai bei nustatytas laikantis teismų praktikos analogiškose bylose.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir daiktų

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 27 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2023-03555 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai J. F. yra 905 Eur. Byloje AVPK Akmenės RPK vyresniosios tyrėjos nutarimu leista įgaliotajai nukentėjusios J. F. atstovei advokatei Jutai Kareivei dalyvauti procese pagal BPK 55 straipsnio 4 dalies nuostatas (l tomas, b. l. 79–80).

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. liepos 11 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo baudžiamojoje byloje matyti, kad kaltinamajam R. F. buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuri apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (2 tomas, b. l. 42, BPK 106 str. 1 d.).

Tačiau, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo, be kita ko, išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad valstybė, teikdama valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai J. F., patyrė išlaidų, pripažįsta šias išlaidas proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnis). Įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (šiuo metu dirbantis, turto neturintis, yra darbingo amžiaus), į tai, kad pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo buvo sumažintas iki 400 Eur, todėl iš kaltinamojo priteistinų proceso išlaidų suma mažinama iki 450 Eur.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: šviesių plaukų sruoga (kuokštas), perduotas saugoti į Telšių AVPK daiktų saugojimo kambarį (kvitas B serija TEL Nr. 0005691), sunaikintina; kompaktiniai diskai (3 vnt.), paliktini saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. F. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 16 d. 19.30 val. iki 2022 m. gegužės 17 d. 15.15 val. (vieną parą), ir laikyti jį atlikus dvi dienas laisvės apribojimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, R. F. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinės ieškovės J. F. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš R. F. 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš R. F. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt Eur) proceso išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai.

Išaiškinti R. F., kad teisinės pagalbos išlaidas privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirenkamų biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: šviesių plaukų sruogą (kuokštą), perduotą saugoti į Telšių AVPK daiktų saugojimo kambarį (kvitas B serija TEL Nr. 0005691), sunaikinti; kompaktinius diskus (3 vnt.), palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Išaiškinti R. F., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti R. F., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių [...], ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, ši bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.