- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-07
- Bylos Nr.
- 2S-1540-275/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20045-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- UAB „Euro Doner Baltic“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Euro Doner Vilnius“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Euro Doner Baltic“ dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo, tretysis asmuo UAB „Euro Doner Vilnius“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo, kuriuo prašo nutraukti Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos 2012 m. gegužės 9 d. sutartį, iškeldinti atsakovą UAB „Euro Doner Baltic“ su visu jam priklausiančiu turtu iš ieškovui priklausančių negyvenamųjų patalpų – prekybos paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), ties K. S. skveru. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui perduoti ar leisti kitaip naudotis Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis 29 kv.m. ploto negyvenamosiomis patalpomis – prekybos paviljonu, (duomenys neskelbtini), ties K. S. skveru. Paaiškino, jog atsakovas buvo įspėtas, kad iki 2013-03-01 nenutraukus nuomos sutarties sąlygas pažeidžiančios veiklos, ieškovas kreipsis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą bei iškeldinimo iš patalpų. Atsakovas į įspėjimus nereagavo. Tokiu būdu tikėtina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo būtų patenkintas ieškinys, atsakovas vengtų jį vykdyti, ginčo patalpa galėtų leisti naudotis tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Konstatavo, jog pritaikius nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, būtų iš anksto pasisakyta dėl bylos esmės, pripažįstant, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, be to, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas reikštų iš dalies ieškinio patenkinimą. Taip pat ieškovas nenurodė aplinkybių, įrodančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, pagrįstumą ir būtinumą, jo prašymas buvo atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pasisakyta dėl bylos esmės pripažįstant, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, yra nepagrįsti. Svarstant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, ieškinio reikalavimo pagrįstumas ir teisėtumas nevertinami.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas nenurodė aplinkybių, įrodančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, pagrįstumą ir būtinumą. Ieškovas įspėjo atsakovą dėl ketinimo kreiptis dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą bei iškeldinimo iš patalpų, atsakovas nereaguoja į įspėjimus, todėl tikėtina, jog įsiteisėjus palankiam teismo sprendimui, atsakovas vengtų jį vykdyti. Atsakovas taip pat galėtų ginčo patalpa leisti naudotis tretiesiems asmenims ir tai apsunkintų teismo sprendimo vykdymą. Ieškovas neprivalėjo pateikti įrodymų, kad ateityje neabejotinai kils sunkumų vykdant teismo sprendimą, nes pakanka pateikti duomenis, jog tokia grėsmė yra.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Euro Doner Baltic“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti iš ieškovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas neįrodė, kad yra grėsmė, jog galimai palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Atsakovė tinkamai vykdo sutarties sąlygas, moka nuomos ir kitus mokesčius, yra gavusi leidimus, reikalingus prekybai maistu ir nealkoholiniais gėrimais.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašė uždrausti atsakovui vykdyti ekonominę – ūkinę veiklą ją sustabdant patalpose. Negalėdamas vykdyti veiklos atsakovas turės atleisti darbuotojus, bus sustabdyta veikla. Ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra draudimas perleisti nuomos teisę į patalpas, tačiau tarp ieškovo ir atsakovo sudarytoje sutartyje nurodyta, kad nuomininkui be nuomotojo žinios ir sutikimo draudžiama subnuomoti nuomojamą turtą ar kitaip leisti kitiems asmenims juo naudotis. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas būtų dalinis ieškinio patenkinimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.
Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas siekia nutraukti Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos 2012-05-09 sutartį ir iškeldinti atsakovą iš ieškovui priklausančių negyvenamųjų patalpų. Siekdamas užtikrinti tikėtinai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą, ieškovas kartu teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui perduoti ar naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu. Tokį prašymą apeliantas grindžia aplinkybe, kad atsakovas nereaguoja į ieškovo įspėjimus dėl nuomos sutarties sąlygas pažeidžiančios veiklos ir neketina jų vykdyti, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas vengtų vykdyti ir ieškovui palankų teismo sprendimą.
Kaip minėta, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tikėtina grėsmė, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliantas nepateikė duomenų, kad atsakovas ketina perleisti ieškovui priklausantį turtą kitiems asmenims, kitokiais veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą Aplinkybė, kad atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, nereiškia, kad atsakovas negalės turto grąžinti apeliantui, jeigu teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą, priims tokį sprendimą.
Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Ieškovas ieškiniu prašo iškeldinti atsakovą, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis - uždrausti atsakovui perduoti ieškovui priklausančias patalpas ar leisti kitaip jomis naudotis savo turiniu iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu, nes uždraudimas naudotis patalpomis iš esmės yra atsakovo ūkinės komercinės veiklos uždraudimas ieškovo patalpose. Teismas sprendžia, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslo bei ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Apelianto prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, galimai reikštų pasisakymą dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.