Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2015-02-23 · Byla Nr. P2-311-980/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-23
Bylos Nr.
P2-311-980/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01646-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktorija Čiapaitė
Suinteresuotas asmuo
A. J., M. J.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. P2-311-980/2015(Proceso Nr. 2-06-3-01646-2015-6)Procesinio sprendimo kategorija 129.1.; 116.10.3.; 117.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 23 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Jono Petriko pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J., M. J. dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

antstolis Jonas Petrikas kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-15 išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. N2-220-642/2014, kuriuo teismas nustatė ieškovo A. J. bendravimo tvarką su dukra, vykdymo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo netenkintinas.

LR Konstitucijos 109 str. nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, nagrinėdami bylas ir priimdami jose baigiamuosius aktus – sprendimus. Teismo sprendimo priėmimu procesas paprastai nesibaigia, nes teismo sprendimas turi būti įgyvendintas. Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinama teisė į teisminę gynybą ir turint galutinį teismo sprendimą, asmuo turi teisę reikalauti šį sprendimą įvykdyti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Įstatyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 str. 1 d.). Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas šis sprendimas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos A. T. 2009-07-03 nutartis c.b. 3K-7-242/2009; 2007-11-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2007;2007-10-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-421/2007 ir kt.). Kitoks traktavimas akivaizdžiai prieštarautų sprendimo išaiškinimo instituto paskirčiai.

Civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 str. 1 d.). Pažymėtina, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 str. 1 d., tiek 589 str. 1 d.) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-238/2007).

Antstolis kreipėsi į teismą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-15 vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. N2-220-642/2014, kuriame teismas nustatė ieškovo ir jo nepilnametės dukters bendravimo tvarką, vykdymo tvarkos išaiškinimo, tačiau iš esmės antstolis prašo teismo išaiškinti, kaip turėtų elgtis antstolis tuo atveju, kai nėra vykdomas teismo sprendimas.

Susipažinus su bylos medžiaga matyti, jog civilinėje byloje Nr. e2A-29-163/2015 Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-02 nutarties dalis dėl ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo, kurios pagrindu 2015-01-15 išduotas vykdomasis raštas yra pakankamai aiškiai išdėstyta ir konkreti. Tuo tarpu, pažymėtina, jog antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Valstybė, suteikdama antstoliui išskirtinę teisę vykdyti šias funkcijas, įpareigoja jas atlikti būtent antstolį (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso metu atliekamų priverstinio teismų sprendimų vykdymo esmė yra ta, kad būtent antstolis taiko įstatyme nustatytas priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemones (CPK 624 straipsnis). Antstolis, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, sprendžia, kokie konkrečiai vykdymo veiksmai turi būti atliekami vykdant vykdomąjį dokumentą.

Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas, priimdamas sprendimą, jo rezoliucinėje dalyje negalėjo ir dabar negali nurodyti antstoliui, kokius konkrečius veiksmus jis turi atlikti vykdydamas teismo procesinį sprendimą, be to ir įstatymai nenumato galimybės teismui konsultuoti antstolį kaip jam elgtis vykdymo procese atliekant jam pavestas funkcijas.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai pareiškėjo antstolio Jono Petriko prašymas išaiškinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-15 išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. N2-220-642/2014 vykdymo tvarką, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 str., 589 str., 593 str., teismas

nutaria:

antstolio Jono Petriko pareiškimo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/15/00089 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Čiapaitė