Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-01-02 · Civilinė byla Nr. e2A-29-163/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. P2-532-642/2014Nutartis · 2014-09-04Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-01-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-02
Bylos Nr.
e2A-29-163/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12295-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alona Romanovienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė
Atsakovas
M. J.
Ieškovas
A. J.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr.e2A-29-163/2015Teisėja D. Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-12295-2013-6)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 77.4.3; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei M. J. dėl santuokos nutraukimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, Lindorff Oy, UAB Ūkio banko lizingas, UAB „Eslauda“, antstolis J. P., antstolė L. P., antstolė V. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti su atsakove sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo 200 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką: ieškovas su dukra V. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas ją iš atsakovės penktadieniais 19.00 val. ir pristatydamas atsakovei dukrą V. sekmadieniais 19.00 val.; padalyti santuokoje įgytą turtą: atsakovei priteisti automobilį (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino reikalavimus ir prašė nutraukiant santuoką neišskirti nė vieno sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo ir nenurodyti santuokos nutraukimo priežasčių, automobilį priteisti ieškovui, iš ieškovo priteisti vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt ir 6 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-27 sprendimu ieškinį patenkino visiškai, nutraukė tarp ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į transporto priemonę (duomenys neskelbtini) prievoles tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankui, Lindorff Oy, UAB Ūkio banko lizingui, UAB „Eslauda“, antstoliui J. P., antstolei L. P., antstolei V. D. pripažino asmeninėmis atsakovės prievolėmis; nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove; priteisė iš ieškovo nepilnamečio vaikui išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2013-10-23, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš ieškovo 6 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki 2013-10-23; paskyrė atsakovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko lėšas iki jo pilnametystės; nustatė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: ieškovas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas ją iš atsakovės gyvenamosios vietos penktadieniais 19.00 val. ir pristatydamas atsakovei dukrą sekmadieniais 19.00 val.; priteisė iš atsakovės valstybei 144 Lt žyminio mokesčio. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prievolės AB „Lesto“ pobūdžio, nurodė, kad sutuoktiniai 2012-10-25 povedybine sutartimi sutarė, kad vienos šalies prisiimta prievolė yra prievolę priėmusios šalies asmeninė prievolė, prievolė AB „Lesto“ susidarė atsakovei vienvaldiškai pasirašius vekselius, todėl už prievoles AB „Lesto“ atsakinga atsakovė. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo ir dukros socialiniai ryšiai yra nutrūkę, priešingai, ieškovas geba bendrauti su vaikais ir išlaikyti normalius santykius, net nutraukus santuoką, todėl nustatė ieškovo siūlomą bendravimo su dukra tvarką.

Šalies argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-27 sprendimo dalis: dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir nustatyti, kad ieškovas bendrauja su dukra kas antrą šeštadienį po tris valandas pasirinktinai, kurios patenka į intervalą nuo 12.00 val. iki 18.00 val. Ieškovas bendrauja su dukra dalyvaujant jos motinai M. J.. Apie numatomą bendrauti su dukra konkretų laiko intervalą ieškovas privalo informuoti atsakovę telefonu likus vienai dienai iki bendravimo su dukra dienos; dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo ir priteisti iš ieškovo 2 400 Lt vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-11-02 iki 2011-04-30 imtinai; priteisti iš ieškovo atsakovei 4 616,81 Lt kompensaciją už apmokėtą elektros energiją AB „Lesto“; priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, visiškai neatsižvelgė į vaiko interesus ir neįvertino esminių bylos aplinkybių. Vaiko ir tėvo ryšiai nėra susiformavę, dukra su tėvu nenori bendrauti, jo bijo, atsisako kalbėti telefonu, tapo labai nervinga, todėl teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, o, priešingai, daro vaikui žalą. Ieškovas kelis kartu paliko šeimą, nesirūpina dukra, ilgą laiką jos neišlaikė, su dukra visiškai nebendrauja nuo 2012 metų gruodžio, jų santykiai atšalę, emocinis ryšys nutrūkęs, dukra niekada neturėjo pastovių ir tvirtų ryšių su ieškovu, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vaiko ir tėvo ryšys yra stiprus. Teismas visiškai nesvarstė, kokiomis sąlygomis vaikas bendraus su ieškovu visą savaitgalį, nesiaiškino ieškovo buities ir gyvenimo sąlygų, nors turėjo būti aktyvus ir imtis priemonių nustatyti ieškovo gyvenimo sąlygas, įsitikinti, kad nustačius bendravimo tvarką su nakvyne, vaiko interesai nebus pažeisti ir vaikas turės visas sąlygas ilsėtis, žaisti bei tenkinti kitus poreikius. Ieškovas gyvena su savo tėvais ir broliu trijų kambarių bute, todėl neaišku, kur atvykusi pas juos dukra žaistų, miegotų, laikytų savo daiktus ir koks yra ieškovo giminaičių požiūris į vaiką, vaiko santykiai su šiais asmenimis. Teigia, kad tarp vaiko ir ieškovo artimųjų nėra jokio ryšio ir susiformavusių santykių. Teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, nes dukra turėtų praleisti po kelias paras svetimoje aplinkoje kartu su nepažįstamais asmenimis, nežinia kokiomis buities sąlygomis, todėl patirtų tik stresą ir nerimą, jaustųsi nesaugi. Teismas neobjektyviai ir šališkai įvertino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis su vaiku nebendrauja, nes atsakovė neva tam sudaro kliūtis. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ieškovui yra trukdoma bendrauti su dukra. Jokių kliūčių ieškovui bendrauti su dukra nesudaro, priešingai, pats ieškovas nuo 2012 m. gruodžio mėn. nerodė jokio noro matytis su vaiku. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis apie ankstesnę ieškovo santuoką ir jo santykius su kitu vaiku, nes šios aplinkybės visiškai nereikšmingos ir niekaip nelemia ieškovo ir jo dukros esamų santykių ir ryšio. Teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovą charakterizuojančias aplinkybes, kad ieškovas net 5 kartus buvo baustas administracine tvarka už greičio viršijimą ir kelio ženklų nesilaikymą ir 2 kartus baustas baudžiamąja tvarka. Šios aplinkybės parodo neigiamą ieškovo charakterį, atsakomybės ir moralės trūkumą, polinkį pažeidinėti įstatymą ir tokios savybės nesuderinamos su tinkamu vaiko auklėjimu ir pavyzdžio vaikui rodymu. Toks ieškovo elgesys kelia abejonių, ar ieškovas tinkamai pasirūpins vaiko saugumu, todėl ir buvo prašoma nustatyti, kad motina dalyvautų ieškovo ir vaiko bendravime. Teigia, kad teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013-10-23, nevertino, kad ieškovas išlaikymo dukrai neteikė ir nuo 2010-11-02 iki 2011-04-30, kuomet buvo palikęs šeimą, todėl nepagrįstai iš ieškovo nepriteisė 2 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Nesutinka su teismo išvada, kad prievolė AB „Lesto“ yra atsakovės asmeninė prievolė. Visa šeima gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini) ir elektros energija buvo naudojama šeimos poreikiams tenkinti ir namų ūkiui išlaikyti, todėl prievolė AB „Lesto“ pripažintina solidaria ir už jos vykdymą atsakingi abu sutuoktiniai, nepaisant sudarytos vedybinės sutarties. Prievolė AB „Lesto“ atsirado ne iš atsakovės pasirašytų vekselių, bet iš sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir AB „Lesto“. Atsakovė vekselius pasirašė už jau susidariusius įsiskolinimus už elektros energiją. Vekseliai buvo pasirašyti tik kaip prievolės užtikrinimo priemonė, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad prievolė AB „Lesto“ atsirado atsakovei vienvaldiškai pasirašius vekselius, ir nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo 4 616,81 Lt kompensaciją už santuokos metu sumokėtas AB „Lesto“ įmokas.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė pati pasirašė vekselius už neaiškius sandorius bei skolas. Vekselis yra asmeninė, o ne bendroji sutuoktinių prievolė. Šeima niekada neturėjo nuosavo būsto ir jokių nuomos sutarčių nebuvo sudariusi. Atsakovė yra verslininkė ir kartu su kolegėmis teikia grožio paslaugas, naudoja įvairius elektros prietaisus, todėl buvo sunaudotas toks didelis elektros energijos kiekis. Be to, tarp šalių buvo sudaryta povedybinė sutartis, kuri nėra nuginčyta. Paaiškino, kad teistumas jau išnykęs, o atsakovė nepagrįstai siekia charakterizuoti vaiko tėvą iš blogos pusės ir tokiu būdu apriboti teisę bendrauti su dukra. Teigia, kad nori bendrauti su dukra, tačiau atsakovė sąmoningai slapstosi ir nuteikinėja dukrą prieš tėvą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Apeliantė teigia, kad teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, nevertino, kad ieškovas išlaikymo dukrai neteikė ir nuo 2010-11-02 iki 2011-04-30, kuomet buvo palikęs šeimą, todėl nepagrįstai iš ieškovo nepriteisė 2 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotojas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtintas rungimosi civiliniame procese principas reikalauja, kad kiekviena šalis įrodytų tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Bylos duomenimis, tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažino faktą, kad ieškovas faktiškai šeimą paliko nuo 2012 m. gruodžio mėn. ir šalys kartu nebegyveno, nuo to laiko ieškovas visiškai neprisidėjo prie šalių dukros išlaikymo (CPK 187 str.). Apeliantė teigdama, jog ieškovas savo dukros neišlaikė ir nuo 2010-11-02 iki 2011-04-30, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ta aplinkybė, kad atsakovės nurodomu laikotarpiu ieškovas galimai gyveno kitur, įrodo tik tai, jog ieškovas nedalyvavo vaiko auklėjime, jo ugdyme, tačiau neįrodo, kad ieškovas neteikė išlaikymo savo dukrai ir atsakovė viena šiuo laikotarpiu vykdė išlaikymo pareigą. Atsakovė neįrodė, kad ieškovas, laikinai išvykęs iš namų, neprisidėjo prie dukros išlaikymo ir jo visiškai neteikė bei tinkamai nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametę dukrą (CPK 178, 185 str.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį 2010-11-02 iki 2011-04-30, ir pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai tik nuo 2012 m. gruodžio mėn., todėl keisti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo nėra teisinio pagrindo.

Apeliantė teigia, kad prievolė sumokėti už sunaudotą elektros energiją atsirado iš sutarties dėl elektros energijos tiekimo butui, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno visa šeima, ir elektros energija buvo naudojama šeimos poreikiams tenkinti ir namų ūkiui išlaikyti, todėl prievolė AB „Lesto“ turėjo būti pripažintina solidaria ir už jos vykdymą atsakingi abu sutuoktiniai, nepaisant sudarytos vedybų sutarties, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad prievolė AB „Lesto“ atsirado atsakovei vienvaldiškai pasirašius vekselius, ir nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti iš ieškovo 4 616,81 Lt kompensaciją už santuokos metu sumokėtas AB „Lesto“ įmokas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Sutuoktinis, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog prievolė kilo iš sandorio, būtino išlaikyti šeimos namų ūkį.

Bylos duomenimis, 2011-02-10 atsakovė sudarė panaudos sutartį, pagal kurią buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas leido atsakovei laikinai naudotis butu iki 2014-12-31. Atsakovė kaip panaudos gavėja įsipareigojo sumokėti visus mokesčius už komunalinius patarnavimus ir kitus mokesčius, tiesiogiai liečiančius patalpų eksploataciją. Atsakovė su AB „Lesto“ sudarė elektros energijos tiekimo sutartį, kurios pagrindu butui, adresu (duomenys neskelbtini), buvo teikiama elektros energija. Atsakovė, susidarius įsiskolinimui už elektros energijos sunaudojimą objekte, adresu (duomenys neskelbtini) ,,AB „Lesto“ išrašė vekselius: 2011-07-04 – 4600,54 Lt, įsiskolinimas fiksuotas 2011 m. birželio mėn., 2012-03-26 – 937,59 Lt, įsiskolinimas fiksuotas 2011 m. spalio mėn., 2012-11-13 – 3352,30 Lt, įsiskolinimas fiksuotas 2012 m. balandžio mėn., 2013-06-18 – 3105,51 Lt, įsiskolinimas fiksuotas 2012 m. lapkričio mėn. (t. 1, b. l. 102). Atsakovė įrodinėjo, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini),, gyveno visa šeima ir elektros energija buvo naudojama šeimos poreikiams tenkinti ir namų ūkiui išlaikyti, todėl prievolė AB „Lesto“ yra solidari ir už jos vykdymą atsakingi abu sutuoktiniai, todėl atsakovei sumokėjus AB „Lesto“ 12 378,48 Lt įsiskolinimą, iš ieškovo teismas turėjo priteisti jai 6 189,24 Lt kompensaciją. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė dirba pagal verslo liudijimą. Ieškovas teigia, kad atsakovė namuose teikia grožio paslaugas, todėl buvo išnaudotas toks didelis kiekis elektros energijos. Atsakovė šių ieškovo nurodytų aplinkybių nepaneigė, įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė su šeima gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini),, ir namų ūkiui išlaikyti sunaudojo tokį didelį kiekį elektros energijos, nepateikė. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos faktus ir įvertinusi visas aplinkybes, sprendžia, kad labiau tikėtina, kad toks elektros energijos kiekis buvo sunaudotas ne šeimos namų ūkiui išlaikyti, o atsakovės asmeniniam verslui plėtoti ir vykdyti (CPK 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vekselis yra vertybinis popierius (CK 1.101 str.), kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, susidarius skolai už pateiktą elektros energiją, AB „Lesto“" išdavė vekselius ir tokiais savo veiksmais patvirtino, kad ji asmeniškai prisiima įsipareigojimus kreditoriui sumokėti skolą. Atsakovės išrašyto vekselio pagrindu 2011-09-02 buvo išduotas vykdomasis įrašas ir vykdomas išieškojimas iš atsakovės turto. Atsakovė sumokėjo skolą kreditoriui. Taip pat svarbu pažymėti, tai, kad sutuoktiniai 2012-10-25 sudarė vedybų (povedybinę) sutartį (t. 1, b. l. 26–29). Vedybų (povedybinė) sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (CK 3.101 str.). Šalių pasirašytoje sutartyje nustatyta, kad vienos šalies vardu prisiimta prievolė yra prievolę priėmusios šalies asmeninė prievolė. Tokios prievolės vykdomos (ir laikomos įvykdytomis) iš šalies, kuriai atsirado prievolė, asmeninio turto, o pagal tokias prievoles įgytas turtas yra tos šalies asmeninė nuosavybė, kurios vardu turtas yra įgytas (3.1.4 p.). Teisėjų kolegija įvertinus šias aplinkybes, kad atsakovė sudarė buto, adresu (duomenys neskelbtini),, panaudos sutartį, pagal kurią buto savininkas leido atsakovei laikinai naudotis butu, atsakovė, įsipareigojusi mokėti visus mokesčius, sudarė sutartį dėl elektros energijos tiekimo butui, elektros energija buvo naudojama atsakovės asmeninio verslo tikslais, atsakovė išdavė vekselius kreditorei AB „Lesto“, jais užtikrino skolinio įsipareigojimą įvykdymą, atsakovė sumokėjo skolą kreditoriui, konstatuoja, kad teisiniai santykiai, iš kurių kilo prievolė, susiformavo tik tarp atsakovės ir AB „Lesto“, todėl prievolė AB „Lesto“ yra atsakovės asmeninė ir pirmosios instancijos teismas padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad už prievolės AB „Lesto“ įvykdymą buvo atsakinga tik atsakovė ir pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti atsakovei iš ieškovo 4 616,81 Lt kompensaciją.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka ir teigia, kad teismas, nustatydamas vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, visiškai neatsižvelgė į vaiko interesus ir neįvertino esminių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliantės argumentais.

Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su dukra tvarką, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo ir dukros socialiniai ryšiai yra nutrūkę, ieškovas geba bendrauti su vaikais ir išlaikyti normalius santykius, todėl nustatė, kad ieškovas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas ją iš atsakovės gyvenamosios vietos penktadieniais 19.00 val. ir pristatydamas atsakovei dukrą sekmadieniais 19.00 val.

Tėvai, auklėdami ir prižiūrėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.155 str.). Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Sprendžiant tarp tėvų kilusį ginčą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo svarbu vadovautis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu vienu iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 str.). Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Ginčuose tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismo vaidmuo pasireiškia tuo, jog jis neprivalo paisyti vien proceso šalių pateiktų pasiūlymų. Į juos teismas privalo atsižvelgti, tačiau saugodamas vaikų interesus gali ex officio nuo jų nukrypti ir nuspręsti taikyti šalių dokumentuose nenurodytą bendravimo grafiką ir dalyvavimo auklėjant vaikus formas.

Bylos duomenimis, šalių dukrai šiuo metu šešeri metai, mergaitė gyvena su motina, su tėvu nebendrauja nuo 2012 m. gruodžio mėn. Atsakovė teigia, kad dukra nenori susitikti su tėvu, jo bijo, atsisako kalbėti telefonu, tapo labai nervinga, jautri. Šias aplinkybes patvirtina Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovė su dukra lanko psichologo konsultacijas, kurių metu pastebėta, kad mergaitė vengia pokalbių apie tėvą, tėvą menkai prisimena, neturi su juo emocinio ryšio ir saugiausiai jaučiasi su motina. Vaikų ir paauglių psichiatrės pateikti medicininiai dokumentai taip pat patvirtina, kad šalių dukra nenori bendrauti su tėvu, jo bijo (t. 2, b. l. 120–121). Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2014-07-22 pateiktoje išvadoje nurodyta, kad dukros ir tėvo tarpusavio ryšys smarkiai susilpnėjęs, vaikas reiškia stiprias neigiamas emocijas dėl tėvo (t. 2, b. l. 117–118). Ieškovas neneigia, kad nuo 2012 m. gruodžio mėn. su dukra nebendrauja, apsilankymo pas psichologą, pas kurį lankosi jo dukra, metu prašė padėti atkurti su dukra nutrūkusį ryšį. Šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad šiuo metu ieškovo ir dukros tarpusavio ryšiai yra labai silpni, emocinis ryšys nutrūkęs, todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko ir tėvo ryšys yra stiprus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad vaiko ir tėvo santykiai gan ilgą laiką buvo nutrūkę, tarp jų socialiniai ryšiai labai silpni, mergaitės išreikštą nenorą ir vengimą bendrauti su tėvu, atsižvelgdama į vaiko jauną amžių, į Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, t. y. vaiko palikimas su nakvyne visą savaitgalį pas ieškovą jai nežinomoje svetimoje aplinkoje, gali mergaitei sukelti didelį stresą, nerimą, įtampą ir šiuo metu neatitinka vaiko interesų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nutrūkęs vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, priešingai, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, šalių dukra turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o atsakovė, pas kurią gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti ieškovui bendrauti su dukra, priešingai, ji turi imtis visų pastangų, kad nutrukę dukros ir tėvo santykiai būtų atkurti, kad šalių dukra jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant atkurti nutrūkusį tėvo ir vaiko socialinį ir emocinį ryšį būtina nustatyti dažnesnį tėvo ir vaiko bendravimą, tačiau trumpesnį bendravimo laiką.

Apeliantės nurodytos aplinkybės apie ieškovo padarytus administracinės teisės pažeidimus bei jo teistumą neįrodo, kad ieškovas kaip tėvas netinkamai elgiasi su dukra ir kad jo elgesys kelia grėsmę vaiko gerovei, sveikatai, saugumui. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų netinkamai elgęsis su dukra, o tai, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra įtempti ir tarp jų pačių nuolat kyla konfliktų, nėra pagrindas riboti dukros bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, būdama nuolat su dukra, turi siekti atkurti nutrūkusius vaiko santykius su tėvu, skatinti dukrą bendrauti su tėvu, o ne siekti, kad vaiko ir tėvo santykiai būtų minimalūs. Kiekvienas vaikas pilnavertį gyvenimą gali turėti tik bendraudamas su abiem tėvais, nepriklausomai nuo to, kad tėvai tarpusavyje nesutaria bei gyvena skyrium.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas nagrinėjam šalių ginčui svarbias faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bendravimo su vaiku tvarkos turinį ir nustatė netinkamą šalių dalyvavimo auklėjant dukrą ir bendravimo su ja tvarką, kuri šiuo metu neatitinka šalių nepilnamečio vaiko interesų. Siekiant palaipsniui atkurti tėvo ir vaiko nutrūkusius tarpusavio santykius, sustiprinti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, kartu užtikrinti ir nepilnamečio vaiko bei jo tėvo teisių į bendravimą galimybę, saugant vaiko interesus, tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką: ieškovas bendrauja su dukra kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį po tris valandas, kurios patenka į intervalą nuo 12.00 val. iki 18.00 val. Kad šalių dukra patirtų kuo mažiau streso ir įtampos, šiuo metu būtina, kad šalių susitikimuose dalyvautų ir atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukrai ieškovo gyvenamoji vieta, aplinka, buities sąlygos nėra pažįstamos, todėl siekiant, kad vaikas priprastų prie naujos aplinkos, galėtų joje saugiai jaustis, žaisti, ilsėtis, susipažinti ir užmegzti ryšius su ieškovo tėvais ir kartu gyvenančiais giminaičiais ir tarp jų susiformuotų glaudesni santykiai, tikslinga nustatyti, kad šalių dukra su tėvu kas antrą savaitgalį bendrauja jo gyvenamojoje vietoje. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad pas ieškovą būtų netinkamos sąlygos vaikui su tėvu bendrauti, ieškovo giminaičiai darytų neigiamą įtaką vaikui ar būtų priešiškai nusiteikę jos atžvilgiu.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, formuojamą teismų praktiką bei nepilnamečio vaiko interesus, aptarta bendravimo tvarka yra labiau atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus, šalių interesų pusiausvyrą, tai yra, nepažeidžianti nei motinos, nei tėvo interesų. Kartu kolegija pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, sustiprėjus šalių dukros ir ieškovo socialiniams ryšiams, vaikui pripratus prie ieškovo gyvenamosios aplinkos, kiekvienas iš tėvų turės teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarką, neteisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, nesivadovavo prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, todėl teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos keistina, kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu,

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-27 sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir ją išdėstyti taip:

nustatyti, kad ieškovas A. J. bendrauja su dukra V. J. kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį po tris valandas pasirinktinai, kurios patenka į intervalą nuo 12.00 val. iki 18.00 val.

Vieną savaitgalį ieškovas A. J. su dukra V. bendrauja ieškovo gyvenamojoje vietoje, kitą savaitgalį – atsakovės M. J. gyvenamojoje vietoje. Ieškovo A. J. gyvenamojoje vietoje A. J. bendrauja su dukra V. dalyvaujant jos motinai M. J.. Atsakovės M. J. gyvenamojoje vietoje ieškovas A. J. bendrauja su dukra V. jos motinai M. J. nedalyvaujant.

Apie numatomą bendrauti su dukra konkretų laiko intervalą ieškovas privalo informuoti atsakovę telefonu likus vienai dienai iki bendravimo su dukra dienos.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininkė Alona RomanovienėKolegijos teisėjos Raimonda AndrulienėAlbina Pupeikienė