- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-09
- Bylos Nr.
- 2S-1259-798/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13518-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- T. P.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei R. R. dėl baudos už preliminarios sutarties nevykdymą priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro notarė S. Š., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011-09-12 priėmė sprendimą (b.l.137-142), kuriuo ieškinį tenkino, priteisė ieškovui T. P. iš atsakovės R. R. 40 000 Lt baudą už preliminarios sutarties nevykdymą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-02-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 4100 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovės R. R. 24,76 Lt (pašto išlaidų valstybės naudai (b.l. 182-186, I tomas)
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012-04-10 sprendimu panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą ieškinį atmesti bei priteisė iš ieškovo T. P. 2400 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas atsakovės R. R. naudai, taip pat 24,76 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo ir 1200 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybės naudai (b.l. 18-26, II tomas).
Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2013-01-03 priėmė nutartį panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą bei pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, kurį išdėstė taip: tenkino dalį ieškinio ir priteisė ieškovui T. P. iš atsakovės R. R. 20 000 Lt baudą už preliminariosios sutarties nevykdymą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 600 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme; priteisė iš ieškovo T. P. ir atsakovės R. R. po 12,38 Lt pašto išlaidų valstybės naudai; priteisė iš ieškovo T. P. ir atsakovės R. R. po 600 Lt žyminio mokesčio, mokėtino paduodant apeliacinį skundą, valstybės naudai; priteisė ieškovui T. P. iš atsakovės R. R. 600 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą; priteisė iš ieškovo T. P. ir atsakovės R. R. po 16,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, valstybės naudai (b.l. 68-77, II tomas).
Šalies argumentai
2013-02-18 atsakovė R. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (b.l. 81-82, II tomas). Nurodė, jog dėl sunkios turtinės padėties neišgali įvykdyti teismo sprendimo, o sprendimo vykdymas visa apimtimi sukels sunkias pasekmes, kadangi atsakovės atžvilgiu yra vykdoma visa eilė teismo sprendimų, yra iškeltos kitos civilinės bylos dėl turtinių reikalavimų, kuriose turi atsakovės procesinį statusą, taip pat turi įsiskolinimų valstybės biudžetui, o gaunamos mėnesinės pajamos sudaro vidutiniškai 2 040,61 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas T. P. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (b.l.106-109, II tomas), kuriuo prašė teismo ieškovės prašymą atmesti. Nurodė, kad sprendimo vykdymo išdėstymas gali būti išdėstytas tik išimtiniais atvejais, įvertinus atsakovės ne tik periodines pajamas ir išlaidas, bet ir nuosavybės teise turimo turto apimtį, kadangi atsakovė nepateikė teismui įrodymų dėl turimo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, taip pat nepateikė duomenų apie papildomai gaunamas pajamas, kadangi atsakovė vertėsi nepriklausomo draudimo tarpininko veikla, taip pat atsakovė pirmos, apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose naudojosi advokatų pagalba, o atsakovės teiginiai dėl įsiskolinimo valstybės biudžetui patvirtina ne atsakovės sunkią finansinę padėtį, o nerūpestingumą tvarkant finansus, rizikingumą skolinantis iš kredito įstaigų reikšmingas pinigines sumas. Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo galimybės atsakovė į ieškovą nesikreipė, o kreipėsi tiesiai į teismą, tikėtinai turėdama tikslą kaip įmanoma ilgiau teismo sprendimo nevykdyti, todėl patenkinus tokį atsakovės prašymą būtų pažeisti ieškovo interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-09 nutartimi (b.l. 138-139, II tomas) atsakovės R. R. prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atmetė. Teismo vertinimu, vien sunki atsakovės turtinė padėtis nesudaro pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą, kadangi apdairus, atidus, protingas žmogus privalo imtis veiksmų, kurie sumažintų neigiamų aplinkybių jo esamai turtinei padėčiai poveikį. Jokių duomenų, kad atsakovė bandė pakeisti savo situaciją, nurodytą prašyme ir susirasti geriau apmokamą darbą, kad galėtų tinkamai įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, teismui nepateikė. Vien tai, kad atsakovė turi neįvykdytų įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, sudaro pagrindą abejoti, kad atsakovė, praėjus ilgesniam laikotarpiui, įvykdys teismo sprendimą ir tokią abejonę dar labiau sustiprina teismui pateikti duomenys apie atsakovės finansinius įsipareigojimus bei areštuotą turtą. Teismas pažymėjo, jog nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo iki bylos išnagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiame Teisme ir šios nutarties priėmimo praėjo beveik dveji metai, todėl teismo sprendimo atidėjimas dar ilgesniam laikotarpiui neproporcingai pažeistų ieškovo teisėtus lūkesčius, nebūtų užtikrintas tinkamas spendimo įvykdymas, o pats teismo sprendimas būtų iš esmės paneigtas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė R. R. atskiruoju skundu (b.l.142-144, II tomas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-09 nutartį ir patenkinti atsakovės R. R. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Atsakovė atskirąjį skundą grindžia šiomis faktinėmis aplinkybėmis:
Pirma, pirmosios instancijos teismas neišlaikė išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros. Sprendimo vykdymas be išdėstymo sudarys ypatingai sunkią situaciją, kadangi su iš esmės su visais kreditoriais yra suderinti mokėjimai tam tikromis dalimis, taip pat dalis bylų nėra pasibaigusios, jose yra pareikšti priešieškiniai, todėl tikėtina, jog teismui priėmus palankius sprendimus ženkliai sumažės įsipareigojimų apimtis.
Antra, nesutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad nėra ieškoma sprendimų kaip išeiti iš susidariusios situacijos, kadangi su kitais kreditoriais yra sutarta dėl skolų mokėjimo išdėstymo bei ieškoma pirkėjo turimam nekilnojamajam turtui parduoti, todėl klausimas dėl skolų sumokėjimo gali būti išspręstas pakankamai greitai, ne tik geriau apmokamo darbo susiradimo būdu.
Trečia, Vilniaus apylinkės teismas kitoje civilinėje byloje skolos mokėjimą ieškovui IĮ „Aujama – credit“ yra atidėjęs analogiškomis aplinkybėmis.
Ketvirta, ieškovas, gaudamas sprendimo įvykdymą dalimis nenukentės, kadangi jis bus vykdomas, bet mažesnėmis dalimis, juolab, kad ieškovui naudai išieškoma ne skola, o sankcija už netinkamą sutarties vykdymą. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovas namą pardavė brangiau, t.y. gavo naudą, taip pat į tai, jog ieškovas yra verslininkas, užsiimantis gyvenamųjų namų statyba, t.y. ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, nei atsakovės, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas nesukurs ieškovui tokios sunkios situacijos, kaip atsakovei.
Ieškovas T. P. ir trečiasis asmuo Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro notarė S. Š. atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-09 nutarties panaikinimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės R. R. prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo teisingai įvertino ieškovo ir atsakovų interesus bei išlaikė tinkamą ieškovo ir atsakovų teisėtų interesų pusiausvyrą.
CPK 7 str. 1 d. įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Paprastai teismo sprendimas vykdomas visas iš karto, tačiau CPK 284 straipsnyje įtvirtintos nuostatos suteikia teismui teisę atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Pabrėžtina, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu. Pažymėtina, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, o tik su šia aplinkybe ir yra siejamas apeliantės prašymas. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.
Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 12 str., 178 str.).
Byloje nustatyta, kad poreikį išdėstyti nepalankaus teismo sprendimo vykdymą apeliantė R. R. grindžia sunkia savo finansine padėtimi, kuriai pagrįsti į bylą pateikė rašytinius įrodymus: 2011-06-09 BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ pažymą apie gautas iš darbo užmokesčio pajamas (b.l.194, I tomas), BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ 2013-02-06 pažymą apie gautas iš darbo užmokesčio pajamas (b.l.86, II tomas), 2013-01-27 – 2013-01-27 AB „SEB bankas“ sąskaitos išrašą (b.l. 87, II tomas), taip pat metinę pajamų deklaraciją už 2011 metų mokestinį laikotarpį (b.l. 129-131, II tomas).
Iš pateiktų į bylą dokumentų matyti, jog apeliantės atžvilgiu yra užvestos kitos civilinės bylos (b.l. 88, II tomas; b.l. 89, II tomas, b.l. 90, II tomas, b.l. 91, II tomas; b.l. 94-96, II tomas), taip pat apeliantė nurodė, jog Vilniaus apylinkės teismas kitoje civilinėje byloje skolos mokėjimą ieškovui IĮ „Aujama – credit“ atidėjo.
Į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai dėl suderintų su kreditoriais mokėjimų tam tikromis dalimis: 1) 2011-08-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Sutartis dėl privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, iš kurios matyti, jog mokėtojai R. R., vykdančiai individualią veiklą pagal privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų atidėjimo grafiką, paskutinis mokėjimas turėjo būti atliktas iki 2013-06-15 (b.l. 195, I tomas); 2) 2011-08-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Sutartis dėl delspinigių išieškojimo laiko atidėjimo, iš kurios matyti, kad delspinigiai turėjo būti sumokėti iki 2011-10-15 (b.l. 496, I tomas); 3) pagal 2008-05-09 kredito sutarties mokėjimų grafiką paskutinė įmokos mokėjimo diena buvo 2010-09-09 (b.l. 197-199, I tomas). Pažymėtina, kad nėra pateikta duomenų dėl esamų 2012 m. ir 2013 m. skolinių įsipareigojimų, kurie atidėti ar jų mokėjimas išdėstytas, todėl nustatyti, kokie apeliantės turtinės padėtis pokyčiai buvo praėjusiais ir šiais finansiniais metais, negalima. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-06-13 pažymos apie asmens įdarbinimus duomenis apeliantė individualios veiklos nuo 2012-10-29 nevykdo (b.l. 181, II tomas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismo nutartis nėra pakankamai argumentuota ir motyvuota tuo aspektu, kad teismas nepasisakė dėl pateiktų dokumentų įrodomosios reikšmės, tačiau vien šis nutarties trūkumas nereiškia, kad teismas nagrinėjamu atveju klausimą dėl CPK 284 str. taikymo išsprendė neteisingai ir tai nesuponuoja nutarties pakeitimo ar jos panaikinimo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apeliantės atžvilgiu yra iškelta ir kitų civilinių bylų. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje civilinėje byloje visose teisminėse instancijose R. R. atstovavo advokatas R. R. (b.l. 32, I tomas), o pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-2423-909/2013 R. R. interesus atstovauja advokatas D. G.. Pažymėtina, kad atsakovės finansinė padėtis nėra bloga įrodo ir aplinkybė, jog ji naudojosi apmokamo advokato paslaugomis vedant šią civilinę bylą. Vien šis faktas pagal nusistovėjusią teismų praktiką rodo, kad atsakovės padėtis nėra tokia beviltiška, kad ji neįstengtų įvykdyti teismo sprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-22 nutartį c.b. Nr. 2-1386/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2007-11-16 nutartį c.b. Nr. 2-738/2007 ir kt.).
Duomenų dėl galimybės susirasti geriau apmokamą darbą, taip pat dėl surasto pirkėjo turimam nekilnojamam turtui parduoti, siekiant atsiskaityti su kreditoriais, į bylą nepateikta, todėl apeliantės argumentai dėl ypač sunkios finansinės padėties kelia abejonių. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo iki bylos išnagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiame Teisme ir šios nutarties priėmimo praėjo beveik dveji metai, todėl teismo sprendimo atidėjimas dar ilgesniam laikotarpiui neproporcingai pažeistų ieškovo teisėtus lūkesčius, nebūtų užtikrintas tinkamas spendimo įvykdymas, o pats teismo sprendimas būtų iš esmės paneigtas. Pateikti į bylą antstolių patvarkymai dėl skolų išieškojimo bei apeliantės nurodytas argumentas, jog skolos mokėjimas ieškovui IĮ „Aujama - credit“ atidėtas patvirtina, jog apeliantė savo įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdyti nepajėgia, tai taip pat leidžia pripažinti, kad ilgalaikėje perspektyvoje sprendimo vykdymo išdėstymas ieškovui būtų ženkliai nenaudingesnis, lyginant su galimomis pasekmėmis pačiai apeliantei priverstinio teismo sprendimo vykdymo atveju.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismui pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad apeliantė R. R. nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, 106 mėnesiams (mokant po 200,00 Lt kas mėnesį, o paskaičiuotas procesines palūkanas išmokėti sprendimo išdėstymo laikui), todėl teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį neturi ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį dėl sprendimo vykdymo išdėstymo palikti nepakeistą.