Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo tarnybos valdybos (toliau – ir Institucija) prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu nuteisto D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), veikos perkvalifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2392-935/2015 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskelbus nuteistojo paiešką, nustatyta, kad D. K. išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir iki šiol negrįžo. 2022 m. birželio 22 d. patikrinus Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lietuvos Respublikos sienos kirtimų registrą, duomenų apie D. K. atvykimus, išvykimus neregistruota.

2022 m. birželio 22 d. gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. birželio 21 d. iš (duomenys neskelbtini) nacionalinio skyriaus gautas pranešimas apie tai, kad D. K. deklaravo gyvenamąją vietą šiuo adresu – (duomenys neskelbtini).

Prašyme nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 (TAR, 2017 m. rugsėjo 5 d., Nr. 14215) nutarta nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtinti bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 50 Eur, kuris iki tol buvo 37,66 Eur. Todėl nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitė ir minimalus gyvenimo lygio (MGL) skaičiavimas pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, tai yra BK XXVIII skyriuje nustatytas turtas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (12 500 Eur), ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) sumos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

BK 190 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas turto vertės išaiškinimas dėl veikų, nustatytų BK XXVII skyriuje, pagal kurį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL sumos. MGL sampratos ir dydžio baudžiamasis įstatymas nepateikia, tai reglamentuojama atitinkamu įstatymu ir poįstatyminiu aktu. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pagal įstatymo 4 straipsnio 2 dalį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ veikos padarymo metu galiojusią akto redakciją (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.), bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo lygus 37,66 Eur, o pagal šio akto redakciją, galiojančią nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendyje konstatuota, kad D. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2014 m. gruodžio 18 d., apie 13 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajai E. M. priklausantį turtą – 1200 Lt (347,54 Eur), taip padarydamas E. M. 1200 Lt (347,54 Eur) turtinę žalą.

Pažymėtina, kad MGL yra ekonominis rodiklis. Kadangi ekonominių rodiklių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-7-495/2007, 2K-348/2008, 2K-64/2011 ir kt.).

Be to, pagal teisės aktų reikalavimus, galiojusius D. K. nusikalstamos veikos padarymo metu, pagrobto turto vertė (1200 Lt (347,54 Eur)) buvo lygi 9,22 MGL dydžiui (347,54 Eur / 37,66 Eur), o pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą – 6,95 MGL dydžiui (347,54 Eur / 50 Eur), atitinkanti tiek D. K. nusikaltimo padarymo metu, tiek šiuo metu BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrobto turto vertę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Institucijos prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais,

nutaria:

atmesti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo tarnybos valdybos prašymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.