- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-18
- Bylos Nr.
- e2A-352-883/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00661-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- D. I. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. kovo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės D. I. M. ieškinį atsakovui S. B., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl privačios žemės nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. I. M. pareikštu patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo ūkininko S. B. 9960 Eur privačios žemės nuomos mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą nesumokėtą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas bei grąžinti ieškovei 73 Eur žyminio mokesčio permoką.
2. Nurodė, kad ieškovei D. I. M. žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras žemės ūkio naudmenų plotas – 48,51 ha) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras žemės ūkio naudmenų plotas – 1,30 ha) priklauso dalinės nuosavybės teise – 1/2 dalis valdoma ieškovės, 1/2 dalis Lietuvos Respublikos. Laikotarpiu nuo 2017 - 2021 m. atsakovas iš ieškovės nuomojosi 24,9 ha žemės ūkio paskirties žemės, už kurią privalėjo mokėti 80 Eur/ha žemės nuomos mokestį. Nuo 2017 m. atsakovas, naudodamasis ieškovei priklausančia žeme, nusprendė jai nuomos mokesčio nebemokėti, todėl ieškovei yra skolingas 9960 Eur nesumokėto žemės nuomos mokesčio.
3. Atsakovas S. B. su patikslinu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas su ieškove (duomenys neskelbtini) sudarė žemės nuomos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė (nuomotoja) išnuomojo atsakovui (nuomininkui) neterminuotam laikotarpiui žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 48,51 ha plotą. Kitų sutarčių šalys nebuvo sudariusios. Sutarties 7 punktu šalys sutarė, kad žemės sklypo nuomos mokestis yra 200 litų (58 Eur) už 1 ha. 2017 m. vasarą ieškovė pranešė atsakovui apie tai, kad gavusi raštą iš valstybės institucijos sužinojusi, kad ji žemės nebeturinti ir nuomos mokesčio imti nebegalinti. Atsakovas, turėdamas Nacionalinės žemės tarnybos Akmenės skyriaus pritarimą, žemės sklypu naudojosi, jį dirbo ir prižiūrėjo iki 2021 metų. Atsakovo manymu, ieškovė iki (duomenys neskelbtini), kai jai buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo nuosavybės teisių į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiančių jai galimybes įgyvendinti žemės sklypo valdymą, naudojimą ir disponavimą, be to, ieškovės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimas nepagrįstas faktiniais žemės sklypo ploto duomenimis ir žemės nuomos mokesčio dydžiu.
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad V. M. palikimą perėmė valstybė, kuri (duomenys neskelbtini) paveldėjo ½ dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); su ieškove nėra sudarytos sutartys dėl naudojimosi minėtais žemės sklypais tvarkos nustatymo, Nacionalinė žemės tarnyba atskirų sutikimų ieškovei nuomoti jai priklausančią ½ dalį minėtų žemės sklypų nėra išdavusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2023 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei D. I. M. iš atsakovo S. B. 8668,80 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8668,80 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 456,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės D. I. M. atsakovui S. B. 91 Eur bylinėjimosi išlaidų; grąžino ieškovei D. I. M. 73 Eur žyminio mokesčio.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė D. I. M. ir atsakovas ūkininkas S. B. (duomenys neskelbtini) sudarė neterminuotą žemės nuomos sutartį, kuria nuomotoja D. I. M. išnuomojo atsakovui S. B. 48,51 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Byloje teismas taip pat nustatė, kad atsakovas ginčo žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. rudens (derliaus nuėmimo) dirbo, gavo iš jų pajamas, juos deklaravo, todėl teismas konstatavo, kad šalių žemės nuomos teisiniai santykiai pasibaigė 2021 m. pabaigoje. Iš į bylą pateiktų pinigų išmokėjimo kvitų teismas nustatė, kad ieškovė I. D. M. iš atsakovo S. B. už žemės nuomą 2014 metais yra gavusi 762 Eur, 2015 metais – 1680 Eur, o 2016 metais – 900 Eur sumas. Todėl ieškovė ieškiniu prašė jos naudai priteisti 9960,00 Eur privačios žemės nuomos mokesčio, nesumokėto nuo 2017 m. iki 2021 m. laikotarpius nuomojantis Žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2. Ieškovė prašomą priteisti nuomos mokestį skaičiuoja už 24,25 ha Žemės sklypo Nr. 1 ir 0,65 ha Žemės sklypo Nr. 2 po 80 Eur už ha.
8. Teismas konstatavo, kad nuomos sutartyje nurodytas tik žemės sklypas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas faktiškai naudojo du žemės sklypus.
9. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovė iki (duomenys neskelbtini) neturėjo nuosavybės teisių. Teismas nustatė, kad nors ieškovė iki (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centras nuosavybės teisės į ½ dalį minėtų žemės sklypų nebuvo registravusi, tačiau tai nesudaro pagrindo nuosavybės teisių atsiradimo momentą sutapatinti su įregistravimo registre data ar su nuosavybės liudijimo išdavimo data.
10. Teismas konstatavo, kad bendraturčiai nėra nusistatę naudojimosi žemės sklypu tvarką arba davę sutikimą visą sklypą arba jo dalį nuomoti. Kadangi žemės nuomos sandoris sudarytas nesant bendraturčių sutikimo, jis prieštarauja imperatyviems CK 6.548 straipsnio 3 dalies reikalavimams, todėl pripažintas niekiniu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat nustatė, kad buvo nesilaikyta CK 6.547 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo, jog prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų – žemės sklypo schema. Teismas vertino, kad pripažinus sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, naudojimosi turtu faktas ir iš jo atsiradusios teisinės pasekmės neišnyksta. Teismas pažymėjo, kad kai negalima šalių grąžinti į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo, būtina išspręsti šalių atsiskaitymo pagal sandorio sąlygas klausimą, nes tai atitiktų teisingumo ir protingumo principus.
11. Teismas nustatė, kad atsakovas ieškovei faktiškai mokėdavo už kitokį plotą, nei buvo nurodyta sutartyje, t. y. buvo mokama už realiai dirbamą žemės sklypo plotą, nes ir šalys buvo sutarusios dėl nuomos mokesčio mokėjimo tik už faktiškai dirbamą plotą, kuris skiriasi nuo žemės ūkio naudmenų ploto, nurodyto VĮ Registrų centro duomenų bazės išraše. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad realiai dirbdavo 33 ha, taip pat nurodė, kad dirbamo sklypo plotas kasmet kisdavo. Nacionalinės mokėjimų agentūros pateiktais duomenimis, deklaruojami dirbami plotai nesutampa su žemės sklypų kadastriniais duomenimis, registruotais VĮ Registrų centre.
12. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros (duomenys neskelbtini) rašte pateikti duomenys rodo, kad ginčo žemės sklypuose buvo dirbami ir deklaruojami tokie plotai: 2017 m. buvo deklaruotas 43,28 ha plotas, 2018 m. – 43,31 ha, 2019 m. ir 2020 m. – 43,37 ha, 2021 m. – 43,76 ha. Kitų duomenų, kurie leistų tiksliau nustatyti realiai dirbamą ir deklaruojamą žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 plotą, byloje negauta. Teismas konstatavo, kad ieškovei priklauso ½ ginčo žemės sklypų, todėl ieškovei negali būti priteistina daugiau nei ½ dirbamos žemės nuomos mokesčio. Teismas, atsižvelgęs į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, ieškovei iš atsakovo priteisė už 2017 m. – 1731,20 Eur, už 2018 m. – 1732,80 Eur, už 2019 m. – 1727,20 Eur, už 2020 m. – 1727,20 Eu, už 2021 m. – 1750,40 Eur, iš viso 8668,80 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas S. B. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas, konstatuodamas ieškovės nuosavybės teises į po sutuoktinio mirties likusį turtą - žemės sklypus, priteisęs už jų dirbimą skolą iš atsakovo, nevertino byloje patvirtintų aplinkybių bei rašytinių įrodymų, susijusių su ieškovės elgesiu - neveikimu, vengimu įsiteisinti ir išviešinti nuosavybės teises ir to pasekmėmis bei teisinės reikšmės ginčo šalių santykiams. Toks ieškovės elgesys sukūrė ginčo šalių santykių neapibrėžtumą ir sudarė sąlygas ginčui kilti. Todėl teismas, neįvertinęs ieškovės veiksmų reikšmės, nepagrįstai jai priteisė skolą.
13.2. Ieškovei nuosavybės teisę į dalį žemės sklypų įsiteisinus tik (duomenys neskelbtini), iki to momento, o taip pat ir su atsakovu (duomenys neskelbtini) sudarydama žemės nuomos sutartį, ieškovė į žemės sklypus neturėjo jokių teisių įgyvendinti žemės sklypų valdymą, naudojimą ir disponavimą. Teismas nepagrįstai, be jokių objektyvių duomenų pripažino ieškovės nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus.
13.3. Teismas atsakovo argumentus ignoravo, o byloje surinkti įrodymai įvertinti netinkamai, neobjektyviai ir vienpusiškai. Taip buvo pažeistos įrodymų civilinėje byloje vertinimo taisyklės, pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 straipsnis, kuris reikalauja visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu ir vadovautis įstatymais.
13.4. Ieškovė neįrodė atsakovui nuomoto žemės sklypų ploto, už kurį pareikštas reikalavimas priteisti privačios žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2021 m., šis ieškovės reikalavimas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Nacionalinės mokėjimo agentūros (duomenys neskelbtini) rašte nurodyti duomenys, kuriais rėmėsi teismas, apskaičiuodamas priteistiną sumą, nėra teisingi, nes ginčo žemės sklypų naudojimosi tvarka tarp bendraturčių ginčo laikotarpiu nebuvo nustatyta. Neįrodžius, kad atsakovas 2017 m. -2021 m. dirbo būtent V. M. vardu registruotą žemės sklypų dalį, teismo skolos paskaičiavimas faktiniais duomenimis yra nepagrįstas.
13.5. Ieškovė nuomos mokestį nuo pat žemės nuomos sutarties sudarymo ėmė ne tik kad už savo nuosavybės teise nepagrįstą nuomojamą plotą, bet laikotarpyje nuo 2011 m. (ieškovės patvirtinimu 2011 m. ji buvo gavusi informaciją apie valstybei ½ žemės sklypų atitekusią dalį) iki 2016 m. pabaigos ir toliau atsakovui skaičiavo žemės nuomos mokestį ir už ½ dalį valstybei priklausančio turto nuomą.
13.6. Teismas, priimdamas sprendimą neįvertino ieškovės elgesio jai vykdant žemės nuomos prievoles nuo pat žemės nuomos sutarties su atsakovu sudarymo ((duomenys neskelbtini)) pradžios.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. I. M. prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė neterminuotą žemės nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovas naudojosi jam nepriklausančia žeme, ją dirbo ir gavo iš to finansinės naudos, o ieškovei buvo mokamas sutartas nuomos mokestis. Vėliau atsakovas nusprendė žemės nuomos mokesčio nebemokėti, tačiau ir toliau ta žeme naudojosi ir gavo iš jos pelną.
14.2. Teismas teisingai konstatavo, kad šalių nuomos santykiai pasibaigė 2021 m. pabaigoje. Teismo posėdžio metu atsakovas pats patvirtino, jog žeme naudojosi, ją deklaravo ir galėtų sumokėti ieškovei už žemės nuomą susidariusį įsiskolinimą, tačiau su sąlyga, kad ji ir toliau nuomos jam žemę. Atsakovas pripažįsta esąs skolingas ieškovei žemės nuomos mokestį už 2017 m. - 2021 m., tačiau nenori atsiskaityti, siekdamas užsitikrinti, kad ieškovė ir toliau jam nuomotų tą žemę.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad neprieštarauja dėl apeliacinio skundo tenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės D. I. M. reikalavimas dėl privačios žemės nuomos mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė D. I. M. ir V. M. sudarė santuoką (el. bylos 1 tomas, 61 l.).
19. (duomenys neskelbtini) Pažymėjimas apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį patvirtina, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, sklypas registruotas V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu (el. bylos 1 tomas, 109 l.).
20. V. M. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė D. I. M. mirusio sutuoktinio V. M. palikimo nepriėmė ((duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašas, el. bylos 1 tomas, 58 l.).
21. Po V. M. mirties ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei D. I. M. ((duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)), likusi ½ dalis minėtų žemės sklypų priklauso Lietuvos Respublikai (patikėjimo teisė – Nacionalinei žemės tarnybai, (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).
22. (duomenys neskelbtini) ieškovė D. I. M. ir atsakovas S. B. sudarė Žemės nuomos sutartį neterminuotam laikotarpiui, kuria ieškovė išnuomojo atsakovui žemės sklypą 48,51 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės nuomos mokestis 200 Lt (58 Eur) už ha (e. bylos 1 tomas, 108 l.).
23. Nacionalinė mokėjimų agentūra nurodė, kad sklypų kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 - 2021 metais pateiktose paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškose didžiąją dalį deklaravo atsakovas, paraiškose nurodyta valdymo forma – nuomojama privačiai ir valstybės. Nacionalinė mokėjimo agentūra (duomenys neskelbtini) rašte nurodo, kad ginčo žemės sklypuose buvo dirbami ir deklaruojami tokie plotai: 2017 m. buvo deklaruotas 43,28 ha plotas, 2018 m. – 43,31 ha, 2019 m. ir 2020 m. – 43,37 ha, 2021 m. – 43,76 ha.
24. 2017–2021 metais Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktose paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškose, pagal kurias yra mokamos išmokos, kontrolinio žemės sklypo (toliau – KŽS) plotai, kurie patenka į sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras žemės ūkio naudmenų plotas – 48,51 ha) plotą, atsakovo S. B. buvo deklaruoti taip: 2017 m. deklaravo 24,25 ha, t. y. ieškovei priklausančio kadastre nurodyto žemės ūkio naudmenų ploto; 2018 m. deklaravo 24,25 ha, t. y. ieškovei priklausančio kadastre nurodyto žemės ūkio naudmenų ploto; 2019 m. deklaravo 24,25 ha, t. y. ieškovei priklausančio kadastre nurodyto žemės ūkio naudmenų ploto; 2020 m. deklaravo 24,25 ha, t. y. ieškovei priklausančio kadastre nurodyto žemės ūkio naudmenų ploto; 2021 m. deklaravo 24,25 ha, t. y. ieškovei priklausančio kadastre nurodyto žemės ūkio naudmenų ploto.
25. 2017–2021 metais Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktose paraiškose, pagal kurias yra mokamos išmokos, KŽS plotai, kurie patenka į sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras žemės ūkio naudmenų plotas – 1,30 ha), plotą, atsakovo buvo deklaruoti taip: 2017 m. deklaravo 0,65 ha, t. y. ieškovei priklausančio kadastre nurodyto žemės ūkio naudmenų ploto; 2018 m. deklaravo 0,65 ha, t. y. ieškovei priklausančio kadastre nurodyto žemės ūkio naudmenų ploto; 2019 m. deklaravo 0,65 ha, t. y. ieškovei priklausančio kadastre nurodyto žemės ūkio naudmenų ploto; 2020 m. deklaravo 0,65 ha, t. y. ieškovei priklausančio kadastre nurodyto žemės ūkio naudmenų ploto; 2021 m. deklaravo 0,65 ha, t. y. ieškovei priklausančio kadastre nurodyto žemės ūkio naudmenų ploto.
26. 2015 m. rugsėjo 2 d., 2015 m. gruodžio 5 d., 2016 m. gruodžio 10 d. pinigų išmokėjimo kvitais (toliau – kvitai) atsakovas sumokėjo ieškovei 762 Eur, 1680 Eur ir 900 Eur sumas nurodant: „už žemės nuomą iki 2014 metų“, „už žemės nuomą už 2015 metus“ ir „už žemės nuomą už 2016 metus“ (el. bylos 1tomas, 15,16 l.).
Dėl nuomos sutarties
27. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nurodė, kad atsakovas 2017 – 2021 metais iš ieškovės žemės sklypuose, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojosi 24,9 ha žemės ūkio paskirties žemės, už kurią privalėjo mokėti 80 Eur/ha žemės nuomos mokestį, todėl yra skolingas ieškovei 9960 Eur žemės nuomos mokesčio. Ieškovė pripažįsta, kad su atsakovu buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartis, tačiau teigia, kad įvedus eurą 2015 m. tarp šalių buvo sudaryta kita sutartis, pakeitusi (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartį. Atsakovo teigimu, ieškovė be teisinio pagrindo su juo sudarė (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartį, kurios galiojimą savo iniciatyva nutraukė 2017 metais, nurodo, kad kitų žemės nuomos sutarčių su atsakove sudaręs nebuvo.
28. Nuomos teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau - CK) šeštosios knygos XXVIII skyrius. Žemės nuomos taisyklės reglamentuojamos jo XXIX skyriuje (CK 6.545–6.566 straipsniai), Žemės įstatyme. Atskiras nuomos rūšis reglamentuojančios normos laikytinos normomis, įtvirtinančiomis išimtis iš bendrųjų nuomos teisinius santykius reglamentuojančių normų. Bendrosios nuomos santykius reguliuojančios teisės normos taikomos ir atskiroms nuomos rūšims, išskyrus atvejus, kai atskiras nuomos rūšis reguliuojančios normos nustato kitokias taisykles nei bendrosios normos (t. y. įtvirtina bendrųjų teisės nuostatų išimtis, atskirų nuomos rūšių reguliavimo ypatumus).
29. Nuomos sutartis yra sutartis dėl laikino atlygintinio svetimo daikto valdymo ir naudojimo (CK 6.477 straipsnis). CK 6.545 straipsnio, reglamentuojančio žemės nuomos sutarties sampratą, 1 dalyje nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. CK 6.552 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. CK 6.547 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė.
30. Žemės nuomos sutarčiai taikytinos ir bendrojoje nuomos santykius reguliuojančioje teisės normoje – CK 6.477 straipsnio, reglamentuojančio nuomos sutarties sampratą, 2 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad nuomos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui; jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta.
Dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos
31. Kaip jau buvo minėta, žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė įgijo būdama santuokoje su V. M. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu.
32. CK 3.100 straipsnio 1 punkte įtvirtintas pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti – vieno iš sutuoktinių mirtis. Pergyvenusysis sutuoktinis turi teisę ne ginčo tvarka prašyti notarą, kurio veiklos teritorijoje atsiranda mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam tenkančią dalį bendrame turte (Notariato įstatymo 26, 28, 52 straipsniai). Šiuo veiksmu pergyvenusysis sutuoktinis apgina savo nuosavybės teises po sutuoktinio mirties, t. y. notaro išduotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui. Taigi, pergyvenusysis sutuoktinis gali prašyti išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam priklausančią dalį bendrame turte ir nepriimti palikimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė palikimo nepriėmė, o nuosavybės teisės liudijimas į jai tenkančią dalį bendrame turte išduotas tik (duomenys neskelbtini).
33. Vadovaujantis CK 5.62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
34. (duomenys neskelbtini) valstybei paveldėjus ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likusi šių sklypo ½ dalis liko registruota mirusiojo V. M. vardu iki ieškovei D. I. M. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nors ½ dalis šio žemės sklypo ieškovei priklausė kaip V. M. pergyvenusiai sutuoktinei. Bylos duomenimis, tarp bendraturčių (ieškovės ir valstybės) nebuvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ieškovė nebuvo gavusi sutikimo dėl minėto žemės sklypo nuomos.
35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės atsakovui (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartimi išnuomota žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis didesnė (48,51 ha), negu nuosavybės teise priklausė ieškovei (33,495 ha), prie nuomos sutarties nėra pridėto žemės sklypo plano su aiškiai atskirtomis ir paženklintomis žemės sklypo naudojimosi ribomis. Žemės nuomos sutarties dalykas šiuo atveju neatitinka imperatyvaus CK 6.546 straipsnio reikalavimo: nuomojamas žemės sklypas nebuvo suformuotas pagal žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentus ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešajame registre. Susiklosčius išvardintai situacijai teisėjų kolegija pripažįsta, kad joks atsakovo išnuomotas nekilnojamasis daiktas - žemės sklypas, kuris būtų suformuotas pagal teisės aktų reikalavimus, nuomos santykių atsiradimo metu neegzistavo.
36. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011). CK 4.81 straipsnyje numatyta bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
37. CK 6.548 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta žemės nuomos santykių taisyklė, kad keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas gali būti išnuomojamas, jeigu visi bendraturčiai raštu sutinka. Ši norma netaikoma tais atvejais, kai nuomos sutarties objektas yra CK 6.545 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantis žemės sklypas, kai nustatyta naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka ir žemės sklypo bendraturtis siekia išnuomoti savo sklypo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog sudarant ginčo nuomos sutartį buvo reikalingas kito žemės sklypo bendraturčio sutikimas.
38. Teisės doktrinoje sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, negalioja pagal įstatymą, be to, niekinio sandorio faktą ir niekinio sandorio teisines pasekmes teismas gali konstatuoti ir savo iniciatyva, t.y. neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 1 dalis ir 4 dalis).
39. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės nuomos sandoris ((duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartis) sudarytas nesant bendraturčių sutikimo, jis prieštarauja imperatyviems CK 6.548 straipsnio 3 dalies reikalavimams, nesilaikyta CK 6.547 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo, jog prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų – žemės sklypo schema, todėl pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
Dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos
40. Kaip jau buvo minėta, žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį priklauso ieškovei D. I. M. ir Lietuvos Respublikai. Byloje nėra duomenų, kad šalys buvo sudarę minėto žemės sklypo nuomos sutartį raštu (CK 6.547 straipsnis.). Ieškovė, bylos nagrinėjimo metu gavusi duomenų apie atsakovo deklaruotus žemės plotus, ieškinį patikslino ir teigia, kad 0,65 ha minėto žemės sklypo buvo išnuomotas ta pačia (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartimi. Kaip jau minėta, ši sutartis pripažintina niekiniu sandoriu (nutarties 39 punktas).
Dėl niekiniu pripažinto sandorio teisinių pasekmių
41. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokurtas“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-7-4/2006; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-532/2009). Įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).
42. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartis yra niekinis sandoris, neteisingai sprendė dėl sandorio pripažinimo niekiniu teisinių pasekmių.
43. Žemės nuomos sutartis yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis), todėl taikant restituciją šalys turi būti grąžinamos į ankstesnę padėtį, nepažeidžiant šalių teisėtų interesų pusiausvyros. Šiuo atveju žemės sklypai yra grąžinti ieškovei, atsakovas jų nuo 2022 m. nebedirba, atsakovas nereikalauja grąžinti sumokėto žemės nuomos mokesčio, nes naudojimasis žemės sklypais ir atsakovo investicijos į žemės sklypus jam buvo naudingos ekonomine prasme. Restitucijos taikymo klausimas šalių nebuvo keliamas ir pirmosios instancijos teismas jo nesprendė.
44. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs, kad sandoris niekinis, neteisingai sprendė, jog ieškovei turi būti priteista, tai, ko ji pagal niekinį ir nuo jo sudarymo negaliojantį sandorį negavo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsisakymas visiškai tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti pagal niekiniu pripažintą sandorį negautą nuomos mokestį už 2017-2021 m. laikotarpį neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, nes, atsakovui eksploatuojant tiek ieškovei, tiek valstybei priklausančią žemę, gaunant iš jos pajamas ir kitą naudą, tačiau nemokant nuomos mokesčio, būtų nepagrįstai pažeisti žemės savininkų interesai gauti naudą iš jiems nuosavybės teise priklausančio turto.
45. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pagal CK 6.225 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas niekinės arba absoliučiai negaliojančios sutarties (kalbama apie žemės nuomos sutartį) negalima patvirtinti. Niekiniu pripažintas sandoris nesukuria šalims teisių ar pareigų, nesudaro prielaidų teisėtų padarinių iš tokios sutarties atsiradimui. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo tokio teisiškai ydingo sandorio pasekmes – teisėtų padarinių iš šios sutarties atsirasti negali ir nesumokėtas nuomos mokestis už 2017-2021 metus negali būti priteisiamas.
46. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutartiniai santykiai dėl žemės sklypų nuomos nuo 2017 metų tarp šalių nesusiklostė. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dalyvavo civilinės bylos Nr. e2-12-1008/2017 nagrinėjime, ieškovei buvo žinoma, kad bankas siekia skolos bankui išieškojimą nukreipti į bankui įkeistą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pati ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nurodė, kad 2017 metais ji informavo atsakovą apie tai, kad jai nebepriklauso žemė ir ji nebegalinti jos nuomoti, todėl nuo 2017 metų žemės nuomos mokesčio iš atsakovo neprašė. Taipogi, (duomenys neskelbtini) pretenzijoje dėl nuostolių kompensavimo už naudojimąsi žeme, vykdydamas ieškovės sūnaus pavedimą, atstovas advokatas G. G. nurodė aplinkybę, jog su atsakovu žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2021 m. naudojosi dalimi ieškovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, tačiau vien tai nereiškia, kad tarp šalių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šalys 2017 – 2021 m. laikotarpiu būtų sutarusios dėl žemės nuomos santykių atsiradimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šalys derėjosi dėl nuomos sąlygų minėtu laikotarpiu. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovė siūlė atsakovui ginčo laikotarpiu sudaryti žemės sklypų nuomos sutartį, kad šalys būtų taręsi dėl žemės sklypų nuomos kainos.
47. Vien ta aplinkybė, jog viena iš santykių šalių (nuomotojas) neginčija kitos šalies (nuomininko) veiksmų (naudojimosi žeme), savaime negali reikšti nei sutartinių nuomos santykių atsiradimo ar pripažinimo, nei siekio šiuos santykius palaikyti (CK 1.64 straipsnio 3 dalis, 6.173 straipsnio 1 dalis, 6.547 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2009). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog žemės sklypas(sklypai), už kurių naudojimąsi prašomas nuomos mokestis, laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2021 m. buvo suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešame registre. Nesant žemės sklypo (sklypų), kaip nuomos santykių objekto, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju galėjo būti susiklostę žemės nuomos santykiai.
48. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog šalys 2017 metais buvo sudariusios dalies žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ginčo laikotarpiu, ar bent egzistavo tokia šalių valia. Priešingai, ieškovė neneigia, kad ji informavo atsakovą apie tai, kad ji nebegali imti nuomos mokesčio už žemės sklypus (nes jai žemė nebepriklauso). Nuo 2017 metų iki 2021 metų ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl nuomos mokesčio už žemę, tai rodo, kad ieškovė nemanė, jog tarp ieškovės ir atsakovo yra sudaryta žemės sklypų nuomos sutartis ir atsakovas yra ieškovei skolingas už žemės nuomą. Įvertinus šias aplinkybes ir nustačius, kad tarp šalių laikotarpiu 2017 m. – 2021 m. nebuvo susiklostę žemės sklypų nuomos teisiniai santykiai, nėra pagrindo teigti, kad atsakovui kilo pareiga sumokėti ieškovei jos prašomą 9960 Eur privačios žemės nuomos mokestį.
Dėl bylos procesinės baigties
49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės nuomos teisinius santykius, niekinio sandorio negaliojimo pasekmes, netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir apeliacinio teismo padarytas išvadas, apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
50. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
51. Atsakovo atstovė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad atsakovas patyrė 700 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti bei pateikė įrodymus dėl 700 Eur sumokėjimo. Patenkinus apeliacinį skundą, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują teismo sprendimą - patikslintą ieškinį atmesti, atsakovui iš ieškovės priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
52. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Ieškovei patikslintu ieškiniu sumažinus ieškinio reikalavimą, grąžintina 73 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė rašytinius duomenis apie patirtas 350 Eur išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas), yra pagrįstos pateiktais įrodymais. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovo patirtos apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės D. I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septyni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės D. I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei D. I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 73 Eur (septyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. liepos 25 d. (visa sumokėta suma 297 Eur).