Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-12-1008/2017

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-02-10
Bylos Nr.: e2-12-1008/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-12-3-01221-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Daiva Maneikienė
Ieškovas: akcinės bendrovės DnB bankas
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Suinteresuotas asmuo: D. I. M., Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro
Advokatai: Viktorija Varnaitė

Kategorijos

2.5.6Atsakomybė už palikėjo skolas

Civilinė byla Nr. e2-12-1008/2017Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01221-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.6.; 2.4.4.5.5.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1. (S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 10 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Maneikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ilonai Digrylienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės DnB bankas atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Varnaitei, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus, atstovei Sigitai Brasienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės DNB bankas ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, veikiančios per Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyrių, suinteresuotiems asmenims D. I. M., Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarei Stasei Martinaitienei dėl skolos išieškojimo iš įkeisto paveldėtino turto ir palikimo administratoriaus paskyrimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) DNB bankas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 34 004,99 Eur skolą ir 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nukreipti ieškovės naudai priteistos skolos išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą – 66,99 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir 1,95 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); skirti nekilnojamojo turto – 66,99 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir 1,95 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), administratoriumi UAB „Karaliaučiaus grupė“, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir ūkininko V. M. buvo sudarytos 8 kreditavimo sutartys, iš kurių 1994 m. rugpjūčio 16 d. Kreditinė sutartis Nr. 1, kurios pagrindu kredito gavėjui V. M. buvo išduotas 30 000,00 Lt kreditas žemės ūkio technikos pirkimui ir 1994 m. spalio 12 d. Kreditinė sutartis Nr. 2, kurios pagrindu kredito gavėjui V. M. buvo išduotas 10 000,00 Lt kreditas ūkinių pastatų statybai, buvo užtikrintos V. M. priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, t. y. pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą buvo sudaryta ir Akmenės rajono notarų biuro notarės Irenos Zavišnienės patvirtinta 1994 m. rugpjūčio 4 d. Turto įkeitimo sutartis, kurios pagrindu kreditoriaus naudai buvo įkeistas kredito gavėjui V. M. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: 1) 66,99 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2) 1,95 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, adresu (duomenys neskelbtini). Turto įkeitimo sutartis nuo 1994 m. rugpjūčio 4 d. įregistruota viešame registre. Ūkininkas V. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Sužinojus apie skolininko mirtį, ieškovė 2007 m. rugpjūčio 17 d. pranešė Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarei Stasei Martinaitienei apie mirusiojo V. M. skolą pagal kreditavimo sutartis ir prašė informuoti apie palikimą priėmusius įpėdinius. Buvo gauta informacija, kad mirusio V. M. palikimo niekas nepriėmė. Vėliau ieškovė sužinojo, kad 2010 m. gegužės 19 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kuriuo valstybė paveldėjo ½ mirusio V. M. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o likusi ½ palikimo priklausytų V. M. pergyvenusiai jo sutuoktinei D. I. M., kuri dėl palikimo priėmimo nesikreipė. 2013 m. spalio 10 d. ieškovė Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareiškė kreditorinį reikalavimą pagal visas V. M. sudarytas kreditavimo sutartis, prašant jį tenkinti iš valstybės perimto skolininko V. M. palikimo, nes Lietuvos valstybė tapo ieškovei įkeisto 66,99 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ½ dalies ir 1,95 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies savininke. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutiko ieškovės reikalavimo patenkinti, nes ieškovė praleido trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Ieškovė nesutinka, kad yra praleidusi trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nes jai šis terminas netaikomas CK 5.63 straipsnio 3 dalies pagrindu. Kadangi nė vienas iš mirusio skolininko V. M. įpėdinių jo palikimo nepriėmė, o Lietuvos valstybė, perėmusi ½ ieškovei įkeistų žemės sklypų, su ieškove, kaip tai numato CK 5.62 straipsnio 3 dalis, neatsiskaito, yra pažeidžiamos ieškovės kaip hipotekos kreditoriaus teisės į skolos išieškojimą ir turtiniai interesai atgauti skolą, kurią ji turi teisę išsiieškoti iš jos naudai įkeisto turto – 66,99 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,95 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, veikiančios per Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyrių, atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė yra praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių ir CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytą trejų metų naikinamąjį terminą kreditoriniams reikalavimams V. M. palikimą priėmusiai valstybei pareikšti, todėl ieškinys atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė pagal 2010 m. gegužės 19 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą paveldėjo ½ mirusio V. M. turto, tarp jų – ieškovei įkeistus žemės sklypus, žinodama, kad jie yra ieškovei įkeisti, nes įkeitimo faktas yra nurodytas tiek pačiame palikimo perėjimo valstybei liudijime prie kiekvieno paveldimo žemės sklypo, tiek viešame Nekilnojamojo turto registre. Valstybė žinojo, kad paveldi turtą su hipotekos daiktine teise ir, kad jai tokiu atveju pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį tenka įstatyminė pareiga atsiskaityti paveldėtu turtu su palikėjo hipotekos kreditoriumi – ieškove, tačiau atsakovė neteisėtai atsisako atsiskaityti su ieškove, teigdama, kad ieškovė praleido trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikėjo mirties, kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Šie atsakovės argumentai ir atsisakymas iš paveldėto įkeisto turto padengti mirusiojo skolą ieškovei, yra neteisėti, pažeidžiantys CK 5.63 straipsnio 3 dalį ir prieštaraujantis teismų praktikai. Kadangi ieškovės kreditorinis reikalavimas yra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, ieškovei pagal CK 5.63 straipsnio 3 dalį netaikomas trijų mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti, todėl byloje esančiais įrodymais pagrįsta, hipoteka užtikrinta, mirusio V. M. 34004,99 Eur skola priteistina iš atsakovės ieškovės naudai, priteistos skolos išieškojimą nukreipiant į ieškovei įkeistą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, atitinkamai skiriant ieškovei įkeistų žemės sklypų administratorių.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė ilgą laiką nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, per trejus metus nuo skolininko mirties kreditorinių reikalavimų palikimą priėmusiai valstybei nepareiškė, todėl ieškovė yra praleidusi įstatyme numatytą naikinamąjį terminą kreditoriniams reikalavimams palikimą priėmusiai valstybei pareikšti ir šiuo pagrindu ieškinys turėtų būti atmestas. Tuo atveju, jei teismas ieškinį tenkintų, klausimą dėl turto administratoriaus skyrimo paliko spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys D. I. M., Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarė Stasė Martinaitienė atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad AB DNB bankas (ankstesnis pavadinimas Lietuvos žemės ūkio bankas) ir ūkininkas V. M. 1994 m. rugpjūčio 16 d. sudarė Kreditinę sutartį Nr. 1, pagal kurią V. M. buvo suteiktas 30 000 Lt kreditas žemės ūkio technikai pirkti, kurį V. M. įsipareigojo grąžinti iki 2001 m. rugpjūčio mėnesio, mokėti metines 26 proc. palūkanas. 1994 m. spalio 12 d. sudaryta dar viena Kreditinė sutartis Nr. 2, pagal kurią V. M. suteiktas 10 000 Lt kreditas ūkinių pastatų statybai, kurį V. M. įsipareigojo grąžinti iki 1999 m. spalio 12 d., mokėti metines 21 proc. palūkanas. Minėtų sutarčių 2.1 punkte numatyta, kad savalaikis paskolų ir priskaičiuotų palūkanų apmokėjimas užtikrinamas 1994 m. rugpjūčio 1 d. turto įkeitimo sutartimi. Minėtos turto įkeitimo sutarties 1 punkte nurodyta, jog Žemės ūkio banko Akmenės skyrius piliečiui M. V. suteikė 40 000 Lt paskolą; pilietis M. V., užtikrindamas savalaikį paskolos grąžinimą įkeičia bankui jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį 66,99 ha žemės sklypą <...> esantį (duomenys neskelbtini). Šios Turto įkeitimo sutarties pagrindu pagal 1994 m. rugpjūčio 4 d. notarės pranešimą Nr. 241, VĮ Registrų centras, įregistruota žyma: draudimas perleisti nuosavybės teises į įkeistą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Ūkininkas V. M. (duomenys neskelbtini). 2007 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. M. turto paveldėjimo“ ieškovė pranešė Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarei Stasei Martinaitienei, kad pagal kredito sutartis V. M. skola ieškovei 2007 m. rugpjūčio 17 d. sudarė 327 950,42 Lt. Nurodė, jog prievolių įvykdymas užtikrintas 1994 m. rugpjūčio 4 d. įkeitimo sutartimi, kuriuo įkeistas V. M. priklausęs 66,99 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir prašė pateikti informaciją apie tai, kas priėmė mirusio V. M. palikimą.

2007 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) notarė informavo, kad V. M. palikimo niekas nepriėmė. 2012 m. spalio 3 d. raštu „Dėl palikimo perėjimo valstybei“ ieškovė kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama perimti valstybės nuosavybėn bešeimininkį mirusio V. M. ieškovei įkeistą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ilgą laiką nė vienas iš V. M. įpėdinių nesikreipė dėl palikimo priėmimo, ir atsiskaityti iš perimto turto su ieškove.

2012 m. lapkričio 6 d. raštu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informavo ieškovę, kad paveldėjimo teisiniuose santykiuose valstybę atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri 2010 m. gegužės 19 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. 2-3811, išduotu Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro, perėmė po V. M. mirties ½ jo likusio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalį, ir nurodė, dėl ieškovės kreditorinio reikalavimo tenkinimo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. 2010 m. gegužės 19 d. palikimo perėjimo valstybei liudijime nurodyta, kad mirusio V. M. palikimą be kito paveldėjimo liudijime nurodyto turto sudaro ½ 1,9500 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiam turtui įregistruota žyma: draudimas perleisti nuosavybės teisę, notarė Irena Zavišnienė, remiantis 1994 m. rugpjūčio 4 d. įkeitimo sutartimi, registro Nr. (duomenys neskelbtini); ir ½ 66,99 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiam turtui taip pat įregistruota žyma: draudimas perleisti nuosavybės teisę, notarė Irena Zavišnienė, remiantis 1994 m. rugpjūčio 4 d. įkeitimo sutartimi, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė 2013 m. vasario 22 d. raštais kreipėsi į Akmenės rajono 2-ąjį notarų biurą bei į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos apie Valstybės nepaveldėtos, likusios ½ mirusio V. M. palikimo dalies priėmimą. Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarė Stasė Martinaitienė 2013 m. kovo 13 d. raštu informavo, jog Lietuvos valstybei 2010 m. gegužės 19 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kuriuo valstybė paveldėjo ½ mirusio V. M. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o likusi ½ palikimo, atsižvelgiant į CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įvirtintą sutuoktinių lygių dalių prezumpciją, priklausytų V. M. pergyvenusiai jo sutuoktinei D. I. M., kuri iki šiol dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. kovo 20 d. raštu ieškovei pranešė, jog likusi ½ dalis mirusio V. M. palikimo, kurios neperėmė Lietuvos valstybė, turi priklausyti jo sutuoktinei D. I. M. CK 3.117 straipsnio 1 dalies pagrindu.

2013 m. spalio 10 d. ieškovė Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies, 5.63 straipsnio pagrindu pareiškė „Kreditorinį reikalavimą“ pagal visas V. M. sudarytas kreditavimo sutartis, prašant jį tenkinti iš valstybės perimto skolininko V. M. palikimo, nes Lietuvos valstybė tapo ieškovei įkeisto 66,99 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies savininke. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2014 m. sausio 14 d. raštu „Dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo“ pranešė, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių valstybės skolą, taip pat nurodė, kad ieškovė yra praleidusi trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo dienos, kreditoriniam reikalavimui pareikšti. 2014 m. vasario 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi į mirusio skolininko V. M. sutuoktinę D. I. M. su prašymu imtis veiksmų skolininko V. M. palikimui priimti. Šis raštas buvo pasirašytinai įteiktas D. I. M., tačiau ji dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, ieškovės teigimu, informavo, kad palikimo priimti neketina. AB DNB bankas paskaičiavimu V. M. skola pagal 1994 m. rugpjūčio 16 d. Kreditinę sutartį Nr. 1 sudaro 5 502,78 Eur negrąžinto kredito, 7 851,82 Eur palūkanų, 12 019,14 Eur delspinigių, iš viso 25 373,74 Eur, o pagal 1994 m. spalio 12 d. Kreditinę sutartį Nr. 2 – 2 024,14 Eur negrąžinto kredito, 3 621,76 Eur palūkanų, 2 985,35 Eur delspinigių, iš viso 8 631,25 Eur. Bendra mirusio V. M. skola ieškovei sudaro 34 004,99 Eur.

Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo daikto įkeitimas (hipoteka) yra tam tikros prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo apsaugomas kreditoriaus reikalavimas, atsirandantis iš tam tikros pagrindinės prievolės. Hipotekos pagrindu atsiranda šalutinė akcesorinė, t. y. nuo pagrindinės prievolės priklausoma, prievolė. Kai skolininkas pagal pagrindinę prievolę ir įkaito davėjas yra tas pats asmuo, viena šalių valia apima du sandorius – pagrindinį ir jį užtikrinantį. Paskolos sutarties atveju kreditoriaus valia – paskolinti pinigų ir užsitikrinti paskolos grąžinimą, skolininko – pasiskolinti pinigų ir užtikrinti paskolos grąžinimą.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tarp V. M. ir ieškovės Kreditinių sutarčių pagrindu buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, kurių įvykdymas buvo užtikrintas skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto – 66,99 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Byloje ginčo dėl paskolos ir įkeitimo teisinių santykių egzistavimo tarp ieškovės ir mirusio V. M. bei įkeitimu užtikrintos ir negrąžintos paskolos dydžio (34 004,99 Eur) nėra, todėl dėl šių aplinkybių teismas plačiau nepasisako. Esminis ginčas byloje kilo dėl to, ar ieškovė, 2005 m. lapkričio 25 d. mirus skolininkui V. M., tinkamai įgyvendino savo kaip kreditorės teises ir turi teisę reikalauti kredito grąžinimo iš mirusio V. M. palikimą perėmusios valstybės.

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Tuo atveju, kai palikimas pereina valstybei dėl to, kad neatsirado įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, valstybė priima palikimą ir už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto verte (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m.. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, kas reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę, neatsižvelgiant į tai, ar yra suėjęs jų reikalavimų patenkinimo terminas, pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto teisme. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama, kad kreditoriai išviešintų savo reikalavimus įpėdiniams. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.). CK 5.63 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Įstatymas numato ir šios normos taikymo išimtis. CK 5.63 straipsnio 3 dalis numato, kad palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka, numatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko ūkio veikla, t. y., įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, netaikomas tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimas jau ir taip yra neabejotinai išviešintas ir todėl palikimą priimančiam asmeniui gali ir turi būti žinomas.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys ir teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad 2005 m. lapkričio 25 d. mirusio V. M. ½ palikimo pagal 2010 m. gegužės 19 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą paveldėjo valstybė. Faktas apie tai, kad valstybės paveldėtai ½ daliai V. M. priklausiusio turto – ½ daliai 66,99 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvo taikomas apribojimas – draudimas perleisti nuosavybės teises į šį turtą, buvo išviešintas viešajame registre nuo 1994 m. rugpjūčio 4 d. Duomenys apie tai, kad valstybės paveldimam V. M. turtui yra įregistruoti apribojimai, buvo pažymėti ir palikimo perėjimo valstybei liudijime. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad palikimą priėmusi valstybė palikimo priėmimo įforminimo metu turėjo ir galėjo žinoti apie kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo V. M. turtą.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, į tai, kad ieškovės reikalavimas buvo užtikrintas įkeitimu (hipoteka) ir šis faktas buvo tinkamai išviešintas viešajame registre bei palikimo priėmimo metu tinkamai atskleistas palikimą priėmusiai valstybei, teismas sprendžia, jog atsakovės argumentai dėl to, kad ieškovė praleidusi trijų mėnesių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir trejų metų CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, prarado teisę reikalauti kreditorinių reikalavimų patenkinimo iš skolininko įkeistą turtą paveldėjusios valstybės yra visiškai nepagrįsti. Todėl valstybė, priėmusi ½ dalį V. M. palikimo ir žinodama apie ieškovės pretenzijas į palikėjo V. M. turtą, nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės pareikštą reikalavimą dėl 34 004,99 Eur V. M. skolos grąžinimo, ir yra pagrindas šią skolą priteisti teismine tvarka.

Ieškinio reikalavimą dėl 34 004,99 Eur skolos priteisimo patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos ir 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Ieškinyje ieškovė iš atsakovės priteistos 34 004,99 Eur skolos išieškojimą prašė leisti nukreipti į ieškovei įkeistą ir valstybės paveldėtą V. M. priklausiusį turtą – 66,99 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir 1,95 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad 1994 m. rugpjūčio 4 d. Turto įkeitimo sutartimi iš tikrųjų buvo įkeistas tik vienas V. M. priklausęs žemės sklypas, t. y. 66,99 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantys VĮ Registrų centras skirtingu laiku (2003 m. spalio 28 d., 2004 m. rugsėjo 2 d., 2011 m. spalio 21 d., 2016 m. birželio 16 d.) atspausdinti Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašai patvirtina, kad būtent šiam turtui nuo 1994 m. rugpjūčio 4 d. įregistruotas apribojimas – draudimas perleisti nuosavybės teises pagal minėtą Turto įkeitimo sutartį, notarės Irenos Zavišnienės pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto duomenų banko ankstesnių išrašų apie 1,95 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose būtų matyti, kad šiam turtui įregistruotas apribojimas pagal notarės Irenos Zavišnienės pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Yra pateiktas tik vienas (2016 m. birželio 17 d.) VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašas apie šį sklypą ir šiame išraše, kuriame užfiksuoti duomenys apie tai, kad ½ dalį V. M. priklausiusio šio žemės sklypo paveldėjo valstybė, jau yra žyma apie apribojimus – draudimą perleisti nuosavybės teisę pagal notarės Irenos Zavišnienės pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini). Išanalizavus teismui pateiktą V. M. paveldėjimo bylą matyti, kad šioje byloje apskritai nėra Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašo apie V. M. priklausiusį 1,95 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl neaišku kokiu pagrindu notarė 2010 m. gegužės 19 d. palikimo perėjimo valstybei liudijime nurodė, kad šiam turtui įregistruota žyma: draudimas perleisti nuosavybės teisę, notarė Irena Zavišnienė, remiantis 1994 m. rugpjūčio 4 d. įkeitimo sutartimi, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Atkreiptinas dėmesys, jog visuose teismui pateiktuose ieškovės raštuose, kuriais ji kreipėsi į notarų biurą, Valstybinę mokesčių inspekciją, Nacionalinę žemės tarnybą taip pat buvo minimas tik vienas ieškovei įkeistas žemės sklypas, t. y. 66,99 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o apie tai, kad ieškovei įkeistas ir 1,95 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma tik teismui pateiktame ieškinyje.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus, todėl nesant byloje įrodymų, kad ieškovei buvo įkeistas ir 1,95 ha V. M. priklausęs žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės reikalavimas nukreipti skolos išieškojimą į šį žemės sklypą netenkintinas.

Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovei buvo įkeistas 66,99 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), šiuo sprendimu priteistinos skolos išieškojimas gali būti nukreipiamas į šį turtą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą valstybė paveldėjo tik ½ dalį šio žemės sklypo, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, nurodant, kad 34 004,99 Eur skolos išieškojimas gali būti nukreiptas į ½ dalį 66,99 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė taip pat prašė skirti nekilnojamojo turto – 66,99 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir 1,95 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), administratoriumi UAB „Karaliaučiaus grupė“, kodas 300971626, adresas A. T. g. 4, Vilnius, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 26 d. išduoto leidimo teikti administravimo paslaugas Nr. 171, motyvuodama tuo, kad atsakovė Lietuvos valstybė nuo 2010 m. gegužės 19 d. perėmusi ½ V. M. palikimo, nesiėmė jokių veiksmų, kad iš įkeisto turto (palikimo dalies) būtų atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi AB DNB banku, todėl teismas turėtų paskirti ieškovei įkeisto turto administratorių, kad šis įvykdytų priverstinius įkeisto turto realizavimo veiksmus ir iš šio turto gautų lėšų atsiskaitytų su kreditoriumi AB DNB banku.

Palikimo administratorius yra teismo skiriamas asmuo, kuris turi tas pačias teises ir pareigas kaip ir testamento vykdytojas (CK 5.38 straipsnis), taip pat jam taikomos mutatis mutandis CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (CK 5.55 straipsnio 4 dalis). Palikimo administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Palikimo administravimas nustatomas ir administratorius skiriamas, pirma, palikėjo kreditorių interesais, antra, įpėdinių interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2013). Administratoriaus tikslas – teikti pagalbą tais atvejais, kai paveldėjimo objektas yra specifinis, o testamento vykdytojas ar įpėdinis savarankiškai tvarkyti paveldėto turto negali arba yra tikimybė, jog paveldėtos skolos viršys turtą. Kaip nurodyta CK 5.55 straipsnio 1 dalyje ir CK 5.65 straipsnyje, tada, kai paveldima individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis, vertybiniai popieriai arba palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę, įpėdinis, priėmęs palikimą, gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą prašydamas paskirti palikimo administratorių arba paskirti palikimo administratorių ir spręsti klausimą dėl varžytynių ar bankroto bylos iškėlimo.

Nurodytos teisės normos aiškiai apibrėžia, kad dėl palikimo administratoriaus paskyrimo gali kreiptis tik įpėdinis ar testamento vykdytojas ir šio instituto tikslas yra užtikrinti įpėdinių ir kreditorių interesus tuo atveju, kai testamento vykdytojas ar įpėdinis savarankiškai užtikrinti tinkamo palikimo valdymo, disponavimo juo negali ar nesugeba.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra V. M. įpėdinė, pagrindo teigti, kad valstybės institucijos, atsakingos už valstybės paveldėto turto valdymą ir disponavimą, nesugeba ar negali tinkamai realizuoti paveldėto turto ir atsiskaityti su palikėjo kreditoriais, nėra, todėl ir pagrindo skirti V. M. dalies turto, t. y. ieškovei įkeisto žemės sklypo, administratorių taip pat nėra. Vien tai, kad atsakovės institucijos ieškovei pareiškus kreditorinį reikalavimą, nesiėmė jokių veiksmų skolininko turtui realizuoti ir neatsiskaitė su ieškove, nesudaro pagrindo išvadai, kad valstybės institucijos nevykdys ir teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo ir jos išieškojimo iš ieškovei įkeisto, valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, todėl ieškovės reikalavimas dėl palikimo administratoriaus paskyrimo netenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius 969 Eur žyminio mokesčio ir 2 420 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi, jei procesiniai dokumentai pateikiami tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, todėl ieškovė šioje byloje turėjo sumokėti 727 Eur, o ne 969 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio nei reikia, ieškinį dalyje dėl turtinio reikalavimo, už kurį sumokėtas žyminis mokestis, patenkinus ieškovei iš atsakovės priteistina 727 Eur žyminio mokesčio, o likusi žyminio mokesčio dalis jai grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius užmokesčio už suteiktą teisinę pagalbą dydžius, bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, atliktą teismų praktikos analizę nagrinėjamu klausimu, spręstina, jog ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, pagrindo jas mažinti nėra, todėl 2 420 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteistina ieškovei iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 269-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei DNB bankas, į. k. 112029270, iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927:

34 004,99 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius keturis eurus 99 ct) skolos, nukreipiant jos išieškojimą į 1994 m. rugpjūčio 4 d. turto įkeitimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įkeisto 66,99 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio Lietuvos Respublikai, ½ dalį;5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. liepos 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;3 147,00 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei DNB bankas, į. k. 112029270, 242,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Maneikienė