Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal civilinio ieškovo A. C. civilinį ieškinį dėl civilinio atsakovo E. Š. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, E. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, ir jam skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o A. C. pareikštas civilinis ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. spalio 28 d.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu nustatyta, kad:

2.1. Ikiteisminio tyrimo metu A. C. pareiškė civilinį ieškinį dėl E. Š. nusikalstamais veiksmais padarytos 4 438,10 eurų dydžio turtinės žalos ir 7 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo;

2.2. Ikiteisminio tyrimo metu A. C. parodė, kad jo automobilis, kurį nagrinėjamo įvykio metu apgadino E. Š., „Kasko“ draudimu nebuvo draustas. Po šio įvykio jis nuvyko į autoservisą (duomenys neskelbtini), kuriame buvo apskaičiuota automobilio remonto sąmata ir atlikti visi remonto darbai. Automobilio remontas jam kainavo 4 438,10 eurų. Automobilį jis pilnai sutvarkė. Dėl įvykio jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, t. y. jis negalėjo dirbti laikotarpiu, kol automobilis buvo tvarkomas (jis dirba pavėžėju daug metų), dėl to jis nukentėjo finansiškai, prarado mėnesines pajamas – apie 5 000 eurų. Kitu automobiliu suteikti pavėžėjo paslaugų jis negalėjo. Taip pat jis patyrė didelį stresą ir išgąstį – po šio įvykio jis jautėsi nesaugiai, patyrė nuolatinį nerimą, negalėjo ramiai miegoti naktimis; be to, jis buvo pažemintas viešoje vietoje matant aplinkiniams. Jam padaryta 2 000 eurų neturtinė žala, 5 000 eurų prarastos mėnesio pajamos bei 4 438,10 eurų turtinė žala. Bendrai jam padaryta 11 438,10 eurų žala (4 438,10 eurų turtinė žala ir 7 000 eurų neturtinė žala);

2.3. Teisiamojo posėdžio metu A. C. parodė, kad jis dėl apgadinto automobilio negalėjo dirbti mėnesį, todėl jis prarado 5 000 eurų pajamų. Jis moka mokesčius valstybei metų gale nuo bendros uždirbtos sumos. Kiek per mėnesį jis sumoka mokesčių, jis neskaičiuoja. Automobilio remontas jam kainavo 4 500 eurų. Automobilis nebuvo draustas „Kasko“ draudimu, nes teikiant pavėžėjo paslaugas draudimas yra brangus. 7 000 eurų neturtinę žalą sudaro: 5 000 eurų negautos pajamos ir emocinė žala, kurią jis vertina 2 000 eurų – tai patirtas išgąstis, E. Š. šokinėjant ant automobilio bei jam išlipus iš automobilio jam bandant papurkšti dujų į akis; taip pat po įvykio jis jautėsi blogai, jo automobilis buvo naujai įsigytas, jis naktimis nemiegojo, jautė nemalonų jausmą (bylos lapai 1-8).

3.1. UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje ir kvite nurodyta, kad A. C. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 4 209,25 eurus su PVM už atliktus automobilio „Toyota Corolla“ remonto darbus: stogo skersinį – 33,59 eurų; laikiklį – 5,42 eurų; laikiklį – 5,42 eurų; tarpinę – 32,54 eurų; stogo skardą – 604,29 eurų; klipą -1,69 eurų; klipą – 3,37 eurų; laikiklį – 5,54 eurų; stiklo tarpinę – 17,48 eurų; stiklą – 574,15 eurų; „Toyota“ lipduką – 3,98 eurų; laikiklį – 6,11 eurų; teptuką – 0,86 eurų; klijus stiklui – 11,38 eurų; gruntą stiklui – 9,03 eurų; medžiagas dažymui – 470,05 eurų; išrinkimo ir surinkimo darbus – 598 eurų; kėbulo remonto darbus – 622,91 eurų; automobilio paruošimą – 472,92 eurų (bylos lapai 15-16).

3.2. Lietuvos transporto saugos administracijos išduotame leidime vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą nurodyta, kad leidimas išduotas A. C., leidimo išdavimo data 2024 m. (duomenys neskelbtini), leidimo įsigaliojimo data 2024 m. (duomenys neskelbtini), automobilis, kuriuo leidžiamas vykdyti veiklą – „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos lapas 21).

3.3. UAB (duomenys neskelbtini) mėnesio suvestinėje nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. nurodyta: išskaidyta kaina, kurią sudaro bruto pajamos – 3 445,30 eurų, atšaukimo mokesčiai – 21 euras, užsakymų mokesčiai – 28,50 eurų (bendra suma 3 494,80 eurų); kitos pajamos, kurias sudaro kitos kompensacijos – 24 eurai, arbatpinigiai – 34,50 eurų (iš viso 58,50 eurų); kiti galimi atskaitymai, kuriuos sudaro (duomenys neskelbtini) mokestis – 866,58 eurų, atskaitomi užsakymų mokesčiai – 28,50 eurų (bylos lapas 17), mėnesio suvestinėje nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. nurodyta: išskaidyta kaina, kurią sudaro bruto pajamos – 5 993,10 eurų, atšaukimo mokesčiai – 24 eurai, užsakymų mokesčiai – 31,50 eurų (bendra suma 6 048,60 eurų); kitos pajamos, kurias sudaro kitos kompensacijos – 168 eurai, arbatpinigiai – 45 eurai (iš viso 213 eurų); kiti galimi atskaitymai, kuriuos sudaro (duomenys neskelbtini) mokestis – 1 504,28 eurų, atskaitomi užsakymų mokesčiai – 31,50 eurų (bylos lapas 18); mėnesio suvestinėje nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. nurodyta: išskaidyta kaina, kurią sudaro bruto pajamos – 5 438,90 eurų, atšaukimo mokesčiai – 16 eurų, užsakymų mokesčiai – 30 eurų (bendra suma 5 484,90 eurų); kitos pajamos, kurias sudaro kitos kompensacijos – 175 eurai, arbatpinigiai – 33,50 eurų (iš viso 208,50 eurų); kiti galimi atskaitymai, kuriuos sudaro (duomenys neskelbtini) mokestis – 1 363,73 eurų, atskaitomi užsakymų mokesčiai – 30 eurų (bylos lapas 19); mėnesio suvestinėje nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. nurodyta: išskaidyta kaina, kurią sudaro bruto pajamos – 3 417,30 eurų, atšaukimo mokesčiai – 13 eurų, užsakymų mokesčiai – 21 eurų (bendra suma 3 417,30 eurų); kitos pajamos, kurias sudaro kitos kompensacijos – 210 eurų, arbatpinigiai – 22 eurai (iš viso 232 eurų); kiti galimi atskaitymai, kurios sudaro (duomenys neskelbtini) mokestis – 849,08 eurų, atskaitomi užsakymų mokesčiai – 21 eurų (bylos lapas 20).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) 109 straipsnis įtvirtina, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

5. BPK 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. To pateis straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

6. Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) taisykles. Teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010). Taigi, net ir taikant BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį. Apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos) yra prejudiciniai faktai, kurie civilinėje byloje neįrodinėjami. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas ir CPK 182 straipsnio 3 punkte nurodant, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių padarinių. CPK 182 straipsnio 3 punkto norma taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio; tokiu reglamentavimu užtikrinamas visų asmenų lygybės įstatymui įgyvendinimas. Įsiteisėjusio procesinio dokumento negalima paneigti ar nuginčyti; teismo nuosprendžio prejudicinės galios taisyklė galioja ir teismui (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010).

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu nustatyta, kad 2024 m. spalio 1 d. apie 14.50 val. E. Š. viešoje vietoje – prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje tyčia, įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: išbėgo į važiuojamąją kelio dalį, pribėgo prie A. C. priklausančio automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užšokęs ant variklio dangčio pradėjo šokinėti ant automobilio priekinio stiklo ir stogo, tokiu būdu apgadino A. C. priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos lapai 1-8). Taigi išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais ir šioje byloje iš naujo neįrodinėjami.

Dėl turtinės žalos dydžio

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

9. CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

10. A. C. civiliniu ieškiniu prašo priteisti nusikalstamos veikos padarymo metu patirtą turtinę žalą: 1) 4 209,25 eurų automobilio remonto išlaidų. Baudžiamojo proceso metu nustatyta, kad E. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu apgadino A. C. automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, 2024 m. spalio 1 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuota, kad sudaužytas automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis stiklas (stiklo šukes yra ant automobilio variklio dangčio ir salone), įlenktas automobilio stogas, įlenktos automobilio salono lubos, iškritęs lubų šviestuvas laikosi ant laidų (bylos lapai 1-8). A. C. teismui pateikė dokumentus - UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą ir kvitą, kurie patvirtina, kad A. C. už automobilio remontą sumokėjo 4 209,25 eurus (bylos lapai 15-16), taigi iš E. Š. A. C. priteistina 4 209,25 eurų už automobilio remonto išlaidas; 2) 5 000 eurų negautų pajamų laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 15 d., kuomet automobilis buvo remontuojamas ir dvi savaites po automobilio atsiėmimo. A. C. nurodo, kad jis dėl patirto streso negalėjo dirbti dvi savaites po automobilio remonto, tačiau A. C. nepateikė teismui UAB (duomenys neskelbtini) užfiksuoto darbo laiko, t. y. kiek laiko A. C. išdirbo 2024 m. spalio mėn. ar kitų duomenų, kurie pagrįstų A. C. argumentus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad A. C. pateikė teismui UAB (duomenys neskelbtini) mėnesio suvestinę už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d., kurioje nurodyta, kad A. C. uždirbo bruto pajamas – 3 417,30 eurų (bylos lapas 20) - įvertinus A. C. argumentus, kad jis nedirbo dvi savaites po automobilio remonto ir automobilio remonto metu, teismas turi pagrindo abejoti, kad tokio dydžio pajamos galėjo būti uždirbtos per tris dienas. Taigi nesant kitų duomenų, pagrindžiančių A. C. teiginius, kad po automobilio remonto jis nedirbo dvi savaites, prarastos pajamos už minėtas dvi savaites nepriteistinos. Teismas neturi abejonių, kad A. C. negalėjo dirbti laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 15 d., kadangi 2024 m. spalio 1 d. buvo apgadintas automobilis, o 2024 m. spalio 15 d. automobilis buvo sutvarkytas ir A. C. galėjo pradėti dirbti. Įvertinus tai, kad A. C. vykdo individualią veiklą ir jo gaunamos pajamos yra nepastovios, teismas pirmiausia nustato trijų paskutinių mėnesių iki nusikalstamos veikos padarymo gautų pajamų vidurkį: atsižvelgiant į tai, kad A. C. pateiktose UAB (duomenys neskelbtini) mėnesinėse suvestinėse nurodytos pajamos nėra galutinės, nuo minėtų pajamų turi būti atskaičiuoti mokesčiai, teismas, siekdamas kuo tiksliau apskaičiuoti A. C. prarastas pajamas, apskaičiuoja mokėtinus mokesčius. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) internetinio tinklapio (duomenys neskelbtini) pateikiamą informaciją: 1) (duomenys neskelbtini) nuo kiekvieno atlikto užsakymo sumos ima komisinį mokestį (Vilniuje – 25%), kuris nėra taikomas arbatpinigiams, bonusams, papildomiems oro uosto ar kitiems mokesčiams ((duomenys neskelbtini)). UAB (duomenys neskelbtini) mėnesinėje suvestinėje (duomenys neskelbtini) komisinį mokestį nurodo prie kitų galimų atsiskaitymų - (duomenys neskelbtini) mokestis“; 2) Nuo (duomenys neskelbtini) komisinio mokesčio yra mokamas atvirkštinis PVM mokestis (21%) tiesiogiai į VMI sąskaitą ((duomenys neskelbtini)). Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas reikia atskaityti faktiškai patirtas išlaidas, pagrįstas dokumentais (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 18 straipsnio 3 dalis) arba atskaityti 30% leidžiamų atskaitymų nuo uždirbtų individualios veiklos pajamų. Taikant 30% atskaitymą neprivaloma turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų (GPMĮ 18 straipsnio 12 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad A. C. nepateikė jo išlaidas pagrindžiančių dokumentų, o baudžiamojo proceso metu nurodė nežinantis, kiek mokesčių jis sumoka vykdydamas individualią veiklą, o vykdant individualią veiklą yra patiriamos išlaidos – kuro, automobilio remonto, draudimo ir t. t., apskaičiuodamas jo išlaidas teismas atskaitys 30%.

11. A. C. nuo gautų pajamų turi sumokėti gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM), pagal bendrąją taisyklę individualios veiklos pajamos yra apmokestinamos taikant 15% GPM tarifą (GPMĮ 6 straipsnio 1 dalis). A. C. laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. užsidirbo 1 456,40 eurų pajamų („bruto pajamos“ 3 445,30 eurų – (duomenys neskelbtini) mokestis“ 866,58 eurų –„atvirkštinis PVM“ 181,98 eurų (atvirkštinio PVM apskaičiavimas: 866,58 eurų – 21 %) + „kitos kompensacijos“ 24 eurų + „arbatpinigiai“ 34,50 eurų + „atšaukimo mokesčiai“ 21 eurų – „užsakymų mokesčiai“ 28,50 eurų – 30 % „išlaidų“ –15 % „GPM“), laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. – užsidirbo 2 605,16 eurų pajamų („bruto pajamos“ 5 993,10 eurų – (duomenys neskelbtini) mokestis“ 1 504,28 eurų –„atvirkštinis PVM“ 315,90 eurų (atvirkštinio PVM apskaičiavimas: 1 504,28 eurų – 21 %) + „kitos kompensacijos“ 168 eurų + „arbatpinigiai“ 45 eurų + „atšaukimo mokesčiai“ 24 eurų – „užsakymų mokesčiai“ 31,50 eurų – 30 % „išlaidų“ –15 % „GPM“), laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. – užsidirbo 2 773,30 eurų pajamų („bruto pajamos“ 5 438,90 eurų – (duomenys neskelbtini) mokestis“ 1 363,73 eurų –„atvirkštinis PVM“ 286,38 eurų (atvirkštinio PVM apskaičiavimas: 1 363,73 eurų – 21 %) + „kitos kompensacijos“ 175 eurų + „arbatpinigiai“ 33,50 eurų + „atšaukimo mokesčiai“ 16 eurų – „užsakymų mokesčiai“ 30 eurų – 30 % „išlaidų“ – 15 % „GPM“), taigi A. C. vidutiniškai per mėnesį uždirba 2 278,29 eurų (skaičiavimas: (2024 m. liepos mėn. pajamos 1 456,40 eurų + 2024 m. rugpjūčio mėn. pajamos 2 605,16 eurų + 2024 m. rugsėjo pajamos 2 773,30 eurų) ÷3). Teismas pakartoja, kad A. C. dėl automobilio remonto negalėjo naudotis automobiliu 15 dienų ir dėl to A. C. prarado 1 102,40 eurų pajamų (skaičiavimas: pajamų vidurkis 2 278,29 eurų ÷ 31 kalendorinės dienos * 15 kalendorinių dienų), taigi iš E. Š. A. C. naudai priteistina 1 102,40 eurų prarastų pajamų.

12. Apibendrinant išdėstytus argumentus A. C. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir A. C. naudai iš E. Š. priteistina 5 311,65 eurų turtinė žala.

Dėl neturtinės žalos dydžio

13. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

14. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

15. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo viešajai tvarkai (BK 284 straipsni), buvo apgadintas A. C. automobilis bei įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstruojama nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, vertina visas aplinkybes, susijusias su visais asmens išgyvenimais ir nepatogumais, tiesiogiai susijusiais su padarytu nusikaltimu.

16. Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenka tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014; 3K-3-217-690/2018). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Kaip minėta, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai, tarp kurių ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis.

17. A. C. neturtinė žala padaryta dėl jo turto apgadinimo, o E. Š. kaltė dėl padaryto nusikaltimo pasireiškė tyčiniais veiksmais. Nustatydamas A. C. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir E. Š. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos – E. Š. nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad A. C. patyrė nepatogumus dėl negalėjimo naudotis automobiliu, dėl paties įvykio patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, taigi A. C. civilinis ieškinys dėl E. Š. nusikalstamais veiksmais jam padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš E. Š. A. C. naudai 200 eurų neturtinės žalos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-268 straipsniais, 270, 279 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš E. Š. A. C. naudai priteisti 5 511,65 eurų žalos atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.