Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui T. I. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad NŽT, kaip kreditorius neprieštaravo žemės sklypo padalijimui, išdavė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, nustatyta tvarka projektą suderino, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu žemės sklypą pertvarkė į 4 sklypus. Taigi, visi atsakovo veiksmai parodo tai, kad atsakovas neprieštaravo žemės sklypo padalijimui ir jiems pritarė. Atsakovas žinojo, kad žemės sklypo padalijimo proceso užbaigimui reikalingas notaro patvirtintas susitarimas tarp bendraturčių dėl sklypų pertvarkymo, bet be teisinio pagrindo nepritarė sandorio sudarymui. Atsakovas nenurodė teisinių motyvų, kaip sudaryta sutartis pažeis jo, kaip kreditoriaus, teises. Nepagrįstas kreditoriaus atsisakymas suvaržo skolininko daiktinę teisę laisvai disponuoti savo turtu.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad įsiskolinimo suma yra nedidelė ir 2023-01-24 sudaro tik 9 747,44 Eur. Atsakovė siekia atsiskaityti su kreditoriumi ir sumokėti skolą, bet kreditorius nepaisant įsigaliojusių teismo sprendimų nepagrįstai skaičiuoja delspinigius, nors jie buvo ir sumažinti pagal teismo sprendimą. Paaiškina, kad atsakovė 2022 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu NŽT prašydama taikyti senaties normą delspinigiams ir palūkanoms mokėti. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2022-09-02 sprendimą c. b. Nr. e2-13709-820/2022, ieškinį tenkino iš dalies: sumažino mokėtinus delspinigius iki 534,60 Eur bei mokėtinas palūkanas iki 758,90 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2022-12-27 nutartimi c. b. Nr. e2A-2727- 967/2022, sumažino mokėtinus delspinigius iki 653,75 Eur bei mokėtinas palūkanas iki 758,90 Eur už laikotarpį iki 2022-01-15. Po Vilniaus apygardos teismo sprendimo įsigaliojimo, norėdama atsiskaityti už žemę 2023-01-23 kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių prašydama paskaičiuoti galutinę sumą už perkamą žemę, nes teismas palūkanas ir delspinigius sumažino už laikotarpį iki 2022-01-15, bet dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo, kuris vyko beveik metus, susikaupė atitinkama delspinigių ir palūkanų suma. NŽT paskaičiavo galutinę sumą 2023-01-31 dienai ir nurodė, kad mokėtina suma sudaro 10 325,69 Eur (delspinigiai 2 008,13 Eur, palūkanos 728,42 Eur). Taigi, delspinigių suma už vienerius metus sudarė 1 54,38 Eur (2 008,13 - 653,75 = 1 354,38 Eur). Vilniaus apygardos teismas 2022-12-27 nutartimi sumažino mokėtinus delspinigius iki 653,75 Eur už 10 m. laikotarpį, o šioje situacijoje atsakovė delspinigius paskaičiavo už metus 1 354,38 Eur, kas dvigubai daugiau nei už 10 metų laikotarpį.

Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad NŽT patikėjimo teise valdo visą valstybinę žemę, išskyrus žemę, perduotą kitiems patikėjimo teisės subjektams. Vadovaujantis NŽT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2001-06-14 įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ 1 punktu, NŽT yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse. NŽT kompetencijai priskirtos funkcijos išdėstytos Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčas kilo iš valstybinės žemės pirkimo-pardavimo teisinių santykių, kuriems būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

Taigi, ir teisės aktų nuostatos, reglamentuojančius atsiskaitymo pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis tvarką laikytinos imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, o valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių šalys negali nukrypti nuo teisės aktuose nustatytos įsiskolinimų valstybei mokėjimo tvarkos.

Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja už valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. P(I) 49/2010-25 nurodytą žemės sklypą nurodytų mokėjimų 2014-2022 metų laikotarpyje nevykdė ir dėl to buvo tinkamai informuota NŽT ir Vilniaus miesto skyriaus raštais 2014-07-10 Nr. 49SFN-(14.49.105)-676, 2014-07-11 Nr.49SFN-(14.49.104)-695, 2016-07-11 Nr. 1SD-2789-(4.85.), 2016-09-02 Nr. 1SD-4753-(4.85.), 2018-06-27 Nr. 1SD-2175-(4.85.), 2018-08-07 Nr. 1SD-2996-(4.85.), 2019-05-28 Nr. 1SD-1809-(4.85.), 2020-05-29 Nr. 1SD-1547-(4.85.), 2020-07-21 Nr. 1SD-2252-94.85.), 2021-05-31 Nr. 1SD-1226-(4.85.), 2021-07-27 Nr. 1SD-1751-(4.85.) išsiųstais registruotais laiškais.

Be to, pareiškėja 2010-10-12 pasirašė pasižadėjimą Nr. 1360, pakartotinai patvirtindama savo įsipareigojimą mokėti įmokas už perkamą Žemės sklypą Sutartyje nustatyta tvarka, taip pat mokėti palūkanas nuo priklausančio mokėti įsiskolinimo likučio, bei patvirtino, kad jai yra žinoma, kad laiku nesumokėjus pasižadėjime nurodytos sumos ir palūkanų, bus skaičiuojama 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną bei visa nemokėta suma bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjai ir trečiajam asmeniui T. I. nuosavybės teise valdant Žemės sklypą ir jį pertvarkant padalijimo būdu į 4 žemės sklypus, kyla pagrįsta abejonė ar pareiškėja veikia sąžiningai. Mat iš to seka pagrįsta abejonė, kad davus sutikimą, pareiškėja ne tik nesumokės reikalaujamą grąžinti skolą, bet ir parduos projektinius žemės sklypus, taip netekdama nuosavybės teisių į žemės sklypą (-us) bei skolos apmokėjimą perduodant kitiems asmenims.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. I. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023-01-23 sprendimo Nr. 49SD-432-(14.49.136 E.), kuriuo buvo atsisakyta išduoti sutikimą notariniam sandoriui pertvarkyti Žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022-11-24 prašymą.

Byloje nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui T. I. ir pareiškėjai.

NŽT ir pareiškėja 2010-10-12 sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pareiškėja nusipirko 1 600 kv. m ploto Žemės sklypo dalį.

Pareiškėja 2014 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama sumažinti delspinigių sumą iki 644,12 Lt pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2010-10-12 sutartį P(I) 49/2010-24 bei sumažinti delspinigių sumą iki 673,80 Lt pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2010-10-12 sutartį P(I) 49/2010-25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-04 sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismą dėl delspinigių sumažinimo pagal Sutartį delspinigius sumažino už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2014-07-10 (Vilniaus apygardos teismo 2017-03-16 sprendimas civ. b. Nr. e2A-1704-232/2015).

NŽT 2021-05-31 raštu Nr. 1SD-1226-(4.85.) „Dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties (-čių) vykdymo“, 2021-07-27 raštu Nr. 1SD-1751-(4.85.) „Dėl pakartotinio prašymo vykdyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį (-is)“ informavo pareiškėją apie įsiskolinimo pagal Sutartį sumą ir prašė pareiškėjos sumokėti susidariusį įsiskolinimą per vieną mėnesį nuo šio pranešimo gavimo dienos.

Pareiškėja 2022-02-07 kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu dėl atsiskaitymo pirma laiko pagal pirkimo pardavimo sutartį.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022-03-04 raštu Nr. 49SD-2643-(14.49.136 E.) ,,Dėl galutinio atsiskaitymo mokėtinos sumos paskaičiavimo už išsimokėtinai pirktą žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją, kad pagal žemės pirkimo pardavimo Sutartį įsiskolinimo likutis 2022-03-07 dienai sudaro 16 596,31 Eur. Šią sumą sudaro: nesumokėtos įmokos už žemę – 7 589,14 Eur; nesumokėtos palūkanos -1 547,70 Eur ir delspinigiai – 7 459,47 Eur.

Pareiškėja 2022 metais kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu NŽT, prašydama taikyti senaties normą delspinigiams ir palūkanoms mokėti.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2022-06-21 priėmė sprendimą Nr. 49SK-1416-(14.49.109 E.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, kuriuo pertvarkė žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo būdu į 4 žemės sklypus, kurių projektinis Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Patvirtino žemės sklypo, nurodyto šio sprendimo 1 punkte, nustatytus kadastro duomenis pagal UAB "Geo group" matininko R. Č. parengtas elektronines žemės sklypo kadastro duomenų bylas, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. Pasiūlė notaro patvirtinta sutartimi nustatyti suprojektuotus servitutus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-09-02 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. E2-13709-820/2022, kuriuo B. M. ieškinį tenkino iš dalies: sumažino mokėtinus delspinigius iki 534,60 Eur bei mokėtinas palūkanas iki 758,90 Eur.

NŽT Vilniaus miesto skyrius gavo pareiškėjos 2022-11-24 prašymą dėl sutikimo išdavimo notariniam sandoriui sudaryti pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022-06-21 sprendimą Nr. 49SK-1416-(14.49.109 E.), kadangi Žemės sklypas yra padalijamas su kitu žemės sklypo bendrasavininkiu.

Vilniaus apygardos teismas 2022-12-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2727-967/2022, sumažino mokėtinus delspinigius iki 653,75 Eur bei mokėtinas palūkanas iki 758,90 Eur.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2023-01-23 raštu Nr. 49SD-432-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad atsisako išduoti sutikimą. Kadangi Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sąlygos nevykdomos (įmokos už valstybinę žemę nemokamos). Nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius atsisako išduot sutikimą, kol nebus sumokėtos įmokos už įsiskolinimą.

Pareiškėja nesutinka su ginčijamu sprendimu, teigia, kad atsakovė žinojo, jog žemės sklypo padalijimo proceso užbaigimui reikalingas notaro patvirtintas susitarimas tarp bendraturčių dėl sklypų pertvarkymo, bet be teisinio pagrindo nepritarė sandorio sudarymui. Atsakovė nenurodė teisinių motyvų, kaip sudaryta sutartis pažeis jos, kaip kreditoriaus teises. Nepagrįstas kreditoriaus atsisakymas suvaržo skolininko daiktinę teisę laisvai disponuoti savo turtu.

Atsakovė nurodo, kad sutikimas negali būti išduotas, kol pareiškėja nesumokės įmokos už įsiskolinimą.

Valstybinė žemė – tai ypatingas civilinių teisinių santykių objektas, tai bendras visos visuomenės gėris, kurio apsauga yra užtikrinta įstatymais. Žemės teisiniams santykiams reglamentuoti Lietuvos Respublikoje yra skirtas specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK), šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

Asmenims, pageidaujantiems įsigyti kitos paskirties valstybinę žemę, valstybinės žemės sklypai parduodami laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau ‒ Taisyklės) nuostatų, kuriose numatyta, kad kai žemės sklypai perkami išsimokėtinai, pirkėjas ne mažiau kaip 20 procentų nustatytosios žemės kainos turi sumokėti iš karto, o likusią sumą – valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytais terminais. Pirkėjas už įsiskolinimo likutį moka 5 proc. metinių palūkanų ir metinės įmokos turi būti sumokamos atitinkamai ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 d. Nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsiskaitymo už išsimokėtinai įsigytus žemės sklypus terminų sąlygos, kontrolė ir sankcijos už jų nevykdymą yra numatytos valstybinės žemės pirkimo– pardavimo sutartyse.

Taisyklių 2.11 papunktyje reglamentuota, kad valstybinės žemės pardavėjai ir nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo – pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų – reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai, prašo priteisti visą pradelstą mokėti įsiskolinimą už įgytą valstybinės žemės sklypo dalį, mokėtinas palūkanas ir delspinigius. Taisyklių 7 punkte nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja metines įmokas ir palūkanas už įsiskolinimo likutį sumokėti ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos. Jeigu pirkėjas praleidžia mokėjimo terminą, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo likučio sumos: metinės įmokos ir palūkanų.

CK 6.1 straipsnyje nustatyta, kad prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. To paties įstatymo 6.2 straipsnyje yra nurodyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, o 6.4 straipsnyje nustatyta, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu.

Kaip nustatyta, pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo T. I. nuosavybės teise valdo Žemės sklypas. Pareiškėja valdo 2135/3200 žemės sklypo dalį, o trečiasis asmuo T. I. 1065/3200 žemės sklypo dalį. Pareiškėja 2010-10-12 sudarė valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 6 punkte buvo nurodytos sąlygos, kuriomis pareiškėja įsipareigoja nurodytais terminais mokėti įmokas už žemės sklypą. Su šiomis sąlygomis pareiškėjas sutiko, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja per visą Sutarties vykdymo laikotarpį, neįskaitant pradinio įnašo, atliko tik vieną mokėjimą, t. y. 2022-02-07 pagal Vilniaus apygardos teismo 2017-03-16 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1704-232/2015 sumokėjo 195,15 Eur sumą. Pareiškėja žinojo apie jai privalomas mokėti Žemės sklypo Sutartyje nurodytas sumas, tačiau eilę metų įsipareigojimo nevykdė, kreipėsi į teismus dėl delspinigių ir palūkanų sumažinimo, kas teismo įsitikinimu, leidžia teigti, kad pareiškėja suprato Sutarties vykdymo sąlygas.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja už Sutartyje nurodytą žemės sklypą nurodytų mokėjimų 2014-2022 metų laikotarpyje nevykdė ir dėl to buvo tinkamai informuota NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštais 2014-07-10 Nr. 49SFN-(14.49.105)-676, 2014-07-11 Nr.49SFN-(14.49.104)-695, 2016-07-11 Nr. 1SD-2789-(4.85.), 2016-09-02 Nr. 1SD-4753-(4.85.), 2018-06-27 Nr. 1SD-2175-(4.85.), 2018-08-07 Nr. 1SD-2996-(4.85.), 2019-05-28 Nr. 1SD-1809-(4.85.), 2020-05-29 Nr. 1SD-1547-(4.85.), 2020-07-21 Nr. 1SD-2252-94.85.), 2021-05-31 Nr. 1SD-1226-(4.85.), 2021-07-27 Nr. 1SD-1751-(4.85.) išsiųstais registruotais laiškais.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja 2010-10-12 pasirašė pasižadėjimą Nr. 1360, pakartotinai patvirtindama savo įsipareigojimą mokėti įmokas už perkamą Žemės sklypą Sutartyje nustatyta tvarka, taip pat mokėti palūkanas nuo priklausančio mokėti įsiskolinimo likučio, bei patvirtino, kad jai yra žinoma, kad laiku nesumokėjus pasižadėjime nurodytos sumos ir palūkanų, bus skaičiuojama 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną bei visa nemokėta suma bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad pareiškėjai ir trečiajam asmeniui T. I. nuosavybės teise valdant Žemės sklypą ir jį pertvarkant padalijimo būdu į 4 žemės sklypus, kyla pagrįsta abejonė ar pareiškėja veikia sąžiningai, mat iš to seka pagrįsta abejonė, kad davus sutikimą, pareiškėja ne tik, kad nesumokės reikalaujamą grąžinti skolą, bet ir parduos projektinius žemės sklypus, taip netekdama nuosavybės teisių į žemės sklypą (-us) bei skolos apmokėjimą perduodant kitiems asmenims.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, išaiškino, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (ginčo metu galiojantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis) iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. k. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Nagrinėjamu atveju, iš ginčijamo akto turinio matyti, kad jame aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kodėl nėra tenkintinas pareiškėjos prašymas notariškai patvirtinti Žemės sklypo padalijimo, t. y. dėl įsiskolinimų už Žemės sklypo nesumokėjimo. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas individualūs administraciniai aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo. Pažymi ir tai, kad formalus (nežymus) pažeidimas, t. y apskundimo tvarkos nenurodymas pats savaime nepaneigia administravimo procedūros teisėtumo, kol neįrodyta, kad toks pažeidimas lėmė individualių administracinių aktų nepagrįstumą ir neteisėtumą. Pažymėtina ir tai, kad formalus (nežymus) pažeidimas pats savaime nepaneigia administravimo procedūros teisėtumo, kol neįrodyta, kad toks pažeidimas lėmė individualių administracinių aktų nepagrįstumą ir neteisėtumą.

Nors ginčijamame sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, nagrinėjamu atveju matyti, jog sprendime paminėtos aplinkybės nesutrukdė pareiškėjai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui. Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį matyti, kad jame yra nurodytas pareiškėjos prašymo netenkinimo motyvas, kurį pareiškėja suprato ir su skundu kreipėsi į teismą.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, Sutartyje aptartas sąlygas, kurios pagrindu pareiškėja nusipirko 1 600 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, aukščiau išdėstytus teismų sprendimus, daro išvadą, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti sutikimą notariškai atidalinti sklypus, iki pareiškėja nesumokės įmokos už įsiskolinimą. Ginčijamas sprendimas atitinka keliamus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, todėl darytina išvada, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti.

Teismui pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos išvestinį reikalavimą įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022-11-24 prašymą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos B. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.