Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-383-718/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-04-12Klaipėdos apylinkės teismas
  2. T-333-718/2023Nutartis · 2023-06-29Klaipėdos apylinkės teismas
  3. T-88-972/2024Nutartis · 2024-03-04Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-12
Bylos Nr.
1-383-718/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36979-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-383-718/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36979-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.2.4.4.2; 1.2.26.2; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2; 2.4.1.3. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui,kaltinamiesiems D. K.,D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" montuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą;

D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" plastikinių langų montuotoju,teistas:

1) 2012 m. spalio 31 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 7 mėnesiams;

2) 2014 m. balandžio 9 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2018 m. birželio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 254 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme, 2018-09-11 bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji D. K. ir D. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, pažeidė viešąją tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų: 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 03.30 val., viešoje vietoje, bare “(duomenys neskelbtini)”, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia iš chuliganiškų paskatų, matant pašaliniams asmenims, D. K. sudavė kumščiu vieną kartą A. K. į veido sritį, ko pasekoje nukentėjusysis nugriuvo, po to, asmenims išėjus iš baro į lauką, D. K. susistumdė su A. K., ir jiems nugriuvus ant žemės, D. K. kumščiu sudavė nenustatytą kiekį smūgių A. K. į įvairias kūno vietas, o tuo tarpu D. K., priėjęs prie nugriuvusio A. K., nenustatytą kiekį smūgių spyrė A. K. į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarydami jam daugybines poodines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje dešinėje pusėje, abiejų ausų srityse, dešinės akies viršutinio voko srityje, kaklo abiejuose pusėse, nugaroje, krūtinėje, abiejuose rankose, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimus kaklo kairėje, kairio peties srityje, nugaroje, kairėje kojoje, kairės plaštakos IV piršto vidurinės falangos išnirimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip įžūliu elgesiu nesunkiai sutrikdydami A. K. sveikatą, D. K. ir D. K. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų kaltę pripažino. Parodė, kad D. K. yra pažįstamas, į barą „(duomenys neskelbtini) “ abu atėjo neblaivūs, bare išgėrė. D. K. sukonfliktavo su nukentėjusiuoju. Nukentėjusiojo nepažinojo, matė pirmą kartą. Neprisimena, ar nukentėjusysis buvo su kompanija. Prisimenu, kad po to išėjo į lauką, prasivardžiavo ir susistumdė. Neatsimena visko, nes buvo išgėręs. Nepamena, kas pradėjo smūgiuoti, baigėsi tuo, kad atvažiavo policija. Jį pareigūnai išsivežė, o draugas D. K. pabėgo. Jis pats sužalotas nebuvo. Nematė, ar buvo A. K. sužalotas. Pripažįsta trenkęs kumščiu nukentėjusiajam į veidą, nukentėjusysis laikė jį smaugdamas. D. K. muštynėse dalyvavo, kokius smūgius sudavė, nematė. Taip išeina, kad dviese vienam sudavė smūgius. Nežino, kas pradėjo konfliktą baro viduje, nematė. Kaltę pagal kaltinimą pripažįstu. Žalą valstybinei ligonių kasai atlygino abu per pusę. Su nukentėjusiuoju susitarė, kad sumokės visa sumą iki gegužės mėn. 10 d., sumokėjo 400 eurų, liko 600 Eurų. Dabar pinigų neturi sumokėti nukentėjusiajam. Mėnesio gale gaus atlyginimą ir sumokės savo dalį. Uždirba įvairiai, priklausomai kiek yra darbo. Gyvena su mama, butas yra mamos. Su nukentėjusiuoju buvo susitikę, atsiprašė jo, jis atleido. Sutinka, kad nukentėjusysis buvo sužalotas. Jie su D. nebuvo visą laiką kartu bare. Apsaugos darbuotojas išvarė juos iš baro dėl muštynių. Jis nematė, kas pradėjo muštynes, sėdėjo toliau, kitoje pusėje, tik išgirdo, kad mušasi, atsisukęs pamatė muštynes- mušėsi D. su nukentėjusiuoju. Apsaugos darbuotojas išvarė iš baro D. su nukentėjusiuoju, o jis pats išėjo. Su nukentėjusiuoju susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo. Prašo nutraukti bylą susitaikius su nukentėjusiuoju, įsipareigoja atlyginti žalą nukentėjusiajam ir nebedaryti naujų nusikaltimų. Policijoje ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų kaltę pripažino. Parodė, kad tą vakarą u D. nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini) “, išgėrė ir jis sukonfliktavo su nukentėjusiuoju. Buvo išgėręs, nelabai atsimena, seniai buvo įvykis. Per apklausą policijoje atsiminė geriau. Nepamenu tiksliai, lyg šoko su K. drauge, gal jis kažką pasakė. Prisipažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam. Nematė, kad būtų K. sužalotas, jis pats sužalotas nebuvo. Pamatę atvažiuojant policiją abu pabėgo. Pripažįsta, kad spardė nukentėjusįjį. Atlygino valstybinei ligonių kasai civilinį ieškinį abu su D. K. per pusę. Nukentėjusiajam atlygins žalą. Šiuo metu yra sušlubavusi sveikata, nedirba, gydosi, tyrimus daro, daug pinigų tam išleido, reikia išvažiuoti į Vokietiją padirbėti. Per pusę su D. sumokės iki gegužės 10 d.likusią žalą nukentėjusiajam. Su nukentėjusiuoju buvo susitikę, atsiprašė jo, dalį žalos atlygino, pasirašė susitarimą. Ankstesni teistumai yra, nes vaikystėje ne su ta kompanija buvo susidėjęs. Savo elgesį vertina labai blogai, pergyvena, gėria raminamuosius. Po įvykio nebevartoja alkoholio. Policijoje apklaustas geriau atsiminė kaip viskas buvo.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Nukentėjusysis A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-09-25, apie 01.00 val., jis su savo žmona A. K. ir šeimos drauge N. B., nuėjo į naktinį klubą “(duomenys neskelbtini)”, esantį (duomenys neskelbtini). Būdami bare leido laisvalaikį, vartojo alkoholinius gėrimus. Sėdint prie stalo prie jų priėjo jam nepažįstami vyriškiai, kurie pradėjo konfliktą, kurio metu jam į galvą buvo suduotas smūgis, kas iš vyriškių sudavė, jis nematė. Apsaugos darbuotojai juos iš baro išprašė į lauką. Lauke prie baro prie jo priėjo tie patys vyriškiai ir pradėjo jį mušti. Kas vyko toliau, jis nepamena, nes atsipeikėjo tik gydymo įstaigoje. Policiją į įvykio vietą prie baro iškvietė jo žmona A.. Jį sumušusių vyriškių atpažinti negalės, nes neįsidėmėjo, buvo neblaivus. Gydymo įstaigoje nustatyta diagnozė: kairės plaštakos IV piršto vidurinės falangos išnirimas, kūno sumušimas. Dėl sumušimo patyrė fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju (t.1, b.l. 2).

Papildomai apklaustas A. K. parodė, kad įtariamieji D. K. ir D. K. jo atsiprašė, iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą moralinę žalą, dėl visiško žalos atlyginimo susitarė, jog ją atlygins per du mėnesius nuo susitarimo pasirašymo dienos, todėl civilinio ieškinio byloje jis neteiks. Visa tai įvertinęs, jis jiems atleidžia, pretenzijų jiems neturi ir jie susitaikė. Prie protokolo prideda susitarimą, patvirtintą jo ir įtariamųjų parašais,1 lapą (t.1, b.l. 47-50).

2023-03-10 surašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kurį pasirašė nukentėjusysis A. K. ir įtariamieji D. K. ir D. K.. Iš jo matyti, kad susitarimo pasirašymo metu įtariamieji D. K. ir D. K. atlygino nukentėjusysiajam A. K. dalį moralinės žalos, t.y. 400Eur, likusią dalį, t.y. 600 Eur susitaria atlyginti per du mėnesius nuo susitarimo pasirašymo dienos (t.1, b.l. 50).

Liudytoja A. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022-09-25 apie 01.00 val. kartu su vyru A. K. ir drauge N. B. atvyko į barą ,,(duomenys neskelbtini)”, esantį (duomenys neskelbtini). Būdami bare vartojo alkoholį, linksminosi, šoko. Jos vyras A. K., būdamas bare, susipažino su Indijos piliečiu, kurį vėliau atsivedė prie stalo, tada jie sėdėjo keturiese. Apie 03.30 val., sėdint bare prie stalo, pastebėjo, kaip vyriškis, apie 35 metų amžiaus, apie 185 cm. ūgio, vidutinio sudėjimo, vilkintis juodos spalvos odinę striuke, ant kurio kaklo matėsi tatuiruotė, trenkė kumščiu jos vyrui A. K. į veidą, vėliau prasidėjo grumtynės. Apsaugos darbuotojai juos išvedė lauk, taip pat išvedė ir ją, nes ji gynė vyrą. Vienas iš apsaugos darbuotojų, apie 40 metų amžiaus, žemesnio ūgio, šviesių trumpų plaukų, kito apsaugos darbuotojo ji neatsimena. Atsiėmusi striukes ji pastebėjo, kad baro prieigose, lauke vėl vyksta muštynės, tuo metu jos vyrą mušė anksčiau minėtas vyriškis su tatuiruote ant kaklo, ir kitas vyriškis, kuris vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jos su drauge bandė juos išskirti. Ji bandė atskirti vyrą nuo muštynių, o jos draugė N. B. bandė šnekėti su vyriškiu, kuris turėjo tatuiruotę, ir jį nusivedė toliau nuo muštynių, bandė nuraminti, o tuo metu jos vyras mušėsi su kitu vyriškiu. Jos draugei nepavykus vyriškio su tatuiruotėmis nuraminti, jis vėl grįžo į muštynes ir toliau mušėsi, kojomis spardė vyrą. Kiek sykių jam įspyrė nežino, didelį kiekį. Toliau tęsiantis muštynėms ji apie tai pranešė policijai, o draugė iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykus policijos pareigūnams mušeikos pradėjo bėgti link trečiosios poliklinikos ir pareigūnas juos nusivijo. Vėliau policijos pareigūnas parsivedė vieną iš mušeikų, kurį atpažino, ir minėtą asmenį pasisodino į policijos automobilį. Kitą asmenį, kuris buvo su tatuiruote ant kaklo, atpažintų iš tatuiruočių. Po įvykio su vyru A. K. išvyko į ligoninę apžiūrai. Policijos pareigūnų sulaikytas vyriškis apie 30 - 35 metų amžiaus, šviesių trumpų plaukų, vilkintis žydrai mėlynos spalvos striuke, vidutinio sudėjimo, minėtą vyriškį atpažintų (t.1, b.l. 65-68).

Papildomai apklausta A. K. parodė, kad po to, kai vyrui nepažįstamas vyriškis bare trenkė kumščiu į veido sritį, vyras iš baro išėjo pirmas. Už kelių minučių į lauką išėjo ji ir pamatė, kad jos vyras guli ant žemės ir grumiasi su kitu vaikinu, kuris vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Matė, kaip grumiantis nepažįstamas vyriškis jos vyrui ne vieną kartą kumščiu smūgiavo į įvairias kūno vietas, daugiausiai į galvos ir veido sritį. Tiksliai negali nurodyti kiek smūgių buvo suduota, nes buvo išsigandusi ir bandė vyriškį nuo vyro išskirti. Vyras gulėjo užsidengęs rankomis veidą ir bandė apsiginti. Kaip minėjo pirmoje apklausoje, bandant jai juos išskirti, prie jų priėjo vyriškis su tatuiruote, kuris bare trenkė vyrui į veidą, ir pradėjo spardyti gulintį jos vyrą. Spardė į įvairias kūno vietas, spyrė daug kartų, tikrai ne mažiau dešimt kartų įspyrė. Matydama, kad nepavyks išskirti ir apraminti vyriškių, ji iškvietė policiją. Kai vyriškiai pamatė, kad su švyturėliais atvažiuoja policija, atsitraukė nuo vyro ir pradėjo bėgti. Vienas iš jų, kuris grūmėsi ant žemės su jos vyru, buvo sulaikytas, kitas, kuris spardė–pabėgo. Vaikiną su tatuiruote galėtų atpažinti. Lauke buvo baro klientų, bet niekas į muštynes nesikišo ir nebandė sutramdyti vyriškių. Kodėl jos vyras buvo sumuštas, nurodyti negali, nes nežino. Ar jos vyras bare konfliktavo su vyriškiais, ji nežino, to nematė ir negirdėjo (t.1, b.l. 69-72).

Liudytoja N. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022-09-25 apie 01 val., nakties su draugais A. K. ir jos vyru A. K. atvyko į barą “(duomenys neskelbtini)” pasišokti. Buvo visi pavartoję alkoholio. Bare prie stalo sėdėjo trise, vartojo alkoholį, po kiek laiko prie stalelio prisėdo jai nepažįstamas vyriškis, kuris su A., kiek girdėjo, bendravo angliškai. Tarpusavyje kalbantis su A., staiga atsisuko į A. pusę ir pamatė, kaip nepažįstamas vaikinas, priėjęs prie stalo, trenkė A. į veido sritį, po ko jis nukrito nuo kėdės ant žemės. Viskas įvyko staiga, tuoj prie jų priėjo apsaugos darbuotojas, kuris liepė jiems išeiti iš baro. Kur tuo metu buvo vaikinas, trenkęs A., ji nematė. Iš baro pirmas išėjo A., paskui A., o po kiek laiko, neskubėdama, apsirengusi striukę, išėjo ji. Išėjusi į lauką pamatė, kaip ant žemės A. grumiasi su kitu jai nepažįstamu vaikinu, o vaikinas, kuris trenkė bare A. į veidą, kojomis spardo A. į įvairias kūno vietas. Tada ji pribėgo prie A. ir į šoną stūmė jį spardžiusį vaikiną, bandydama jį nuraminti ir apsaugoti A., o A. bandė atitraukti kitą vaikiną, kuris grūmėsi su A. ant žemės. Suėmusi vaikiną rankomis ir jį laikydama atokiau nuo A. prašė jo ramintis ir liautis spardžius A.. Jiems bekalbant, vaikinukas apsisuko ir, pribėgęs prie gulinčio A., vėl pradėjo jį spardyti. Matant, kad muštynės nesiliaus ir nepavykus išskirti vaikinų, A. paskambino policijai. Policija atvyko labai greitai ir vaikinai, pamatę švyturėlius, atsitraukė nuo A. ir pradėjo bėgti. Ji iškvietė greitąją pagalbą. Atvykus pareigūnams, A. nurodė, kur nubėgo vaikinai ir vieną iš vaikinų, kuris ant žemės grūmėsi su A., pareigūnai sulaikė. Kiek prisimena, vaikinas buvo nedidelio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, buvo apsirengęs žydrą striukę, tamsiomis kelnėmis, jo požymių daugiau neatsimena. Kitas vaikinas, kuris trenkė bare A. į veidą ir kuris lauke jį spardė, buvo aukštesnis, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų tamsių plaukų, ant kaklo tatuiruotė, vilkėjo odinę tamsią striukę. Vaikinus atpažintų. Dėl ko įvyko muštynės, pasakyti negali, viskas įvyko staiga ir dėl kokios priežasties A. buvo sumuštas, nežino, bare jokio konflikto nebuvo. Prisimena, kad vaikinai, kurie dalyvavo muštynėse, sėdėjo bare už jų stalelio. Ar jie sėdėjo dviese ar buvo daugiau asmenų, ji neatkreipė dėmesio (t1, b.l. 75-78).

Liudytojas E. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Klaipėdos policijos komisariate reagavimo skyriuje tyrėju. 2022-09-25 apie 03.48 val. patruliuojant nustatytu maršrutu kartu su vyr. patruliu M. K., iš operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie baro “(duomenys neskelbtini)” mušasi apie 10 asmenų, vienas guli. Atvykus nurodytu adresu lauke prie baro stovėjo nemažai pašalinių asmenų, o kiek toliau nuo baro ant žemės gulėjo vyriškis. Prie automobilio iš karto pribėgo išsigandusi moteris, kuri nurodė, kad sumušė jos vyrą (parodė į gulintį vyriškį ant žemės), ir parodė į kurią pusę nubėgo jį sumušę vaikinai. Jo kolega išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti į tą pusę, kur nubėgo vaikinai, o jis važiavo su automobiliu jų ieškoti. Kiek apvažiavus už pastato, per raciją kolega pranešė, kad sulaikė vieną iš bėgusių vaikinų. Jis privažiavo prie jų. Kiek prisimena, vaikinas, kuris buvo sulaikytas, aiškino, kad jis nieko nemušė, bėgo nuo pareigūnų iš panikos. Nustatyta, kad tai D. K.. Jis nurodė, kad su juo buvusio vaikino vardas taip pat D., daugiau jo duomenų nežino. Vaikinas buvo patalpintas į automobilio laikino sulaikymo kamerą ir jie atvažiavo prie sumušto vyriškio. Jis tebegulėjo ant žemės, nieko nekalbėjo. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri atvyko labai greitai ir vyriškį išsivežė į ligoninę. Toliau nuo jų stovėjo baro klientai, kurie stebėjo muštynes, bet priėjus prie jų, duomenis jie pateikti atsisakė. Jie toliau aiškinosi aplinkybes ir bendravo su nukentėjusiojo žmona A. K. ir jos drauge N. B.. Kiek prisimena, A. K. išsigandusi pasakojo, kad kartu su vyru bei drauge buvo bare “"(duomenys neskelbtini)”. Bare buvo ir sulaikytas asmuo su dar kitu vaikinu. Visi bare vartojo alkoholinius gėrimus, šoko, tačiau vėliau, jiems išėjus į lauką, vaikinai, dėl nepaaiškinamų priežasčių, puolė mušti jos vyrą A.. Ji bandė juos skirti. Iš lauke stovėjusių asmenų, kurie stebėjo muštynes, niekas nebandė jai padėti ir sutramdyti vaikinų (t.1, b.l. 81-84).

Liudytojas J. A., apklaustas ikitesiminio tyrimo metu, parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju naktiniame bare “(duomenys neskelbtini)”, esančiame (duomenys neskelbtini). Baras dirba nuo 21.00 val. iki 06.00val. Baro patalpose vaizdo stebėjimo kamera yra, bet ji fiksuoja tik tiesioginį vaizdą, vaizdas neįrašomas. Baro teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. 2022-09-25 buvo jo darbo diena. Bare buvo nemažai lankytojų. Būnant baro koridoriuje, laiko tiksliai nurodyti negali, išgirdo didelį triukšmą, kėdžių bildesį, šūkavimus, stiklų dūžius ir iš karto atbėgo pasižiūrėti kas vyksta. Pamatė moterį, kuri prie staliuko stovėdama rankose laikė stiklinę, šaukė, rėkė. Netoliese prie stalelio, stovėjo būrelis žmonių, kurie tarpusavyje kažką aiškinosi, konfliktavo. Iš karto jis pribėgo prie moters, iš jos rankų paėmė stiklinę, kad ja ko nors nesužalotų ar nesudaužytų, ir bandė moterį išnešti iš baro, kad ji nedarytų dar didesnio konflikto. Moteris buvo neblaivi ir labai agresyviai nusiteikusi. Vedant ją iš baro patalpų, ji draskėsi, bandė paimti baro kėdę ir ją mesti, bet jis kėdę iš rankų jai ištraukė ir moterį nunešė prie rūbinės. Neužilgo prie rūbinės atėjo du vaikinai, kurie, kaip suprato, dalyvavo konflikte. Jie apsirengė ir išėjo, taip pat atėjo moters, kurią išnešė iš baro, vyras su dar viena moterimi, kuri buvo kartu su jais. Agresyvi moteris apsiramino, kartu su vyriškiu apsirengė ir išėjo iš baro, o jis su jų drauge, už kokių 5-10 min., kartu išėjo į lauką. Lauke, netoliese nuo baro, pamatė ir girdėjo, kaip visi keturi dalyvavę konflikte asmenys, kurie neseniai išėjo iš baro, kažką aiškinosi, konfliktavo. Moteris nuėjo prie jų. Bekonfliktuodami jie paėjo dar toliau nuo baro į gatvės pusę ir toliau kažką aiškinosi. Į jų konfliktą jis nesikišo, liko stovėti prie baro. Lauke dar buvo keletas baro klientų, kurie bandė apraminti konfliktuojančius asmenis. Pamatęs, kad konflikto dalyviai pradeda tarpusavyje stumdytis, muštis, iškvietė policiją. Pamatę atvykstančius pareigūnus, muštynėse dalyvavę du vaikinai pradėjo bėgti. Atvykusiems pareigūnams nurodė, kur nubėgo vaikinai, vienas iš jų, dalyvavęs konflikte, buvo sulaikytas. Kadangi jis stovėjo arčiau baro įėjimo, o vaikinai mušėsi gerokai toliau nuo baro, nematė ir negali nurodyti kokius veiksmus konkrečiai atliko kiekvienas vaikinas. Vaikinas, kuris buvo nesulaikytas, buvo apie 180 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apie 24-25 metų amžiaus, tamsios spalvos trumpai kirptais plaukais, su barzdele ir ūsiukais, su tatuiruote ant kaklo. Vaikiną atpažintų. Po įvykio baro klientai, kurių jokių duomenų nežino, nurodė, kad antras vaikinas, dalyvavęs muštynėse, yra D. („facebook“ profilyje pasivadinęs D. S.). Jis nematė, kodėl baro viduje tarp vaikinų kilo konfliktas, jokių muštynių baro viduje taip pat nematė, dėl to nieko konkretaus papasakoti negali (t.1, b.l. 87-90).

Liudytojas E. E., apklaustas ikiteisminio trimo metu, parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju naktiniame bare “(duomenys neskelbtini)”, esančiame (duomenys neskelbtini). 2022-09-25 buvo jo darbo diena, darbą pradėjo nuo 21.00 val. Tą naktį bare buvo nemažai lankytojų. Kiek atsimena, bare, salės gale, prie stalelio sėdėjo du vyriškiai ir dvi moterys, o už jų, prie kito stalelio, sėdėjo du vaikinai, vienas iš jų su tatuiruote ant kaklo. Bare vaikinus yra matęs ne vieną kartą. Nežino, kiek buvo valandų, bare prie jo priėjo vienas iš klientų, kuris pasakė, kad vyksta muštynės. Pribėgo prie stalelio, prie kurio stovėjo nemažas būrelis baro klientų, tarp jų du vaikinukai, kuriuos minėjo ankščiau ir kompanija, kurie sėdėjo prie to stalelio. Kiek pamena, jie visi stovėjo ir kažką aiškinosi, buvo sąmyšis, triukšmas. Viena iš moterų, kuri buvo labai agresyviai nusiteikusi, neblaivi, šaukė, draskėsi, mėtė daiktus nuo stalo ant žemės. Jo kolega tą moterį bandė išvesti iš baro, o jis konfliktavusiems vaikinams liepė išeiti. Dėl kokių priežasčių kilo konfliktas, jis nematė, taip pat nematė jokių muštynių bare, ar kas nors mušėsi tarpusavyje, pasakyti negali. Kaip suprato vėliau, konfliktas įvyko tarp šalia prie stalelių baro gale sėdėjusių asmenų. Kiek prisimena, konfliktuojantys asmenys iš baro išėjo ir jie su kolega po kokių 5-10 min. taip išėjo iš baro. Lauke, kiek toliau nuo baro, matė, kad toliau vyksta konfliktas tarp tų pačių asmenų, kurie konfliktavo bare. Jie stumdėsi, paskui paėję dar toliau nuo baro į gatvės pusę pradėjo muštis. Kas pradėjo muštynes, nematė, kokius konkrečius veiksmus atliko vaikinai, nurodyti negali, nes tai vyko gan toli nuo baro, buvo tamsu, todėl gerai nesimatė. Matė, kad vienas vyriškis gulėjo ant žemės, kada ir kokių būdu jis nukrito ar buvo parverstas, nematė. Į lauką buvo išėjusių nemažai baro klientų, kurie stovėjo aplink besimušančius, užstojo vaizdą. Į muštynes nei jis, nei kolega nesikišo, iškvietė policijos pareigūnus. Pamatę policijos švyturėlius, mate, kaip du vaikinai, kurie konfliktavo bare, pabėgo palikę nukentėjusįjį gulėti ant žemės. Atvykus pareigūnams nurodė, į kurią pusę nubėgo vaikinai, ir vienas iš jų buvo sulaikytas. Antras vaikinas su tatuiruote ant kaklo pabėgo (t.1, b.l. 93-96).

Motyvuojamoji dalis

2021-07-28 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad A. K. į policiją kreipėsi su pareiškimu, pareikšdamas apie tai, kad 2022-09-25 apie 03.30 val., naktiniame klube “(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas dviejų nepažįstamų asmenų. Dėl sumušimo patyrė fizinį skausmą, nes buvo išnarintas kairės rankos pirštas, sumuštas dešinės pusės kelias, sumušta nugara. Po sumušimo GMP medikų medicinos pagalbos suteikimui buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Prašo pradėti tyrimą (t.1, b.l. 1-10).

2022-09-25 tarnybinis pranešimas dėl ROIK_ (duomenys neskelbtini)patvirtina, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK reagavimo skyriaus tyrėjas E. K. nurodo, jog 2022-09-25 apie 03.48 val. patruliuojant nustatytu maršrutu, tarnybiniu automobiliu kartu su vyr. patruliu M. K., iš Klaipėdos AVPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“ mušasi apie 10 asmenų, vienas guli. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko A. K., kuri nurodė du asmenis, kurie užpuolė jos vyrą A. K. ir jį sumušė. A. nurodžius asmenis, šie ėmė bėgti. Vienas asmuo buvo sulaikytas, tai D. K.. Asmenį A. K. atpažino, teigė, kad jis spardė jos vyrą A.. Į įvykio vietą buvo iškviesti GMP medikai, kurie išsivežė A. K. į ligoninę. A. K. paaiškino, kad būdami bare “(duomenys neskelbtini)” kartu su vyru bei dviem asmenimis (tarp kurių buvo ir D. K.) vartojo alkoholinius gėrimus, šoko, tačiau vėliau išėjus į lauką, jie, dėl nepaaiškinamų priežasčių, puolė mušti A.. Išbėgusi A. ėmė skirti asmenis. Įvykį matė N. B.. D. K. negalėjo paaiškinti, dėl ko kilo konfliktas, teigė, kad A. K. nemušė, tai pat nepasakė, kas per asmuo buvo kartu su juo, tik paminėjo, kad jo vardas yra irgi D.. D. K. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,25 promilių girtumas (t.1, b.l. 11).

2022-09-25 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), pastatas, kuriame yra naktinis baras “(duomenys neskelbtini)”. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. Vaizdo stebėjimo kameromis pastato prieigos nefilmuojamos (t.1, b.l. 16-18, 19-22).

2023-01-18 apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti pareigūnų vaizdo registratorių daryti vaizdo ir garso įrašai įvykio vietoje. Juose fiksuojama, kaip atvykus pagal iškvietimą prie naktinio baro, lauke pareigūnus pasitinka keletą žmonių, kurie nurodo, kad suspardė žmogų ir parodo link kur nubėgo vaikinai. Vienas iš pareigūnų link tos pusės, kur nubėgo vaikinai, važiuoja su tarnybiniu automobiliu, kitas pareigūnas vejasi nubėgusius asmenis, vieną iš vaikinų, kaip nustatyta bylos duomenimis, D. K., pareigūnas sulaiko. Sulaikytas vaikinas paklaustas ko jis bėgo nuo pareigūnų, nurodo, kad žmonės susimušė, jam buvo panika ir jis bėgo, rodo savo rankas sakydamas, kad jo krumpliai švarūs. Paklaustas, kas buvo kitas vaikinas, nurodo, kad D., pavardės nežino, kad su juo susipažino bare. D. K. patalpinamas į tarnybinį automobilį. D. K. nustatomas 1.25 promilių neblaivumas. Toliau nuo pastato, kuriame yra naktinis baras, lauke ant žemės matosi gulintis vyriškis, kaip nustatyta bylos duomenimis, tai A. K.. Atvykę medikams vyriškį išsiveža į ligoninę. Moteris, prisistačiusi A. K. žmona A., pasakoja, kad buvo bare, draugė dar buvo, už jų prie kito stalelio sėdėjo du vaikinai, vienas iš jų, kurį sulaikė. Viskas bare buvo gerai, šoko, paskui vaikinas su tatuiruote priėjęs trenkė jos vyrui, po to išėjus jiems į lauką buvo muštynės, tačiau kuris vaikinas kiek kartų smūgiavo, ar trenkė, nurodyti negali. Tas, kuris trenkė daugiausiai, su tatuiruote, odine striuke, pabėgo. Pareigūnai išrašo šaukimus atvykimui į policiją (t.1, b.l. 131-133).

Specialisto išvada Nr. G 1125(03) patvirtina, kad A. K. buvo padarytos daugybinės poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje dešinėje pusėje, abiejų ausų srityse, dešinės akies viršutinio voko srityje, kaklo abiejuose pusėse, nugaroje, krūtinėje, abiejuose rankose, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimai kaklo kairėje, kairio peties srityje, nugaroje, kairėje kojoje, rentgenologiškai nustatytas kairės plaštakos IV piršto vidurinės falangos išnirimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių bei briauną daiktais, trauminių smūgių bei dinaminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir med. dokumentuose fiksuotu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiam esant įvairiose kūno padėtyse, nes sužalojimai išsidėstę skirtingose kūno lokalizacijose ir plokštumose. Sužalojiami padaryti ne mažiau dvidešimt dviejų trauminių kontaktinių smūginių bei dinaminių poveikių pasekoje. Dėl sužalojimų A. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 61-62).

2022-12-02 tarnybinis pranešimas dėl atliekamų tyrimo veiksmų patvirtina, kad tyrimo eigoje telefonu buvo susisiekta su Indijos piliečiu B. D., kuris bare “(duomenys neskelbtini)” 2022-09-25 buvo prisėdęs prie staliuko ir bendravo su nukentėjusiuoju A. K., kai pastarasis nukentėjo nuo nepažįstamų asmenų. Pokalbio metu jis nurodė, kad yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos. B. D. paaiškino, kad jis prie stalelio bendravo su vyriškiu, kuriam nepažįstamasis, kuris sėdėjo prie kito stalelio, smogė į veidą, nors nukentėjusysis jokių problemų nekėlė. Kadangi B. D. yra išvykęs iš LR teritorijos, jis neapklaustas (t.1, b.l. 143-145).

2022-10-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytoja N. B. iš jai pateiktų šešių asmenų nuotraukų, nuotraukoje Nr. 5 atpažino D. K., kuris 2022-09-25 lauke prie baro “(duomenys neskelbtini)” ant žemės grūmėsi su A. K.. Asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, veido formos, akių (t.1, b.l. 97-101, 102-103).

2023-01-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytoja A. K. iš jai pateiktų šešių asmenų nuotraukų, nuotraukoje Nr. 3 atpažino D. K., kuris 2022-09-25 bare trenkė jos vyrui į veidą, po to lauke spardė jį. Asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, veido formos, barzdelės, plaukų (t.1, b.l. 108-110, 111-113).

2023-03-15 apžiūros protokolas patvirtina, kad aprašyti 2022-09-25 garso įrašai, gauti iš bendrojo pagalbos centro. Juose fiksuojama, kaip 2022-09-25, 03:45:52 val. į bendrąjį pagalbos centrą skambina liudytoja A. K., kuri nurodo, kad prie baro “(duomenys neskelbtini)” vyksta muštynės, nukentėjęs jos vyras, ir kad kuo greičiau reikalinga policija. Kitas iškvietimas registruotas 03.46.14 val., kur į bendrąjį pagalbos centrą skambina liudytojas E. E., kuris nurodo, kad prie baro “(duomenys neskelbtini)” mušasi apie 10 asmenų, yra gulinčių, ir kad reikalinga policija (t.1, b.l. 139-142).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas.

Kaltinamųjų D. K. ir D. K. kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: pačių kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų, ikiteisminio tyrimo metu duotais, parodymais, apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada, ir kita bylos medžiaga.

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Iš to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta viešosios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymų sveikatos sutrikdymą, turto sunaikinimą apima BK 284 straipsnio sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius. Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį privalo būti įrodyta bei pagrįsta bylos duomenimis – veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdžiu, kilusiais padariniais.

Išanalizavus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuotina, kad kaltinimas D. K. ir D. K. pasitvirtino.

Iš nagrinėjamu atveju konstatuotos situacijos matyti, kad kaltinamųjų veiksmai pirmiausia buvo atlikti viešoje vietoje, ką kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, svarbu nustatyti. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamieji atliko viešoje vietoje – bare ”(duomenys neskelbtini)” ir lauke prie baro, kur bet kuriuo metu buvo pašaliniai asmenys, kiti asmenys atliekamus neteisėtus veiksmus galėjo matyti ir matė, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.

Kaip minėta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimu, piktybiškai tyčiodamasis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie.

Pažymėtina, kad veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuotina tuomet, kada smurtas prieš fizinį asmenį naudojamas be akivaizdžios ar turint menkavertę dingstį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013 ir kt.). Įvykio metu nukentėjusiajam A. K. bendrais kaltinamųjų veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1125(03) matyti, kad A. K. buvo padarytos daugybinės poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje dešinėje pusėje, abiejų ausų srityse, dešinės akies viršutinio voko srityje, kaklo abiejuose pusėse, nugaroje, krūtinėje, abiejuose rankose, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimai kaklo kairėje, kairio peties srityje, nugaroje, kairėje kojoje, rentgenologiškai nustatytas kairės plaštakos IV piršto vidurinės falangos išnirimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių bei briauną daiktais, trauminių smūgių bei dinaminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir med. dokumentuose fiksuotu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiam esant įvairiose kūno padėtyse, nes sužalojimai išsidėstę skirtingose kūno lokalizacijose ir plokštumose. Sužalojiami padaryti ne mažiau dvidešimt dviejų trauminių kontaktinių smūginių bei dinaminių poveikių pasekoje. Dėl sužalojimų A. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 61-62).

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Nusikaltimas padaromas tyčia. Tarp veikos ir pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai sukeliamos BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Tik tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, t. y., kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama.

Aukščiau aptarti įrodymai, įvertinus juos visumoje, patvirtina, kad kaltinamieji D. K. ir D. K. tyčia viešoje vietoje smurtavo prieš nukentėjusįjį A. K. ir savo veiksmais nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, kadangi dėl piršto išnirimo nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamieji kaltę pripažino, jų kaltę patvirtina pagarsinti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada. Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamųjų elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu buvo betikslis, nemotyvuotas, susijęs su akivaizdžiu nepagarbos demonstravimu aplinkiniams ir dorovės nepaisymu, metant iššūkį visuomenės tvarkai, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Kaltinamųjų elgesys rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, kas leidžia daryti išvadą, jog jų paskatos buvo chuliganiškos.

Kaltinamųjų fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį kitų asmenų akivaizdoje yra neabejotinai įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Jie nukentėjusįjį sumušė siekdami prieš pastatyti save nukentėjusiajam ir aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į jį. Matydami viešoje vietoje mušamą vyrą, aplinkiniai pasijuto nustebinti ir šokiruoti tokio elgesio. Dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų buvo ne tik nesunkiai sužalotas A. K., bet ir sutrikdyta viešoji tvarka. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog kaltinamieji šią veiką padarė veikdami tiesiogine tyčia. Tokie jų padaryti veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį. Taigi, D. K. ir D. K. tyčia, rodydami aiškų visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, dėl chuliganiškų paskatų – be jokios dingsties ir elgdamasis įžūliai, matant pašaliniams asmenims, būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje – bare “ (duomenys neskelbtini)” ir po to lauke prie baro, kitų asmenų akivaizdoje, D. K. sudavė kumščiu vieną kartą A. K. į veido sritį, ko pasekoje nukentėjusysis nugriuvo, po to, asmenims išėjus iš baro į lauką, D. K. susistumdė su A. K., ir jiems nugriuvus ant žemės, D. K. kumščiu sudavė nenustatytą kiekį smūgių A. K. į įvairias kūno vietas, o tuo tarpu D. K., priėjęs prie nugriuvusio A. K., spardė A. K. į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarydami jam daugybines poodines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje dešinėje pusėje, abiejų ausų srityse, dešinės akies viršutinio voko srityje, kaklo abiejuose pusėse, nugaroje, krūtinėje, abiejuose rankose, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimus kaklo kairėje, kairio peties srityje, nugaroje, kairėje kojoje, kairės plaštakos IV piršto vidurinės falangos išnirimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu, įžūliu elgesiu nesunkiai sutrikdydami A. K. sveikatą, D. K. ir D. K. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šie kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kaltinamieji padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad viešoje vietoje, būdami apsvaigęs nuo alkoholio, suduodami smūgius nukentėjusiajam, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, numatė jog dėl to bus padarytas kūno sužalojimas nukentėjusiajam, ir šių padarinių norėjo.

Bausmių skyrimas.

Kaltinamųjų D. K. ir D. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi, atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai žalą, iš dalies atlygino žalą nukentėjusiajam.

Kaltinamųjų D. K. ir D. K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina, kad pastarieji nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe bei būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Taip pat kaltinamojo D. K. atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas.

D. K. pripažino padaręs nusikalstamas veikas, davė parodymus, atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, gailisi padaręs nusikaltimus, kritiškai vertina savo elgesį. Kaltinamasis atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai žalą, iš dalies atlygino nukentėjusiajam A. K. padarytą neturtinę žalą, susitarė su nukentėjusiuoju dėl likusios žalos. Šios aplinkybės lengvina jo atsakomybę.

Kaltinamasis D. K. prašo jam taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Kiekvienu atveju sprendimas turi būti priimamas įvertinus ne tik BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų buvimą, bet ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Šio klausimo sprendimui turi reikšmę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas (kasacinė nutartis 2K-565/2012). Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi įvertindamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) ir įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą (kasacinė nutartis 2K-77/2012).

Kaltinamasis D. K. padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus esat idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus, susitaikė su nukentėjusiuoju A. K., atlygino dalį neturtinės žalos, susitarė su nukentėjusiuoju A. K. dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, pateikė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusysis teismo posėdyje nedalyvavo, elektroniniu paštu gautas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi yra išvykęs, kaltinamiesiems atleidžia ( t.2, b.l. 64-66). Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, dirba. Esat tokioms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, kad ateityje D. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlyga).

Taigi, teismo įsitikinimu šiame nuosprendyje aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos privalomoms sąlygos atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, kuomet asmuo negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nenustatytos. Byloje surinktos ir išnagrinėtos visos aplinkybės liudija, kad ši nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė. Atsižvelgiant į paminėtą, baudžiamoji byla D. K. nutrauktina kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, nes bausmės paskyrimas kaltinamajam šiuo metu aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Baudžiamojo poveikio priemonės netaikytinos atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę- nusikalto pirmą kartą, gailisi, dirba.

Kaltinamasis D. K. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, sudarančius idealiąją sutaptį. Jis anksčiau teistas, nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas buvo neišnykęs. Kita vertus, kaltinamasis iš karto prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas – tai lengvina jo atsakomybę, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamasis dirba, atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleidžia. Byloje nustatytos trys kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Įvertinus aptartas nusikaltimų padarymo ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, už padarytus nusikaltimus kaltinamajam skiriamos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmės, jų trukmę nustatant žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 284 straipsnį. Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė kaltinamajam sumažinama vienu trečdaliu.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Analizuojant BK 75 straipnio dispoziciją, akivaizdu, jog įstatymo leidėjas šia įstatymo norma numato, jog šio straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas teismo nuosprendžio priėmimo metu esant visoms minėtame įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismo nustatytos aplinkybės – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, dirba, atlygino Klsipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, dalį žalos nukentėjusiajam. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad D. K. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teismas turi pagrindą manyti, kad D. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, jam skiriamos pareigos: visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Dėl civilinių ieškinių.

Kaltinamieji D. K. ir D. K. ir nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu, 2023-03-10, surašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, iš kurio matyti, kad įtariamieji D. K. ir D. K. susitarimo pasirašymo metu nukentėjusiajam atlygino dalį neturtinės žalos, t.y. 400 Eur, likusią dalį, t.y. 600 Eur, susitaria atlyginti per du mėnesius nuo susitarimo pasirašymo dienos (t.1, b.l. 50). Esant tokiai situacijai, susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas. Pagal šį susitarimą kaltinamieji D. K. ir D. K. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam A. K. neatlygintą 600 Eur neturtinę žalą per du mėnesius nuo susitarimo pasirašymo dienos, tai yra iki 2023-05-10.

Aplinkybių, kad šio susitarimo sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia proceso dalyvių ar kitų asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, nenustatyta, todėl šis susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį kaltinamiesiems D. K. ir D. K. dėl 211,70 Eur žalos, atsiradusios dėl A. K. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo (t.1, b. l. 118-120). Bylos duomenimis nustatyta, kad bendri kaltinamųjų veiksmai A. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą,dėl ko nukentėjusysis ir buvo nemokamai gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje. Jam suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos – 211,70 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2023-01-12 pateikė raštą, iš kurio matyti, kad D. K. atlygino padarytą žalą, todėl civilinio ieškinio atsisako ( t.1, b. l.129). Kadangi kaltinamieji atlygino 211,70 Eur padarytą žalą, procesas dėl 211,70 Eur Klaipėdos teritorinėsi ligonių kasos ieškinio nutrauktinas.

Kiti klausimai. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. CD su BODY kameros vaizdo įrašais, priedas prie 2023-01-18 apžiūros protokolo, 2. CD su garso įrašais, priedas prie 2023-03-16 apžiūros protokolo, saugomi baudžiamojoje byloje voke, pridėtame prie 2 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 -308 straipsniais, 254 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

D. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais, kaltinamajam D. K. susitaikius su nukentėjusiuoju A. K., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajam D. K. išaiškinti, kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl kaltinamojo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei kaltinamasis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl kaltinamojo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

–Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

–Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems ) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, ir D. K. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. K. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigoti D. K. visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią D. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Patvirtinti kaltinamųjų D. K. ir D. K. ir nukentėjusiojo A. K. 2023-03-10 surašytą susitarimą dėl žalos atlyginimo tvarkos, kuriuo kaltinamieji D. K. ir D. K. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam A. K. neatlygintą 600 Eur neturtinę žalą per du mėnesius nuo susitarimo pasirašymo dienos, tai yra iki 2023-05-10.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto 211,70 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. CD su BODY kameros vaizdo įrašais, priedas prie 2023-01-18 apžiūros protokolo, 2. CD su garso įrašais, priedas prie 2023-03-16 apžiūros protokolo, saugomus baudžiamojoje byloje voke, pridėtame prie 2 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė