Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almantas Padvelskis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės E. V. ir atsakovo A. V. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. patikslintą ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas, ir atsakovo A. V. patikslintą priešieškinį ieškovei E. V. dėl santuokos nutraukimo ir kitų, su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. A. skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.4. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kiemo įrenginiai ir tvora buvo naujai pastatyti santuokos metu, ko neginčijo ir pati ieškovė, todėl atsakovui šis ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas yra nesuprantamas ir negali būti tenkinamas apeliacinio skundo motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.

Dėl žodinio nagrinėjimo

13. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Faktinės aplinkybės

14. Nustatyta, kad E. V. asmeninės nuosavybės teise pagal 2006 m. spalio 9 d. apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-769-474/2006, 2009 m. lapkričio 2 d. apylinkės teismo nutartį Nr. 2-769-474/2006 priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal USB „Lituka ir Ko“ pažymą dėl namo vertės, 2004 m. spalio 14 d. Gyvenamojo namo vertė buvo 48 000 Lt, baigtumas 60 proc., 2004 m. lapkričio 23 d. Gyvenamojo namo vertė buvo 78 000 Lt, baigtumas 80 proc. 2022 m. gruodžio 14 d. nurodytas gyvenamojo namo baigtumo procentas - 100, vidutinė rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu - 85 800,00 Eur.

Dėl ginčo

15. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai tenkino atsakovo reikalavimą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo įrenginiais, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau - Gyvenamasis namas) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei nepagrįstai ginčo šalims paskirstė nuosavybės teisės dalis bei priteisė atsakovui iš ieškovės kompensaciją. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka.

17. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo spendime nurodė, jog atsižvelgiant į šalių nurodytą darbų apimtį ( namo fasado ir pamatų apšiltinimas bei dailylenčių apkalimas, keisti namo langai, vidaus ir lauko durys, apskardintas kaminas ir namo kraigas, sudėti nauji lietvamzdžiai, įrengti vidaus ir lauko laiptai, įrengtas namo apšvietimas ir atlikti kiti namo pagerinimo darbai (ištapetuotos sienos, sudėtos grindys, pakeisti radiatoriai, įsigytas naujas šildymo katilas)), ieškovei priklausantis gyvenamasis namas buvo iš esmės pagerintas, todėl egzistuoja visos sąlygos, kurioms esant yra pagrindas gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

18. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

19. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šioje normoje galimybė vieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra siejama su tokio turto esminiu pagerinimu šalims esant santuokoje. Taip pat kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, siekiant pripažinti turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, bendrąja sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti nustatyta visuma šių įstatyme nurodytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2020, 26 ir 27 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

20. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsižvelgiant į šalių nurodytą darbų apimtį (namo fasado ir pamatų apšiltinimas bei dailylenčių apkalimas, keisti namo langai, vidaus ir lauko durys, apskardintas kaminas ir namo kraigas, sudėti nauji lietvamzdžiai, įrengti vidaus ir lauko laiptai, įrengtas namo apšvietimas ir atlikti kiti namo pagerinimo darbai (ištapetuotos sienos, sudėtos grindys, pakeisti radiatoriai, įsigytas naujas šildymo katilas)), ieškovei priklausantis gyvenamasis namas buvo iš esmės pagerintas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti namo gerbūvio pagerinimo darbai nepagerino namo iš esmės. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VĮ Registrų išraše nurodytas gyvenamojo namo baigtumo procentas – 42, vidutinė rinkos vertė – 22 214,00 Eur, rinkos vertės nustatymo data – 2013 m. sausio 1 d., šiuos teiginius paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

21. Kaip byloje nustatyta, 2004 m. lapkričio 23 d. UAB „Lituka ir ko“ išvadoje dėl preliminarios turto vertės nurodyta, kad 2004 m. birželio 29 d. Gyvenamojo namo vertė buvo 40 000 Lt, baigtumas 42 proc. 2004 m. spalio 14 d. Gyvenamojo namo vertė buvo 48 000 Lt, baigtumas 60 proc.; 2004 m. lapkričio 23 d. Gyvenamojo namo vertė buvo 78 000 Lt, baigtumas 80 proc. Nurodyti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jau 2004 m. Lapkričio 23 d. Gyvenamasis namas buvo pastatytas ir įrengtas iki 80 proc. baigtumo, o vėliau, naudojant banko lėšas, buvo įrenginėjamas. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė (CPK 178, 185 straipsniai).

22. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pasikeitė nekilnojamojo turto kaina, nes 2013 m. Turto vertė buvo 22 214,00 Eur, o 2022 m. gruodžio 14 d. 85 800,00 Eur, tačiau pažymėtina, kad teismas atlikęs tokį vertinimą neatsižvelgė į infliaciją, nekilnojamojo turto rinkos pokyčius ir į tai, kad VĮ Registrų centras masinis vertinimas buvo atliktas 10 metų skirtumu, todėl neabejotinai masinis vertinimas skiriasi, tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad tokia suma buvo pagerintas Gyvenamasis namas.

23. Taigi nagrinėjamu atveju tikslinga atskaitos tašku laikyti 2004 m. lapkričio 23 d. UAB „Lituka ir Ko“ pažymą, kad namo baigtumas 80 proc., o 2022 m. namo baigtumas buvo 100 proc. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Gyvenamasis namas šalims gyvenant santuokoje buvo pagerintas 20 proc. Kaip minėta, toks pagerinimas negali būti laikomas esminiu turto pagerinimu, dėl kurio namas galėtų būti pripažintas bendra jungtine nuosavybe, todėl pagrįsti apeliantės argumentai, kad teismo sprendimo dalis, kuria Gyvenamasis namas pripažintas bendra jungtine nuosavybe yra nepagrįsta, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina ir ši atsakovo priešieškinio dalis atmestina.

24. Kaip jau konstatuota, Gyvenamasis namas pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis 20 proc., todėl darytina išvada, kad atsakovui tenkančio pagerinimo dalis yra 10 proc., namo vertė, kurios šalys neginčijo 85 800 Eur, taigi 10 proc. Gyvenamojo namo vertės sudaro 8 580 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent tokio dydžio kompensacija ir turėjo būti priteista atsakovui už Gyvenamajame name atliktus pagerinimus.

25. Nors atsakovė prašo panaikinti ir teismo sprendimo dalį, kuria iš E. V. A. V. priteista 6 300,00 Eur piniginė kompensacija už nekilnojamojo turto pagerinimus, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė neginčija ir pripažįsta, kad kartu su atsakovu atliko kiemo įrenginių pagerinimo darbus, visi šie aplinkos gerbūvio darbai buvo atlikti šalių santuokos metu iš bendrų lėšų, todėl darytina išvada, kad atsakovui pagrįstai priteista 6 300 Eur kompensacija už nekilnojamojo turto pagerinimus, taigi šios teismo sprendimo dalies keisti ar naikinti nėra pagrindo. Juolab, kad ieškovės apeliaciniame skunde nėra nurodyta motyvų dėl šios teismo sprendimo dalies neteisėtumo.

26. Kadangi šioje byloje konstatuota, kad Gyvenamasis namas nepagrįstai pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pasisakyti dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų susijusių su Gyvenamojo namo padalijimu ir dalių nustatymu nėra pagrindo.

Dėl kitų argumentų

27. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas teismo sprendimą pakeisti ir panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria teismas tenkino atsakovo A. V. priešieškinio reikalavimą ir nusprendė pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine E. V. ir A. V., nuosavybe, nustatant ¾ dalis E. V. ir ¼ dalį A. V., gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir iš E. V. A. V. naudai priteisti 21 450 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią¼ dalį gyvenamojo namo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti atsakovui 8 580 Eur kompensaciją už Gyvenamojo namo pagerinimus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

29. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

30. Nustatyta, kad ieškovė šioje byloje patyrė 3 571,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 800,00 Eur advokato pagalbai ir 771,00 Eur žyminis mokestis. Atsakovas A. V. šioje byloje patyrė 3 683,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 500,00 Eur advokato padėjėjo pagalbai ir 1 183,00 Eur žyminis mokestis.

31. Byloje ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo išspręsti šiuos pagrindinius reikalavimus dėl: 1) santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės (tenkinta 50 proc.); 2) konstatavimo, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2022 m. balandžio 1 d. (tenkinta 100 proc.); 3) neturtinės žalos atlyginimo (tenkinta 0 proc.); 4) kilnojamųjų daiktų padalijimo ir kompensacijos priteisimo (tenkinta 90 proc.); 5) kompensacijos už turto pagerinimą (tenkinta 79 proc.); 6) prievolių pagal Kredito sutartį (tenkinta 100 proc.); 7) pavardžių (tenkinta 100 proc.); 8) tarpusavio išlaikymo (tenkinta 100 proc.). Iš viso tenkinta 79 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų. Byloje atsakovas su patikslintu priešieškiniu prašė teismo išspręsti šiuos pagrindinius reikalavimus dėl: 1) santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės (tenkinta 50 proc.); 2) pavardžių (tenkinta 0 proc.); 3) gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jo padalijimo ir kompensacijos priteisimo (tenkinta 0 proc.); 4) kilnojamųjų daiktų padalijimo ir kompensacijos priteisimo (tenkinta 35 proc.). Iš viso tenkinta 21 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje tenkinta 79 proc. ieškovės reikalavimų ieškovei iš atsakovo priteistina 2 821,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės priteistina 736,60 Eur. Bylos nagrinėjimo metu patirta 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš ieškovės priteistina 7 Eur, o iš atsakovo priteistina 26,23 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą jam bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Nustatyta, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 939,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (90 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 2 642,67 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria teismas tenkino atsakovo A. V. priešieškinio reikalavimą ir nusprendė pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine E. V. ir A. V., nuosavybe, nustatant ¾ dalis E. V. ir ¼ dalį A. V., gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisė E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir iš E. V. A. V. naudai priteisė 21 450 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią ¼ dalį gyvenamojo namo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti atsakovui A. V. iš ieškovės E. V. 8 580 Eur kompensaciją už gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus.

Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti ieškovei E. V. iš atsakovo A. V. 2 821,09 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui A. V. iš ieškovės E. V. 736,60 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

P. V. iš ieškovės E. V. 7 Eur pašto išlaidų.

P. V. iš atsakovo A. V. 26,23 Eur pašto išlaidų.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei E. V. iš atsakovo A. V. 2 642,67 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme