Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Danguolės Šiugždinytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 30 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu pakeista 30 dienų laisvės atėmimo bausme - vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 20 dienų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta 20 dienų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2018 m. birželio 18 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu paskirta 2 metų 10 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 11 mėnesių 18 dienų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas už tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti savo džemperio dešinėje kišenėje neteisėtai laikė augalinę medžiagą 0,1029 g su psichotropine medžiaga - sintetiniu kanabinoidu, kuriame gryno 5-fluoro-ADB yra 0,0006 g., (0,6 proc.), ir laikė jas iki 2018-09-05, 09:50 val., kol dalinės kratos metu šią medžiagą rado ir paėmė Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas.

2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai, įvertinę byloje esančių įrodymų visumą, 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendyje konstatavo, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Skirdamas bausmę, teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, jį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgęs į kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nusikaltimo kvalifikavimas, tačiau prašoma paskirti švelnesnę bausmę arba taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti nuteistąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

8. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pripažino A. K. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Apelianto kaltė dėl neteisėto narkotinių medžiagų laikymo įrodyta paties A. K. prisipažinimu, liudytojo A. J. parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius minėtą nusikaltimą. Nors skunde apeliantas nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios ir jis neturėjo tikslo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau kaip matyti iš pirmos instancijos teisiamojo posėdžio 2018 m. rugsėjo 25 d. protokolo A. K. visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, kad žinojo ir suprato, jog jo turimame paketėlyje buvo narkotinė medžiaga ir prašė tik skirti švelnesnę bausmę, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

9. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcija už neteisėtą nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba baudą, arba areštą. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskyrė 30 parų arešto bausmę, kurią vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu pakeitė į 30 dienų laisvės atėmimo bausmę - vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Ši 30 parų laisvės atėmimo bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 20 parų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su 2018 m. birželio 18 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu paskirta 2 metų 10 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 11 mėnesių 18 dienų.

10. Pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. A. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą apylinkės teismas nuteistajam paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – 30 parų arešto, kurios dydį nustatė didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 30 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas atsižvelgė į vieną A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į kitus A. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. K. anksčiau teistas 5 kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pataisos įstaigos charakterizuojamas patenkinamai, drausminių nuobaudų neturi. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų, elgiasi nusikalstamai ir nesistengia pasitaisyti, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai A. K. skyrė griežčiausią BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmę – areštą, tinkamai, įsigilinęs į visas faktines bylos aplinkybes, nustatė jos dydį. A. K. visiškai prisipažinus dėl padarytos veikos ir atlikus teisme sutrumpintą įrodymų tyrimą jo atžvilgiu buvo pagrįstai pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir nuteistajam paskirta trečdaliu sumažinta 20 parų arešto bausmė, kuri yra adekvati ir teisinga. Taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai subendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2018 m. birželio 18 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. Tai, kad apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme ir mano, kad ji yra akivaizdžiai per griežta, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė A. K. yra neteisinga. Šiuo atveju švelnesnės bausmės paskyrimas nuteistajam neužtikrins ne tik BK 41 straipsnyje bausmės paskirčiai įgyvendinti keliamų sąlygų, bet ir prieštaraus teisingumo principo įgyvendinimui. Pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, interesą išvengti neigiamų pasekmių, už kurių atsiradimą atsakingas jis pats.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat pažymi, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomas BK 37 straipsnis ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės turėtų būti atleistas dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo. Pažymėtina, kad BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu gali būti pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2007, 2K-568/2007, 2K-284-696/2017). Nuteistasis, prašydamas pripažinti jo veiką mažareikšme, akcentuoja tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis neginčijo, kad rado paketėlį, jį paėmė ir pamanęs, kad tai augalinės kilmės medžiaga – arbata, jį pasiliko sau, tačiau jis negalėjo žinoti, kad tai narkotinė medžiaga. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai negali būti lemiamos aplinkybės, sprendžiant dėl apelianto padarytos veikos pripažinimo mažareikšme. Pažymėtina, kad konstatuojant veikos mažareikšmiškumą, būtina atsižvelgti tiek į objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai), tiek į subjektyviuosius (tyčios kryptingumas, motyvai) požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad veika padaryta tiesiogine tyčia, kaip apklausiamas pirmos instancijos teisme nurodė pats nuteistasis jis suprato, kad paketėlyje esanti medžiaga yra narkotinė, tokią medžiagą buvo vartojęs anksčiau, paketėlį įsidėjo į kišenę ir laikė pas save. A. K. padaryta veika pažeidžiamos svarbios įstatymo saugomas vertybės – sveikata, kėsinamasi į visuomenės sveikatą, keliamas pavojus pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos tvarką. Pažymėtina, kad narkomanijos pasekmės paliečia daugybę žmonių ir kelia didelį pavojų visuomenei. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju teismas konstatuoja, kad taikyti BK 37 straipsnio nuostatas nėra jokio pagrindo.

13. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.