- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- eI2-8777-402/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00565-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- U. V.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę pagal pareiškėjo U. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje - Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. sausio 20 d. sprendimą (skunde nurodo 2025 m. sausio 21 d., teismas laiko, kad tai rašymo klaida) atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėjas skunde nurodo ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi Europos Sąjungoje, nes jis nekelia jokios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pareiškėjas yra subrendusi asmenybė, anksčiau neteistas, neturi administracinių nuobaudų Lietuvoje. Jis turi daugiavaikę šeimą, kurioje auga 4 nepilnamečiai vaikai. Šeimos išlaikymui reikalingos lėšos, kurių vienintelis šaltinis – įtariamojo gaunamas darbo užmokestis UAB „Transpedas“, kurioje jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Pareiškėjui įteiktas pranešimas apie įtarimą galimai padarius sprendime minimą nusikalstamą veiką, tačiau priešingai negu nurodyta skundžiamame sprendime, pareiškėjas nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, o yra tik įtariamas. Atsakovas, spręsdamas klausimą dėl Leidimo gyventi Lietuvoje pareiškėjui panaikinimą, privalėjo įvertinti susidariusią situaciją per Lietuvos Respublikos baudžiamajame procese įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą, pagal kurį kiekvieno asmens atžvilgiu daroma prielaidą, jog nekaltumas yra oficiali įtariamo asmens teisinė padėtis, kurią valstybė, visuomenė privalo gerbti. Nekaltumo prezumpcijos principas lemia valstybės pareigūnų pareigą baudžiamajame procese įrodinėti asmens kaltę. Skundžiamame sprendime rašoma „dėl tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo pobūdžio U. V. nuolat Lietuvoje negyveno ir negalėjo palaikyti nepertraukiamų socialinių ryšių – remiantis VSAT informacinės sistemos duomenimis, U. V. nuo 2013 metų iki šiol Lietuvos Respublikos valstybės sieną yra kirtęs 110 kartų. Migracijos departamento vertinimu, asmens ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika neatsveria grėsmės viešajai tvarkai svarbos ir gali būti užmezgami pas kitus darbdavius iš naujo“. Šios aplinkybės, priešingai negu teigia atsakovas, patvirtina faktą, jog pareiškėjas nekelia jokios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, nes jis daugiau kaip dešimt metų atvyksta į Lietuvą ir išvyksta iš jos ir tik vieną kartą jis buvo sulaikytas vairuojant transporto priemonę, kurioje buvo pakrautos akcizais apmokestinamos prekės, kurios nebuvo pažymėtos privalomomis banderolėmis. Prieš pareiškėją vyksiančiame ikiteisminiame tyrime, pareiškėjas neigia savo kaltę, nes jis, būdamas vilkiko vairuotoju gabeno krovinį, kuris pagal dokumentus buvo legalus ir kurio pakrovime į transporto priemonę, jis nedalyvavo, tai reiškia jis net nežinojo, jog gabena Lietuvos Respublikos keliais uždraustas prekes. Šių aplinkybių visuma leidžia tvirtinti, jog atsakovas be teisėto pagrindo atsisakė pakeisti pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, taip pat atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Migracijos departamentas gavo Policijos departamento raštą Nr. 5-S-42173, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Nustatyta, kad 2024 m. birželio 19 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 1992 straipsnio „Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis“ 3 dalį („<...> pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą <...>“) ir pripažino pareiškėją įtariamuoju. Įtariama, kad jis, vykdamas vilkiku su puspriekabe, Lietuvos Respublikoje neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – ne mažiau kaip 475 000 pakelių cigarečių be banderolių, kurių bendra vertė viršija 900 MGL ir yra ne mažesnė, kaip 2 123 000 Eur. Pareiškėjui paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir užstatas. Pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika pagal LR BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, kelia kompleksinę, ilgalaikę ekonominę ir socialinę žalą visuomenei. Tokie nusikaltimai daro didelę neigiamą įtaką valstybės finansų sistemai, ekonomikai ir legaliam verslui. Jie dažnai susiję su organizuotu nusikalstamumu, o tai ne tik prisideda prie ekonominės žalos, bet ir kelia didelę grėsmę visuomenės saugumui, didina socialinį nesaugumą, gyventojų sveikatos rizikų ir nusikalstamumo augimą, kas ilgainiui neigiamai veikia visos visuomenės gerovę. Kovodama su jais, valstybė ne tik siekia užtikrinti pajamas į biudžetą, apsaugoti visuomenę nuo potencialiai pavojingų produktų, bet ir išvengti nusikalstamumo augimo. Atsižvelgiant į LVAT praktiką ir į tai, kad pareiškėjas yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, pagrįstai galima daryti išvadą, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti tokių užsieniečių, kaip riziką keliančių ar galinčių kelti asmenų, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę. Migracijos departamentas pagal kompetenciją atlikdamas savarankišką vertinimą nustatė, kad pareiškėjas nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2021 m. birželio 4 d. turėjo išduotą nacionalinę vizą bei nuo 2021 m. balandžio 6 d. išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas nuo 2020 m. birželio 19 d. dirba Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta. Migracijos departamentas, įvertinęs Policijos departamento išvadą dėl pareiškėjo grėsmės viešai tvarkai ir visuomenei, atliko savarankišką vertinimą, įvertino pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, ginčijamo sprendimo proporcingumą ir ginčijamu sprendimu atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgiant LVAT praktiką, į tai, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, ginčijamame sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešai tvarkai. Migracijos departamentas atiko individualų pareiškėjo vertinimą: ginčijamame sprendime buvo įvertinti pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai, buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis, ginčijamo sprendimo proporcingumas. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika negali būti pripažinti prioritetiniais ir labiau reikšmingais, nei vieša tvarka, todėl ginčijamas sprendimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti viešą tvarką. Ginčijamo sprendimo priėmimui neturėjo būti nustatyta, kad pareiškėjas būtų įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Pareiškėjo atžvilgiu taikomos priemonės numatytos Įstatyme neprilygsta priemonėms numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, o priemonių taikymas nepreziumuoja pareiškėjo kaltės baudžiamojoje byloje. Užsieniečio grėsmės vertinimas yra administracinės procedūros dalis. Minėtas vertinimas yra atliekamas pagal Įstatymo nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus. Užsieniečio grėsmės vertinimas nagrinėjamu atveju nėra baudžiamojo proceso dalis, bet administracinės procedūros dalis, todėl administracinei procedūrai neturėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Mano, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 10 d. nutartį (administracinė byla Nr. A-1814-858/2015). Ginčijamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 25S19318, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas U. V. yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad asmuo ketina ir toliau dirbti bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.
Migracijos departamentas kreipėsi į Policijos departamentą siekdamas nustatyti, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas pateikė 2024 m. gruodžio 18 d. išvadą Nr. 5-S-42173, kad Baltarusijos Respublikos pilietis U. V. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Išvadoje nurodyta, kad patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nustatyta, kad 2024-06-19 Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio „Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis“ 3 dalį („<...> pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą <...>“) ir pripažino U. V. įtariamuoju. Įtariama, kad jis, vykdamas vilkiku su puspriekabe, Lietuvos Respublikoje neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – ne mažiau kaip 475 000 pakelių cigarečių be banderolių, kurių bendra vertė viršija 900 MGL ir yra ne mažesnė, kaip 2 123 000 Eur. U. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir užstatas. U. V. inkriminuojama nusikalstama veika pagal LR BK 11 str. „Nusikaltimas“ 5 d. nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, kelia kompleksinę, ilgalaikę ekonominę ir socialinę žalą visuomenei. Tokie nusikaltimai daro didelę neigiamą įtaką valstybės finansų sistemai, ekonomikai ir legaliam verslui. Jie dažnai susiję su organizuotu nusikalstamumu, o tai ne tik prisideda prie ekonominės žalos, bet ir kelia didelę grėsmę visuomenės saugumui, didina socialinį nesaugumą, gyventojų sveikatos rizikų ir nusikalstamumo augimą, kas ilgainiui neigiamai veikia visos visuomenės gerovę. Kovodama su jais, valstybė ne tik siekia užtikrinti pajamas į biudžetą, apsaugoti visuomenę nuo potencialiai pavojingų produktų, bet ir išvengti nusikalstamumo augimo.
Policijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas įtariamas sunkaus nusikaltimo pagal BK 199² straipsnio 3 dalies padarymu ir atitinka Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 12 punkto („Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų:“) 12.4 papunkčiu („jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą“) nustatytą grėsmės vertinimo kriterijų bei 2024 m. gruodžio 18 d. Migracijos departamentui pateikė išvadą Nr. 5-S-42173 (toliau – ir Išvada), kad Baltarusijos Respublikos pilietis U. V. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Migracijos departamentas 2025 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 25S19318 atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.
Pareiškėjas su skundžiamu Sprendimu nesutinka ir prašo panaikinti kaip nepagrįstą.
Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai nurodyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymo) 40 straipsnyje.
Atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai įtvirtinti Įstatymo 35 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei, be kita ko, nustatoma, kad jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758, (toliau – ir Aprašas) 12.4 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą (žr., pvz., 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4994-502/2019; 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4634-520/2020). Įstatyme vartojama sąvoka „užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai“ nėra aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau – konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr., pvz., 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019).
Faktas, kad užsieniečiui yra pareikšti įtarimai sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, vertintinas atsižvelgiant į konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).
Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo, t. y. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3262-602/2019).
Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą pagal kompetenciją atlieka Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (Įstatymo 4 str. 4 d.). Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi, privalo kreiptis į Policijos departamentą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą – šios institucijos pagal kompetenciją įvertina, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei (Įstatymo 4 str. 5 d.).
Taigi nagrinėjamu atveju Policijos departamento išvada buvo priimta pagal Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką, po to, kai pareiškėjui pateikus prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, į Policijos departamentą kreipėsi Migracijos departamentas.
Pasisakydama dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai, teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, jog nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019).
LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad grėsmės sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015).
Pažymėtina ir tai, kad Įstatyme vartojama sąvoka užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei nėra aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019).
1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (Šengeno konvencija) 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad grėsmė viešajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 3 dalyje kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, pareiškėjui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir užstatas. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nurodytų kardomųjų priemonių paskirtis – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjui inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas kaip sunkus nusikaltimas, bei skirta kardomoji priemonė, rodo, kad pareiškėjo veiksmai ir elgesys ateityje gali būti pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika buvo tyčinė ir neatlikta spontaniškai ar dėl nežinojimo, pareiškėjas galėjo valdyti savo veiksmus ir privalėjo suvokti savo veiksmų pasekmes. Pareiškėjas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu. Kartu tai reiškia, jog užsienietis, turėdamas dokumentą, suteikiantį teisę dirbti, gyventi Lietuvos Respublikoje bei keliauti po Šengeno valstybių teritorijas, piktnaudžiavo įgyta teise būti Lietuvos Respublikoje, šią teisę išnaudojo nusikalstamai veikai atlikti. Tai leidžia konstatuoti, kad jis nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.
Nustatyta, kad dėl tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo pobūdžio pareiškėjas nuolat Lietuvoje negyveno ir negalėjo palaikyti nepertraukiamų socialinių ryšių – remiantis VSAT informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2013 m. iki šiol Lietuvos Respublikos valstybės sieną yra kirtęs 110 kartų.
Įvertinusi teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, pagrįstai atsižvelgęs į Policijos departamento išvadą, kurioje vertinta, kad pareiškėjo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios jam buvo pareikšti įtarimai, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, įvertinęs Įstatymo nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagrįstai nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos užtikrinimas. Kaip minėta, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti ar pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas ar pakeitimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
Atsakovas įvertino ir tai, kad dėl tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo pobūdžio pareiškėjas nepertraukiamai Lietuvoje negyveno ir nepertraukiamų socialinių ryšių nepalaikė. Teismo vertinimu yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeimyniniai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Todėl atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką – pasiekti.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad Migracijos departamento sprendimas yra pagrįstas teisės normomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjui taikytos priemonės proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams ir nevaržo pareiškėjo teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Migracijos departamentas sprendime taip pat išaiškino pareiškėjui, kad atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui nesudaro kliūčių ateityje, pripažinus jį nebekeliančiu grėsmės visuomenei, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo U. V. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.