- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-21
- Bylos Nr.
- eA-234-438/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00166-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“
- Atsakovas
- Visuomenės informavimo etikos asociacija
- Trečiasis asmuo
- J. T., UAB KONCERNAS „MG BALTIC“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai (tretieji suinteresuoti asmenys – J. T. ir uždaroji akcinė bendrovė koncernas „MG Baltic“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. EKS-60/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jam priklausančiame interneto portale www.lrt.lt 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo publikuotas žurnalistės J. T. žurnalistinis tyrimas – publikacija „(duomenys neskelbtini)“ įtakos tinklas Lietuvoje: kas prisidėjo pradanginant atominius milijonus“ (toliau – ir ginčo publikacija). Tą pačią dieną gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) koncerno „MG Baltic“ (toliau – ir Koncernas) atstovo elektroninis laiškas „Dėl publikacijos papildymo“, kuriame paprašyta ginčo publikaciją papildyti komentaru: „p. Š. išvedžiojimai – teiginiai neatitinkantys tikrovės, o kaltinimai žiniasklaidai tėra nevykęs pretekstas pasiteisinti. Paties p. Š. to meto tarnyba aukščiausių šalies vadovų buvo įvertinta, „kaip negebėjimas susitvarkyti su iššūkiais“. Akivaizdu, kad to meto IAE klausimų sprendimas buvo valstybės tarnautojų ir politikų tarpusavio galios žaidimas“. Publikacija papildyta nebuvo. Koncernas 2018 m. rugsėjo 19 d. dėl ginčo publikacijos pateikė skundą Komisijai, kuriame prašė pripažinti pareiškėją padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 20 straipsnio pažeidimą. Komisija Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Kodekso 20 straipsnį. Komisija Sprendime konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Kodekso 20 straipsnį, kadangi iki ginčo publikacijos paskelbimo nesikreipė į Koncerną dėl atsakymo teisės – paaiškinti faktus, patikslinti galbūt netikslią arba paneigti neteisingą informaciją. Komisija nepagrįstai plačiai ir formaliai aiškina Kodekso 20 straipsnyje įtvirtintą atsakymo teisę. Komisijos Sprendime pateikto atsakymo teisės aiškinimas, ypač neatsižvelgus į tyrimo objektą, apimtį ir visumą, nepagrįstai apsunkina tiriamosios žiniasklaidos veikimo principus, o tai gali neigiamai paveikti konstitucinę saviraiškos laisvę bei teisę skleisti informaciją bei diskusiją viešojo intereso klausimais ir kaip tik iškreipti visuomenės požiūrį į jau nustatytus faktus, nors atsakymo teisės tikslas turėtų būti priešingas.
2.2. Pareiškėjas buvo ne paskleistos informacijos šaltinis, bet R. Š. pateiktos informacijos paskleidimo priemonė, perteikusi neiškraipytas R. Š. citatas, taigi dėl to jis negali būti laikomas kritikos apie Koncerną šaltiniu. Iš Koncerno pozicijos po ginčo publikacijos paskelbimo matyti, kad jis reikalavo pateikti komentarą ginčo publikacijoje, tačiau iš esmės siekė pasisakyti ne dėl savarankiškų ginčo publikacijos teiginių, bet dėl ginčo publikacijoje paskelbtų R. Š. teiginių, kurie, Koncerno nuomone, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nei nagrinėjo, nei vertino ginčo publikacijoje Koncerno veiklą, todėl nepagrįstas ir Sprendimo motyvas, kad ginčo publikacijoje Koncernas buvo neigiamai kritikuojamas.
2.3. Informacija, jog Koncernas per savo valdomas visuomenės informavimo priemones siekė daryti įtaką Ignalinos atominės elektrinės vadovybei, yra nurodyta Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadoje. Konkrečiu atveju ginčo informacija yra teisingas pranešimas apie viešosios valdžios institucijų sprendimus, todėl Koncernas, neiškreipdamas oficialios valstybės institucijos jau nustatytų faktų, negalėtų pateikti jokių šias išvadas paneigiančių paaiškinimų, o tokiu atveju atsakymo teisė taptų asmens, kurio veikla yra įvertina kaip neatitinkanti teisėto veikimo standartų, pasisakymų tribūna. Tai paneigtų visuomenės teisę į teisingą informaciją.
2.4. Komisija įpareigojo paskelbti Sprendimą pareiškėjo portale. Tokiais veiksmais ribojama informacijos laisvė. Publikacija buvo išsamus tiriamosios žurnalistikos pavyzdys aktualiu viešojo intereso klausimu, išsamiai nagrinėjantis ir aptariantis klausimus, kurių aktualumas ir reikšmingumas visuomenei nekelia abejonių. Tyrimo metu nagrinėjami klausimai apie valstybei nenaudingus, atskirais atvejais netgi neteisėtus atitinkamų asmenų veiksmus, todėl ginčo publikacijoje paskelbta informacija nėra neutrali joje minimų asmenų atžvilgiu, tačiau nepaisant to (ir ypač dėl to) diskusijos viešojo intereso klausimu ir kitų konstitucinių vertybių (teisės į dalykinės reputacijos apsaugą) pusiausvyra yra labai svarbi. Ginčo teiginys apie Koncerno per jo valdomas žiniasklaidos priemones darytą spaudimą ne tik nebuvo pareiškėjo tyrimo objektas, bet ir yra neginčijamai patvirtintas oficialios valstybės institucijos, taip pat pagrįstas buvusio pareigūno R. Š. tiksliai pacituotais teiginiais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Visuomenės informavimo etikos asociacija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Komisija išnagrinėjo UAB koncerno „MG Baltic“ skundą dėl ginčo publikacijos ir nustatė, jog joje buvo nagrinėjamas Rusijos koncerno „(duomenys neskelbtini)“ valdomos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vaidmuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo istorijoje. Atskirame ginčo publikacijos skirsnyje, pavadintame „MG Baltic“ pėdsakas“, be kita ko, buvo rašoma: „Lietuvoje spaudimas „(duomenys neskelbtini)“ oponentams, R. Š. teigimu, pirmiausia ryškėjo per žiniasklaidos liniją, skelbiant kritišką informaciją, ypač nukreiptą į Ignalinos AE vadovą O. Č. <...> Šis spaudimas sietas su „MG Baltic“ žiniasklaidos priemonėmis“, – patvirtino R. Š.“. Koncerno pozicija ginčo publikacijoje pateikta nebuvo, kaip ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nėra padaryta.
3.2. Tyrimo metu nustatyta, jog Koncernas ir (ar) jo veikla nebuvo pagrindinis ginčo publikacijos objektas, tačiau nesutiko, jog Koncernas nebuvo neigiamai kritikuojamas. Koncernas atskirame, specialiai jam dedikuotame publikacijos skirsnyje „MG Baltic“ pėdsakas“ buvo kaltinamas neteisėtos įtakos Ignalinos atominės elektrinės vadovybei per jo valdomas visuomenės informavimo priemones darymu. Komisijos nuomone, tokia informacija laikytina neigiama kritika, todėl Sprendime pripažino, jog ginčo publikacijoje buvo pažeistas Kodekso 20 straipsnis, kuriame nustatyta, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje. Kodekso 20 straipsnyje įtvirtinta pareiga suteikti neigiamai kritikuojamam asmeniui atsakymo teisę yra siejama ne su viešosios informacijos rengėjo pareiga patikrinti skelbiamą informaciją, o su kritikuojamo asmens teisės pasisakyti užtikrinimu, t. y. neigiamai kritikuojamam asmeniui turi būti suteikiama galimybė pasisakyti neatsižvelgiant į tai, kiek pagrįsta yra jo atžvilgiu išsakoma kritika. Komisijos Sprendimą nulėmė ne ta aplinkybė, kad pareiškėjas atsisakė papildyti ginčo publikaciją Koncerno pateiktu komentaru, o tai, jog pareiškėjas iki ginčo publikacijos paskelbimo nesikreipė į Koncerną ir nesuteikė jam galimybės pasisakyti ginčo publikacijoje.
3.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Koncernas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Koncernas atsiliepime nurodė, kad:
3.4. Ginčo publikacijoje buvo aiškiai paminėtas Koncernas, jam skirtas atskiro ginčo publikacijos skyriaus pavadinimas (taip išryškinant viso skyriaus akcentą), šio asmens veikla įvertinta neigiamai – kaip galbūt dariusi spaudimą per savo žiniasklaidos priemones „(duomenys neskelbtini)“ oponentams, kas buvo J. T. organizuotos spaudimo Lietuvos pareigūnams kampanijos dalis. Publikacijos esmę atspindi antraštė „(duomenys neskelbtini)“ įtakos tinklas Lietuvoje: kas prisidėjo pradanginant atominius milijonus?“. Publikacijos turinys atskleidžia ir įvardija viso „tinklo žaidėjus“, „pradanginusius milijonus“, o iš publikacijos turinio daroma išvada, kad kritikuojamas Koncernas.
3.5. Skundo argumentai, kad tam tikrus faktus išdėstė kalbinti pašnekovai ar, kad tam tikra informacija gali būti patvirtinta Seimo nutarimais, yra teisiškai nereikšmingi. Publikacijoje nėra užsiminta, kad kažkokia informacija yra nustatyta Seimo nutarimu, informacija dėstoma kaip žurnalistiniai faktai be jokių nuorodų. Pagal formuojamą teismų praktiką, vertinant publikacijos turinį ir jame pateiktą informaciją, turi būti vertinamas visas publikacijos kontekstas, panaudotos lingvistinės formuluotės ir kt. Kodeksas galioja ir yra taikomas visiems viešosios informacijos rengėjams, skleidėjams. Ginčo publikacijoje yra pakalbinti beveik visi kiti joje minimi asmenys, jiems suteikta atsakymo teisė, neatsižvelgiant į tai, ar apie juos buvo paskleisti faktai, komentarai ar nuomonės, ar jie buvo minimi Seimo nutarimuose. O Koncernui atsakymo teisė nebuvo suteikta, taip pažeidžiant Kodekso 20 straipsnio reikalavimus.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą atmetė ir netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 13 d. paskelbė publikaciją „(duomenys neskelbtini)“ įtakos tinklas Lietuvoje: kas prisidėjo pradanginant atominius milijonus“. Koncernas Komisijai pateikė 2018 m. rugsėjo 19 d. skundą prašydamas įvertinti pareiškėjo viešai skelbtą ginčo publikaciją bei pažymėjo, kad jam nebuvo suteikta teisė paneigti ginčo publikacijoje nurodytą informaciją. Taigi Koncernas prašė įvertinti, ar ginčo publikacija atitinka Kodekso nuostatas. Pareiškėjas Komisijai pateiktame paaiškinime teigė, kad ginčo publikacijoje buvo pateikta faktais pagrįsta informacija, kad nekritikavo Koncerno, o renkant informaciją buvo pateikta buvusio energetikos viceministro R. Š. nuomonė. Komisija, išnagrinėjusi Koncerno skundą, Sprendimu pripažino, kad ginčo publikacijoje buvo pažeistas Kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina tai pranešti tame pačiame kūrinyje. Įpareigojo pareiškėją paskelbti šį sprendimą portale lrt.lt.
6. Teismas, įvertinęs ginčo publikacijos turinį, pažymėjo, kad joje, be kita ko, buvo pateikiama informacija dėl to, kad per Koncernui priklausančias žiniasklaidos priemones buvo daromas spaudimas neigiamai atsiliepiant apie Ignalinos atominės elektrinės (toliau – ir Ignalinos AE) vadovą O. Č. Publikacijoje nagrinėta J. T. veikla, teigiama, kad minėtas asmuo yra glaudžiai susijęs su rusų valdomos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ interesais, pateikiama informacija apie J. T. ir Koncerno ryšius. Publikacijoje buvo pateiktos neigiamo pobūdžio prielaidos apie J. T. ir su juo susijusio Koncerno veiklą, grafinė medžiaga, vaizduojanti J. T. ir Koncerno ryšius. Iš esmės Publikacijoje su Koncernu siejamas spaudimas naudojant jo valdomas visuomenės informavimo priemones. Įvertinęs šias aplinkybes bei pagrindinę publikacijos temą, t. y. apie Lietuvos Respublikos skirtas lėšas Rusijos koncerno „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijoms patenkinti, teismas padarė išvadą, kad pateikta informacija apie Koncerną turėjo kritikos (kritiškos nuomonės) aspektą, tačiau galimybė paaiškinti faktus, patikslinti netikslią arba paneigti neteisingą informaciją jam nebuvo suteikta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės neginčija aplinkybės, jog prieš viešindamas publikaciją nesikreipė į Koncerną, suteikdamas galimybę paaiškinti, patikslinti ar paneigti informaciją. Iš pareiškėjo skunde pateiktų argumentų matyti, kad informacija ginčo publikacijoje buvo pateikta vadovaujantis Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. XIII-1228 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados“ (toliau – ir Nutarimas) duomenimis. Teismas iš esmės sutiko, kad ginčo publikacijoje nurodytos informacijos dalis apie Koncerną buvo nurodyta Nutarimu patvirtintose išvadose, tačiau, vertinant publikacijos turinį, susijusį su Koncerno veikla, ši aplinkybė pačioje ginčo publikacijoje nebuvo aiškiai įvardyta. Iš ginčo publikacijos turinio negalima vienareikšmiškai nuspręsti, kurios aplinkybės, susijusios su Koncerno veikla, buvo cituojamos iš Nutarimu patvirtintų išvadų, o kurios aplinkybės buvo nustatytos pareiškėjo žurnalistinio tyrimo metu. Teismas pažymėjo, kad, įvertinus Nutarimo turinį, negalima daryti išvados, kad ginčo publikacijoje pateikta informacija yra tik Nutarimo išvadų perteikimas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo publikacijoje pateikė kritiško pobūdžio informaciją, susijusią su Koncerno veikla, kuri tik iš dalies buvo pagrįsta Nutarimu patvirtintomis išvadomis. Esant šioms aplinkybėms, teismas nurodė, kad Koncernui, kuris buvo kritikuojamas ginčo publikacijoje, turėjo būti užtikrintos Kodekso 20 straipsnyje nustatytos teisės paaiškinti, patikslinti ar paneigti apie jį publikuojamą informaciją. Teismas pažymėjo, kad kritikuojamam asmeniui visuomet turi būti suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti, paneigti klaidingą informaciją. Pagal Kodekso 20 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, kreiptis į kritikuojamą asmenį turi pats žurnalistas. Kodeksas nenustato pareigos pačiam kritikuojamam asmeniui prašyti, kreiptis į žiniasklaidos priemonę pasinaudoti atsakymo teise. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra konstatavęs, kad bendriausia prasme kitos šalies nuomonės išklausymas prieš publikavimą yra susijęs su atsakingos žurnalistikos principų laikymusi (2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje The Wall Street Journal Europe Sprl ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 28577/05). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad, nesuteikdamas Koncernui galimybės paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, pareiškėjas pažeidė Kodekso 20 straipsnio reikalavimus.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis nepaskelbė Koncerno komentaro, pateikto po ginčo publikacijos paskelbimo, nėra reikšminga, kadangi Nutarimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nesudarė galimybės Koncernui paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją iki ginčo publikacijos paskelbimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nevertino aplinkybių, jog pareiškėjas nepaskelbė Koncerno komentaro, pateikto jau paskelbus ginčo publikaciją.
9. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas padarė išvadą, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, taip pat netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
III.
10. Pareiškėjas VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Skundžiamas Sprendimas priimtas, ir atitinkamai jo teisėtumas bei pagrįstumas turėjo būti vertinamas ne visos ginčo publikacijos, tačiau publikacijos dalies kontekste, kadangi tiek Koncernas skundu, tiek ir Komisija skundžiamu Sprendimu nagrinėjo ir pasisakė tik dėl ginčo publikacijos dalies ir tik tiek, kiek dėl pastarosios Koncernui buvo nesuteikta atsakymo teisė. Sprendimo teisėtumas buvo vertintas aiškiai išeinant iš skundžiamo Sprendimo ribų, vadovaujantis ne jame nurodomais argumentais ir apimtimi (taip pat ir Koncerno skundo apimtimi), tačiau teismo pasirinkta apimtimi, kuri ženkliai platesnė. Tokia „siurprizinė“ argumentacija grubiai pažeidė pareiškėjo teises ir išėjo iš skundo nagrinėjimo ribų.
10.2. Nei teismo sprendime, nei skundžiamame Sprendime nebuvo atsižvelgta į atsakymo teisės esmę ir tikslą – sudaryti galimybę patikslinti ar paneigti informaciją, nulemtą visuomenės informavimo priemonės pareigos patikrinti skelbiamos informacijos teisingumą, nes konkrečiu atveju ginčo informacija (publikacijos dalis) yra teisingas pranešimas apie viešosios valdžios institucijų sprendimus, todėl Koncernas, neiškreipdamas oficialios valstybės institucijos jau nustatytų (o ne publikacijoje nustatinėjamų) faktų, negalėtų pateikti jokių Nutarimo išvadas paneigiančių paaiškinimų, o tokiu atveju atsakymo teisė taptų tiesiog asmens, kurio veikla kaip neatitinkanti teisėto veikimo standartų jau yra įvertinta kompetentingų institucijų, pasisakymų tribūna, o būtent tai paneigtų visuomenės teisę į teisingą informaciją. Konkrečiu atveju Sprendimu pateikta atsakymo teisės samprata remiasi tariamai privalomu kreipimosi į kritikuojamą asmenį faktu, o Komisijos funkcija, nagrinėjant skundus dėl Kodekso 20 straipsnio pažeidimo, apsiriboja patikrinimu, ar žurnalistas kreipėsi į publikacijoje aprašomą asmenį, neatsižvelgiant į tai, kad atsakymo teisės pagrindinis ir iš esmės vienintelis tikslas – užtikrinti, kad visuomenę pasiektų teisinga ir tiksli informacija.
Šalies argumentai
10.3. Teismo sprendime nepagrįstai konstatuojama, kad Koncernui turėjo būti suteikta atsakymo teisė „paaiškinti faktus, patikslinti netikslią arba paneigti neteisingą informaciją“, kadangi taip paneigiami atsakymo teisės tikslai ir esmė, buvo nukrypta nuo šioje srityje pateiktų Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų, nepagrįstai atmesti pareiškėjo argumentai, kad konkrečiu atveju Koncernas negali būti laikomas „kritikuojamu asmeniu“ (ir dėl to, kad pareiškėjas buvo tik informacijos paskleidimo priemonė), bei aplinkybės, kad atsakymo teisė negali apimti faktų apie asmenį, kurie yra patvirtinti oficialiame valstybės institucijos teisės akte (Nutarime), nes tai apsunkintų tiriamosios žiniasklaidos veikimo principus, kas gali neigiamai paveikti konstitucinę saviraiškos laisvę bei teisę skleisti informaciją bei diskusiją viešojo intereso klausimais.
10.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nepaskelbė Koncerno komentaro po Publikacijos paskelbimo, nėra reikšminga, kadangi Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nesudarė galimybės Koncernui paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją iki ginčo publikacijos paskelbimo, kadangi Sprendimas buvo paremtas ir tais argumentais (ką patvirtina Komisijos narių klausimai), kad pareiškėjas po ginčo publikacijos paskelbimo nepapildė ginčo publikacijos Koncerno komentaru, nors tokios pareigos pareiškėjas, paskelbęs tikrovę atitinkančią informaciją, neturėjo, o skundą pateikęs Koncernas dėl šios tariamos pareigos teisinių argumentų net nekėlė. Komisija balsavo dėl Sprendimo priėmimo, manydama, kad pažeidimas padarytas ir nepapildžius ginčo publikacijos Koncerno komentaru po publikacijos paskelbimo. Pastarąjį Sprendimo motyvų modifikavimą atliko ne Komisija, o atsakovo vadovas, kuriam koreguoti Komisijos sprendimo motyvų teisė nesuteikta.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Koncernas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir grindžia jį šiais argumentais:
11.1. Skundžiamas Sprendimas nėra priimtas tik ginčo publikacijos dalies kontekste. Komisija akcentuoja kritikos trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu aspektą. Skunde keliamas klausimas dėl Kodekso 20 straipsnio pažeidimo, nesudarius galimybės trečiajam suinteresuotam asmeniui pasinaudoti atsakymo teise. Būtinoji Kodekso 20 straipsnyje suformuluota šio straipsnio taikymo sąlyga – kritika subjekto atžvilgiu. Teismas nustatinėdamas kritikos aspektą vertino skundo dalyke formuluojamo pareiškėjo pažeidimo egzistavimo prielaidas. Taigi toks teismo vertinimas nesudaro jokio pagrindo teigti, jog teismas išėjo iš skundo ir Sprendimo ribų.
11.2. Pareiškėjas akivaizdžiai painioja dvi skirtingas koncepcijas, t. y. kritikuojamo asmens teisę pateikti atsakymą į kritiką prieš straipsnio publikaciją ir asmens replikos teisę, kuri realizuojama po publikacijos paskelbimo. Šios bylos kontekste yra aktualu išsiaiškinti tik tai, ar teismo sprendime buvo tinkamai nustatytas Kodekso 20 straipsnio pažeidimas. Nėra abejonių, jog publikacijos dalyje paskelbta informacija trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu yra laikytina kritika. Šio ginčo atveju ginčo publikacijoje buvo aiškiai paminėtas Koncernas, jam skirtas atskiro publikacijos skyriaus pavadinimas (taip išryškinant viso skyriaus akcentą), šio asmens veikla įvertinta neigiamai. Ginčo atveju nėra jokio skirtumo, iš kur yra paimti ar cituojami ginčijami teiginiai. Nagrinėjamu atveju svarbu tik tai, kad apie asmenį pateikiama kritika. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Seimo Nutarimas yra tik politinis dokumentas, kuriame pateikiamas politinis atskirų subjektų vienokios ar kitokios veiklos vertinimas. Toks dokumentas neturi jokios prejudicinės galios šios nagrinėjamos bylos baigčiai bei nesukuria tokių teisinių pasekmių, kokias gali sukurti tik įsiteisėjęs teismo sprendimas.
11.3. Pareiškėjo interpretacija dėl atsakymo teisės, kaip „pasisakymo tribūnos“ turinio formavimo skundžiamu Sprendimu, yra nepagrįsta, deklaratyvi, ir iš esmės nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintomis informacijos laisvės vertybėmis. Kodekso 20 straipsnyje nustatyta atsakymo teisė yra apsauga nuo piktnaudžiavimo informacijos laisve.
11.4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomas faktas, jog teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai aplinkybę, kad pareiškėjas nepaskelbė trečiojo suinteresuoto asmens komentaro po publikacijos paskelbimo, nurodė kaip nereikšmingą, reikšmingas būtų tuo atveju, jei būtų nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintos teisės paneigti paskleistą informaciją jau po publikacijos paskelbimo (replikos teisės), tačiau šiuo atveju ginčo objektas yra atsakymo teisės iki ginčo publikacijos paskelbimo pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Ginčas byloje kilęs dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. EKS-60/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo nuspręsta, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 13 d., paskelbdamas publikaciją „(duomenys neskelbtini)“ įtakos tinklas Lietuvoje: kas prisidėjo pradanginant atominius milijonus“, pažeidė Kodekso 20 straipsnį. Taip pat šiuo sprendimu pareiškėjas buvo įpareigotas paskelbti šį sprendimą portale lrt.lt.
13. Nagrinėjamu atveju materialinė teisės norma, kuria remiantis pareiškėjui buvo pritaikytos neigiamo poveikio priemonės, yra Kodekso 20 straipsnis. Šalys skirtingai aiškina šios teisės normos nuostatas, dėl jos aiškinimo ir taikymo iš esmės byloje ir yra kilęs ginčas.
14. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 pripažino, kad Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl jo neįregistravus ir nepaskelbus Teisės aktų registre, negali būti laikomas įsigaliojusiu ir taikomas, t. y., kol nustatyta tvarka nėra paskelbtas, negali būti ir taikomas.
15. Kodeksas Teisės aktų registre paskelbtas 2020 m. gegužės 18 d. (TAR, 2020-05-18, Nr. 2020-10556) ir įsigaliojo 2020 m. gegužės 19 d. (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 1 d.). Tai reiškia, kad pareiškėjui buvo skirta sankcija, remiantis negaliojančia teisės norma, dėl ko byloje ginčijamas atsakovo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.).
16. Pažymėtina, kad tokia šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir kitose analogiškose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr. 2021 m. kovo 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1443-624/2021; 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020, 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1982-415/2020, 2020 m. spalio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1685-602/2020, 2020 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3119-624/2020).
17. Patenkinus pareiškėjo skundą, jam atlygintinos ir jo patirtos bylos vedimo išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.; 41 str. 3 d.). Šias išlaidas sudaro: pirmosios instancijos teisme – 1 322,50 Eur (22,50 Eur žyminis mokestis ir 1 300 Eur išlaidos advokato pagalbai už skundo parengimą ir atstovavimą); apeliacinės instancijos teisme – 1 584,25 Eur (11,25 Eur žyminis mokestis ir 1 573 Eur išlaidos advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą), viso – 2 906,75 Eur. Šių išlaidų dydį ir realumą patvirtina pareiškėjo pateikti dokumentai. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimus bei bylos sudėtingumą ir apimtį. Todėl pareiškėjo prašymas priteisti šias išlaidas iš atsakovo tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą tenkinti.
Panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. EKS-60/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“.
Priteisti pareiškėjui viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ iš atsakovo Visuomenės informavimo etikos asociacijos 2 906,75 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešis eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Sprendimas neskundžiamas.