- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- A-3119-624/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01250-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Atsakovas
- Visuomenės informavimo etikos asociacija
- Trečiasis asmuo
- A. N., L. N., P. Ž., R. V., V. V., B. L., O. L., R. Ž., D. V., D. Š., M. Š., R. L., V. M., A. M., T. A. M., K. Š.
- Pareiškėjas
- " Diena media news"
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai (tretieji suinteresuoti asmenys – A. N., L. N., P. Ž., R. V., V. V., B. L., O. L., R. Ž., D. V., D. Š., M. Š., R. L., V. M., A. M., T. A. M. ir K. Š. ir žurnalistė J. Š.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Diena Media News“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2019 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. EKS-07/19 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija, išnagrinėjusi trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą dėl „Kauno diena“ žurnalistės J. Š. publikacijos „(duomenys neskelbtini)“, išspausdinto (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Publikacija), priėmė nepagrįstą Sprendimą, kuriuo konstatavo Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 8 bei 20 straipsnių pažeidimus.
3. Pareiškėjas dėl konstatuoto Kodekso 8 straipsnio pažeidimo nurodė, kad antraštės paskirtis – apibendrinti visą Publikaciją, todėl ji taikoma visam Publikacijos tekstui, o ne atskiram jos pavyzdžiui apie statybas (duomenys neskelbtini) t. y. antraštė apibūdina ne konkrečius asmenis, o patį reiškinį – skundų rašymą. Antraštėje turi atsispindėti pateikiamų faktų esmė, tačiau joje negali būti pateikiami visi faktiniai duomenys.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Publikacijoje pateikiama nekilnojamojo turto vystymu užsiimančių verslininkų ir tos srities specialistų nuomonė apie ginčus su aplinkiniais gyventojais. Publikacijos tikslas – ne išsamiai išnagrinėti vieną konkretų atvejį, o apžvelgti situaciją dėl fizinių ir juridinių asmenų požiūrio į planuojamus vykdyti arba jau vykdomus įvairių apimčių statybos darbus, pradedant visuomeninės paskirties objektais, esančiais istoriškai ir gamtosaugine prasme svarbiose teritorijose, ir baigiant šulinio įrengimu miesto pakraštyje esančiame niekuo neišsiskiriančiame privataus asmens sklype. Apžvelgiant situaciją buvo kreipiamas dėmesys į esamą teisinį reglamentavimą, kokios priemonės prieinamos fiziniams ir juridiniams asmenims, įtariantiems, kad statybomis pažeidžiamos jų teisės ir / ar visuomenės interesas, kaip dažnai fiziniai ir juridiniai asmenys linkę pasinaudoti šiomis galimybėmis ginti savo teises ir / ar visuomenės interesą. Vienas Publikacijos aspektų – kiek gaunama skundų, kokio jie pobūdžio, kiek jų pasiteisina.
5. Pareiškėjas tvirtino, kad antraštės funkcija – sudominti skaitytoją. Dėl to antraštei neatsitiktinai parenkami „aštresni“ posakiai, nebūtinai vartotini formalioje kalboje. Publikacijos antraštėje „(duomenys neskelbtini)“ tikslingai parinkta sąvoka „reketas“, kuri priešpastatoma pilietiškumui. Tokiu būdu per sugretinimą siekiama atskleisti potencialiai galimus, kardinaliai priešingus tikslus asmenims ginant savo interesus. Sąvoka „reketas“ antraštėje yra pavartota kaip perkeltinės reikšmės šnekamosios kalbos žodis be konkretaus adresato, tiesiog hiperbolizuotai apibūdinantis socialinį reiškinį – dalies asmenų aktyvų nepasitenkinimo reiškimą, jo galimus tikslus ir priežastis. Antraštė pateikiama kaip klausimas, apibendrinantis du skirtingus požiūrius į situaciją, o ne kaip teiginys. Kadangi antraštė baigiama klausiamuoju ženklu, skaitytojai negali būti suklaidinami, kad tai teiginys. Keliant klausimą, skaitytojai yra kviečiami diskusijai, tačiau jokiu būdu jiems neteigiama informacija, kad tretieji suinteresuoti asmenys atliko kokius nors neteisėtus ar neetiškus veiksmus.
6. Pareiškėjas akcentavo, kad antraštėje neginčijamai pateikiama nuomonė apie aptariamą reiškinį. Nuomonė negali būti traktuojama kaip skaitytojų klaidinimas. Atsakovas nesiaiškino, ar antraštėje pateikti faktai ar nuomonė. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatyta, kad nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius. Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai; žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys. Publikacijoje kalbinti verslininkai pateikė pavyzdžių, kad skundus teikiantys gyventojai gali turėti įvairių tikslų, todėl antraštėje pateikta nuomonė turi faktinį pagrindą. Faktą, kad antraštėje pateikiama nuomonė, patvirtina ir klausiamoji antraštės forma. Kadangi antraštėje pateikiama nuomonė, o nuomonė yra subjektyvi ir jai tiesos kriterijus netaikomas, ji skaitytojo negali klaidinti.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas dėl konstatuoto Kodekso 20 straipsnio pažeidimo nurodė, kad nagrinėjamu atveju jam nekilo pareiga gauti trečiųjų suinteresuotų asmenų komentarą. Publikacijos tekstas nėra nukreiptas prieš konkrečius asmenis, situacijos pristatomos nuasmenintai, aprašomas anoniminis, statistinis gyventojas, o ne konkretus asmuo. Tą pagrindžia Publikacijos teksto analizė. Publikacijoje neteigiama, jog tretieji suinteresuoti asmenys ar bet kurie kiti gyventojai, teikdami skundus, pažeidžia įstatymus ir vykdo neteisėtą veiklą. Tai pat Publikacijoje nėra tokios informacijos, kad tretieji suinteresuoti asmenys prilygsta reketininkams ar pan. Publikacijoje cituojamas vienas nekilnojamuoju turtu užsiimantis verslininkas, kuris nurodo: „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šis pavyzdys yra ne apie trečiuosius suinteresuotus asmenis, neminimos jų ginčo objektu tapusios statybos, pavyzdys pateikiamas visiškai kitoje publikacijos dalyje nei trečiųjų suinteresuotų asmenų atvejis, todėl negali būti priskiriamas jiems.
8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog net nebūtų įmanoma nustatyti, į ką kreiptis komentaro. Jeigu žurnalistė būtų atsitiktinai bandžiusi kalbinti gatvės gyventojus, maža tikimybė, kad ji būtų pataikiusi kreiptis į kurį nors iš trečiųjų suinteresuotų asmenų. Dar daugiau – neatmestina galimybė, kad atsitiktinai kalbinant (duomenys neskelbtini) gyventojus, žurnalistė galėjo pakalbinti asmenis, kurių nuomonė nebūtinai sutampa su trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
10. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. vasario 19 d. Komisija išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) gyventojų skundą dėl Publikacijos ir nustatė, jog šioje Publikacijoje buvo pasakojama apie nekilnojamojo turto projektų vystytojų (duomenys neskelbtini) problemas dėl galimai pasipelnyti jų sąskaita norinčių kaimyninių namų gyventojų skundų ir (ar) nepagrįstų reikalavimų ir, be kita ko, buvo pateiktas konkretus (duomenys neskelbtini) statomo daugiabučio namo pavyzdys. Minėtą projektą vystančios bendrovės „Revilė“ vadovas A. J. papasakojo, jog pagal Bendrąjį planą ir kitus teisės aktus šiame sklype galima statyti daugiabutį, tačiau bendrovė sulaukė visiškai nepagrįsto ir niekaip neargumentuoto gyventojų puolimo. A. J. teigimu, gyventojai reikalavo, kad būtų panaikintas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu išduotas leidimas statyti Žaliakalnyje daugiabutį, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog gyventojų reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. Per trejus bylinėjimosi metus „Revilė“ patyrė apie 50 tūkst. eurų nuostolių ir neatmeta galimybės dėl gyventojų veiksmų kreiptis į teismą. Publikacijoje taip pat buvo pateiktos nekilnojamojo turto vystytojo E. M., Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo N. V., Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus M. S. ir kitų neįvardintų nekilnojamojo turto vystytojų nuomonės, tačiau Publikacijoje minimų (duomenys neskelbtini) gyventojų nuomonė pateikta nebuvo, kaip ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nėra padaryta.
11. Atsakovas pabrėžė, jog antraštė apibendrina Publikaciją ir taikytina visam jos tekstui, o vienintelis konkretus Publikacijoje pateiktas pavyzdys buvo (duomenys neskelbtini) projektas. Todėl neabejotina, jog statistinis informacijos vartotojas galėjo nuspręsti, jog antraštė taikytina ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie Publikacijoje buvo pateikti iš neigiamos pusės. Publikacijoje nebuvo pateikta jokios faktinės informacijos, leidžiančios spręsti ir (ar) daryti prielaidas, jog savivaldybės išduoto statybos leidimo sąlygas tretieji suinteresuoti asmenys ginčija pasipelnymo tikslais, todėl darytina pagrįsta išvada, jog Publikacijos antraštė klaidina informacijos vartotojus.
12. Atsakovas pažymėjo, kad Publikacijoje buvo pateikta tik nekilnojamojo turto vystytojų pozicija dėl galimai nepagrįstų gyventojų skundų ir (ar) reikalavimų ir nebuvo pateikta nei vienos gyventojų bendruomenės nuomonė, todėl pareiškėjo argumentą, kad „aštresniais“ posakiais buvo siekiama atskleisti potencialiai galimus, tačiau kardinaliai priešingus gyventojų tikslus, laikė nepagrįstu.
Atsiliepimas
13. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog pareiškėjui nekilo pareiga gauti trečiųjų suinteresuotų asmenų komentarą, nes Publikacija nebuvo nukreipta prieš konkrečius asmenis. Tretieji suinteresuoti asmenys Publikacijoje buvo kaltinami nepagrįstu ir niekaip neargumentuotu daugiabučio statybas vykdančios UAB „Revilė“ puolimu, dėl kurio ši bendrovė patyrė nemenkus nuostolius. Tokia informacija neabejotinai laikytina neigiama trečiųjų suinteresuotų asmenų kritika. Kodekso 20 straipsnis nenumato išlygų, leidžiančių nesuteikti neigiamai kritikuojamam asmeniui atsakymo teisės, jeigu šis asmuo arba jo veikla nėra pagrindinis ir (ar) vienintelis kritikos objektas, todėl vertino, jog pareiškėjas privalėjo suteikti tretiesiems suinteresuotiems asmenimis galimybę pasiaiškinti.
14. Atsakovas dėl skundo argumentų, jog Publikacijoje nėra pateikiami jokie trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenys ir jie nėra susiorganizavę į kokią nors juridinio asmens statusą turinčią bendruomenę, todėl iš teksto jie negali būti identifikuoti, o Publikaciją rengusiai žurnalistei netgi būtų objektyviai neįmanoma nustatyti, į ką kreiptis komentaro, pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) Kaune atvejis yra sulaukęs didžiulio atgarsio visuomenėje ir jau ne kartą buvo aptarinėtas kitose visuomenės informavimo priemonėse. Paieškos sistemoje „Google“ įvedus žodžius „(duomenys neskelbtini), Kaunas“, galima rasti publikacijų šia tema, o publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (lrytas.lt, (duomenys neskelbtini)) pateikti net daugumos trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai ir pavardės.
15. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atstovas Komisijos posėdyje pripažino, jog (duomenys neskelbtini) pavyzdys Publikacijoje galimai buvo netinkamas.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
17. Teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 21 d. „Kauno dienoje“ buvo išspausdinta žurnalistės J. Š. publikacija „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. lapkričio 22 d. tretieji suinteresuoti asmenys su prašymu kreipėsi į Komisiją, prašydami, be kita ko, pradėti tyrimą dėl J. Š. padaryto žurnalisto profesinės etikos pažeidimo, taikyti atitinkamas poveikio priemones žurnalistei už padarytus pažeidimus, įpareigoti laikraščio „Kauno diena“ redakciją paskelbti naują straipsnį, kuriame būtų išsamiai ir visapusiškai aprašyta situacija, susijusi su UAB „Revilė“ vykdomomis statybomis (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 17 d. pateikė Komisijai paaiškinimus dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų skundo. Komisija, išnagrinėjusi trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą, 2019 m. vasario 19 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame konstatavo, kad jog tretieji suinteresuoti asmenys, ginčijantys savivaldybės išduoto statybos leidimo sąlygas dėl jų neatitikimo Kauno miesto bendrojo plano reikalavimams, Publikacijoje buvo kaltinami dėl nepagrįstų ir neargumentuotų reikalavimų nekilnojamojo turto vystytojui. Komisija pripažino, jog Publikacijoje buvo pažeisti Kodekso 8 ir 20 straipsnių reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas, įvertinęs Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 46 straipsnyje, Kodekso 3, 8 ir 20 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką Kodekso nuostatų taikymo klausimais, nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, jog pareiškėjui nekilo pareiga gauti trečiųjų suinteresuotų asmenų komentaro, nes Publikacijos tektas nebuvo nukreiptas prieš konkrečius asmenis, situacijos buvo pristatomos nuasmenintai, aprašomas anoniminis, statistinis gyventojas, o ne konkretus asmuo. Teismas iš Publikacijos turinio nustatė, kad Publikacijoje buvo pateiktas konkretus pavyzdys Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), statomas daugiabutis. Tai nėra abstraktus, nuasmenintas pavyzdys, o konkretus, aiškus objektas su tiksliu ir unikaliu adresu. Publikacijoje gyventojai, kurie ginčijo savivaldybės išduoto statybos leidimo sąlygas dėl jų neatitikimo Kauno miesto bendrojo plano reikalavimams, buvo kaltinami dėl nepagrįstų ir neargumentuotų reikalavimų nekilnojamojo turto vystytojui. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog tokia informacija laikytina šių gyventojų neigiama kritika. Atitinkamai jiems turėjo būti suteikta galimybė paaiškinti faktus, paneigti galimai netikslią informaciją. Nesant tokios galimybės arba jei gyventojai būtų atsisakę pasinaudoti šia galimybe, apie tai privalu buvo pranešti pačiame straipsnyje.
19. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog žurnalistei, rengusiai Publikaciją, būtų objektyviai neįmanoma nustatyti, į ką kreiptis komentaro, nes tretieji suinteresuoti asmenys gyvena skirtinguose gatvės namuose. Teismas akcentavo, jog, pirma, publikacijoje nurodoma, kad projektą vystančios bendrovės „Revilė“ vadovas A. J. paaiškino, kad gyventojai reikalavo, kad būtų panaikintas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu išduotas leidimas statyti (duomenys neskelbtini) daugiabutį, šis skundas buvo nagrinėtas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Šie duomenys rodo, kad „gyventojais“ įvardijami konkretūs asmenys, kuriuos objektyviai paprasta ir nesunku identifikuoti (asmenys, kurie kreipėsi į teismą dėl leidimo statyti Žaliakalnyje daugiabutį panaikinimo). Antra, kaip teisingai nurodė atsakovas, publikuotas statybų (duomenys neskelbtini) atvejis yra sulaukęs didžiulio atgarsio visuomenėje. Paieškos sistemoje „Google“ įvedus žodžius „(duomenys neskelbtini), Kaunas“, galima rasti publikacijų šia tema, o publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (lrytas.lt, (duomenys neskelbtini)) pateikti net daugumos trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai ir pavardės.
20. Teismas nustatė, kad Publikacijoje aiškiai įvardintas konkretus adresas referavo į konkrečią situaciją ir konkrečius asmenis, straipsnyje buvo pateikta kritika trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu, todėl pareiškėjas turėjo pareigą, vadovaujantis Kodekso 20 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, suteikti jiems teisę paaiškinti, patikslinti ar paneigti apie juos publikuojamą informaciją, bet tai nebuvo padaryta.
21. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo argumentai prieštaringi, nes, viena vertus, teigiama, kad antraštė taikytina visam Publikacijos tekstui, kita vertus, teigiama, kad antraštėje pavartoti palyginimai (duomenys neskelbtini) gyventojams, apie kuriuos taip pat rašoma Publikacijoje, netaikytini. Teismas akcentavo, kad antraštė taikoma visai Publikacijai ir atitinkamai Publikacijoje minimiems (duomenys neskelbtini) gyventojams.
22. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl Publikacijos antraštės, darė išvadą, kad Publikacijos antraštė klaidino informacijos vartotojus ir taip buvo pažeistas Kodekso 8 straipsnio reikalavimas. Pirma, tekste apie (duomenys neskelbtini) gyventojus pateikiama tik viena – projekto vystytojų – nuomonė, kuri yra neigiama („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“). Tai suponuoja (duomenys neskelbtini) gyventojų priskyrimą antraštėje minimiems reketininkams, o ne pilietiškiems asmenims. Jokia alternatyvi, kitokia nuomonė ir pačių (duomenys neskelbtini) gyventojų nuomonė nėra pateikta. Antra, Publikacijoje nebuvo pateikta jokios informacijos, kuri leistų spręsti, kad teisminius procesus (duomenys neskelbtini) gyventojai iniciavo pasipelnymo tikslais. Teismas pabrėžė, kad informacija apie teisminius procesus gali būti objektyviai lengvai gaunama ir patikrinama iš tiesioginių informacijos šaltinių (teismų sprendimų, kurie skelbiami viešai), tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Teismas pažymėjo, kad tretieji suinteresuoti asmenys skunde Komisijai nurodė, kad UAB „Revilė“ ieškinį teismas jau išnagrinėjo ir atmetė. Trečia, nagrinėjant trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą Komisijoje, posėdžio metu pareiškėjo atstovas pripažino, jog (duomenys neskelbtini) esančių statybų pavyzdys Publikacijoje galimai buvo netinkamas.
23. Teismas sprendė, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, tinkamai įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjo padarytus Kodekso 8 ir 20 straipsniuose nustatytus pažeidimus. Skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis)), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Teismas taip pat nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų.
24. Teismas, netenkinęs skundo reikalavimo, atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnis).
III.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo tenkinti.
26. Pareiškėjas, pakartodamas pirmosios instancijos teismui skunde nurodytus argumentus dėl nustatyto Kodekso 8 straipsnio pažeidimo, vertina, kad teismas nepagrįstai netenkino skundo šiuo aspektu. Pareiškėjo teigimu, teismas neteisingai interpretavo skundo argumentus dėl antraštės taikymo tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir nepagrįstai įžvelgė prieštaravimus argumentacijoje, nepateikė argumentų, kaip ir kokiu būdu antraštė klaidina skaitytojus, o tik pakartojo Komisijos motyvus konstatuojant Kodekso 20 straipsnio pažeidimą.
27. Pareiškėjas, pakartodamas pirmosios instancijos teismui skunde nurodytus argumentus dėl nustatyto Kodekso 20 straipsnio pažeidimo, akcentuoja, kad neneigia kritikuojamo asmens teisės į atsakymą, tačiau vertina, kad ši pareiga neturi būti aiškinama plečiamai, kai Publikacijoje neįvardijami konkretūs kritikuojami asmenys, nenurodomi jų asmens duomenys. Publikacijos tekstas nėra nukreiptas prieš trečiuosius suinteresuotus asmenis, situacijos pristatomos nuasmenintai, aprašomas anoniminis, statistinis gyventojas, o ne konkretus asmuo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretuoja Publikacijos tekstą. Tretieji suinteresuoti asmenys nėra susiorganizavę į kokią nors bendruomenę, turinčią juridinio asmens statusą. Net jeigu žurnalistė būtų identifikavusi kurį nors iš šių asmenų, tas asmuo pateiktų tik savo asmeninį komentarą, tačiau ne visų asmenų, kurie jaučiasi kritikuojami.
28. Pareiškėjas nurodo, kad Publikacijoje aprašomas reiškinys, o ne konkrečių asmenų veiksmai. Bandoma ne koncentruotis ir gilintis į vieną istoriją, nagrinėti jos peripetijas, o pateikti daugiau pavyzdžių, atsakingų tarnybų ir organizacijų pozicijų, kad skaitytojai galėtų susidaryti bendresnį vaizdą dėl galimybių ginti teises ir visuomenės interesą, kai tai būna susiję su statybų projektais, ir kaip tomis galimybėmis naudojamasi. Skundus teikiančių gyventojų pozicija iš esmės pateikiama per skundų aprašymą, o priešingos pusės – statytojų – pozicija pateikiama per atsikirtimus į tokius skundus. Šalia pakalbinti ekspertai ir pateikta jų nuomonė. Kadangi neaprašoma jokia konkretaus gyventojo situacija (neminima jokio gyventojo pavardė), nėra pagrindo reikalauti išdėstyti konkrečių gyventojų poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos 2019 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. EKS-07/19 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo konstatuota pareiškėją RUAB „Diena Media News“ padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 bei 20 straipsnių pažeidimus.
30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 pripažino, kad Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl jo neįregistravus ir nepaskelbus Teisės aktų registre, negali būti laikomas įsigaliojusiu ir taikomas. Kodeksas Teisės aktų registre paskelbtas 2020 m. gegužės 18 d. (TAR, 2020-05-18, Nr. 2020-10556) ir įsigaliojo 2020 m. gegužės 19 d. (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 1 d.).
31. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla reikalavimas, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.).
32. Šioje byloje susiklosčiusi situacija yra iš esmės analogiška Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 išnagrinėtam atvejui – pareiškėjui apskųstu Komisijos Sprendimu inkriminuotas Kodekso, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 pripažintas netaikytinu, kol yra nepaskelbtas Teisės aktų registre, 8 ir 20 straipsnio pažeidimas.
33. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundžiamas Komisijos Sprendimas, priimtas 2019 m. vasario 19 d., grindžiamas normomis Kodekso, kuris dar nebuvo įregistruotas ir negaliojo, skundžiamas Komisijos Sprendimas negali būti laikomas teisėtu, dėl ko yra naikinamas (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
34. Pažymėtina, kad tokia teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020, 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1982-415/2020, 2020 m. spalio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1685-602/2020
35. Atsižvelgdama į aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti ginčijamą Komisijos Sprendimą.
36. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus pareiškėjo skundą, pareiškėjas įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.). Byloje pateikti duomenys apie 30 Eur ir 15 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, jokie kiti duomenys apie kokias nors kitas pareiškėjo pirmosios instancijos ir (ar) apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas teismui nepateikti.
37. Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 3 dalimi, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pareiškėjo už skundą pirmosios instancijos teismui bei už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis priskiriamas bylos nagrinėjimo išlaidoms, todėl yra priteistinas pareiškėjui iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ skundą tenkinti.
Panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2019 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. EKS-07/19 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“.
Priteisti pareiškėjui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Diena Media News“ iš atsakovo Visuomenės informavimo etikos asociacijos 45 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas neskundžiama.