- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- eA-1685-602/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03747-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- L. R.
- Atsakovas
- Visuomenės informavimo etikos asociacija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja L. R. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. EKS-41/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde pareiškėja paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą (toliau – ir VIĮ), Lietuvoje žurnalistu laikomas žmogus, turintis darbo sutartį su redakcija arba priklausantis profesinei žurnalistų bendruomenei. Šiuo konkrečiu atveju Komisija, priėmusi sprendimą, net nesigilino į faktą, kad pareiškėja nėra žurnalistė ir niekur tokia nesiskelbia, todėl jai negali būti taikomas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas (toliau – ir Etikos kodeksas). Su viešąja įstaiga (toliau – ir VšĮ) Alytaus regionine televizija pareiškėja yra sudariusi televizijos eterio laiko pirkimo–pardavimo sutartį, nėra sudaryta nei autorinė, nei darbo sutartis, taigi tai akivaizdžiai įrodo, jog pareiškėja neatitinka VIĮ nurodytos žurnalisto sąvokos. VIĮ 2 straipsnio 91 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad „Žurnalistas <...> yra žurnalistų profesinės organizacijos narys“, tačiau pareiškėja nėra ir niekada nebuvo žurnalistų profesinės sąjungos narė, be to, skundą priėmusi Komisija, apskritai niekada netyrė ir nesiaiškino.
3. Pareiškėja pažymėjo, kad V. G. buvo siunčiami kvietimai raštu atvykti praktiškai į kiekvieną laidą, taip pat jis buvo kviečiamas atvykti į laidos filmavimus ir telefonu per Alytaus miesto savivaldybės viešųjų ryšių specialistę, tačiau arba formaliai atrašydavo, arba į kvietimus nereaguodavo. Be kita ko, V. G. nuo pat laidų transliavimo pradžios neoficialiai yra pareiškęs, kad niekada nedalyvaus visuomeninių tyrimų laidų „Demaskuoti“ filmavimuose, todėl nesuprantami jo priekaištai ir kaltinimai, be to, 2018 m. rugsėjo 25 d. prieš Komisijos posėdį pareiškėja pati nuvyko pas V. G., norėdama išsiaiškinti jo kaltinimų esmę, tačiau šis dar kartą pripažino, kad niekada nedalyvaus visuomeninių tyrimų laidose „Demaskuoti“.
4. Pareiškėja paaiškino, kad laidos „Demaskuoti“ formatas yra diskusija, todėl techniškai dėl laidos metu dalyvių išsakytų nuomonių po laidos filmavimo, kuris dažniausiai vyksta iš karto tą pačią dieną prieš transliaciją ir iš esmės nėra montuojamas, t. y. dažniausiai yra ištisinis arba tik su nedideliais prieš laidą filmuotais siužetais, sudaryti V. G. galimybę atsikirsti į laidos dalyvių išsakytas replikas ar pastebėjimus ir parodyti per tą pačią laidą nėra galimybių. Be to, jis ir nebuvo išreiškęs tokio pageidavimo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime atsakovas Visuomenės informavimo etikos asociacija su pareiškėjos skundu nesutiko.
6. Atsakovas nurodė, kad išnagrinėjo V. G. skundą dėl programos „Demaskuoti“ (Dzūkijos TV, 2018 m. vasario 22 d.) ir nustatė, jog joje buvo nagrinėjami žemės Alytaus mieste grąžinimo klausimai, o kaip pašnekovai buvo pakviestos dvi Alytaus miesto gyventojos, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Glass Market“ direktorius bei buvęs Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius. Alytaus gyventojos skundėsi ilgus metus vilkinamu žemės Alytaus mieste grąžinimu paprastiems piliečiams ir galimai neteisėtu dviejų žemės sklypų suformavimu artimais giminystės ryšiais su miesto vyr. architektu susijusiam muitininkui. Savivaldybės administracijos direktorius teigė, jog šių dviejų sklypų suformavimas yra akivaizdus sukčiavimas, tačiau V. G. kilusiame ginče palaikė ne nuo galimai neteisėtos veikos nukentėjusius piliečius, o minėtą muitininką. Kitame epizode vienos įmonės direktorius pasakojo, jog jo vadovaujama bendrovė investavo 600 000 litų į automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau V. G. davė įsakymą ją nugriauti, kadangi netoliese stovinčiam prekybos centrui prireikė papildomo privažiavimo. Programos svečio teigimu, šios prekybos centro užgaidos galimai buvo tenkinamos todėl, kad V. G. ir prekybos centro savininkus sieja artimi draugystės ryšiai. Programoje taip pat buvo parodyti interviu su Alytaus miesto savivaldybės atstovais ir Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos nariu, kurie bendrais žodžiais pakomentavo susiklosčiusią situaciją, tačiau pačiam (duomenys neskelbtini) galimybė pasiaiškinti dėl jam metamų kaltinimų suteikta nebuvo, kaip ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nebuvo padaryta. Komisijai pateiktame skunde V. G. nurodė, jog programoje jis, kaip (duomenys neskelbtini), buvo aštriai ir neigiamai kritikuojamas, tačiau galimybė paaiškinti, patikslinti arba paneigti skleidžiamą informaciją suteikta nebuvo. Jo nuomone, toks programos rengėjos ir vedėjos (pareiškėjos) elgesys prieštarauja visuomenės informavimo etikos nuostatoms.
8. Atsakovo vertinimu, VIĮ prasme pareiškėja laikytina VšĮ Alytaus regioninės televizijos (Dzūkijos TV) žurnaliste. Apie savo sutartį su šia televizija dėl programos „Demaskuoti“ pareiškėja skelbia ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktoje privačių interesų deklaracijoje. VIĮ nenustato privalomos žurnalisto sutarties su viešosios informacijos rengėju ar skleidėju rūšies arba formos, t. y. nereikalauja, kad tai būtų būtent darbo arba autorinė sutartis, o tik kad informacija būtų renkama ir rengiama sutartinių santykių pagrindu. Be to, VIĮ 3 straipsnyje yra imperatyviai nustatyta, jog Etikos kodekso nuostatos yra privalomos ne tik žurnalistams, bet ir viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams. Pagal VIĮ 2 straipsnio 79 dalį, viešosios informacijos rengėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją. Todėl net jei pareiškėja ir nebūtų laikoma žurnaliste, ji bet kuriuo atveju laikytina viešosios informacijos rengėja ir privalo vadovautis Etikos kodekso nuostatomis.
9. Skundžiamame Sprendime yra konstatuota, jog Etikos kodekso 20 straipsnio pažeidimas buvo padarytas programoje „Demaskuoti“, transliuotoje 2018 m. vasario 22 d. per „Dzūkijos TV“. Taigi darytina išvada, jog Etikos kodekso 20 straipsnio reikalavimus pažeidė tiek programą parengusi pareiškėja, tiek ir ją per savo televiziją „Dzūkijos TV“ transliavusi VšĮ Alytaus regioninė televizija, o skundžiamas Sprendimas taikytinas joms abiem. VšĮ Alytaus regioninė televizija yra televizijos programų transliuotoja, o pagal VIĮ 2 straipsnio 84 dalį, televizijos programų transliavimas yra viena iš visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos rūšių, todėl, pagal VIĮ 2 straipsnio 79 dalį, VšĮ Alytaus regioninė televizija taip pat laikytina ir viešosios informacijos rengėja. Taigi jai visais atvejais tenka redakcinė atsakomybė už kiekvieną jos parinktą ir visuomenei perduotą (transliuotą) programą (laidą), neatsižvelgiant į tai, ar ją ji rengė pati, ar nepriklausomi kūrėjai. Vadinasi, net jei būtų pripažinta, jog pareiškėja neatsako už pačios parengtos ir transliuotos programos turinį, šiam turiniui vis vien taikytini tiek VIĮ, tiek ir Etikos kodekse keliami reikalavimai.
10. Pagal Etikos kodekso 20 straipsnį, viešosios informacijos rengėjai turi pareigą ne tik suteikti neigiamai kritikuojamam asmeniui galimybę į šią kritiką atsakyti, bet ir pranešti informacijos vartotojams, jeigu tokios galimybės nebuvo arba kritikuojamas asmuo atsisakė pasinaudoti šia galimybe. Programoje nebuvo pranešta, nei kad su V. G. buvo bandoma susiekti, nei kad jis atsisakė pasinaudoti savo teise atsakyti į kritiką. Programa nebuvo tiesioginė. Be to, kiti pareiškėjos pasirinkti, bet programos filmavime studijoje nedalyvavę asmenys (Alytaus miesto savivaldybės atstovai ir Seimo Antikorupcijos komisijos narys) programoje pasisakė, todėl pareiškėjos argumentas, jog techniškai nebuvo įmanoma suteikti galimybę pasisakyti V. G., atmestinas.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjos L. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas vadovavosi VIĮ 3 straipsnyje įtvirtintais pagrindiniais visuomenės informavimo principais, VIĮ 43 straipsnio 1 dalimi, 46 straipsnio 1 dalimi, 46¹ straipsnio 1 ir 3 dalimis, Etikos kodekso 20 straipsniu ir pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas priimtas išnagrinėjus (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 24 d. skundą ir nustačius, kad VšĮ Alytaus regioninės televizijos transliuojamoje programoje per „Dzūkijos TV“ 2018 m. vasario 22 d. laidoje „Demaskuoti“ (toliau – ir Laida) V. G. išsakyti kaltinamai laikytini neigiama jo kritika, o pagal Etikos kodekso 20 straipsnį, neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje, tačiau to nebuvo padaryta.
13. Pareiškėja nesutikimą su skundžiamu Sprendimu grindė iš esmės dviem argumentais: 1) netinkamas subjektas (pareiškėja nėra žurnalistė); 2) laikėsi Etikos kodekso 20 straipsnio nuostatų, nes kvietė kritikuojamą asmenį į laidą, o neatvykus neturėjo techninės galimybės leisti jam pasiaiškinti.
14. Dėl subjekto (ar pareiškėja yra žurnalistė) teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog ginčo viešosios informacijos rengėja ir skleidėja yra pareiškėja, todėl nesvarbu, ar ji yra žurnalistė. Nors tai ir neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad ji nėra žurnalistė, nes neturi autorinės ar darbo sutarties su informacijos skleidėju ir nėra profesinės organizacijos narė. Žurnalistas (pagal apibrėžimą) – fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys (VIĮ 2 str. 91 d., redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.). Taigi VIĮ imperatyviai nesieja asmens buvimo žurnalistu su išimtinai darbo ar autorinės sutarties pagrindu rengiama informacija. Taip pat minėta norma nenustato buvimo profesinės organizacijos nariu kaip būtinojo požymio. Taigi VIĮ profesionalaus žurnalisto sampratą sieja su faktine jo veikla – informacijos rinkimu, rengimu ir teikimu informacijos rengėjui ir skleidėjui, o ne formaliai apibrėžta konkrečia sutarties, kurios pagrindu bendradarbiaujama su informacijos rengėju ar skleidėju, rūšimi. Dėl to, kad televizijos programą „Dzūkijos TV“ transliavusi VšĮ Alytaus regioninė televizija laikytina viešosios informacijos rengėja, ginčo nėra. Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad VšĮ Alytaus regioninė televizija yra televizijos programų transliuotoja, o pagal VIĮ 2 straipsnio 84 dalį, televizijos programų transliavimas yra viena iš visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos rūšių, todėl, pagal VIĮ 2 straipsnio 79 dalį, VšĮ Alytaus regioninė televizija taip pat laikytina ir viešosios informacijos rengėja.
Žemesnės instancijos teismas
15. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja su VšĮ Alytaus regionine televizija yra sudariusi televizijos eterio pirkimo–pardavimo sutartį (I t., b. l. 48, 49) (toliau – ir Sutartis). Kadangi pareiškėja šios Sutarties pagrindu renka ir teikia medžiagą skleisti, laikytina, kad ji yra žurnalistė. Juo labiau, kad žurnalistui gali būti prilyginamas net ir asmuo, skleidžiantis informaciją internetiniame tinklaraštyje, tais atvejais, kai rengia ir skleidžia viešąją informaciją VIĮ prasme ir taip teikia sui generis (lot. tam tikras, savitas) informacinės visuomenės informavimo paslaugas, jei profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą, kurią panaudoja veikdamas kaip viešosios informacijos rengėjas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-70/2009).
16. Papildomai teismas pažymėjo, kad pareiškėja pagal VIĮ laikytina ir viešosios informacijos rengėja. Pagal VIĮ 2 straipsnio 79 dalį, viešosios informacijos rengėju laikomas visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją. Pareiškėja pagal Sutartį savarankiškai kuria ir pateikia skleisti laidas VšĮ Alytaus regioninėje televizijoje, todėl ir laikytina viešosios informacijos rengėja.
17. Teismas darė išvadą, kad Komisija turėjo ir galėjo vertinti „Dzūkijos TV“, transliavusios VšĮ Alytaus regioninės televizijos, kaip viešosios informacijos rengėjos, kuriai visais atvejais tenka atsakomybė už kiekvieną jos parinktą ir visuomenei perduotą (transliuotą) programą (laidą), nesvarbu, ji ją rengė pati ar nepriklausomi kūrėjai, elgesio atitiktį Etikos kodeksui. Antra, VIĮ reikalavimai taikytini ir pareiškėjai, kaip žurnalistei ir viešosios informacijos rengėjai.
18. Nors Sprendimo rezoliucinėje dalyje pareiškėja nėra nurodyta ir jai tiesiogiai pareigos nėra nustatytos, teismas darė išvadą, kad skundžiamas Sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Tokia išvada grindžiama tuo, kad viešosios informacijos rengėjams ir žurnalistams VIĮ įtvirtina reikalavimą laikytis Etikos kodekso (VIĮ 43 str. 1 d.). Etikos kodekso 64 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Etikos kodekso pažeidimai yra pagrindas viešosios informacijos rengėją ar skleidėją priskirti jį profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai. Skundžiamo Sprendimo pagrindu (kaip sudėtinio juridinio fakto elementu) pareiškėja gali būti priskirta profesinės etikos nesilaikančių kategorijai, todėl teismas laikė, kad Sprendimas jai sukelia materialines teisines pasekmes ir gali būti administracinės bylos dalykas.
19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skundą grindė teiginiu, jog kvietė V. G. į Laidą, tačiau šis atsisakė dalyvauti. Visgi pareiškėja tokių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Į bylą pateiktas vaizdo įrašas (elektroninės bylos skaitmeninis priedas), kaip matyti iš jo turinio, darytas jau po Laidos transliavimo (po to, kai buvo gautas V. G. skundas Komisijai), todėl neįrodo to, kad kritikuojamam asmeniui buvo sudaryta galimybė paaiškinti, patikslinti ar paneigti Laidoje išsakytą kritiką. Atmestas pareiškėjos argumentas, kad V. G. galėjo pateikti paaiškinimus tik dalyvaudamas Laidoje, nes dėl techninių priežasčių buvo neįmanoma atskirai įmontuoti medžiagą į Laidą, kadangi ji transliuojama dažniausiai tą pačią dieną. Šiuo aspektu teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad kitiems Laidoje nedalyvavusiems asmenims galimybė pateikti savo poziciją buvo sudaryta, pareiškėjos pasirinktų asmenų (Seimo Antikorupcijos komisijos nario, Alytaus miesto savivaldybės atstovų) filmuoti paaiškinimai buvo įmontuoti į Laidą (I t., b. l. 14). Be to, Laidoje nebuvo nurodyta, kad kritikuojamas asmuo atsisakė pasinaudoti galimybe paaiškinti, patikslinti ar paneigti kritiką (šios aplinkybės pareiškėja ir neginčija), todėl teismas laikė, kad Etikos kodekso 20 straipsnio reikalavimai buvo pažeisti, nes neigiamai kritikuojamam asmeniui (V. G.) nebuvo suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją ir pačioje Laidoje nepranešta, kad galimybės paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją kritikuojamas asmuo atsisakė.
20. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus motyvus, teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo naikinti Sprendimą. Atmetus pareiškėjos skundą, netenkintas ir jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
21. Pareiškėja L. R. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą. Taip pat prašoma bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde pareiškėja remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Pareiškėja 2019 m. sausio 22 d. teismą informavo, kad dėl svarbių asmeninių priežasčių 2019 m. sausio 23 d. 13.30 val. teismo posėdyje dalyvauti negalės, o kadangi dėl nenumatytų techninių kliūčių negalėjo prisijungti prie EPP sistemos, skubos tvarka kitomis priemonėmis teikė papildomus rašytinius paaiškinimus, papildomus įrodymus bei prašymus byloje, kuriuos, be kita ko, prašė pridėti prie bylos, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos prašymus atmetė ir ignoravo. Net jeigu pastaruosius įrodymus teismas gavo jau po bylos nagrinėjimo teisme, jis turėjo procesinę galimybę būti aktyviu ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, bet to nepadarė ir dėl to byla nebuvo išnagrinėta visapusiškai bei išsamiai ir buvo priimtas neteisėtas sprendimas.
21.2. Siekiant visapusiškai ir iš esmės išnagrinėti šią bylą, buvo tikslinga trečiuoju suinteresuotu asmeniu šioje administracinėje byloje įtraukti VšĮ Alytaus regioninę televiziją, tačiau teismas pareiškėjos prašymą atmetė ir pats šios iniciatyvos nesiėmė.
21.3. Teismas neteisingai pareiškėją prilygino žurnalistei, nes pareiškėja veikė vedina pilietiškos, visuomeninės iniciatyvos. Dauguma Alytuje veikiančių viešosios informacijos skleidėjų yra finansiškai priklausomi nuo Alytaus miesto savivaldybės. Pareiškėjos kuriamos laidos yra būtinos ir aktualios, siekiant užtikrinti viešąjį interesą. Pareiškėja remiasi VIĮ 2 straipsnio 91 dalimi ir pažymi, kad siekiant ją prilyginti žurnalistei, ji turi atitikti profesionalaus žurnalisto sąvoką arba būti žurnalistų profesinės organizacijos narė, o šiuo atveju tokio pobūdžio išsilavinimo ir patirties pareiškėja neturi ir nepriklauso pastarajai organizacijai. Pareiškėja veikė visuomeniniais pagrindais, kaip aktyvi pilietiška Lietuvos Respublikos pilietė.
21.4. Etikos kodeksas nėra norminis administracinis aktas, jis galioja tik ribotam, aiškiai pačiame kodekse įvardintam asmenų ratui. Kodeksas galioja ir yra taikomas tik tiems asmenims ar subjektams, kurie yra pasirašę, pripažinę dokumentą arba yra žurnalistų profesinės organizacijos nariai. Visuomenės informavimo etikos asociacijos tikslas parodo, jog jos priimti sprendimai juridinę galią turi tik asociacijos nariams. Teismas priėmė sprendimą nesigilindamas, ar VšĮ Alytaus regioninė televizija yra šios asociacijos narė, ir apskritai nesiaiškino bei netyrė, kokiai asmenų grupei Etikos kodeksas galioja.
21.5. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėja teikia papildomus įrodymus ir prašo juos pridėti prie bylos. Minėti duomenys parodo, kad V. G. nereagavo į pareiškėjos kvietimus atvykti į laidos „Demaskuoti“ filmavimus ir dalyvauti. Nuo pat visuomenių tyrimų laidos „Demaskuoti“ transliavimo pradžios jis laikėsi pozicijos nedalyvauti pareiškėjos kuriamose laidose ir jas ignoruoti. Matydama tokį V. G. tendencingą, sistemingą, tyčinį elgesį pareiškėjos atžvilgiu, t. y. nenorą dalyvauti laidose, pareiškėja nustojo siųsti kvietimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja įžvelgia konkretų siekį pakenkti jos reputacijai.
21.6. Komisija pareiškėjos atžvilgiu buvo šališka ir neobjektyvi, priimdama sprendimus visapusiškai ir išsamiai netyrė faktinių aplinkybių, o tik vadovavosi skunde pateikta informacija. Komisija dėl V. G. skundo informaciją ir pasiūlymą pateikti paaiškinimus į skundą pareiškėjai atsiuntė 2018 m. rugsėjo 6 d., nustatydama paaiškinimų pateikimo terminą iki 2018 m. rugsėjo 14 d. (I t., b. l. 32), t. y. nustatydama vos 8 dienų terminą atsiliepimui pateikti vietoj 20 dienų. Pareiškėja paprašė atsiliepimo pateikimo terminą pratęsti, tačiau terminas pratęstas nebuvo (I t., b. l. 32).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. EKS-41/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Nustatyta, kad skundžiamas Sprendimas priimtas išnagrinėjus (duomenys neskelbtini) V. G. 2018 m. balandžio 24 d. skundą ir nustačius, kad VšĮ Alytaus regioninės televizijos per „Dzūkijos TV“ transliuojamoje 2018 m. vasario 22 d. laidoje „Demaskuoti“ V. G. išsakyti kaltinamai laikytini neigiama jo kritika, o pagal Etikos kodekso 20 straipsnį, neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje, tačiau to nebuvo padaryta.
24. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 pripažino, kad Etikos kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl jo neįregistravus ir nepaskelbus Teisės aktų registre, jis negali būti laikomas įsigaliojusiu ir negali būti taikomas. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Etikos kodeksas Teisės aktų registre paskelbtas 2020 m. gegužės 18 d. (TAR, 2020 m. gegužės 18 d., Nr. 2020-10556) ir įsigaliojo 2020 m. gegužės 19 d. (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 1 d.).
25. Kaip minėta, pareiškėjos skundžiamas Komisijos Sprendimas grindžiamas Etikos kodekso normomis (20 str.), tačiau šis Sprendimas buvo priimtas 2018 m. rugsėjo 25 d., t. y. kai Etikos kodeksas dar nebuvo įregistruotas ir negaliojo, o aplinkybė, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas yra grindžiamas negaliojančio teisės akto normomis, yra pagrindas tokį sprendimą panaikinti.
26. Nagrinėjamoje administracinėje byloje susiklosčiusi situacija yra iš esmės analogiška Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 išnagrinėtam atvejui – pareiškėjai apskųstu Sprendimu inkriminuotas Etikos kodekso, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 pripažintas netaikytinu, kol yra nepaskelbtas Teisės aktų registre, 20 straipsnio pažeidimas.
27. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla reikalavimas, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
28. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti ginčijamą Sprendimą.
29. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus pareiškėjos skundą, pareiškėja įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.). Byloje pateikti duomenys apie 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, jokie kiti duomenys apie kokias nors kitas pareiškėjos pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas teismui nepateikti.
30. Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 3 dalimi, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pareiškėjos už skundą pirmosios instancijos teismui sumokėtas žyminis mokestis priskiriamas bylos nagrinėjimo išlaidoms, todėl yra priteistinas pareiškėjai iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos L. R. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos L. R. skundą tenkinti.
Panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. EKS-41/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“.
Priteisti pareiškėjai L. R. iš atsakovo Visuomenės informavimo etikos asociacijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas neskundžiamas.