Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2.1. Paaiškina, kad skundžiamame sprendime nurodyta: „pripažinti, jog programoje „Demaskuoti“ (Dzūkijos TV, 2018-02-22) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamam kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje“.

2.2. Pagal Visuomenės informavimo įstatymą (toliau – VIĮ), Lietuvoje žurnalistu vadinamas žmogus, turintis darbo sutartį su redakcija arba priklausantis profesinei žurnalistų bendruomenei. Šiuo konkrečiu atveju komisija, priėmusi sprendimą, net nesigilino į faktą, kad ji nėra žurnalistė ir niekur tokia nesiskelbia, todėl jai ir negali būti taikomas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas (toliau – Etikos kodeksas). Su VšĮ Alytaus regionine televizija yra sudariusi televizijos eterio laiko pirkimo–pardavimo sutartį, pastaroji su pareiškėja nėra sudariusi nei autorinės, nei darbo sutarties, taigi tai akivaizdžiai įrodo, jog pareiškėja neatitinka VIĮ nurodytos žurnalisto sąvokos, todėl jai apskritai negali būti taikomas Etikos kodeksas. VIĮ 2 straipsnio 91 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad „Žurnalistas <...> yra žurnalistų profesinės organizacijos narys“, tačiau pareiškėja nėra ir niekada nebuvo žurnalistų profesinės sąjungos narė, bet to skundžiamą skundą priėmusi komisija apskritai niekada netyrė ir nesiaiškino.

2.3. V. G. buvo siunčiami kvietimai raštu atvykti praktiškai į kiekvieną laidą, taip pat jis buvo kviečiamas atvykti į laidos filmavimus ir telefonu per Alytaus miesto savivaldybės viešųjų ryšių specialistę, tačiau arba formaliai atrašydavo, arba į kvietimus nereaguodavo. Be kita ko, V. G. nuo pat laidų transliavimo pradžios neoficialiai yra pareiškęs, kad niekada nedalyvaus visuomeninių tyrimų laidų „Demaskuoti“ filmavimuose, todėl nesuprantami jo priekaištai ir kaltinimai, be to, 2018 m. rugsėjo 25 d. prieš komisijos posėdį pati nuvyko pas V. G. norėdama išsiaiškinti jo kaltinimų ir reiškiamo nepasitenkinimo esmę, tačiau šis dar kartą pripažino, kad niekada nedalyvaus visuomeninių tyrimų laidose „Demaskuoti“.

2.4. Laidos „Demaskuoti“ formatas yra diskusija, todėl techniškai dėl laidos metu dalyvių išsakytų nuomonių po laidos filmavimo, kuris dažniausiai vyksta iš karto tą pačią dieną prieš transliaciją ir realiai iš esmės nėra montuojamas, t. y. dažniausiai yra ištisinis arba tik su nedideliais prieš laidą filmuotais siužetais, sudaryti V. G. galimybę atsikirsti į laidos dalyvių išsakytas replikas ar pastebėjimus ir parodyti per tą pačią laidą nėra galimybių. Be to, jis ir nebuvo išreiškęs tokio pageidavimo.

Motyvuojamoji dalis

3.3. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, Komisija konstatavo, jog programoje V. G. išsakyti kaltinamai laikytini neigiama jo kritika. Pagal Etikos kodekso 20 straipsnį, neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje. Programa nebuvo transliuojama tiesiogiai ir jos rengėjai turėjo technines galimybes gauti ir pateikti žiūrovams V. G. nuomonę dėl jam metamų kaltinimų, tačiau to nepadarė, kaip ir neinformavo žiūrovų, kodėl tai nebuvo padaryta, todėl Komisija pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog programoje buvo pažeisti Etikos kodekso 20 straipsnio reikalavimai.

3.4. VIĮ prasme pareiškėja laikytina VšĮ Alytaus regioninės televizijos (Dzūkijos TV) žurnaliste. Apie savo sutartį su šia televizija dėl programos „Demaskuoti“ pareiškėja skelbia ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktoje privačių interesų deklaracijoje (deklaracijos ištrauka pridedama). Įstatymas nenustato privalomos žurnalisto sutarties su viešosios informacijos rengėju ar skleidėju rūšies arba formos, t. y. nereikalauja, kad tai būtų būtent darbo arba autorinė sutartis, o tik kad informacija būtų renkama ir rengiama sutartinių santykių pagrindu. Be to, VIĮ 3 straipsnyje yra imperatyviai nustatyta, jog Etikos kodekso nuostatos yra privalomos ne tik žurnalistams, bet ir viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams. Pagal VIĮ 2 straipsnio 79 dalį, viešosios informacijos rengėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją. Todėl net jei pareiškėja ir nebūtų laikoma žurnaliste, ji bet kuriuo atveju laikytina viešosios informacijos rengėja ir privalo vadovautis Etikos kodekso nuostatomis.

3.5. Skundžiamame sprendime yra konstatuota, jog Etikos kodekso 20 straipsnio pažeidimas buvo padarytas programoje „Demaskuoti“, transliuotoje 2018 m. vasario 22 d. per „Dzūkijos TV“. Taigi darytina išvada, jog Etikos kodekso 20 straipsnio reikalavimus pažeidė tiek programą parengusi pareiškėja, tiek ir ją per savo televiziją „Dzūkijos TV“ transliavusi VšĮ Alytaus regioninė televizija, o skundžiamas sprendimas taikytinas joms abiem. VšĮ Alytaus regioninė televizija yra televizijos programų transliuotoja, o pagal Įstatymo 2 straipsnio 84 dalį, televizijos programų transliavimas yra viena iš visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos rūšių, todėl, pagal Įstatymo 2 straipsnio 79 dalį, VšĮ Alytaus regioninė televizija taip pat laikytina ir viešosios informacijos rengėja. Taigi jai visais atvejais tenka redakcinė atsakomybė už kiekvieną jos parinktą ir visuomenei perduotą (transliuotą) programą (laidą), neatsižvelgiant į tai, ar ją ji rengė pati, ar nepriklausomi kūrėjai. Vadinasi, net jei būtų pripažinta, jog pareiškėja neatsako už pačios parengtos ir transliuotos programos turinį, šiam turiniui vis vien taikytini tiek VIĮ, tiek ir Etikos kodekse keliami reikalavimai.

3.6. Pagal Etikos kodekso 20 straipsnį, viešosios informacijos rengėjai turi pareigą ne tik suteikti neigiamai kritikuojamam asmeniui galimybę į šią kritiką atsakyti, bet ir pranešti informacijos vartotojams, jeigu tokios galimybės nebuvo arba kritikuojamas asmuo atsisakė pasinaudoti šia galimybe. Programoje nebuvo pranešta, nei kad su V. G. buvo bandoma susiekti, nei kad jis atsisakė pasinaudoti savo teise atsakyti į kritiką. Programa nebuvo tiesioginė. Be to, kiti pareiškėjos pasirinkti, bet programos filmavime studijoje nedalyvavę asmenys (Alytaus miesto savivaldybės atstovai ir Seimo Antikorupcijos komisijos narys) programoje pasisakė, todėl pareiškėjos argumentas, jog techniškai nebuvo įmanoma suteikti galimybę pasisakyti V. G., atmestinas.

4. Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad visais atvejais (net ir nesant konkretaus žurnalisto etikos pažeidimo) už transliuojamą turinį atsako viešosios informacijos rengėjas. Laikėsi nuostatos, kad pareiškėja laikytina žurnaliste, nes faktiškai rengė laidą, dirbo sutarties su „Dzūkijos TV“ operatoriumi pagrindu, nesvarbu, kad sutartis buvo ne darbo ir ne autorinė. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas sukelia pasekmes pareiškėjai, nes 5 kartus pripažinus, kad laidoje nesilaikyta etikos reikalavimų, yra pagrindas priskirti viešosios informacijos rengėją etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Šioje administracinėje byloje skundžiamas sprendimas nagrinėjamas pareiškėjos pateikto skundo ribose, t. y. tikrinamas skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

6. Viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę nustato VIĮ. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai įtvirtinti VIĮ 3 straipsnyje. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises (VIĮ 3 straipsnio 2–4 dalys). Etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir VIĮ (VIĮ 43 straipsnio 1 dalis).

7. VIĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Visuomenės informavimo etikos asociacija savo veikla siekia užtikrinti Etikos kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. Visuomenės informavimo etikos komisija yra kolegialus Asociacijos sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą kompetenciją priimantis organas. Komisija atlieka šias funkcijas: 1) rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu; 2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę; 3) nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Etikos kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Etikos kodekso pažeidimų; 4) bendradarbiaudama su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrina visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą; 5) organizuoja renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus (VIĮ 46¹ straipsnio 1 ir 3 dalys).

8. Etikos kodeksas buvo priimtas 2016 m. vasario 29 d. viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime. Etikos kodekso 20 straipsnyje, kurio pažeidimu remtasi priimant skundžiamą sprendimą, įtvirtinta nuostata, kad neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

9. Skundžiamas sprendimas priimtas išnagrinėjus Alytaus miesto mero 2018 m. balandžio 24 d. skundą (1 tomas, b. l. 26, 27) ir nustačius, kad VšĮ Alytaus regioninės televizijos transliuojamoje programoje per „Dzūkijos TV“ 2018 m. vasario 22 d. laidoje „Demaskuoti“ (toliau – Laida) V. G. išsakyti kaltinamai laikytini neigiama jo kritika, o pagal Etikos kodekso 20 straipsnį, neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje, tačiau to nebuvo padaryta.

10. Pareiškėja nesutikimą su skundžiamu sprendimu grindžia iš esmės dviem argumentais: 1) netinkamas subjektas (pareiškėja nėra žurnalistė); 2) laikėsi Etikos kodekso 20 straipsnio nuostatų, nes kvietė kritikuojamą asmenį į laidą, o neatvykus neturėjo techninės galimybės leisti jam pasiaiškinti.

11. Taigi ginčas kilo dėl to, ar: 1) pareiškėja yra žurnalistė ir ar Komisija, neįvertinusi, kad ji nėra žurnalistė, priėmė neteisėtą sprendimą; 2) buvo pažeistos Etikos kodekso 20 straipsnio nuostatos, kad neigiamai kritikuojamam asmeniui turi būti suteikta galimybė pateikti paaiškinimus. Ginčo dėl to, kad laidoje V. G. buvo neigiamai kritikuojamas, taip pat kad nebuvo nurodyta, jog kritikuojamas asmuo atsisakė pasinaudoti galimybe pasiaiškinti, nekilo.

Dėl subjekto (ar pareiškėja yra žurnalistė)

12. Sutiktina su atsakovės pozicija, jog ginčo viešosios informacijos rengėja ir skleidėja yra pareiškėja, todėl nesvarbu, ar ji yra žurnalistė. Nors tai ir neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad ji nėra žurnalistė, nes neturi autorinės ar darbo sutarties su informacijos skleidėju ir nėra profesinės organizacijos narė. Žurnalistas (pagal apibrėžimą) – fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys (VIĮ 2 straipsnio 91 dalis, redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.). Taigi VIĮ imperatyviai nesieja asmens buvimo žurnalistu su išimtinai darbo ar autorinės sutarties pagrindu rengiama informacija. Taip pat formuluotė ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos nenustato buvimo profesinės organizacijos nariu kaip būtinojo požymio. Taigi VIĮ profesionalaus žurnalisto sampratą sieja su faktine jo veikla – informacijos rinkimu, rengimu ir teikimu informacijos rengėjui ir skleidėjui, o ne formaliai apibrėžta konkrečia sutarties, kurios pagrindu bendradarbiaujama su informacijos rengėju ar skleidėju, rūšimi. Dėl to, kad televizijos programą „Dzūkijos TV“ transliavusi VšĮ Alytaus regioninė televizija laikytina viešosios informacijos rengėja, ginčo nėra. Sutiktina su atsakovės teiginiu, kad VšĮ Alytaus regioninė televizija yra televizijos programų transliuotoja, o pagal Įstatymo 2 straipsnio 84 dalį, televizijos programų transliavimas yra viena iš visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos rūšių, todėl, pagal Įstatymo 2 straipsnio 79 dalį, VšĮ Alytaus regioninė televizija taip pat laikytina ir viešosios informacijos rengėja.

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja su VšĮ Alytaus regionine televizija yra sudariusi televizijos eterio pirkimo–pardavimo sutartį (1 tomas, b. l. 48, 49) (toliau – Sutartis). Kadangi pareiškėja šios sutarties pagrindu renka ir teikia medžiagą skleisti, laikytina, kad ji yra žurnalistė. Juo labiau kad žurnalistui gali būti prilyginamas net ir asmuo, skleidžiantis informaciją internetiniame tinklaraštyje, tais atvejais, kai rengia ir skleidžia viešąją informaciją VIĮ prasme ir taip teikia sui generis (lot. tam tikras, savitas) informacinės visuomenės informavimo paslaugas, jei profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą, kurią panaudoja veikdamas kaip viešosios informacijos rengėjas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-70/2009).

14. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėja pagal VIĮ laikytina ir viešosios informacijos rengėja. Pagal VIĮ 2 straipsnio 79 dalį, viešosios informacijos rengėju laikomas visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją. Pareiškėja pagal Sutartį savarankiškai kuria ir pateikia skleisti laidas VšĮ Alytaus regioninėje televizijoje, todėl ir laikytina viešosios informacijos rengėja.

15. Darytina išvada, kad Komisija turėjo ir galėjo vertinti „Dzūkijos TV“, transliavusios VšĮ Alytaus regioninės televizijos, kaip viešosios informacijos rengėjos, kuriai visais atvejais tenka atsakomybė už kiekvieną jos parinktą ir visuomenei perduotą (transliuotą) programą (laidą), nesvarbu, ji ją rengė pati ar nepriklausomi kūrėjai, elgesio atitiktį Etikos kodeksui. Antra, VIĮ reikalavimai taikytini ir pareiškėjai, kaip žurnalistei, ir viešosios informacijos rengėjai.

16. Nors skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje pareiškėja nėra nurodyta ir jai tiesiogiai pareigos nėra nustatytos, teismas daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Tokia išvada grindžiama tuo, kad viešosios informacijos rengėjams ir žurnalistams VIĮ įtvirtina reikalavimą laikytis Etikos kodekso (VIĮ 43 straipsnio 1 dalis). Etikos kodekso 64 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Etikos kodekso pažeidimai yra pagrindas viešosios informacijos rengėją ar skleidėją priskirti jį profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai. Todėl skundžiamo sprendimo pagrindu (kaip sudėtinio juridinio fakto elementu) pareiškėja gali būti priskirta profesinės etikos nesilaikančių kategorijai, todėl laikytina, kad skundžiamas sprendimas jai sukelia materialines teisines pasekmes, todėl gali būti administracinės bylos dalykas.

Dėl galimybės kritikuojamam asmeniui paaiškinti

17. Pareiškėja skundą grindžia teiginiu, kad kvietė V. G. į Laidą, tačiau šis atsisakė dalyvauti. Visgi pareiškėja tokių teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais. Į bylą pateiktas vaizdo įrašas (elektroninės bylos skaitmeninis priedas), kaip matyti iš jo turinio, darytas jau po Laidos transliavimo (po to, kai buvo gautas V. G. skundas Komisijai), todėl neįrodo to, kad kritikuojamam asmeniui buvo sudaryta galimybė paaiškinti, patikslinti ar paneigti Laidoje išsakytą kritiką. Atmestinas pareiškėjos argumentas, kad V. G. galėjo pateikti paaiškinimus tik dalyvaudamas Laidoje, nes dėl techninių priežasčių buvo neįmanoma atskirai įmontuoti medžiagą į Laidą, kadangi ji transliuojama dažniausiai tą pačią dieną. Šiuo aspektu sutiktina su atsakovės teiginiu, kad kitiems Laidoje nedalyvavusiems asmenims galimybė pateikti savo poziciją buvo sudaryta, pareiškėjos pasirinktų asmenų (Seimo Antikorupcijos komisijos nario, Alytaus miesto savivaldybės atstovų) filmuoti paaiškinimai buvo įmontuoti į laidą (sekant atsiliepime į skundą pateiktą nuorodą http://www.dzukijostv.lt/dzukijos-tv/demaskuoti/v/306-demaskuoti-2018-02-22 (1 tomas, b. l. 14)). Be to, laidoje nebuvo nurodyta, kad kritikuojamas asmuo atsisakė pasinaudoti galimybe paaiškinti, patikslinti ar paneigti kritiką (šios aplinkybės pareiškėja ir neginčija), todėl laikytina, kad Etikos kodekso 20 straipsnio reikalavimai buvo pažeisti, nes neigiamai kritikuojamam asmeniui (V. G.) nebuvo suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją ir pačioje laidoje nepranešta, kad galimybės paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją kritikuojamas asmuo atsisakė.

18. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus motyvus, nėra jokio pagrindo naikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. EKS-41/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“.

19. Atmetus pareiškėjos skundą, netenkinamas ir jos prašymas priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.