Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-28-397/2015

2015 m. kovo 31 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Vlado Vitunsko, Albino Antanaičio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Viktorijai Akelienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Džiuljetai Grigienei, nuteistajam A. G., jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, nukentėjusiosioms U. B., G. G., jų atstovui advokatui Artūrui Andriukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. (U. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) – 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams laisvės apribojimo, uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laiką bendrauti su U. B. ir įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pagal BK 140 str. 1 d. (G. G. sukeltas fizinis skausmas) – 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 4 d., subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laiką bendrauti su U. B. ir įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 str. nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013 m. kovo 9 d. iki 2013 m. kovo 10 d.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės U. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš A. G. 3 000,00 Lt (trys tūkstančiai litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios naudai. Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atmestas, kaip nepagrįstas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. G. 1000,00 Lt (vienas tūkstantis litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios naudai.

Pripažinta nukentėjusiųjų U. B. ir G. G. advokato atstovavimo išlaidos bylinėjimosi išlaidomis ir priteista iš A. G. 1210,00 Lt (vienas tūkstantis du šimtai dešimt litų) nukentėjusiosios U. B. naudai ir 1164,00 Lt (vienas tūkstantis vienas šimtas šešiasdešimt keturi litai) nukentėjusiosios G. G. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2013 m. kovo 9 d., apie 2.00 val., savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sutuoktinės G. G. dukra U. B. metu, tyčia tampė ją už plaukų, tampydamas suplėšė jos marškinėlius ir sužalojo dešinės pusės krūtinės sritį, sugriebė ją už rankos ir vieną kartą spyrė pastarajai į kairę koją, padarydamas U. B. poodines kraujosruvas krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairiame dilbyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2013 m. kovo 9 d., apie 2.30 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia tampė savo sutuoktinę G. G. už plaukų, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiąją ir jos atstovą, prokurorę, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, jog nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties ir jo kaltumo nėra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Nuteistojo nuomone, teismas nevisapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė teisės normas, kas sąlygojo jo atžvilgiu neteisėto nuosprendžio priėmimą.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų viseto ištyrimu, jų palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir sprendimo argumentavimu. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas privalo išdėstyti įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti prieštaringas ar grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik, jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje esančių faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).

Liudytojo A. Ž. parodymais nustatyta, kad jis 2013 m. kovo 8 d., apie 19 - 20 val., paskambino kaimynui A. G., pasiūlė išgerti brendžio. Šis pasiūlymą priėmė ir pasiūlė jam atvažiuoti pas jį į namus. Jis nupirko butelį brendžio ir atvažiavo pas A. G. į namus, jie nuėjo į garažą, bendravo, gėrė brendį. Buvo atėjusi jo mažametė duktė su drauge ir pasakė, kad eina palydėti draugę. A. G. jam pasakojo, kad jį provokuoja jo žmona ir vyresnioji dukra. Apie 22.30 val. jis išvyko. Po trijų dienų A. G. jam pasakė, kad namuose buvo buitinis konfliktas, konkrečiau nieko nesakė.

Liudytojo N. L. parodymais, kurie buvo pagarsinti BPK 276 str. 1 d. ir 4 d. tvarka, nustatyta kad 2013-03-09 jis dirbo kartu su vyresniuoju patruliu Ž. S., radijo šaukiniu „433“.Apie 03.27 iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas nuvykti į (duomenys neskelbtini), kadangi minėtu adresu smurtauja neblaivus vyras. Atvykus namuose rado dvi moteris, kurių viena prisistatė G. G., o kita U. B.. Jiems atvykus namo antrame aukšte, balkone stovėjo vyras, kuris kažką rėkavo. G. G. jiems paaiškino, kad kai ji grįžo namo, jos dukra U. jai papasakojo, kad A. G. būdamas neblaivus smurtauja. Jai grįžus į namus vyras ją pradėjo įžeidinėti, naudodamas necenzūrinius žodžius, stumdė, grasino susidoroti. Apžiūrėjus namus matėsi netvarka-virtuvėje mėtėsi šukės- buvo sudaužyta lėkštė. Kambaryje buvo išmėtyti ir sudaužyti gėlių vazonai, bei dvi vazos. Parodė, kad pareiškėjos dukra visą laiką verkė, buvo susijaudinusi, jos marškinėliai buvo suplėšyti. Ji jiems paaiškinusi, kad A. G. būdamas neblaivus griebė jai už plaukų, spyrė koja, jos atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius, bandė išvaryti iš namų. Parodė, kad ant G. G. kūno išorinių sužalojimų nesimatė, o ant U. B. kūno matėsi sužalojimai krūtinės srityje – toje vietoje, kur buvo suplėšyti marškinėliai, buvo paraudę, taip pat paraudimas buvo ir ant kairės rankos. A. G. buvo rastas namo antrame aukšte. Iš pažiūros ir elgesio matėsi, kad jis gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Parodė, kad jis apie įvykį nieko paaiškinti negalėjo, tik garsiai rėkė.

Liudytojo Ž. S. parodymai analogiški liudytojo N. L. parodymams.

Liudytojo A. K. parodymais nustatyta, kad prieš 1 - 2 metus jis buvo atvykęs į kaltinamojo namus, kaip policjos pareigūnas gavus pranešimą apie smurtą šeimoje pranešime nurodytu adresu, tai buvo Panemunės rajono gale, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune. Buvo paimtas pareiškimas iš šeimininkės dukters, kadangi prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, kurį jos teigimu panaudojo jos patėvis, jos viršutinė rūbų dalis buvo suplėšyta, kambaryje, esančiame dešinėje koridoriaus pusėje, buvo nuversta gazoninė gėlė, buvo šukės. Jis surašė protokolą – pareiškimą ir tarnybinį pranešimą apie šį įvykį. Neatsimena, ar matė A. G. įvykio vietoje, tačiau matė, kaip buvo vykdomas konvojavimas, pats vežė pastarąjį. A. G. akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo nerišli kalba, jis priešinosi, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, jis atsisakė tikrintis blaivumą, todėl buvo vežamas į priklausomybės ligų centrą pas medikus, dėl jo elgesio net reikėjo kviesti psichiatrą.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį taip pat rėmėsi 2013-03-09 U. B. protokolu – pareiškimu, kuriame ji nurodė, kad 2013-03-09, apie 02.00 val. nakties jos patėvis A. G. tampė ją už plaukų, už rankų, suplėšė jos marškinėlius, sužalojo kairiąją koją, išvadino ją ir jos mamą necenzūriniais žodžiais, vartojo prieš jas fizinį ir psichologinį smurtą, 2013-03-09 tarnybiniu pranešimu ROIK Nr. 0113000115761 dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriuo patvirtinama, kad 2013-03-09 apie 03.27 val. kai iš budėtojo buvo gautas pranešimas, į namą, esantį (duomenys neskelbtini) buvo iškviesti patruliai Ž. S. ir N. L., kurie užfiksavo aplinkybes įvykio vietoje, 2013-03-09 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuris patvirtina, kad 2013-03-09 nuo 04.31 val. iki 05.20 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini), apžiūros metu virtuvėje užfiksuotos baltos spalvos lėkštės šukės; po laiptais, vedančiais į antrą aukštą matoma grindyse įrengta pakeliama plokštė, kurioje sumontuotas rankenos pagrindas, tačiau nėra kilpos-rankenos detalės; kambaryje užfiksuota išmėtyti vazonai ir vazos (1 t., b.l. 18 - 23), 2013-03-13 daiktų apžiūros protokolu, kuris patvirtina, kad buvo apžiūrėti marškinėliai, baltos spalvos, užfiksuoti įplyšimai; taip pat apžiūrėtos vazos šukės mėlynos spalvos, lėkštės šukės baltos spalvos, metalinė vaza, krištolinė vaza ir metalinė rankenos dalis, kurios vienas šoninis laikiklis yra sulankstytas (1 t., b.l. 30 - 31).

Apkaltinamasis nuosprendis taip pat grindžiamas 2013-03-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G662/13(02), kuri patvirtina, kad U. B. padaryta poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje, kairiame dilbyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2013-03-09 kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau septynių trauminių poveikių pasėkoje.Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 36), 2013-03-09 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 253, patvirtinančiu, kad A. G. 2013-03-09, 09,55 val., buvo nustatytas 1,32 ‰ girtumas, 2013-04-22 akistatos tarp nukentėjusiosios U. B. ir įtariamojo A. G. protokolu patvirtinančiu, kad kiekvienas iš jų pasiliko prie savo ankščiau duotų parodymų bei 2013-04-22 akistatos tarp nukentėjusiosios G. G. ir įtariamojo A. G. protokolu patvirtinančiu, kad kiekvienas iš jų pasiliko prie savo ankščiau duotų parodymų.

Apylinkės teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – A. G., nukentėjusiųjų U. B., G. G., liudytojų A. Ž., N. L., Ž. S., A. K. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. G. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje požymius.

Byloje pateiktus garso įrašus ir kompaktines plokšteles teismas nelaikė įrodymais, motyvuojant tuo, kad įrodymai baudžiamojoje byloje renkami įstatymo nustatyta tvarka, o kaltinamojo pateikti buitiniai įrodymai nelaikytini įrodymais.

Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, o teismas, ištyręs ir įvertinęs visus įrodymus, sprendžia ar jų pakanka kaltinamojo kaltei pagrįsti.

Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, vadovaujantis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Ko reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, siekiant objektyvumo ir bylos išnagrinėjimo visapusiškumo, buvo nuspręsta apklausti liudytojas A. J., D. G. ir perklausyti nuteistojo A. G. pateiktus garso įrašus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino kaip įrodymų, ir kuriuos savo apeliaciniame skunde prašė ištirti nuteistasis.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas atsisakydamas tirti dalį duomenų, tuo pačiu neatsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, nepagrįstai konstatavo, kad duomenų visuma patvirtina nuteistojo A. G. nusikalstamus smurtinius veiksmus, sukėlusius nukentėjusiajai U. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, o G. G. sukėlusius fizinį skausmą

Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, taip pat apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą, kolegijos nuomone, apylinkės teismas nuosprendyje padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, kadangi vertinant byloje esančius įrodymus dėl U. B. ir G. G. atžvilgiu fizinio smurto panaudojimo, yra pagrįstų abejonių ir duomenų nepakanka.

Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios A. G. savo kaltės nepripažino, teigė, kad nei U. B., nei sutuoktinės G. G. nemušė, jų kambariuose nebuvo, pareigūnus į namus įleido jis, ir U. B. ir G. G. pareigūnams pradėjo aiškinti, kad jų atžvilgiu smurtaujama. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiami pareigūnai (savo parodymus jie patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu) nenurodė aplinkybių, patvirtinančių neginčijamą smurto pavartojimo faktą.

Apeliacinės instancijos teisme perklausius ir ištyrus nuteistojo prašomus garso įrašus, nukentėjusioji G. G. patvirtino, kad įrašyta jos ir dukters U. B. balsai ir jų kalba, kuria iki įvykio dienos grasino nuteistajam, jog sulaukus palankaus momento, jos su policijos pareigūnų pagalba įgyvendins savo planus apkaltinti A. G. naudojant smurtą ir iškeldinti jį iš gyvenamojo namo.

Kaip patvirtina garso įrašas iš kompaktinės plokštelės, pavadintos „U. Lapkričio 11 d. failo 42WMA“ (T 1 b. l. 91) Moteris 1 (iš teksto suprantama, kad tai G. B.) pasako: „Tu man neaiškink, ką norėsiu, tą darysiu, čia mano namai. Viskas, dabar prasidėjo mano šou. Fsio. Laba diena, čia aš gyvenu ir darau ką noriu“, „Išjunginėsiu, ką tik norėsiu, tą ir darysiu. Čia mano namai, o ne tavo, viskas. Pasibaigė tavo karalystės. Viskas“. Moteris 2 (iš konteksto supranama, jog kalba G. G. (T 1 b. l. 92): „Taip mes dviese, o tu vienas. Pažiūrėsim kas.“. Moteris1 (U. B.), G. G. iškvietus policiją kalbėjo: „Laukiu, tegul greičiau atvažiuoja, dabar žinau ką viską padarysiu, aš jau seniai turėjau padaryti. Gerai, dabar padarysim viską ką planavau...“

Garso įrašo išraše iš kompaktinės plokštelės, pavadintos „G. 80 min“, failo „812.0079.WMA-1.doc“ užfiksuoti tokie nukentėjusiosios (G. G.) žodžiai grasinant apie tariamą susidorojimą su A. G. kalėjime (T 1 b. l. 130): „Viską padarysiu, suplėšysiu,<....>, taip padarysiu, kad <...> tu <...> šančiuose būsi pats didžiausias lopas. Taip aš padarysiu. Aš laukiu kol tu prisipilsi. <...> Aš rasiu tą laiką. Aš lauksiu, aš padarysiu. <...> Pamatysi, ant kiek aš viską padarysiu. Pas mane viskas yra. Va taip sudėliota. Pas mane visi mentai <...> sudėlioti“, Tęsiant pokalbį apie policijos pareigūnus, nukentėjusioji kalbėjo, jog policijoje sakė „tik reikia išlaukti. Sakė išlauk tu Gitūlka <...> šitą <....> mes padėsim į vietą“

Garso įrašo išraše iš kompaktinės plokštelės, pavadintos „G. 80 min“, failo „812.0079.WMA-2.doc“ (T1 b. l. 149) moteris (G. G.) perpasakoja savo pokabį su pareigūnu, kuris sako: „G. daryk kažka b...“ ji į tai atskiusi „Sakau: jo padarysiu, n...sakau susiplėšysiu maikę, išveš mane, aš padarysiu. Špokas pasakė, baisiausiai gyvenimo tau noriu, kad ateitų jisai pas mane. Nu ne pas mane, bet ateitų“

Iš visų garso įrašų (T 1 b. l. 84-166), juos lyginant su nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, neabejotinai matyti, kad tiek U. B., tiek G. G. turėjo sumanymą įgyvendinti A. G. atžvilgiu planus, kad jis name, priklausančiame jam, negyventų ir kad pagal jų kuriamą scenarijų, būtų jam iškelta baudžiamoji byla bei nuteistas, o nuosprendžiu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šis jų palnas nagrinėjamu atveju ir buvo įgyvendinamas. T. y. minėtą vakarą A. G. su draugu gėrė brendį, tai nurodė liudytojas A. Ž., patvirtinęs, jog kovo 8 d. jis nusipirkęs butelį brendžio, nuvyko pas A. G., kur abu garaže vaišinosi, bendravo. Iš jo namų liudytojas išvyko apie 22.30 val. – A. G. buvo išgėręs. Liudytojas nepatvirtino aplinkybės, kad tuo metu buvo namuose U. B.. Taip pat nenurodė ir aplinkybės, kad jie vaišinosi virtuvėje, kuomet tokią aplinkybę nurodė nukentėjusioji U. B.. Policijos pareigūnai nurodė, kad atvykę namuose matė numestus gėlių vazonus, stiklo šukes, tačiau atliekant įvykio vietos apžiūrą (T 1 b. l. 18-23), dalyvavo tik U. B., kodėl nei A. G., nei G. G. nebuvo pakviesti į šį procesinį veiksmą ar į protokolą neįrašyti, nenustatyta, tai leidžia daryti išvadą, kad jie šioje apžiūroje nedalyvavo. Minėtos aplinkybės, nagrinėjamu atveju, neleidžia aukštesniajam teismui besąlygiškai vadovautis šiuo įvykio apžiūros protokolu. Įvykio vietos apžiūros protokole taip pat pateikti suplėšyti U. B. marškinėliai. Marškinėlių suplėšymas taip pat buvo planuojamas nukentėjusiųjų, ką patvirtina ir ištirti garso įrašai.

Šiuose garso įrašuose užfiksuoti nukentėjusiųjų pokalbiai paneigia ir tai, kad nukentėjusioms buvo grasinama susidorojimu, išvarymu iš gyvenamų patalpų, ir kad dėl smurtinio nuteistojo elgesio jos buvo įbaugintos. Atvirkščiai iš pokalbių turinio matyti, kad pačios nukentėjusios įvairiu būdu grasino nuteistajam ir jokios grėsmės iš pastarojo nejautė, nurodė, kad turi užnugarį ir tarp bausmę atliekančių asmenų ir tarp policijos pareigūnų.

Apeliacinėje instancijoje teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustos liudytojos A. J. ir D. G..

Liudytoja A. J. parodė, kad ji nuvažiuodavo pas A. G., žino apie 2013-03-09 iškilusį triukšmą iš A. skambučio. A. mama susirgo, būdavo ten – A. namuose, ji nuvažiuodavo jo lankyti. U. ir G. ten provokavo. A. pasakojo, kad jį provokuoja, grasina visaip. Konfliktas vyko dėl to, kad norėjo iš namų A. išvaryti. Namai A., įgyti iki santuokos. Įvykio nematė, tik žino iš A. pasakojimo.

Liudytoja D. G. parodė, jog įvykio tiesiogiai nematė. Kai A. paleido, jos labai puolė jį, grasino visaip. Liudytoja (A. G. mama) buvo po operacijos ir atėjo pas A. pagyventi. Taip pat paaiškino, kog jos ištisai provokavo, išmetė lovą lauk, patalynę. Jau po kovo 9 d. jos ištisai grasino, kad jos susidraskys, kad vėl jį uždarytų. G. G. gyveno jau su kitu vyru. Liudytoja nurodė, kad G. G. ją buvo pastūmusi, buvo mėlynių ir ji turi pažymą iš medikų. U. sakė, kad viską darys, kad juos išskirtų. Apie tai, jog A. būtų sužalojęs U., ar tampęs G., jai nežinoma. Namas ir žemė yra A. nuosavybė įgyta iki santuokos. Liudytojai žinoma apie tai, kad A. G. darė įrašus, kur jos grasina.

Nukentėjusioji G. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat nurodė, kad namas yra bendra nuosavybė, tik žemės sklypas yra A. G.. Namą nori pasidalinti. Jo dalybos yra viena iš konflikto priežasčių. Taikytis neišeina dėl turto dalybų.

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas aptarė ištirtus įrodymus, tačiau visiškai nepagrįstai netyrė ir nevertino minėtų garso įrašų, kurie kitų duomenų visumoje leidžia pagrįstai abejoti nukentėjusiųjų pateikiama versija, argumentuodamas tuo, jog byloje pateikti garso įrašai ir kompaktinės plokštelės negali būti laikomi įrodymais, kadangi įrodymai baudžiamojoje byloje renkami įstatymo nustatyta tvarka, o A. G. pateikti buitiniai įrodymai nelaikytini įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, be to, įstatymai nedraudžia asmeniui slaptai įrašinėti savo pokalbių su kitais asmenimis. Toks privačiai padarytas garso įrašas, patvirtinantis ar paneigiantis reikšmingas aplinkybes bylai spręsti, gali būti pripažintas įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360/2004). Kita vertus, tais atvejais, kai privačiai padarytas pokalbių garso įrašas pateikiamas kaip įrodymas, teismas gali juo remtis tik patikrinęs jo atsiradimo aplinkybes ir įsitikinęs jo patikimumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino A. G. prašymo dėl garso įrašų perklausymo, kadangi pačio įrašo turinys sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog pokalbiai vyko tarp A. G., U. B., G. G., bei tarp A. G. ir G. G. tarpusavio konfliktų laikotarpiu. Šių pokalbių įrašymo aplinkybes nurodė tiek A. G., tiek apie daromus įrašus iš pokalbių turinio žinojo ir G. G., šios aplinkybės iš esmės sutampa, tad aukštesnysis teismas patikrino garso įrašo atsiradimo aplinkybes ir įsitikino jo patikimumu.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog toks apylinkės teismo įrodymų vertinimas, atsisakius tirti A. G. ikiteisminio tyrimo metu pateiktus ir baudžiamojoje byloje esančius garso įrašus, neatitinka BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Todėl esant aukščiau nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, nukentėjusiųjų parodymai, policijos pareigūnų, atvykusių po tariamo įvykio praėjus kelioms valandoms, paaiškinimai ir specialisto išvada apie nukentėjusiosios U. B. užfiksuotus sužalojimus neabejotinai neįrodo A. G. neteisėtų veiksmų, numatytų BK 140 str. 1 d.

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Aukščiausias Teismas ne kartą yra pasisakęs formuojant teisminę praktiką, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. G. pagal BK 140 str. 1 d. (dvi veikos) nuteistas nepagrįstai, apylinkės teismui skundžiamame nuosprendyje padarius išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, todėl skundžiamas nuosprendis dėl A. G. pripažinimo kaltu naikintinas ir A. G. atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis, neįrodžius, kad nuteistasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 329 str. 1 p.), atitinkamai civiliniai ieškiniai atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d nuosprendį ir priimti naują nuosprendį. A. G. išteisinti pagal BK 140 str. 1 d. (U. B. nežymus sveikatos sutrikdymas) ir pagal BK 140 str. 1 d. (G. G. sukeltas fizinis skausmas), neįrodžius, jog jis padarė šias nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

U. B. ir G. G. civilinius ieškinius dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo, prašymus dėl išlaidų, susijusių su advokato paslaugų apmokėjimu, išieškojimo, atmesti.