Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui G. S., tretieji asmenys (duomenys neskelbtini), VMI prie LR Finansų ministerijos, antstolė D. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės E. S. ir atsakovo G. S. santuoka sudaryta Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nekilnojamojo turto neįgijo, turi nepilnametį sūnų ir finansinius įsipareigojimus.

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovas G. S. su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką esant jo kaltei nesutiko ir nurodė kad jis šeima rūpinosi.

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad jų santuoka yra iširusi, jos atkurti nėra jokių realių galimybių, tačiau nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, t. y. dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka. Ieškovė teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas – jis nesirūpino šeima, neprisidėjo prie šeimos gerbūvio, dirbo ir darbo užmokestį naudojo tik savo poreikiams tenkinti, girtavo, nepadėjo išlaikyti vaikų, paliko šeimą ir išėjo gyventi atskirai. Atsakovas tuo tarpu teigė, kad jo kaltės dėl santuokos iširimo nėra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, teismas turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 – 3.30, 3.35, 3.36 straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų esmė yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimas, visapusiškas rūpinimasis vaikais ir šeima.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2022 m. spalio mėn. šalys kartu negyvena, jokių artimų santykių nepalaiko, bendro šeimos ūkio neveda, negyvena sutuoktinių gyvenimo. Taigi sprendžiant klausimą dėl santuokos iširimo priežasčių teismas turi vertinti sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo momento, taip pat ir kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo. Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas gyvendamas santuokoje dirbo, bet gautą darbo užmokestį naudojo tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovė, gyvendama santuokoje, visą laiką dirbo, atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, jai viena teko vaiko išlaikymo ir priežiūros našta, vaikai ir ji buvo nuolatinėje stresinėje įtampoje dėl netinkamo atsakovo elgesio.

Atsižvelgdamas į bylos medžiagą, šalių pateiktus paaiškinimus, teismas konstatuoja, atsakovas 2022 m. spalio mėn. paliko šeimą, ja nesirūpino, neteikė vaikui išlaikymo, juo nesirūpino, todėl kaltu dėl santuokos iširimo pripažintinas atsakovas.

Nutraukus santuoką, ieškovei paliktina pavardė – S., atsakovui – S. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl materialinio išlaikymo padidinimo

2017-10-19 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas taikos sutartimi. Buvo susitarta nepilnamečiui D. S. skirti 100,00 eurų materialinį išlaikymą. Ieškovė prašė išlaikymo dydį padidinti iki 300,00 eurų per mėnesį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) [...] ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kuris atitinka jo tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, svarbiausia užtikrinti, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos iš kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymuisi užtikrinti.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pagrindas yra vaikų poreikiai, todėl siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Prašydama padidinti vaikams priteistą išlaikymą, ieškovė savo reikalavimą grindė išaugusiais vaikų poreikiais (dėl padidėjusių maisto ir paslaugų kainų).

Nagrinėjamu atveju, teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad po 2017 m. spalio 19d. teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas po 100 Eur vaiko išlaikymui iš atsakovo, vaikui paaugus, jo poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti taip pat padidėjo. Tačiau teismas pažymi, kad sprendžiant ieškovės ieškinio reikalavimo, padidinti išlaikymo sumą nepilnamečiui sūnui, tenkinimo klausimą, vertinama ir atsakovo galimybė (turtinė padėtis) mokėti prašomą išlaikymo sumą. Atsakovas G. S. paaiškino kad kurį laiką nedirbo, bet šiuo metu įsidarbino ir gauna minimalų darbo užmokestį. Jis dviejų nepilnamečių vaikų iš kitos santuokos išlaikymui moka po 150,00 eurų, todėl negali didesnės pinigų sumos skirti D.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, ieškovės prašomą iš atsakovo priteisti 300 Eur nepilnamečiui sūnui kas mėnesį išlaikymo dydį mažina iki 200,00 Eur, kuris būtinas, proporcingas, atsižvelgiant į šalių vaiko amžių, sveikatos būklę, poreikius, ir toks išlaikymo dydis laikytinas realiu, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir priteistina iš atsakovo, nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2022 m. spalio 1 d., iki sūnaus D. pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, bet šalių turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankamos visiškai save išlaikyti. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (LR CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti automobilį VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio automobilio įsigijimui ji paėmė paskolą iš darbdavio ir naudoja šeimos poreikiams bei darbinėms funkcijoms vykdyti. Jokio kito turto šalys neturi, todėl jo padalijimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims

Kreditoriai, kuriuos pagal CK 3.126 str. būtina informuoti apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą informuoti. Kreditorius (duomenys neskelbtini) sutiko, kad finansinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo tęstų E. S.. Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad G. S. finansiniai įsipareigojimai atsirado iki santuokos sudarymo ir turėtų likti jo asmeninėmis skolomis, nurodė įsiskolinimo sumas: 222,72 eurų skola pagal Raseinių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą (duomenys neskelbtini), 30,00 eurų bauda pagal VMI prie FM išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), 1900 eurų kriminalinė bauda pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 499,88 eurų skolos pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30,41 eurų skolos pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2,11 eurų skolos pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl. 2,69 eurų skolos pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 57,92 eurų baudos pagal Raseinių r. PK išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 57,92 eurų baudos pagal Raseinių r. PK išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovei buvo skirta antrinė teisinė pagalba ir nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista. Žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo. Žyminį mokestį sudaro 107,00 eurai už santuokos nutraukimą ir 27,00 eurai už materialinio išlaikymo padidinimą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteisiamos pagal CPK nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Byloje pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą pažymą sudaro 231,93 Eur. Ieškovės reikalavimai patenkinti 100 proc., todėl iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistina ieškovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 231,93 Eur (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnis, 85 straipsnis, 99 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi valstybės naudai iš atsakovo priteistina 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsniu, 3.72 straipsnio 4 dalimi, 3.127 straipsniu ir civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės E. S. ir atsakovo G. S. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio G. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – S. ir S.

Pakeisti materialinio išlaikymo, priteisto Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-10-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1599-674/2017 dydį ir priteisti iš atsakovo G. S. a.k(duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. S. gim. (duomenys neskelbtini) a.k(duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 200,00 eurų dydžio išmokomis nuo 2022 m. spalio 1 d. ir tęsti iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nuo 2022 m. spalio 1d. nutraukti materialinio išlaikymo išieškojimą D. S. po 100,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pagal 2017-10-19 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartį.

Išlaikymo tarp buvusių sutuoktinių vienas kitam nepriteisti.

Santuokos metu įgytą automobilį VW TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4000,00 eurų vertės, priteisti E. S. a.k(duomenys neskelbtini)

E. S. ir (duomenys neskelbtini) 2021-08-23 sudarytą paskolos sutartį palikti nemodifikuotą, piniginę prievolę kreditoriui pavesti vykdyti asmeniškai E. S..

Finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos: vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 222,72 eurų skolos pagal Raseinių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30,00 eurų baudos pagal VMI prie FM išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1900 eurų kriminalinės baudos pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 499,88 eurų skolos pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30,41 eurų skolos pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2,11 eurų skolos pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2,69 eurų skolos pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 57,92 eurų baudos pagal Raseinių r. PK išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 57,92 eurų baudos pagal Raseinių r. PK išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N 212344 pripažinti asmeninėmis G. S. skolomis.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 134,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus, 00 ct) žyminio mokesčio ir 13,28 Eur (trylika eurų, 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 231,93 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą, 93 ct) advokato antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.