Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-06-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1130-232/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-20
Bylos Nr.
2S-1130-232/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03475-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Pareiškėjas
BUAB „Domus Rex“
Kreditorius
„Swedbank“
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1130-232/2014Teisminio proceso Nr.2-68-3-03475-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 128.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo BUAB „Domus Rex“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo BUAB „Domus Rex“ bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., išieškotojas „Swedbank“, AB,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

Pareiškėjas BUAB „Domus Rex“ pateiktu skundu prašė panaikinti antstolio 2014-01-06 patvarkymą atsisakyti sustabdyti vykdomąją bylą ir įpareigoti antstolį sustabdyti vykdomąją bylą. Skundą grindžia tuo, kad UAB „Būrai“ 2009-09-07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirtas BUAB „Domus Rex“ bankroto administratoriumi. Antstolis R. V. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2013-04-03 išduotą vykdomąjį raštą dėl BUAB „Domus Rex“ bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ įpareigojimo už parduotą įkeistą turtą pervesti pinigines lėšas hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB. Pareiškėjas atsakydamas į antstolio patvarkymą nurodė, kad bankroto proceso metu pardavus dalį BUAB „Domus Rex“ priklausančio nekilnojamojo turto, buvo pradėti tenkinti teismo patvirtintų BUAB „Domus Rex“ kreditorių finansiniai reikalavimai pervedant jiems pinigines lėšas, gautas iš parduoto turto, t.y. į kreditoriaus „Swedbank“, AB sąskaitą pervesta 280475,05 Lt suma. Po šių pinigų gavimo, išieškotojas „Swedbank“, AB kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu BUAB „Domus Rex“ 2011-06-13 kreditorių susirinkimo nutarimą. Lietuvos Aukščiausias teismas paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuria apeliacinės instancijos teismas paliko galioti 2012-12-11 Vilniaus apygardos teismo nutartį. Vilniaus apygardos teismas minėta nutartimi panaikino BUAB „Domus Rex“ kreditorių susirinkimo nutarimą vienu darbotvarkės klausimu ir įpareigojo BUAB „Domus Rex“ administratorių už parduotą įkeistą turtą išieškotojui „Swedbank“, AB pervesti 643677,94 Lt sumą. Nurodo, kad įstatymas imperatyviai draudžia priverstinį išieškojimą iš bankrutuojančios įmonės įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, o iškėlus skolininkui bankroto bylą, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Antstolis klaidingai traktuoja jam pateiktą vykdyti vykdomąjį raštą, teismo nutartį, kurios pagrindu vykdomasis raštas išduotas ir skolininku šioje vykdomojoje byloje nepagrįstai laiko bankroto administratorių, nes „Swedbank“, AB skolininkas yra BUAB „Domus Rex“, bet ne šios įmonės bankroto administratorius UAB „Būrai“, kuris jokių įsipareigojimų „Swedbank“, AB neturi ir nėra skolininkas ginčo vykdomojoje byloje. Kadangi šioje vykdomojoje byloje išieškotojo skolininkas yra BUAB „Domus Rex“, antstolis privalėjo atsisakyti priimti vykdomąjį raštą vykdyti, vykdomąją bylą privalėjo sustabdyti ir vykdomąjį raštą grąžinti bankroto bylą iškėlusiam teismui.

A. R. V. 2014-01-29 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/00403 atsisakė tenkinti pareiškėjo BUAB „Domus Rex“ bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ skundą dėl antstolio veiksmų, patvarkyme nurodė, kad vykdo Vilniaus apygardos teismo 2013-04-03 išduotą vykdomąjį raštą dėl BUAB „Domus Rex“ bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ įpareigojimo pervesti pinigines lėšas 643 677,94 Lt hipotekos kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai. Bankroto administratorius kreipėsi į antstolį, prašydamas stabdyti vykdomąją bylą, tačiau antstolis nesutiko stabdyti vykdomosios bylos pareiškėjo nurodytais pagrindais, nes antstoliui pateiktame vykdomajame rašte skolininku nurodytas BUAB „Domus Rex“ bankroto administratorius UAB „Būrai“, bet ne BUAB „Domus Rex“, kaip teigia pareiškėjas, todėl priverstiniai vykdymo veiksmai pagrįstai nukreipti pareiškėjo atžvilgiu. Pažymėjo, kad prievolė pervesti lėšas atsirado dėl neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų jau iškėlus BUAB „Domus Rex“ bankroto bylą, todėl negalima sutikti, kad priverstinis vykdymas šiuo atveju negalimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antstolio manymu 2014-01-06 patvarkymas atsisakyti stabdyti vykdomąją bylą yra teisėtas, todėl nėra jokio pagrindo jo naikinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo išieškotojas „Swedbank“, AB atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad BUAB „Domus Rex“ bankroto administratorius nuolat pažeidinėja įstatymus ir nevykdo teismo sprendimų, sąmoningai vilkina išieškojimą, elgiasi nesąžiningai, klaidina teismą ir piktnaudžiauja procesu jau nuo 2011 metų. Suinteresuoto asmens reikalavimų pagrįstumas yra nustatytas įsiteisėjusiomis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartimis ir patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo teismo galutine ir neskundžiama nutartimi. Vykdomasis raštas išduotas teismo nutarčių pagrindu, kurių teisėtumas yra patikrintas visų instancijų teismuose, todėl teismų nustatytas įpareigojimas BUAB „Domus Rex“ administratoriui pervesti „Swedbank“, AB 643 677,94 Lt sumą yra nekvestionuojamas ir privalo būti vykdomas. Suinteresuoto asmens manymu nėra jokių įstatyme numatytų pagrindų stabdyti vykdymo veiksmus šioje vykdomojoje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjo BUAB „Domus Rex“ administratoriaus UAB „Būrai“ skundą dėl antstolio R. V. 2014-01-06 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/00403. Teismas pažymėjo, jog bankroto administratorius yra teismo paskirtas juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. UAB „Būrai“ yra BUAB „Domus Rex“ administratorius, atstovaujantis bankrutuojančiai įmonei ir veikiantis jos vardu, todėl įpareigojimas administratoriui pervesti bankrutuojančios įmonės kreditoriui 643 677,94 Lt reiškia įpareigojimą pervesti bankrutuojančios įmonės, o ne jos administratoriaus lėšas. Vilniaus apygardos teismo 2013-04-03 vykdomasis raštas išduotas Vilniaus apygardos teismo 2012-12-11 nutarties, įpareigojančios administratorių pervesti lėšas, pagrindu. Teismo nutarties pagrindu vykdomajame rašte skolininku nurodytas bankroto administratorius, t.y. asmuo, kuris teismo įpareigotas pervesti bankrutuojančios įmonės lėšas. BUAB „Domus Rex“ administratoriaus pretenzijos antstoliui yra nepagrįstos. Nėra pagrindo laikyti, kad antstolis nepagrįstai ir neteisėtai pradėjo vykdomąją bylą. Išieškotojo „Swedbank“, AB kreditoriniai reikalavimai jau yra patvirtinti bankroto bylą nagrinėjančio teismo ir iš naujo nesvarstytini, todėl nepagrįstai yra teigiama apie tai, kad vykdomoji byla turėjo būti sustabdyta, o vykdomasis raštas turėjo būti perduotas į bankroto bylą. Pareiškėjas ne tik nenurodo vykdomojo rašto grąžinimo bankroto bylą iškėlusiam teismui tikslo, bet taip pat neatsižvelgia į tai, kad vykdomąjį raštą išdavė bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Konstatavo, jog reikalavimas sustabdyti vykdomąją bylą yra visiškai nepagrįstas. Teismas, pareiškėjo skundo argumentą, kad antstolis privalo sustabdyti vykdymo veiksmus CPK 626 str. 1 d. 3 p. pagrindu atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo ir susijusioms su bankroto procedūrų vykdymu. Nagrinėjamu atveju antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą, kurį teismas išdavė jau po bankroto bylos skolininkui BUAB „Domus Rex“ iškėlimo, vykdomajame dokumente nurodyti įpareigojimai yra neabejotinai susiję su bankroto procedūrų vykdymu (netinkamu vykdymu), nes ĮBĮ 33 str. 6 d. numato bankroto administratoriaus pareigą atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi per įstatyme numatytą terminą. Todėl teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad ĮBĮ nuostatos apskritai draudžia priverstinį išieškojimą bankroto procese. Pažymėjo, jog nėra pagrindo teigti, kad antstolis turėjo pagrindą stabdyti vykdomąją bylą vienu iš įstatyme išvardintų pagrindų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas BUAB „Domus Rex“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-26 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo BUAB „Domus Rex“ skundą dėl antstolio R. V. veiksmų patenkinti. Nurodė, kad tiek antstolis, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai traktuoja vykdomąjį raštą, kadangi vykdomajame rašte skolininku įvardintas BUAB „Domus Rex“, o ne bankroto administratorius UAB “Būrai“, kuris yra tik skolininko atstovas. „Swedbank“, AB skolininkas yra BUAB „Domus Rex“, bet ne šios įmonės bankroto administratorius. UAB „Būrai“ jokių įsipareigojimų prieš „Swedbank“, AB neturi, tokius įsipareigojimus turi BUAB „Domus Rex“. Todėl UAB „Būrai“ atžvilgiu šioje byloje negali būti vykdomi jokie priverstiniai išieškojimai. Pažymėjo, jog LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. draudžia įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą išieškoti skolas iš bankrutuojančios įmonės turto ar ne ginčo tvarka. Ši imperatyvi norma apskritai draudžia priverstinį išieškojimą bankroto procese iš bankruutojančios/bankrutavusios įmonės. LR CPK 626 str. 1 d. 3 p. numatytas privalomasis vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas, jog iškėlus skolininkui bankroto bylą antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Šiuo atveju antstolis privalėjo vykdomąją bylą stabdyti LR CPK 626 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu. „Swedbank“, AB siekdamas gauti vykdomąjį raštą, kuriame skolininku būtų nurodytas bankroto administratorius, turėtų atskiroje byloje įrodyti, kad žala atsirado dėl bankroto administratoriaus kaltės, priteisti žalą būtent iš bankroto administratoriaus. Šiuo atveju teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, todėl priimta nepagrįsta ir neteisėta nutartis. Vilniaus apygardos teismas 2014-02-24 nutartimi išnagrinėjo antstolio R. V. prašymą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo, teismas konstatavo, kad skolininku pagal Vilniaus apygardos teismo 2013-04-03 išduotą vykdomąją raštą yra ne UAB „Būrai“, bet UAB „Domus Rex“. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad skolininku laikytinas bankroto administratorius UAB „Būrai“ yra aiškiai nepagrįstos.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo bankroto administratoriui, teismų nustatytas įpareigojimas BUAB „Domus Rex“ administratoriui pervesti hipotekos kreditoriui 643 677,94 Lt sumai yra nekvestionuotinas. Vykdomasis raštas yra išduotas teismo nutarčių pagrindu, kurių teisėtumas yra patikrintas visose trijose instancijose. Išduotas vykdomasis raštas nėra dėl skolos priteisimo iš bankrutuojančios įmonės tai yra įsipareigojimas konkrečiam asmeniui – bankrutuojančios įmonės administratoriui. Nėra jokių CPK ar kituose teisės aktuose nustatytų pagrindų, kuriais vadovaujantis būtų galima stabdyti vykdymo veiksmus, nėra nei vieno CPK 626 str., 627 str. nustatyto pagrindo. Nors ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. esanti bendroji norma nustato, kad įmonei iškėlus bankroto bylą draudžiama išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, tačiau pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo ir susijusios su bankroto procedūrų vykdymu. Pažymėjo ir tai, kad šioje byloje BUAB „Domus Rex“ kreditorių pradiniai reikalavimai buvo patvirtinti dar 2010-02-08 Vilniaus apygardos teismo nutartmi. Akivaizdu, kad vienintelis apelianto skundo tikslas yra toliau vilkinti išieškojimą, nes nustačius, kad nėra jokio pagrindo perduoti vykdomąją bylą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nėra jokio pagrindo ir poreikio stabdyti veiksmus vykdomoje byloje Nr.0179/13/00403.

A. R. V. atsiliepimu prašė pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-26 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad AB „Swedbank“ kreditoriniai reikalavimai jau yra patvirtinti bankroto bylą nagrinėjančio teismo ir iš naujo nesvarstytini, todėl antstolis pagrįstai ir teisėtai pradėjo vykdomąją bylą, o pareiškėjo reikalavimas sustabdyti vykdomąją bylą yra visiškai nepagrįstas. Vilniaus apygardos teismo 2013-04-03 vykdomajame rašte skolininku nurodytas ne bankrutuojanti įmonė „Domus Rex“, o šios įmonės bankroto administratorius UAB „Būrai“ t.y. teismo įpareigojimas pervesti bankrutuojančios įmonės lėšas kreditoriui AB „Swedbank“ nustatytas bankroto administratoriui, todėl priverstiniai vykdymo veiksmai nukreipti ne bankrutuojančios įmonės, o bankroto administratoriaus atžvilgiu. Pažymėjo ir tai, jog prievolė pervesti lėšas, kuri nustatyta teismo sprendimu atsirado dėl neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų jau iškėlus BUAB „Domus Rex“ bankroto bylą, todėl negalima sutikti, kad priverstinis vykdymas negalimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo BUAB „Domus Rex“ prašymą panaikinti antstolio 2014-01-06 patvarkymą atsisakyti sustabdyti vykdomąją bylą ir įpareigoti antstolį sustabdyti vykdomąją bylą.

Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad antstolis R. V. 2013-04-16 patvarkymu priėmė vykdyti 2013-04-03 Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-2-1213-258/2012 (v.b.l. 1;3) dėl BUAB „Domus Rex“ bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ įpareigojimo pervesti pinigines lėšas hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB. Šio vykdomojo dokumento pagrindu antstolis užvedė vykdomąją bylą Nr. 0179/13/00403. Vykdomasis dokumentas buvo išduotas Vilniaus apygardos teismo 2012-12-11 nutarties pagrindu, kurią apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą, o Lietuvos Aukščiausiasis teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko galioti. Minėta nutartimi teismas pripažino bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ veiksmus paskirstant lėšas, gautas pardavus dalį BUAB „Domus Rex“ priklausančio nekilnojamojo turto, neteisėtais ir įpareigojo bankroto administratorių UAB „Būrai“ hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB pervesti 643 677,94 Lt. Vykdymo metu BUAB „Domus Rex“ bankroto administratoriui antstolio raginimu ir patvarkymais buvo nurodyta į „Swedbank“, AB nurodytą sąskaitą pervesti vykdomajame rašte nurodytą sumą. Vykdomosios bylos duomenimis bankroto administratorius UAB „Būrai“ kreipėsi į antstolį raštais, prašydamas sustabdyti vykdomąją bylą bei grąžinti vykdomąjį dokumentą teismui. Antstolis 2014-01-06 patvarkymu atsisakė stabdyti vykdomąją bylą, pareiškėjas šį antstolio procesinį veiksmą apskundė.

Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, jog antstolis neturi teisės vykdyti priverstinio išieškojimo bankrutavusios įmonės atžvilgiu, taip pat bankroto administratoriaus, kuris nėra skolininkas civilinėje ir vykdomoje byloje.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (LR CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (LR CPK 585 straipsnio 4 dalis).

Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, vykdomosios bylos duomenis, pareiškėjo argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.

Pažymėtina, jog vykdomasis dokumentas buvo išduotas įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2012-12-11 nutarties pagrindu, kuria įpareigotas bankroto administratorius UAB „Būrai“ hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB pervesti 643 677,94 Lt. Minėta nutartis peržiūrėta tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka ir palikta nepakeista. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo, tiek su suinteresuoto asmens argumentais, jog teismų nustatytas įpareigojimas BUAB „Domus Rex“ administratoriui pervesti hipotekos kreditoriui 643 677,94 Lt sumą yra nekvestionuotinas. Pažymėtina, jog būtent įsiteisėjusi teismo nutartis įpareigojo BUAB „Domus Rex“ bankroto administratorių pervesti „Swedbank“, AB minėtą sumą, o Vilniaus apygardos teismo 2013-04-03 vykdomasis raštas išduotas šios minėtos Vilniaus apygardos teismo 2012-12-11 nutarties, įpareigojančios administratorių pervesti lėšas, pagrindu, todėl teismo įpareigojimas privalo būti vykdomas.

Apeliantas teigia, jog antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą LR CPK 626 str. 1 d. 3 p. pagrindu. LR CPK 626 str. 1 d. 3 p. numato, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Tokiu atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos teismo nutarties, kuri priimta jau bankroto proceso metu, pagrindu vykdomajame rašte skolininku nurodytas pats bankroto administratorius, o ginčas minėta teismo nutartimi buvo sprendžiamas ginčas jau bankroto procedūros rėmuose dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo. Teismo nutartimi administratoriaus veiksmai pripažinti neteisėtais įpareigojant jį pervesti bankrutuojančios įmonės lėšas. Todėl administratoriui geruoju nevykdant nutarties išduotas vykdomasis raštas įgalinantis priverstinį vykdymą. Minėtas vykdomasi raštas savo esme nėra dėl skolos priteisimo iš BUAB „Domus Rex“, tai yra konkretus įpareigojimas bankroto administratoriui (prievolė pervesti lėšas) įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, todėl ir priverstiniai vykdymo veiksmai nukreipti ne bankrutuojančios įmonės, o bankroto administratoriaus atžvilgiu, o perdavus jį vykdyti administratoriui susidarytų paradoksali situacija, kai vykdomasis raštas perduodamas vykdyti asmeniui dėl kurio veiksmų neteisėtumo jis išduotas. Pažymėtina ir tai, jog „Swedbank“, AB kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti bankroto bylą nagrinėjančio teismo įsiteisėjusia nutartimi ir iš naujo nesvarstytini. Vilniaus apygardos teismo 2012-12-11 nutartimi, kuri peržiūrėta visose trijose instancijose bankroto administratorius įpareigotas pervesti „Swedbank“, AB 643 677,94 Lt sumą, neteisėtai paskirčius lėšas, gautas pardavus bankrutuojančios įmonės turtą. Todėl šių aplinkybių kontekste nėra pagrindo stabdyti vykdomąją bylą, ir nėra taikytinas LR CPK 626 str. 1 d. 3 p. Pažymėtina ir tai, jog ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų ir bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo jau yra išnagrinėtas bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2012-12-11 nutartimi, kurios pagrindu išduotas vykdomasis raštas, todėl apelianto argumentai, jog byla turi būti stabdoma ir perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, visiškai nepagrįsti, nėra jokio teisinio pagrindo iš naujo spręsti tam pačiam bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tų pačių klausimų.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. numato, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, draudžiama išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka t.y. jog ši imperatyvi įstatymo norma apskritai draudžia priverstinį išieškojimą bankroto procese. Sutiktina, jog ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nuostatos draudžia išieškoti skolas iš įmonės, jai iškėlus bankroto bylą teismo ar ne ginčo tvarka, tačiau to paties ĮBĮ 33 str. 6 d. numato, jog bankroto administratorius turi pareigą atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi per įstatyme numatytą terminą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika, jog ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo ir susijusioms su bankroto procedūrų vykdymu. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog šiuo atveju antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą, kurį teismas išdavė jau po bankroto bylos skolininkui BUAB „Domus Rex“ iškėlimo, vykdomajame dokumente nurodyti įpareigojimai yra neabejotinai susiję su bankroto procedūrų vykdymu (netinkamu vykdymu), nes kaip minėta ĮBĮ 33 str. 6 d. numato bankroto administratoriaus pareigą atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi per įstatyme numatytą terminą. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad ĮBĮ nuostatos apskritai draudžia priverstinį išieškojimą bankroto procese.

Kiti atskirajame skunde nurodyti apelianto motyvai įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė