Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Izovoltas“ apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Izovoltas“) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3.1. Bendrija yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas šioje byloje ginčijamų administracinių aktų pagrindu taip, jog į jį patekti arba iš jo išeiti / išvažiuoti, nekertant Bendrijos naudojamo žemės sklypo, neįmanoma. Šio žemės sklypo formavimo dokumentuose nenurodyta, kokiu tikslu suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše esantys įrašai patvirtina, jog 493 kv. m žemės sklypas suformuotas 24,54 kv. m dydžio pagalbiniam ūkio paskirties pastatui – garažui eksploatuoti.

II.

10. Teismas vadovaudamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės) 33 punktu, nustatančiu, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams, bei Taisyklių 42 punktu, numatančiu, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinėmis reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai, nurodė, jog byloje nėra duomenų apie servituto planavimą, nenustatytos galimybės patekti į žemės sklypą, nepažeidžiant kitų asmenų (įskaitant ir pareiškėjos) teisių ir teisėtų interesų, todėl sutiko su skunde nurodyta aplinkybe, jog ginčijamais aktais buvo pablogintos Bendrijos galimybės naudotis jai išnuomota žeme, esančia (duomenys neskelbtini), pažeidžiant Taisyklių 33 ir 42 punktų reikalavimus.

11. Teismas, įvertinęs Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 41 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 2 dalies a-c punktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, ginčijamų aktų turinį, konstatavo, kad Bendrija neturėjo realios ir veiksmingos galimybės pareikšti savo nuomonės dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo, NŽT nesiaiškino ir netyrė Bendrijos bylą nagrinėjant teisme nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiama, kad: (i) Bendrovei priklausantis garažas yra pagalbinio ūkio paskirties statinys, todėl žemės sklypas nurodytam statiniui eksploatuoti negali būti formuojamas; (ii) atskiras 493 kv. m dydžio žemės sklypas suformuotas 24,54 kv. m dydžio garažui eksploatuoti; (iii) sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nenurodyti pertvarkomos teritorijos žemės sklypų ir besiribojančių žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) iki žemės sklypo pertvarkymo ir po jo, žemės naudmenų eksplikacija, teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai, jų plotai, todėl Bendrijos teisės į gerą administravimą ir būti išklausytai šiuo atveju buvo pažeistos. Teismas padarė išvadą, jog aptarti procedūriniai pažeidimai yra esminiai, todėl ginčijami aktai panaikinami ir šiuo pagrindu.

13. Teismas likusius proceso šalių argumentus laikė pertekliniais ir neturinčiais teisinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.

III.

15.3. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A30-2942 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas), kurio 1 punktu suformavo 493 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir patvirtino žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Topokada“ matininko V. B., parengtą elektroninę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės formavimo ir pertvarkymo projektas yra galiojantis, jame nenumatytas kelio servitutas. Kelio servitutas turi būti numatytas teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte.

19.3. NŽT argumentas, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas yra galiojantis, yra formalus ir nereikšmingas, nes jis negali būti lemtingu sprendžiant klausimą, susijusį su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, nuosavybės teisių gynimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkinti pareiškėjos skundo reikalavimai panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. sausio 31 d. sprendimą ir 2023 m. balandžio 5 d. įsakymą, kuriais suformuotas 493 kv. m žemės sklypas ir patvirtinti jo kadastro duomenys, pagrįstumas ir teisėtumas.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas pirmenybę teikė gero administravimo principui, o ne faktiniam situacijos vertinimui ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja nepraleido ieškinio senaties termino. Žemės sklypas privalėjo būti suformuotas, kad būtų galima naudotis teisėtai valdomu statiniu, o pareiškėja buvo pakankamai informuota apie skundžiamų aktų priėmimo faktą.

27. Teisėjų kolegija, prieš nagrinėdama apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

28. Atsakydama į atsakovo apeliaciniame skunde keliamus argumentus apie pirmosios instancijos teismo padarytus proceso teisės pažeidimus, teisėjų kolegija primena, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020 ir kt.). Proceso šalies išreikšti prašymai ir nuomonės apie papildomų įrodymų pateikimą, liudytojų apklausas ir pan. nesaisto bylą nagrinėjančio teismo. Būtent pats teismas, nagrinėdamas bylą, sprendžia įrodymų pakankamumo ar leistinumo ir liečiamumo klausimus. Nagrinėjamu atveju, atsakovo prašytas apklausti liudytojas – rengęs ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą matininkas – galėjo suteikti papildomų duomenų apie faktines aplinkybes, lėmusias žemės sklypo dydį, konfigūraciją ar kitus duomenis, tačiau jo parodymai nebūtų paveikę teismo argumentų, susijusių su procedūrinių reikalavimų laikymusi Nacionalinėje žemės tarnyboje, priimant ginčijamus aktus. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo prašymo apklausti liudytoją netenkinimas nelaikytinas proceso teisės pažeidimu, galėjusiu lemti neteisingo sprendimo priėmimą.

29. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas sprendime pasisako dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, egzistuoja ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau kiekvienu atveju turi būti vertinama, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2284/2014 ir kt.). Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų teismo sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, o tai, kad toks asmuo ar institucija dėl teisės aktų pasikeitimų įgijo kompetenciją priimti vienokius ar kitokius sprendimus, susijusius su ginčo sklypu, nelaikoma privaloma įtraukimo į procesą priežastimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nagrinėjamas ginčas dėl Sprendimo ir Įsakymo panaikinimo, kurie yra priimti būtent Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje, o šių aktų panaikinimas nemodifikuos kitų institucijų, tame tarpe ir Vilniaus miesto savivaldybės, teisių ar pareigų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas ar kad teisingam bylos išnagrinėjimui buvo būtina įtraukti į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Vilniaus miesto savivaldybę.

30. Apeliaciniuose skunduose keliamas ir pareiškėjos praleisto termino apskųsti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. sausio 31 d. sprendimą ir 2023 m. balandžio 5 d. įsakymą klausimas. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jeigu turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015 ir kt.).

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, pažymima, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra paneigta aplinkybė, jog Bendrija apie skundžiamus aktus sužinojo ir gavo jų kopijas tik 2023 m. gruodžio 5 d., todėl kreipdamasi į teismą 2024 m. sausio 4 d., ABTĮ 29 straipsnyje numatyto termino kreiptis į teismą nepraleido. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nėra pateikę įrodymų, kad pareiškėja buvo informuota apie skundžiamus aktus iš karto po jų priėmimo ar dalyvavusi jų priėmimo procedūroje, todėl apeliacinių skundų argumentai šiuo aspektu atmestini.

33. Atsakydama į apeliaciniuose skunduose akcentuojamą aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas sureikšmino gero administravimo ir teisės būti išklausytam principų reikšmę, teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatyme nustatyti reikalavimai, o taip pat pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad gero administravimo principas reikalauja, jog valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2024 m. sausio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-24-822/2024). Iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų taip pat kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš viešojo administravimo subjektui priimant sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010, 2017 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017). Nors teisė būti išklausytam nėra savitikslė, tačiau ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Ja taip pat siekiama užtikrinti, kad, prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokio sprendimo priėmimui, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018).

34. Nagrinėjamu atveju atsakovas, rengdamas skundžiamus individualius sprendimus, negalėjo nepastebėti, jog formuojamas žemės sklypas yra pareiškėjos naudojamo ir iš valstybės nuomojamo žemės sklypo kaimynystėje, į naujai formuojamą sklypą galima patekti tik iš pareiškėjos naudojamo žemės sklypo, t. y. formuojamo žemės sklypo naudojimas neišvengiamai turės įtakos pareiškėjos veiklos sąlygoms, teisėms ir pareigoms, užtikrinant kitų asmenų naudojimąsi suformuotu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais. Dėl šios priežasties atsakovas privalėjo suteikti galimybę pareiškėjai išsakyti savo nuomonę, pasiūlyti galimus sprendimo būdus, tačiau to nepadarė. Formuojant naujus žemės sklypus, teritorinio planavimo dokumentuose turi būti nurodomas patekimo į žemės sklypą būdas, privažiavimo kelias arba siūlomas nustatyti servitutas, nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pridedamų dokumentų, to taip pat nebuvo padaryta ir tai gali suponuoti naujus teisinius ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų naudotojų.

35. Nors atsakovas nurodė, jog ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgus į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A30-2942, tačiau vien šis argumentas nepagrindžia būtinybės formuoti būtent tokio dydžio žemės sklypą pagalbinės paskirties statiniui eksploatuoti, juolab kad formuojamame žemės sklype yra ir kitų statinių, kurie ginčijamų aktų priėmimo metu nebuvo pripažinti pastatytais neteisėtai, o trečiojo suinteresuoto asmens valdomam garažui išnuomota tik 100 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kokio dydžio valstybinės žemės sklypas turi būti formuojamas jame esančio statinio eksploatavimo poreikiams, turi būti vertinama atskirai kiekvienoje individualioje situacijoje, priklausomai nuo faktinių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilines bylas Nr. 3K-3-428/2011, Nr. 3K-3-323/2014, Nr. 3K-3-640-611/2015).

36. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo ir tai, jog formuojant žemės sklypą, nebuvo tinkamai įvertinta Bendrovei priklausančio garažo kaip pagalbinio ūkio pastato paskirtis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 7.17 papunktyje numatyta, jog negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius, t. y. pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats pagalbinio ūkio paskirties turinys statinių klasifikavimo reglamentavime siejamas su pagalbinio / aptarnaujančio pobūdžio funkcija (tarnavimu pagrindiniam daiktui). Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taigi, įstatymų leidėjas sieja sklypo formavimo tikslą su Nekilnojamojo turto registre fiksuotu statinio tiesioginės paskirties kriterijumi. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 46 punktas nustato, jog atskiru žemės sklypu neformuojami tam tikri žemės plotai, be kita ko, kai statiniai savo pobūdžiu tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, taip pat kai statiniai neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo. Abejotina, ar tokios paskirties statinio vertinimas žemėtvarkos procedūrose kaip savarankiškai funkcionuojančio ir suponuojančio atskiro žemės sklypo formavimą, kol statinio teisinis statusas Nekilnojamojo turto registre nepakeistas, yra pagrįstas.

37. Dėl kitų proceso šalių argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo.

38. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens apeliaciniai skundai atmetami.

39. Pareiškėja taip pat prašė jos naudai priteisti patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus apeliacinius skundus, pripažintina, jog sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl jai iš atsakovo priteistinos patirtos išlaidos.

40. Iš byloje esančių dokumentų (atstovavimo sutarties, sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimo) matyti, kad pareiškėja sumokėjo advokatei 3 800 Eur už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 punktas nurodo, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra taikomas 1,3 rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas. Užpraėjusio ketvirčio nuo teiktų atstovavimo paslaugų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus duomenis siekė 2 196 Eur. Įvertinus minėtas aplinkybes, spręstina, kad maksimali pareiškėjai priteistinų atstovavimo išlaidų suma už atsiliepimų į apeliacinius skundus rengimą siekia 2 854,80 Eur (2 196 Eur x 1,3). Nors buvo rengiami du atsiliepimai, tačiau jų argumentai bei ginčo klausimai yra iš esmės tapatūs, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos prašomos atlyginti išlaidos tik iš dalies atitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijus ir viršija nustatytą Rekomendacijose maksimalų dydį. Atsižvelgus į byloje spręstus klausimus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pareiškėjai priteistina 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Izovoltas“ apeliacinius skundus atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2 000 (du tūkstančius) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, atlyginimui.

Nutartis neskundžiama.