- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-372-390/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23629-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- O. Š.
- Atsakovas
- E. S.
- Kategorijos
- 2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.5.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.5.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.5.10.5.2Deliktinė atsakomybė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkaujantis), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. Š. ir atsakovės E. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2092-748/2015 pagal ieškovės O. Š. ieškinį atsakovei E. S. dėl žalos atlyginimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 732,46 Lt (1 660,24 Eur) turtinės ir 5 000 Lt (1 448,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimą; atidalinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atviras verandas, plane pažymėtas indeksais T1 ir T2 iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei natūra priteisiant atvirą verandą, plane pažymėtą indeksu T1, o atsakovei natūra priteisiant atvirą verandą, plane pažymėtą indeksu T2; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovė yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturtės. Gyvenamojo namo patalpos yra atidalintos kiekvienai bendraturtei, išskyrus gyvenamajame name esančias dvi bendro naudojimo atviras verandas, inventorizuotas indeksais T1 ir T2. 2009 m. ieškovė savo lėšomis ir darbu atvirą verandą, pažymėtą indeksu T1 (4,70 kv. m/2, 52 kv. m), įstiklino, iškalė dailylentėmis, įrengė grindis. 2014-11-22 ir 2014-12-01 atsakovė išardė verandą, ją suniokojo, tuo padarydama ieškovei turtinę ir neturtinę žalą, bei sukliudė įteisinti savavališką statybą. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės nuostolius 5 732,46 Lt (1 660,24 Eur), kadangi ketina atstatyti verandą į pradinę būklę bei kreiptis dėl jos įteisinimo. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 5 000 Lt (1 448,10 Eur) neturtinę žalą, nes atsakovės veiksmai pasireiškė itin dideliu cinizmu, jais buvo sumenkinta teismo sprendimo galia bei pats teisingumas. Atsakovė neteisėtus veiksmus atliko po to, kai buvo priimtas jai nepalankus teismo sprendimas.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad atvira veranda T1 yra bendro naudojimo patalpa, nes ieškovei nebuvo pripažintos nuosavybės teisės į ją. Ir ieškovė, ir atsakovė žinojo, jog veranda tapo netinkama naudojimui, kėlė grėsmę visam statiniui, nes dėl nepriežiūros įsiveisė parazitinis grybas, todėl abi susitarė nugriauti verandą T1. Ieškovė verandą pavertė ūkinių padargų, mėšlo, chemikalų ir kitų pavojingų medžiagų sandėliu, dėl ko verandoje susidarė antisanitarinės sąlygos. Ginčo veranda buvo ne griaunama, o atliekami privalomi veiksmai, siekiant apsaugoti atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas. Jokios žalos ieškovė dėl to nepatyrė, kadangi šios verandos statymui buvo panaudota didžioji dalis atsakovės medžiagų, jokių rangovinių firmų ieškovė nesamdė ir už darbus nemokėjo. Ieškovės reikalavimas dėl 5 000 Lt neturtinės žalos priteisimo netenkintinas, nes tokios kategorijos bylose nėra apskritai pagrindo priteisti neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, atidalino gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), atviras verandas, VĮ Registrų centro kadastrinių matavimų byloje Nr. 19/26341, registro Nr. 20/227531, pažymėtas indeksais T1 ir T2, iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei O. Š. natūra priteisiant atvirą verandą, pažymėtą indeksu T1, o atsakovei E. S. natūra priteisiant atvirą verandą, pažymėtą indeksu T2, priteisė ieškovei O. Š. iš atsakovės E. S. 185,96 Eur turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės O. Š. atsakovei E. S. 111,09 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad žemės sklypas, 0,2404 ha ploto, esantis Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei O. Š. – 1011//2404 dalys, atsakovei E. S. – 1393/2404 dalys. Žemės sklype esantys trys garažai nuosavybės teise priklauso atsakovei E. S., gyvenamajame name atsakovei E. S. nuosavybės teise priklauso 80,29 kv. m bendro ploto butas – patalpos: 1-2 (3,82 kv. m), 1-3 (13,14 kv. m), 1-4 (18,14 kv. m), 1-6 (32,47 kv. m), 1-5 (7,26 kv. m), 1-7 (3,25 kv. m) su bendro naudojimo patalpomis 1-1 (1/2 nuo 4.42 kv. m), R-1 (1/2 nuo 7,88 kv. m), R-2 (1/2 nuo 32,85 kv. m) (t.1, b. l. 78-79, 87-88); ieškovei O. Š. nuosavybės teise priklauso 104,51 kv. m bendro ploto butas – patalpos: 2-1 (8,30 kv. m), 2-2 (1,55 kv. m), 2-3 (5,01 kv. m), 2-4 (12,08 kv. m), 2-5 (32,16 kv. m), 2-6 (17,92 kv. m), 2-7 (13,15 kv. m), 2-8 (14,34 kv. m) su bendro naudojimo patalpomis 1-1 (1/2 nuo 4,42 kv. m), R-1 (1/2 dalis nuo 7,88 kv. m), R-2 (1/2 dalis nuo 32,85 kv. m). Kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad gyvenamasis namas yra su priestatais: atvira veranda T1, kurios plotas 12 kv. m, 100 proc. baigtumo, pastatyta 1989 m., betoniniais pamatais, plytų sienomis, ir atvira veranda T2, 9 kv. m ploto, 100 proc. baigtumo, pastatyta 1975 m., betoniniais pamatais, plytų sienomis. Naudojimosi tvarka šiais priestatais nebuvo nustatyta ir jie nebuvo atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams. Ieškovei ir atsakovei atviros verandos T1 ir T2 priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise kaip butų savininkėms tokiomis dalimis, kurios yra lygios joms nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Ieškovės butas yra 104,51 kv. m bendro ploto, atsakovės – 80,29 kv. m bendro ploto, todėl ieškovės dalis bendrame turte (atvirosiose verandose T1 ir T2) yra atitinkamai proporcingai didesnė. Teismas sprendė, kad atsakovė neturi teisėto pagrindo nesutikti su atvirų verandų atidalijimu ir reikalauti, kad šie namo priestatai būtų palikti bendram šalių naudojimui. Kiekviena bylos šalis savo namo dalimi naudojasi atskirai, bendrai naudojamų patalpų name nėra. Atviros verandos yra dvi, skirtingose namo pusėse. Ieškovės ir atsakovės santykiai yra įtempti, todėl nesutarimai dėl naudojimosi bendru daiktu spręstini bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdu. Atviros verandos T1 ir T2 yra vienodos paskirties priestatai ir jų atidalijimas, paskiriant ieškovei ir atsakovei po vieną, atitinka proceso tikslus. Atviroji veranda T1 yra rytinėje namo pusėje ties laiptais į antrąjį namo aukštą, per kur patenkama į ieškovei priklausantį butą. Į atvirąją verandą T1 yra langas iš atsakovei priklausančio pirmojo aukšto kambario 1-6 (32,47 kv. m). Vietoje buvusio lango iš atsakovei priklausančios patalpos 1-6 (32,47 kv. m) yra įrengtos durys ir langas į atvirą verandą T1. Dėl durų įrengimo ginčas jau yra išspręstas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-169-192/2014, nustatant, kad jos buvo įrengtos teisėtai. Atviroji veranda T2 yra vakarinėje namo pusėje, iš šios verandos yra įėjimas į atsakovei priklausantį pirmame aukšte esantį butą (patenkant į patalpą 1-5 7,26 kv. m), be to, į verandą T2 taip pat yra langas iš atsakovei priklausančio pirmojo aukšto kambario 1-6 (32,47 kv. m). Atsakovei priklausantis kambarys 1-6 yra didelio ploto (32,47 kv. m) ir turi keturis langus, kurie išeina į tris skirtingas puses. Teismas atsakovės argumentus, kad įrengta atvira veranda T1 trukdo patekti šviesai, kad ją paskyrus ieškovei į kambarį 1-6 mažiau pateks šviesos, kad atsakovė negalės prieiti iš lauko pusės prie namo sienos ir išsivalyti lango, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Atidalijant verandas, teismas vertino kaip esminę tą aplinkybę, kad atsakovė į savo butą patenka per verandą T2, o ieškovės įėjimo laiptai yra šalia verandos T1. Priešingai atidalijus verandas, atsakovė netektų pagrindinio įėjimo į savo butą, o ieškovei naudotis veranda T2 būtų nepatogu, nes ji yra kitoje namo pusėje, negu jos įėjimas į butą. Paskirtų šalims verandų ploto skirtumas iš esmės atitinka ieškovei ir atsakovei priklausančių nuosavybės dalių skirtumą. Veranda T1 priklausė ieškovei ir atsakovei kaip bendraturtėms, tačiau ieškovė buvo šios verandos statytoja. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovė pripažinta verandoje T1 atliktų pakeitimų statytoja, todėl teismas ieškovei pripažino teisę į žalos atlyginimą dėl išlaidų, turėtų atliekant statybos darbus, bei dėl panaudotų šiai statybai medžiagų sugadinimo bei sunaikinimo. Atsakovė pripažino atlikusi verandos T1 griovimo ir ardymo veiksmus, todėl šį faktą teismas laikė įrodytu. Teismas sprendė, kad byloje įrodyta, jog šalys nebuvo susitarusios griauti verandą. Iš antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.0106/14/01182, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus mikrobiologinio tyrimo 2014-12-02 protokolo Nr. MA-K 2658 (MA 5759-MA 5760) teismas nustatė, kad verandoje T1 nustatytas parazitinis grybas. Verandos T1 grindys ir siena iš dalies buvo pažeistos pelėsinio grybo. Kauno miesto Visuomenės sveikatos centro raštas Nr.SV-2-28 ir Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro rekomendacijos patvirtino, kad pelėsiniai grybai patalpose gali būti naikinami kitomis priemonėmis, nesunaikinant statinio konstrukcijų. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog dėl pelėsinio grybo atsiradimo verandoje kilo grėsmė namui ir kad nėra galimybės sunaikinti šio pelėsinio grybo kitomis priemonėmis, o tik išgriaunant statinį, todėl atsakovės veiksmus išgriaunant verandą T1 teismas nelaikė būtinais, kurių gali imtis bendraturtis be kitų savininkų sutikimo. Nustatęs, kad atsakovė nebuvo gavusi bendraturtės sutikimo verandos T1 griovimui ir kad nebuvo būtinumo išgriauti verandą, teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ir yra kalta dėl verandos T1 griovimo. Teismas nustatė, kad verandoje T1 buvo išgriauta plytų siena, išimti langai ir durys, išardytos grindys ir lubos. UAB „Skena“ atliktame gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, verandos patalpoje 1-8 padarytos žalos nustatymo akte pažymėta, kad patalpoje yra demontuoti plastikiniai langai su palangėmis, išardyta dalis sienų apšiltintų polistirolu, aptinkuotų armuotu ir struktūriniu tinku, išardytas lubų ir dalies sienų apkalimas medinėmis dailylentėmis, išardytas lubų apšiltinimas polistirolo plokštėmis, sulaužyta laminuotų grindlenčių danga. Paskaičiuotas verandos patalpos suremontavimui (atstatymui į buvusią būklę) reikalingų lėšų kiekis, darbus atliekant rangovinei organizacijai ir pateikta išvada, kad tam reikia 3 379,06 Lt (978,64 Eur). Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji buvo pašalinusi verandos T1 savavališkos statybos padarinius ir jai buvo leista įteisinti verandą T1, kurios statytoja ją pripažino teismas savo sprendimu, todėl teismo vertinimu, ji neturi teisėto pagrindo reikalauti atsakovės atlyginti verandos atstatymo kaštų. Ieškovei gali būti atlyginta tik ta žala, kurią ji patyrė dėl verandos T1 pastatymo ir įrengimo. Teismas nustatė, kad dailylentės priklausė atsakovei nuosavybės teise ir ieškovė nepatyrė žalos dėl medinių dailylenčių nuardymo bei sulaužymo ir dėl namo sienos padengimo polistirolu su dekoratyviniu tinku. Atsakovė neginčijo, kad grindims panaudotos medžiagos priklausė ieškovei, tačiau tvirtino, kad grindys buvo sugadintos pelėsinio grybo. Ieškovė pripažino, kad dalis grindų dangos buvo pažeista pelėsinio grybo, o dalį likusių supjaustytų lentų ji naudoja savo nuožiūra. Teismas padarė išvadą, kad yra įrodyta, jog grindims panaudotos statybinės medžiagos buvo sugedusios, tapusios bevertėmis dėl pelėsinio grybo, todėl atsakovei nekyla atsakomybė už beverčių grindų išardymą. Teismas, remdamasi UAB „Skena“ aktu, už polistirolo sugadinimą ardant verandą iš atsakovės priteisė jo vertę 130,78 Eur. Teismas sprendė, kad yra įrodyta ieškovei kaip verandos statytojai padaryta žala dėl sumūrytų plytų sienos išgriovimo 55,18 Eur. Teismas sprendė, kad pateikti duomenys nepatvirtina, jog atsakovė sužalojo ieškovės sveikatą ir yra kalta dėl ieškovės sveikatos sutrikimų. Pagal ieškovės nurodytas faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jai buvo padaryta neturtinė žala, kurios atlyginimas galėtų būti išspręstas tiesiogiai taikant Lietuvos Respublikos Konstituciją. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai.
Apeliaciniu skundu atsakovė E. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti dalyje, kuria teismas nusprendė atidalinti gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), atviras verandas, VĮ Registrų centro kadastrinių matavimų byloje Nr. 19/26341, registro Nr. 20/227531, pažymėtas indeksais T1 ir T2, iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei O. Š. natūra priteisiant atvirą verandą, pažymėtą indeksu T1, o atsakovei E. S. natūra priteisint verandą, pažymėta indeksu T2, ir priteisti iš atsakovės 185,96 Eur žalos atlyginimą, ir priimti naują sprendimą - ieškovės O. Š. ieškinį atmesti pilnai, priteisti atsakovės naudai iš ieškovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino CK teisės normas, reglamentuojančias bendraturčio teisę atidalinti jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ginčo verandos T1 ir T2 yra prie pat pirmo aukšto gyvenamojo namo sienų ir kolonų, kurios neginčytinai yra bendro naudojimo objektai. Gyvenamas namas yra atidalintas į du butas, iš kurių vienas butas - visas pirmas aukštas priklauso atsakovei, o antrasis aukštas - ieškovei. Verandos ribojasi tik su atsakovei priklausančiu butu ir šio buto pagrindinėmis konstrukcijomis. Todėl teismas neteisingai nurodė, kad atvira veranda T1 yra prie ieškovės naudojamų patalpų. Ieškovės naudojamos patalpos yra tik antrame aukšte ir sudaro 104 kv. m ploto. Iš atsakovei priklausančio buto yra įrengti išėjimai į abi verandas. Teismui paskyrus vieną verandą išimtinai ieškovės nuosavybėn, iš atsakovės atimta teisė ne tik, kad vaikščioti pro verandą, bet atimta galimybė prieiti prie bendros gyvenamojo namo sienos, kolonų, atsakovei priklausančio lango. Iš atsakovės atimta galimybė apšiltinti namo sieną, kuri ribojasi su terasa, bei atimta bet kokia galimybė vykdyti gyvenamojo namo sienų nuolatinę priežiūrą.
Ginčo verandų atidalijimas nėra galimas nei pagal nustatytą teisinį reglamentavimą ir nei pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Pagrindinės namo konstrukcijos: sienos, kolonos, verandos yra išimtinai priskiriamos turtui, kuris bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nėra atidalintinas turtas. Teismas, nuspręsdamas atidalinti atsakovei ir ieškovei bendrosios nuosavybės teise priklausančias verandas T1 ir T2, tuo pačiu atidalino ir pagrindines namo konstrukcijas (gyvenamojo namo sienas), kurios dėl savo prigimties ir naudojimo specifikos nėra priskiriamos prie atidalintino turto. Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių verandų atidalijimas nėra galimas be gyvenamojo namo pagrindinių konstrukcijų dalies - sienų, kolonų atidalijimo. Atidalijus verandas, t. y. T1 verandą priteisus ieškovei, o kitą T2 verandą - atsakovei, dėl atsakovės ir ieškovės itin konfliktiškų santykių, nebus galimybės prižiūrėti pagrindinių namo konstrukcijų dalies, dėl ko tai objektyviai trukdo gyvenamojo namo naudojimui.
Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nevertino 2014-12-05 VĮ Registrų centro pažymos, kurioje konstatuota, kad „Pastato pirmajame aukšte esančios terasos t1 ir t2 nėra priskirtos nei vienam iš butų, nes tiek pagal ankstesnes, tiek pagal dabar galiojančias plotų skaičiavimo metodikas atvirų verandų, terasų, atvirų ložių, atvirų balkonų plotai neskaičiuojami“, kas reiškia, jog atvirosios verandos iš esmės nėra priskirtos butams, o yra tik gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, konstrukcijų dalys, kas įrodo, kad verandų atidalijimas nėra teisiškai įmanomas. Abi verandos yra pastatytos prie atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, abi verandos yra funkcionaliai susietos tik su atsakovės butu, ir abi verandos turi tiesioginį įėjimą iš atsakovės buto. Neturėdama galimybės patekti prie gyvenamojo namo sienos, atsakovė negalės įgyvendinti savo, kaip bendrosios nuosavybės teisės dalyvio teisių ir pareigų. Teismas atidalindamas verandas, atėmė iš atsakovės nuosavybę ir pažeidė proporcingumo principą, priteisdamas mažesnę terasą. Teismas visiškai nevertino eilės įrodymų, iš kurių matyti, kad dėl nuolatinių konfliktų ieškovė niekada atsakovės neįleis į verandą nei išvalyti lango, nei tvarkyti bendro naudojimo objektus. Byloje pateikti dokumentai (pareiškimai, fotonuotraukos, liudytojų parodymai) patvirtina, kad eilę kartų buvo kreiptasi į Santakos PK viršininką dėl O. Š. netinkamo terasos tvarkymo. Ieškovė verandoje nuolat palikdavo smarvę skleidžiančius teršalus, užkaldavo langus vinimis ir lentomis, išsukdavo verandos langų rankenėles, kad atsakovė negalėtų išvėdinti verandos, kad smarvė sklistų į butą, kabindavo žiurkes, sandėliavo trąšas, raugus, statybines medžiagas, įvairius ūkio padargus ir t. t., visiškai užkraudama atsakovės praėjimą į verandą. Dėl šių ieškovės veiksmų ginčo verandoje susidarė antisanitarinės sąlygos, atsirado parazitinis grybas, kuris išplito po visą terasą.
Ieškovė pažeidė CK 4.83 straipsnyje įtvirtintas bendro naudojimo patalpų tvarkymo bei priežiūros taisykles, dėl ko buvo pažeisti atsakovės, kaip ieškovės bendraturtės, interesai bei iškilo grėsmė ne tik bendrojo naudojimo objektams, bet ir atsakovei nuosavybės teise priklausančiai nekilnojamojo turto daliai. Dėl ieškovės veiksmų ginčo verandoje susidarė antisanitarinės sąlygos, atsirado parazitinis grybas, kuris išplito po visą terasą. Ieškovės veiksmai tiesiogiai įtakojo terasoje sudarytas antisanitarines sąlygas bei pablogino bendro naudojimo terasos stovį. Dėl parazitinio grybo atsiradimo ir išplitimo ginčo verandoje, atsirado reali parazitinio grybo grėsmė ir atsakovei nuosavybės teise priklausančiai patalpai. 2014-11-10 ieškovei buvo pateiktas raštiškas prašymas: 1. „Išsinešti sofą ir visus padargus; 2. Išardyti grindis; 3. Išimti užkrėstą žemės sluoksnį; 4. Nuvalyti nuo sienų grybą ir dezinfekuoti sienas; 5. Prie sienų nestatyti jokių baldų nei ūkio padargų, idant sienos turėtų atvirą vėdinimą, t. y. nesudaryti sąlygų toliau plisti „grybui“, kuris negailestingai naikina pastatus ir labai kenkia sveikatai.“ Rašte buvo nurodyta, jog neįvykdžius reikalavimo, bus pasamdyti darbininkai, kurie, antstolio priežiūroje atliks minėtus darbus, už kuriuos turės sumokėti pati O. Š.. Todėl verandos nugriovimas buvo atsakovės ir ieškovės susitarimas, dėl ko atsakovė išardė parazitinio grybo pažeistas sienas bei verandą. Šią faktinę aplinkybę patvirtino 2014-12-01 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame fiksuoti įvykdyti veiksmai (išnešami daiktai, nuimamas viršutinis žemės sluoksnis, atliekama dezinfekcija, fiksuojamas grybas, jis naikinamas), kurie yra būtini pašalinti atsiradusią realią parazitinio grybo grėsmę atsakovei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, kurios ribojasi su ginčo veranda. Ginčo veranda buvo ne griaunama, o atliekami privalomi veiksmai, siekiant apsaugoti atsakovės nuosavybės teise priklausančias patalpas, bei priešingai nei nustatė teismas, rašytiniai įrodymai tik patvirtina, jog pati ieškovė sutiko, kad minėti veiksmai būtų atlikti.
Teismas be pagrindo priteisė ieškovei 185,96 Eur už plytas ir polistirolą, nes visas polistirolas liko sveikas ir pati ieškovė 2014-11-22 raštu prašė nusiimti dailylentes tam, kad galėtų pasiimti polistirolą. Ieškovė pati siekė šią terasą nugriauti, ką patvirtina jos veiksmai ir prašė atsakovės iki lapkričio 23 d. išardyti terasą, pasiimti dailylentes nuo sienos, išnešti likusį šlamštą, nes atsakovei reikia nusiimti polistirolą, medieną ir išsiimti grindis. Todėl teismas neteisingai priteisė žalą iš atsakovės už polistirolą ir plytas. Verandos statybai buvo panaudotos senos plytos iš atsakovei priklausančio sandėliuko. Faktą, jog plytos buvo senos, patvirtino liudytojai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė O. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą pakeisti, sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai priteisiant ieškovei O. Š. iš atsakovės E. S. 1 660,24 Eur turtinės ir 1 448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas, likusios sprendimo dalies nekeisti, priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė turi atlyginti ne verandos atkūrimo kaštus, o ieškovės patirtas išlaidas verandos statymui. Teismo sprendimu veranda T1 yra atidalinta ją priteisiant ieškovei O. Š., todėl atidalinus verandą ieškovė be atsakovės sutikimo įgis teisę ją atstatyti pagal projektą ir statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovei neišgriovus verandos, ieškovė įgytų teisę ją, kaip savavališką statybą, įteisinti, o teismui ją atidalinus, ieškovei net nebūtų reikėję gauti atsakovės sutikimo. Todėl ieškovei turėjo būti priteisti verandos atstatymo kaštai. Kasacinio teismo praktikoje aiškiai įtvirtinta, kad tuo atveju, kai sugadintas turtas neatkurtas, nuostoliai skaičiuojami pagal šio turto atkūrimo vertę, o ne faktiškai to turto sukūrimui patirtas išlaidas. Teismo pasirinktas nuostolių skaičiavimo principas prieštarauja tiek teisminei praktikai, tiek ir protingumo bei sąžiningumo principams. Teismo sprendimas prieštarauja CK 6.249 straipsnio 5 dalies nuostatoms, kad žala skaičiuojama pagal teismo sprendimo metu galiojančias kainas. Tuo tarpu teismas žalą priteisė pagal ieškovės turėtas ir įrodytas išlaidas daikto, kuris buvo sužalotas, sukūrimo metu. Veranda buvo pastatyta 2009 metais, išgriauta 2014 metais, todėl nebuvo teisinio pagrindo skaičiuoti žalą verandos statymo metu galiojančiomis kainomis ir patirtomis išlaidomis, kadangi to nenumato CK 6.249 straipsnio 5 dalis, nes tai nebuvo nei sprendimo priėmimo dieną galiojančios kainos, nei netgi žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną galiojančios kainos.
Teismo išvados dėl žalos dydžio neatitinka surinktų byloje įrodymų. Teismas visiškai nepagrįstai nepriteisė už visą polistirolą, už laminuotas grindlentes, grindis, gulekšnius ir dailylentes, teismas neatlygino ieškovei jos darbų vertės. Tik nedidelė grindų dalis buvo pažeista grybo. Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, ieškovės reikalavimų apimtį, įvertino ne visus pateiktus įrodymus. Žalą teismas nustatinėjo tik pagal vieną sąmatą, nors byloje buvo pateiktos dvi viena kitą papildančios sąmatos (t. 1, b. l. 92–93 ir atskiras priedas prie bylos, o kopija t. l, b. l. 59–65), kadangi pirmą kartą ekspertas žalą nustatė 2014-11-05 (aktas surašytas 2014-11-10), o po to, atsakovė atliko kitą dalį griovimo darbų 2014-11-21 daužė pamatą, 2014-11-22 išėmė duris, nuplėšė sienas. 2014-12-01 išpjovė grindis, išlupo laminatą, išnešė baldus, langus, duris. Todėl papildomai parengtoje A. Z. sąmatoje (t. 1, b. l. 92–93) buvo įtraukti tie atstatymo darbai, kurie atsirado po 2014-11-05. Viso padaryta žala sudarė 5 732,46 Lt, t. y. 1 660,23 Eur, o ne 978,64 Eur, kaip kad nurodė teismas. Teismas, nepriteisdamas už verandos statymo darbus vien tuo pagrindu, kad ieškovė neįrodė turėtų išlaidų dydžio, neteisingai taikė CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, kad kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas.
Teismas, nepriteisdamas neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai taikė materialines teisės normas (CK 6.247 straipsnį). Kadangi pelėsis verandoje atsirado dar Kauno apylinkės teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-169-192/2014 eigoje, kurioje atsakovė aktyviai įrodinėjo aplinkybę, kad yra verandos statytoja, tačiau tik pralaimėjusi bylą išgriovė verandą prisidengdama motyvu, kad naikina pelėsį, tai patvirtina atsakovės veiksmų tikruosius motyvus. Kol nebuvo priimtas galutinis nepalankus atsakovei teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-169-192/2014, atsakovė nelaikė, kad dėl pelėsio būtina griauti verandą, o siekė būti pripažinta jos statytoja. Verandos išgriovimo aplinkybės patvirtina, kad veranda buvo išgriauta ne dėl pelėsio, nes pelėsis buvo įsimetęs tik dalyje grindų ir sienų, o išgriauta visa veranda - langai, durys, lubos, namo išorės apdaila, kurie nebuvo pažeisti pelėsio ir kurių ardyti nebuvo jokios būtinybės. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios visos fotonuotraukos prie UAB „Skena“ ataskaitų, ir ieškovės pateiktos fotonuotraukos dėl faktinės padėties po griovimo. Atsakovės veiksmai, kuriais akivaizdžiai negerbiamas priimtas teismo sprendimas, menkinama kito asmens nuosavybė, yra svarbūs visai visuomenei, todėl tai sudaro pagrindą priteisti iš atsakovės neturtinę žalą. Be to, neturtinę žalą buvo pagrindas priteisti ir tuo pagrindu, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pablogėjo ieškovės psichinė ir fizinė sveikata. Byloje esantys ieškovės medicininiai dokumentai neginčytinai patvirtina, kad O. Š. sveikata pablogėjo po verandos griovimo darbų. 2014-11-21 buvo kviesta greitoji pagalba (VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties 2014-12-02 raštas) dėl aukšto kraujo spaudimo. 2014-11-24 O. Š. lankėsi pas neurologą, skundėsi nerimu, baime, blogu miegu dėl konfliktų su kaimynais. Neurologo įrašas, kad ieškovė skundžiasi sutrikusiu miegu, nerimu, įtampą, atliktas būtent laikotarpiu nuo 2014-10-17 iki 2014-12-01, kai buvo griaunama veranda.
Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė buvo pareiškusi du, o ne tris, kaip nurodė teismas, reikalavimus. Vienas reikalavimas buvo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kitas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vienas jų buvo patenkintas visiškai, kitas iš dalies.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė O. Š. prašo apeliacinio skundo netenkinti, teismo sprendimą atsakovės skundžiamojoje dalyje palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas atidalino kolonas, kurios sudaro verandą, yra atmestinas, kadangi tam tikros konstrukcijos, sienos net ir atidalinus bendro naudojimo objektus, lieka bendros, ką teismas ir nurodė skundžiamajame sprendime. Atvirų verandų atskyrimas nuo pagrindinio daikto įmanomas, nes be jų daiktas gali būti naudojamas pagal paskirtį. Neginčytinai nustatyta, kad veranda T2 naudojasi atsakovė, pro šią verandą atsakovė patenka į savo butą. Veranda T1 statyta ieškovės lėšomis ir darbu. Ieškovė, statydama namo antrą aukštą, padarė šios verandos kolonas, perdengimus, o vėliau ir įrengė šią patalpą. Verandos T1 įrengimui atsakovė buvo davusi sutikimą. Civilinėje byloje Nr. 2A-1421-230/2014 konstatuota, jog verandos statybos metu geranoriškai atsakovės atlikti prisidėjimai dailylentėmis. Kadangi atsakovė į savo gyvenamojo namo patalpas patenka per verandą T2, jai nėra jokio tikslo ir būtinybės naudotis veranda T1. Visą laiką langas į verandą T1 iš atsakovės gyvenamųjų patalpų buvo užkaltas ir nenaudojamas. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojai. Apeliantė pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl verandų nelygiavertiškumo, bei, kad verandos yra atsakovės buto dalis, dėl ko remtis šiais argumentais apeliaciniame skunde nėra teisinio pagrindo. Verandos išgriovimo aplinkybės patvirtina, kad veranda buvo išgriauta ne dėl pelėsio, nes pelėsis buvo įsimetęs tik dalyje grindų ir sienų, o išgriauta visa veranda – langai, durys, lubos, namo išorės apdaila, kurie nebuvo pažeisti pelėsio ir kurių ardyti nebuvo jokios būtinybės net pridengiant pelėsio motyvu.
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė E. S. prašo ieškovės O. Š. apeliacinį skundą atmesti, priteisti 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodo, kad 2014-09-17 Kauno apygardos teismo nutartimi O. Š. tik buvo pripažinta verandos T1 statytoja, kas nereiškia verandos T1 savavališkos statybos įteisinimo. Kauno apygardos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tik nurodė, kad „pripažinus atsakovę verandos statytoja, ji galės kreiptis į ieškovę, prašydama sutikimo įteisinti verandą ir galės kreiptis į kompetentingas institucijas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ją įteisinant“, bei konstatavo, kad verandos statybai buvo panaudotos taip pat ir atsakovei E. S. priklausančios statybinės medžiagos. Teismo nutartimi jokiu būdu nebuvo pripažinta ieškovės teisė į verandos T1 statybos įteisinimą. Atsakovė pažymi, kad niekada nesutiko, jog O. Š. statytų verandą T1. Tik sužinojusi apie O. Š. ketinimus statyti verandą T1, atsakovė išreiškė nesutikimą dėl verandos T1 statymo, kadangi O. Š. priklausė ir šiuo metu priklauso gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, tik 2-asis aukštas, o atsakovei nuosavybės teise priklauso visas 1-asis aukštas, dėl ko statinys (veranda T1) pažeistų atsakovės, kaip gyvenamojo namo pirmo aukšto savininkės, teises bei sudarytų tarp atsakovės ir ieškovės konfliktines situacijas dėl verandos T1 bei gyvenamojo namo pirmo aukšto pagrindinių konstrukcijų valdymo. Tačiau ieškovė be atsakovės žinios ir sutikimo, neparengusi jokio projekto, savavališkai pastatė verandą T1. Ieškovė savavališkai be atsakovės leidimo pasisavino atsakovei priklausančias visiškai naujas natūralaus juodalksnio dailylentes, kurios buvo sudėtos ant atsakovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas. Taip pat ieškovė verandos sienos statybai panaudojo atsakovei priklausančias plytas iš nugriauto atsakovei priklausančio sandėliuko (l-7/3.24 kv. m). Vien aplinkybė, jog atsakovė siekė būti pripažinta verandos statytoja ir verandos T1 statybai buvo panaudota dalis atsakovės medžiagų, negali patvirtinti fakto apie atsakovės sutikimo davimą ar nedavimą dėl verandos T1 statybos. Ieškovei teko pareiga įrodyti aplinkybes, kad ji turi teisę reikalauti verandos T1 atstatymo kaštų, kad ji yra pašalinusi savavališkos statybos padarinius bei įteisinusi savavališkai pastatytą verandą T1, tačiau byloje pateikti įrodymai tik patvirtina priešingas aplinkybes, kad ieškovė nėra įteisinusi verandos T1, kas reiškia, kad veranda T1 yra pastatyta neteisėtai ir savavališkai. Šiuo atveju ieškovė neteisėtai pastatė verandą T1, todėl ji neturi jokios teisės reikalauti išlaidų, susijusių su verandos T1 atstatymu. Ieškovei iš viso nebuvo padaryta jokia žala, dėl ko ieškovės motyvai dėl ieškovei teismo sprendimu priteistino neteisingo žalos dydžio yra nepagrįsti. Šiuo atveju ieškovės žalos atsiradimui nėra būtinų žalos atsiradimo sąlygų, kadangi veranda T1 buvo nuardyta teisėtai. Ieškovė pažeidė CK 4.83 straipsnyje įtvirtintas bendro naudojimo patalpų tvarkymo bei priežiūros taisykles, dėl ko buvo pažeisti atsakovės, kaip ieškovės bendraturtės, interesai bei iškilo grėsmė ne tik bendrojo naudojimo objektams, bet ir atsakovei nuosavybės teise priklausančiai nekilnojamojo turto daliai ir sveikatai. Atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra visų bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, nuostolių, priežastinio ryšio, taip pat žalą padariusio ir atsakingo asmens kaltės, dėl ko ieškovės apeliacinio skundo motyvai dėl žalos atlyginimo yra iš viso nepagrįsti. Sienų dengimas polistirolu su dekoratyviniu tinku buvo atliktas panaudojant tik atsakovės lėšas, nes ieškovė neprisidėjo prie namo renovacijos. Šią aplinkybę yra pripažinusi teisme ir pati ieškovė, todėl teismas visiškai pagrįstai nepriteisė ieškovei žalos atlyginimo už visą polistirolą. Ieškovės apeliacinio skundo motyvas, jog teismas nepagrįstai jai nepriteisė išlaidų už laminuotas grindlentes, grindis, gulekšnius yra visiškai nepagrįstas. Didelė dalis visų verandos T1 grindų ir jos sluoksnių buvo pažeistos parazitinio grybo, didelė dalis jų buvo supuvusios. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, 2014-12-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovė panaudojo atsakovei priklausančias dailylentes verandos T1 statybai be atsakovės žinios ir sutikimo, todėl atsakovė turėjo teisę bet kada jas pasiimti (nusiardyti). Aplinkybę, kad minėtos dailylentes nebuvo ieškovei atiduotos ir padovanotos patvirtina ir pačios ieškovės veiksmai, kadangi pati ieškovė 2014-11-22 laišku reikalavo iš atsakovės pasiimti dailylentes, kas patvirtina, kad dailylentės priklausė atsakovei. Veranda T1 buvo išardyta praėjus daugiau nei mėnesiui po Kauno apygardos teismo 2014-09-17 nutarties įsiteisėjimo dienos ir tik po to, kai ieškovei buvo pasiūlyta pačiai atlikti parazitinio grybo naikinimo darbus ir ji nesiėmė jokių veiksmų šių darbų atlikimui. Teismas neturi jokių duomenų byloje, kad Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1421-230/2014 įtakojo atsakovės veiksmus išgriaunant verandą T1, kad griaudama verandą T1 ji siekė sumenkinti teismo sprendimą. Ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų susieti atsakovės atliktus veiksmus - verandos T1 išardymą, su ieškovės pablogėjusia būkle.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atsakovės apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei prašydama atidalinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, atviras verandas, plane pažymėtas indeksais T 1 ir T 2 iš bendrosios dalinės šalių nuosavybės, ieškovei priteisiant atvirą verandą, plane pažymėtą indeksu T 1, o atsakovei natūra priteisti atvirą verandą, pažymėtą indeksu T 2. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės reikalavimą pripažino pagrįstu ir patenkino. Atsakovė apeliacinio skundo argumentais ginčija teismo sprendimo išvadas nurodydama, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė ir aiškino C K teisės normas, reglamentuojančias bendraturčio teisę atidalinti jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o taip pat argumentuoja, kad atidalintos verandos T 1 ir T 2 negali būti atidalijamos, nes jos yra išimtinai priskiriamos turtui, kuris bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir negali būti pripažintos atidalijamu turtu C K 4. 82 straipsnio 1 dalies prasme. Taip pat teigiama, kad remiantis V Į Registrų centro duomenimis, pastato pirmame aukšte esančios verandos nėra priskirtos prie ieškovei ir atsakovės priklausančių butų, o taip pat jų plotai nėra ir negali būti įskaičiuoti į namo bendrąjį plotą, todėl verandų atidalijimas neįmanomas teisiškai. Teisėjų kolegija tokią atsakovės apeliacinio skundo argumentaciją laiko pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad ginčo verandos yra bendra namo konstrukcija ir jos negali būti atidalijimo objektu, nes jos funkciškai priklauso visam pastatui. Nustatyta, kad ginčo verandos yra atviros ir jų plotai nėra įskaičiuoti į namo bendrąjį plotą. Ginčo verandos nėra nei ieškovės, nei atsakovės butų priklausiniai, todėl negali būti atidalintinos pagal CK 4. 80 straipsnio nuostatas.
Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad 0,2404 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei. Ieškovei priklauso 1011/2404 dalys, o atsakovei 1393/2404 dalys šio nekilnojamojo turto. Nustatyta, kad šiame sklype yra gyvenamasis namas, kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso 80,29 kv. m. bendrojo ploto butas – patalpos: 1-2 ( 3,82 kv. m.), 1-3 ( 13,14 kv. m. ), 1-4 ( 18,14 kv. m.), 1-6 ( 32,47 kv. m. ), 1-5 ( 7,26 k v. m. ), 1-7 ( 3, 25 kv. m.) su bendro naudojimo patalpomis 1-1 ( ½ nuo 4,42 k v. m. ) R-1 ( ½ nuo 7, 88 kv. ), R-2 ( ½ nuo 32,85 k v. m., o ieškovei nuosavybės teise priklauso 104,51 kv. m. ploto butas – patalpos: 2-1 ( 8,30 kv. m. ), 2-2 ( 1,55 kv. m. ), 2-3 ( 5, 01 kv. m. ), 2-4 ( 12,08 kv. m. ), 2-5 ( 32,16 kv. m. ), 2-6 ( 17,92 kv. m. ), 2-7 ( 13, 15 kv. m. ), 2-8 ( 14,34 kv. m. ) su bendrojo naudojimo patalpomis 1-1 ( ½ nuo 4,42 kv. m. ), R-1 ( ½ dalis nuo 7,88 kv. m. ), R-2 ( ½ dalis nuo 32,85 kv. m. ). Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-106-435/2015 pagal ieškovės E. S. patikslintą ieškinį atsakovei O. Š. dėl naudojimosi tvarkos patalpomis nustatymo bei dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės priešieškinis ieškovei dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, nuosavybės dalių pakeitimo. Nustatyta, kad nagrinėjant šią bylą šalys sudarė taikos sutartį, kurią Kauno apylinkės teismas 2015m. lapkričio 4d. nutartimi patvirtino ir šalys atsidalijo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-1/4 42 kv. m. ploto, rūsio patalpas ir palėpės patalpą a-1/37,14 kv. m. ploto. Kitų patalpų atsidalijimo klausimas sudarant taikų susitarimą nebuvo spręstas, o atsakovė savo priešieškinio reikalavimo perskaičiuoti gyvenamojo namo dalis, atsisakė. Iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo namų valdos techninės apskaitos kortelės matyti, kad ginčo verandų plotai nėra įskaičiuoti į gyvenamojo namo bendrąjį plotą. Byloje nėra duomenų, kad ginčo verandos yra priskirtos prie šalių turimų patalpų ploto. Atsakovė argumentuoja, kad nėra teisėto pagrindo atidalinti atviras verandas ir prašė jas palikti bendram šalių naudojimui, atvirų verandų plotas neįskaitomas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia atsakovės motyvacija yra teisinga. Pastatų plotų skaičiavimo tvarką nustato LR Aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (toliau - Reglamentas). Minėto Reglamento 17 punkte nustatyta, kad gyvenamojo pastato bendrasis plotas apskaičiuojamas imant visų jame esančių patalpų, tarp jų – ir funkcionaliai susietuose priestatuose, plotų sumą. Atidalinant dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto turi būti imamas visas bendras dalintino objekto plotas. Pagal Reglamento 12 punktą, buto pagalbinis plotas yra visų buto patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius ( pusrūsius) ir garažus, plotų suma. Šaltų pagalbinių patalpų (uždarų lodžų, įstiklintų balkonų, uždarų verandų, oranžerijų, atriumų, žiemos sodų, priemenių, sandėlių, kitų „šaltas“ atitvaras turinčių patalpų) plotai įskaičiuojami tik į buto (vieno buto namo) bendrąjį plotą. Kaip jau buvo minėta, kad šalių verandos yra atviro tipo , todėl pagal normatyvus jų plotai negali būti įskaičiuoti į bendrąjį gyvenamojo namo plotą. Taigi, sutiktina su atsakovės pozicija, kad esant tokiai dabartinei situacijai verandų atidalijimas nėra teisiškai galimas.
Teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyta motyvacija, kad atviros verandos yra bendra namo konstrukcija ir negali būti pripažinta bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo objektu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo verandomis namo bendraturčiai turi teisę naudotis bendrai.
Pagal CK 4. 82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitartinė-techninė ir kitokia įranga. Aiškinant šio straipsnio nuostatą suprantama, kad pagrindinės namo konstrukcijos yra išimtinai priskirtinos turtui, kuris bendraturčiams priklauso dalinės nuosavybės teise ir negali būti atidalintinas turtas. Nagrinėjamu atveju, prie pagrindinių namo konstrukcijų neabejotinai priskirtinos atvirosios verandos, nes jose stovi namo sienas laikančios kolonos, kurios yra gyvenamojo namo konstrukcijos dalis. Tokias aplinkybes patvirtina nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys, esantys namo inventorizacinėje byloje bei fotonuotraukos. Taigi, ginčo terasos ir dėl šios priežasties negali būti atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atskirai pažymėtina, kad visi namo bendraturčiai turi teisę naudotis bendru turtu, bet kartu turi ir pareigą tą turtą prižiūrėti ( CK 4. 83, 4. 86 straipsniai) Pagrindinės namo konstrukcijos priskirtinos turtui, kurias privalu kiekvienam namo bendraturčiui prižiūrėti, todėl pagrįstai atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nuspręsdamas atidalinti ginčo atviras verandas pažeidė atsakovės teisę prižiūrėti pagrindinę namo konstrukcijos dalį – gyvenamojo namo sieną. Dėl to, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota aplinkybe, kad namo siena tokiu atveju lieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu ir jos valdymo ir naudojimo klausimai spręstini bendru susitarimu, vadovaujantis C K 4. 75 straipsnio nuostatomis. Kita šalių apeliaciniuose skunduose ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstyta argumentacija nagrinėjamam klausimui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra aktuali, todėl neanalizuotina.
Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad pirmosios instancijos teismas atidalindamas iš bendrosios dalinės šalių nuosavybės ginčo atviras verandas ir jas paskirdamas šalims natūra neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šių reikalavimų dalyje panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, atmetant šį pareikštą ieškovės ieškinio reikalavimą ( CPK 330 straipsnis).
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Ieškovė kitu pareikštu ieškinio reikalavimu prašė iš atsakovės priteisti 1660,24 Eur turinės žalos atlyginimui bei priteisti iš atsakovės 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Ieškovė nurodė, kad ieškovė įrengė atvirą verandą T 1 ir ji yra teisėta šios verandos statytoja, o atsakovė verandą išardė ir nugriovė bei tokiais savo veiksmais padarė ieškovei žalą. Ieškovė teigia, kad ji nori atstatyti verandą ir ją įteisinti, o atsakovė turi jai atlyginti verandos atstatymo išlaidas. Atsakovė neginčija fakto, kad ji išgriovė ir išardė verandą, tačiau žalos atlyginti nesutinka motyvuodama tuo, nes ieškovė sutiko, kad veranda būtų nugriauta. Tvirtina, kad verandą buvo būtina išardyti dėl pelėsinio grybo, ieškovė dėl verandos nugriovimo žalos nepatyrusi.
Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą iš atsakovės priteisė 185,96 Eur turtinei žalai atlyginti, o reikalavimo atlyginti neturtinę žalą netenkino. Apylinkės teismas nustatęs faktines bylos aplinkybes ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus padarė išvadą, kad atsakovei yra nustatytos visos būtinos sąlygos deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakovė turi pareigą iš dalies atlyginti ieškovei atsiradusią turtinę žalą. Teismas motyvavo, kad neturinė žala ieškovei negali būti priteista, nes bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovė buvo sužalojusi ieškovei sveikatą ir yra kalta dėl sveikatos sutrikdymų. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, apeliacinių skundų argumentus ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus bei procesiniuose dokumentuose išdėstytą argumentaciją konstatuoja, kad tokios pirmosios instancijos teismo išvados aptartu klausimu yra teisingos ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes.
Bylos duomenys patvirtina, kad atvira veranda T 1, pastatyta 1989 metais priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise tiek ieškovei, tiek ir atsakovei. Šia veranda naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-169-192/2014 2014m. vasario 20d. priėmė sprendimą, kuriuo pripažino atsakovę O. Š. verandos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, atliktos pagal architekto N. R. parengtą paprastojo remonto projektą, statytoja. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi įstatymo galią ( CPK 18 straipsnis). Taigi, esant nustatytoms aplinkybės, kurios patvirtina tam tikrus faktus ( CPK 182 straipsnio 2 punktas), pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad ieškovė turi teisę į jai padarytų išlaidų turėtų įrengiant verandą atlyginimą ir, kad atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti yra nustatytos visos sąlygos ( C K 6. 245- 6. 249 straipsniai). Esant nurodytam visi atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su civilinės atsakomybės neteisingu nustatymu pripažintini nepagrįstais ir atmestini plačiau jų neanalizuojant. Byloje taip pat neįrodyta, kad verandos išgriovimo darbus buvo būtina atlikti dėl to, kad pelėsinis grybas nepakenktų visam namui. Apeliacinio skundo argumentais tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nėra paneigtos, todėl skundo argumentai aptartu klausimu taip pat pripažinti nepagrįstai ir atmestini.
Pirmosios instancijos teismas nustatydamas ir priteisdamas turtinės žalos dydį sprendė, kad pagal byloje pateiktus įrodymus iš atsakovės turi būti priteista 185,96 Eur turtinė žala. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, CPK 177 straipsnio 1 dalį teismas gali daryti išvadą apie tam tikro byloje įrodinėjamo fakto buvimą, remdamasis įrodymais, kuriuose yra duomenų, pagrindžiančių įrodinėjamą faktą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė turtinės atlygintinos žalos dydį įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojų parodymais, UAB „Skena“ aktu bei antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, fotonuotraukomis. Pirmosios instancijos teismas tokius ieškovės pateiktus įrodymus įvertino, taip pat įvertinęs atsakovės išdėstytą argumentaciją, sprendė ieškovės ieškinį įrodytą bendrai 185,96 Eur sumai. Teismas sprendime nurodė argumentus, kodėl netenkina ieškovės pilnai prašomos priteisti turtinės žalos. Teismas vertindamas ieškovės įrodymus detaliai juos išanalizavo. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytai argumentacijai pritaria ir sprendžia, kad apylinkės teismas teisingai nustatė realios atlygintinos turtinės žalos dydį.
Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas nepriteisdamas neturtinės žalos nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bei netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija su tokia skundo motyvacija nesutinka.
CK 6. 250 straipsnio 1 dalyje yra pateikta neturtinės žalos samprata. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui, kitokioms neturtinėms teisėms ir panašiai. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti neturtinę žalą konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų kalta dėl ieškovei atsiradusių sveikatos sutikimų ir pagal ieškovės pateiktus įrodymus nėra pagrindo spręsti, kad ieškovei buvo padaryta neturtinė žala. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas tokias aplinkybes savo išvadas sprendime pakankamai motyvavo ir argumentavo ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl jai susidariusios neturtinės žalos neleidžia kolegijai spręsti, kad ieškovei buvo padaryta neturtinė žala. Ieškovės apeliaciniame skunde minimų išnagrinėtų kasacines instancijos teisme civilinių bylų faktinės aplinkybės ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl nėra pagrindo sprendžiant bylą ieškovės nurodoma kasacine praktika vadovautis.
Įstatymas (CPK 185 straipsnis) nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs dėl CPK 185 straipsnio taikymo ir aiškinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas svarstydamas turtinės ir neturtinės žalos priteisimo klausimus tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymų ir juos vertindamas įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė, todėl nepagrįstai ieškovės apeliaciniame skunde apeliuojama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą padarė CPK 176-185 straipsnių pažeidimus.
Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atidalindamas iš bendrosios dalinės šalių nuosavybės ginčo atviras verandas ir jas paskirdamas šalims natūra neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šių reikalavimų dalyje panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, atmetant šį pareikštą ieškovės ieškinio reikalavimą. Kitos teismo sprendimo dalys pripažintinos pagrįstomis ir teisėtomis ( CPK 263 straipsnis) ir paliktinos nepakeistos. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas dalyje atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ( C P K 93 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija apskaičiuotina taip: byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuris nebuvo patenkintas; reikalavimas atlyginti turtinę žalą - ieškovė prašė priteisti 1660,24 Eur, o buvo priteista 185,96 Eur ; reikalavimas priteisti 1448,10 Eur neturtinę žalą, netenkintas, todėl pripažintina, kad ieškovės patenkinta 11 procentų viso ieškinio, o atmesta 89 procentų ieškinio reikalavimų.
Pagal bylos duomenis ieškovė turėjo 1128,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl patenkinus jos 11 procentų ieškinio reikalavimų iš atsakovės jai priteistina 113 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė turėjo 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, taigi atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės pastarajai priteistina 890 Eurų bylinėjimosi išlaidų.
Iš bylos duomenų matyti, kad paduodant apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 46,60 Eur žyminį mokestį ir turėjo 600 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Šios atsakovės apeliacinį skundą iš dalies patenkinus pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies taisykles iš ieškovės pastarajai priteistina 320 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą pakeisti.
Teismo sprendimo dalį, kuria tarp ieškovės O. Š. ir atsakovės E. S. atidalinta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, atviros verandos, panaikinti, šioje dalyje priimti naują sprendimą ir šį ieškovės reikalavimą atmesti.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Teismo sprendimo dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstyti taip: iš atsakovės ieškovei priteisti 113 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovei priteisti 890 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Iš ieškovės priteisti atsakovei 320 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.