- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- e2-2092-748/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23629-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Vilutienė
- Ieškovas
- O. Š.
- Atsakovas
- E. S.
- Advokatai
- Karina Račkauskienė, Sonata Žukauskienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, dalyvaujant ieškovei O. Š., jos atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovei E. S., jos atstovėms: įgaliotam asmeniui N. R. ir advokatei Sonatai Žukauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Š. ieškinio pareiškimą atsakovei E. S. dėl žalos atlyginimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir prašė: priteisti iš atsakovės 5732,46 Lt (1660,24 Eur) turtinės ir 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimą; atidalinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atviras verandas, plane pažymėtas indeksais T1 ir T2 iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei natūra priteisiant atvirą verandą, plane pažymėtą indeksu T1, o atsakovei natūra priteisiant atvirą verandą, plane pažymėtą indeksu T2; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturtės. Gyvenamojo namo patalpos yra atidalintos kiekvienai bendraturtei, išskyrus gyvenamajame name esančias dvi bendro naudojimo atviras verandas, inventorizuotas indeksais T1 ir T2. 2009 m. ieškovė savo lėšomis ir darbu atvirą verandą, pažymėtą indeksu T1 (4,70 kv. m./2, 52 kv. m.), įstiklino, iškalė dailylentėmis, įrengė grindis. 2014-11-22 ir 2014-12-01 atsakovė išardė verandą, ją suniokojo, tuo padarydama ieškovei turtinę ir neturtinę žalą, bei sukliudė įteisinti savavalinę statybą. Prašė priteisti iš atsakovės nuostolius bendroje 5732,46 Lt (1660,24 Eur) sumoje, kadangi ieškovė ketina atstatyti verandą į pradinę būklę bei kreiptis dėl jos įteisinimo. Be to, ieškovė prašė iš atsakovės priteisti neturtinę žalą 5000 Lt (1448,10 Eur), nes atsakovės veiksmai pasireiškia itin dideliu cinizmu, be to, jais buvo sumenkinta teismo sprendimo galia bei pats teisingumas. Atsakovė neteisėtus veiksmus atliko po to, kai buvo priimtas jai nepalankus teismo sprendimas. Atvira veranda T1 yra prie ieškovės naudojamų patalpų, ja naudojasi ieškovė. Atviroje verandoje T2 atsakovė buvo įrengusi verandą pagal architekto projektą. Priteisus ieškovei atvirą verandą T1, bei žalos atlyginimą, ieškovė galės teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į kompetentingas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento ir atstatyti verandą į pradinę padėtį jau ne kaip savavalinę statybą. (t.1, b. l. 3-7, t.2, b. l. 89-90)
Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad ji pastatė atvirąsias verandas 1992 m., kai pastatė antrąjį namo aukštą. Po atvirosiomis verandomis yra bendro naudojimo žemė. Susitarusi su atsakove, ji įrengė verandą T1, sudėjo langus, grindis, atliko kitus darbus. Namo sienų apšiltinimas polistirolu ir dekoratyviniu tinku buvo atliktas atsakovės lėšomis. Statybos darbus atliko jos draugas, kuriam už tai sumokėjo 3000 Lt. 2014 m. spalio mėn. atsakovė pradėjo ardyti jos įrengtą verandą T1, radusi ten įsiveisusį pelėsinį grybą. Įrengiant verandą buvo sumūrytos naujos plytos, jų vertė 55 Eur. Dailylentes, 92 Eur vertės, kuriomis buvo iškalta verandos siena, jai buvo dovanojusi atsakovė, todėl jas nuplėšus žala atsirado ieškovei. Gulekšniai, lentos, laminuotos grindlentės, kurių vertė nurodyta 200 Eur, buvo supelijusios apie 1 kv. m plote dėl atsakovės kaltės, pelėsio židinys buvo po atsakovės šaldikliu. Atsakovė, ardydama verandą, gulekšnių, lentų, grindlenčių nesaugojo ir sulaužė, todėl visa tai buvo išvežta į sąvartyną. Rūsyje liko dalis lentų, kurios supjaustytos po 1-2 metrus ilgio, jos negali būti panaudotos atstatant verandą. Šias lentas ieškovė buvo įsigijusi 2009 m. Išlaidas pagrindžiančių dokumentų neišsaugojo. Atsakovė savavališkai įsirengė duris iš savo gyvenamųjų patalpų į atvirą verandą T1. Jos nuomone, nebuvo pagrindo griauti visos verandos dėl pelėsinio grybo, pakako gerai vėdinti ir galima buvo imtis kitų priemonių pelėsiniam grybui panaikinti. Ieškovės manymu, atsakovės veiksmai ardant verandą T1 susiję su tuo, kad Kauno apygardos teismas baigė nagrinėti jų ginčą, priimdamas atsakovei nepalankų sprendimą. Jos nuomone, atsakovė jai privalo atlyginti nuostolius – tiek, kiek reikia atstatyti buvusiam verandos įrengimui. Prašo atidalinti atviras verandas, jai paskiriant atvirą verandą T1, o atsakovei – atvirą verandą T2. Jos nuomone, toks atidalijimas atsakovės nuosavybės teisės nepažeistų, atsakovei būtų leidžiama prieiti prie langų, kurie išeina į verandą T1. Atvira veranda T2 naudojasi viena atsakovė, ieškovei naudotis neleidžia. Į abi verandas išeina atsakovės langai. Dėl atsakovės veiksmų jai yra pablogėjusi sveikata: 2014 m. lapkričio 4 d. ji kreipėsi į nervų gydytoją dėl sutrikusio miego, blogos nuotaikos, jaučiamos įtampos; lapkričio 21 d. jai buvo iškviesta greitoji pagalba, nes po patirto streso padidėjo kraujo spaudimas; lapkričio 24 d. ji kreipėsi į nervų gydytoja dėl nerimo, nemigos, pašlijusios nervų sistemos. Dėl to atsakovė turi atlyginti neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė Karina Račkauskienė paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 22 d. viskas jau buvo išgriauta. Ieškovė nedavė sutikimo atlikti verandos griovimo ir ardymo darbus. Po griovimo yra likę nesugadinti išimti langai, durys, už juos neprašoma žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas atviros verandos T1 statytoja buvo pripažinęs ieškovę, todėl ji turėjo teisę prašyti įteisinti verandą ir reikalauti perskaičiuoti gyvenamojo namo dalis.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad atvira veranda T1 yra bendro naudojimo patalpa, nes ieškovei nebuvo pripažintos nuosavybės teisės į ją. Ir ieškovė, ir atsakovė žinojo, jog veranda tapo netinkama naudojimui, kėlė grėsmę visam statiniui, nes dėl nepriežiūros įsiveisė parazitinis grybas, todėl abi susitarė nugriauti verandą T1. Ieškovė, verandą pavertusi ūkinių padargų, mėšlo, chemikalų ir kitų pavojingų medžiagų sandėliu, dėl ko verandoje susidarė antisanitarinės sąlygos, atsirado parazitinis grybas, pažeidė LR CK 4. 83 str. įtvirtintas bendro naudojimo patalpų tvarkymo bei priežiūros taisykles, tuo buvo pažeisti atsakovės, kaip bendraturtės, interesai bei iškilo grėsmė ne tik bendrojo naudojimo objektams, bet ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto daliai. Ginčo veranda buvo ne griaunama, o atliekami privalomi veiksmai, siekiant apsaugoti atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas. Jokios žalos ieškovė dėl to nepatyrė, kadangi šios verandos statymui buvo panaudota didžioji dalis atsakovės medžiagų, jokių rangovinių firmų ieškovė nesamdė ir už darbus nemokėjo. Ieškovės reikalavimas dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo netenkintinas, nes tokios kategorijos bylose nėra apskritai pagrindo priteisti neturtinę žalą. Ieškovės reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės netenkintinas, kadangi atviros verandos nėra priskirtos nei vienam iš butų, jų plotas nėra įskaičiuojamas į butų plotus. Atvira veranda T1 yra prie atsakovės buto sienos ir langu–durimis susieta su atsakovės butu.
Teismo posėdyje atsakovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimo motyvus ir argumentus. Atsakovė paaiškino, kad ji nebuvo davusi ieškovei sutikimo statyti verandą T1. Verandos statymui buvo panaudotos jai priklausančios plytos ir dailylentės, o bruseliai buvo nauji. Iš jos buto durys į verandą visada buvo, tik anksčiau jos buvo užrakintos. Susitarimo griauti verandą taip pat nebuvo. Atsakovė nurodė išardžiusi verandą T1 todėl, kad ten buvo įsiveisęs pelėsinis grybas. Nugriovus verandą liko statybinės medžiagos, langai. Pastatyta veranda T1 užstojo šviesą jos buto langams. Jos nuomone, abi atviros verandos turi likti bendros.
Atsiliepimas
Atsakovės įgaliotas asmuo N. R. paaiškino, kad veranda buvo statoma tuo metu, kai buvo atliekami pastato apšiltinimo darbai. Ieškovė verandos apšiltinimui naudojo savavališkai paimtą polistirolą, skirtą namo apšiltinimui. Parazitinis grybas atsirado verandoje ir išplito dėl ieškovės veiksmų, kadangi ji ten sandėliuoja statybines medžiagas, ūkinius padargus, trąšas, paukščių mėšlą „Aktivit“, užraugė kibirą su dilgėlėmis. Ieškovė ištraukė langų rankenėles, kad nebūtų galima atidaryti ir vėdinti patalpos, po to net užkalė langus. Dėl verandos nugriovimo atsakovė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Po verandos griovimo darbų liko nenuardytos dvi dailylentėmis iškaltos sienos.
Atsakovės atstovė advokatė Sonata Žukauskienė paaiškino, kad verandos statybai buvo naudojamos senos plytos. Polistirolas su dekoratyviniu tinku nebuvo naudojamas verandos statybai, buvo naudojamas tik namo apdailai, už jį buvo apmokėjusi atsakovė. Po verandos išardymo polistirolas liko sveikas, nesugadintas. Medinės dailylentės priklausė atsakovei, ieškovė dėl jų sulaužymo nepatyrė jokios žalos. Beveik pusė grindų buvo visiškai sugedusios nuo grybo, jų nebebuvo galima laikyti ir negalima naudoti likučių. Laminuotos grindys visos buvo supuvusios. Tos lentos, kurios buvo išneštos ant pievos, buvo sveikos, ieškovė jas turi ir naudoja paklojusi kitoje vietoje. Gulekšniai nebuvo sulaužyti, jie buvo dalis nuardyti, dalis yra rūsyje. Grybas buvo išplitęs grindyse ir sienose. Lubos buvo išardytos dėl to, kad buvo pareikalauta pasiimti dailylentes. Nuo ko verandoje T1 atsirado pelėsinis grybas, nėra nustatyta, atsakovės kaltės dėl grybo nėra. Buvo būtina išardyti verandą, siekiant išgelbėti namą.
Liudytoja Elena Vaščiulienė parodė, kad bylos šalys yra jos seserys. Ieškovė statė verandą iš naujų medžiagų, išskyrus, kad jos vyras buvo atvežęs iš Biržų nekokybiškų lentelių, kurias davė atsakovė. Statomoje verandoje po grindimis ir lubose buvo paklotas apšiltinimo sluoksnis. Statyti verandą ieškovei padėjo brolis, taip pat ir ji, dirbo mūrininkas. Statant buvo naudojamos naujos baltos plytos. Verandą įrengė apie 2009 m. , tada atsakovė sutiko su verandos statyba. Apie tai, kad verandoje buvo atsiradęs pelėsinis grybas, jai nežinoma. Matė, kaip veranda buvo griaunama – išėmė langus, duris, nuplėšė dailylentes.
Liudytojas Algirdas Remeika parodė, kad jis yra ieškovės ir atsakovės brolis. Jo santykiai su atsakove blogi, susipykę. Ieškovė pastatė verandą iš naujų medžiagų, sudėjo naujus langus, duris. Grindys buvo įrengtos sudedant lages, juodgrindes, polistirolą ir laminatą. Lubos buvo storai apšiltintos. Tuo metu, kai buvo statoma veranda, atsakovė dar negyveno name, neprisidėjo prie verandos statybos. Verandos statybos darbus atliko ieškovės draugas. Nugriovus verandą, ieškovė skundėsi, kad sugadintos dailylentės, polistirolas.
Liudytojas Kazimieras Liudvikas Remeika parodė, kad jis matė, kaip buvo pradėta mūryti veranda. Pirma eilė buvo sumūryta iš senų plytų, kurios vietomis buvo apsivėlusios betonu ir buvo likusios išgriovus sandėliuką, anksčiau stovėjo už garažo. Senų plytų buvo apie 50-60. Jų tikrai negalėjo užtekti tam, kad išmūryti verandos sieną. Verandos statybos darbus atliko ieškovė su savo draugu Jonu. Atsakovė jam parodė grybo sugadintą verandos kampą, rodė, kaip naikino grybą. Nugriovus verandą, išdaužytos plytos gulėjo aplinkui, o langai, sofa, durys, polistirolo maišas buvo sukrauti po obelimi. Apie 2012 m. jis girdėjo, kaip ravėdama daržą atsakovė klausė pas ieškovę, ką daryti su veranda, o ieškovė atsakė: „Griausim“.
Liudytojas Edgaras Raginis parodė, kad 2014 m. lapkričio pabaigoje atsakovės prašymu jis išėmė verandos langus ir duris, o gruodžio pradžioje – išgriovė grindų laminatą, lentas, sienos mūrą. Apie 1/3 dalis grindų buvo supelėjusios ir supuvusios: lagės, grindlentės ir laminatas. Polistirolas nuo lubų jau buvo nuimtas, jis buvo sveikas. Nuo kolonų buvo nuimtos dailylentės. Ant sienų dailylentės tebėra. Išardžius grindis, sveikos lagės ir lentos buvo sudėtos ant pievos, nupjovus sugedusius kraštus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl verandų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atidalijimo.
Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko 2010-11-30, 2014-12-22 ir 2014-10-08 išrašų matyti, kad žemės sklypas, 0,2404 ha ploto, esantis Kauno m. sav. Kauno m. Romainių g. 70, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tokiomis dalimis: ieškovei O. Š. – 1011//2404 dalys, atsakovei E. S. – 1393/2404 dalys (t.1, b. l. 10). Šiame žemės sklype esantys trys garažai nuosavybės teise priklauso atsakovei E. S. (t.1, b. l. 73-75, 89-91); gyvenamajame name atsakovei E. S. nuosavybės teise priklauso 80,29 kv. m bendro ploto butas – patalpos: 1-2 (3,82 kv. m), 1-3 (13,14 kv. m), 1-4 (18,14 kv. m), 1-6 (32,47 kv. m), 1-5 (7,26 kv. m), 1-7 (3,25 kv. m) su bendro naudojimo patalpomis 1-1 (1/2 nuo 4.42 kv. m), R-1 (1/2 nuo 7,88 kv. m), R-2 (1/2 nuo 32,85 kv. m) (t.1, b. l. 78-79, 87-88); ieškovei O. Š. nuosavybės teise priklauso 104,51 kv. m bendro ploto butas – patalpos: 2-1 (8,30 kv. m), 2-2 (1,55 kv. m), 2-3 (5,01 kv. m), 2-4 (12,08 kv. m), 2-5 (32,16 kv. m), 2-6 (17,92 kv. m), 2-7 (13,15 kv. m), 2-8 (14,34 kv. m) su bendro naudojimo patalpomis 1-1 (1/2 nuo 4,42 kv. m), R-1 (1/2 dalis nuo 7,88 kv. m), R-2 (1/2 dalis nuo 32,85 kv. m) (1t., b. . 76-77, 85-86).
Kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad gyvenamasis namas, kuriame šios bylos šalys turi nuosavybės teise butus ir kitas patalpas, yra su priestatais: atvira veranda T1, kurios plotas 12 kv.m, 100 proc. baigtumo, pastatyta 1989 m., betoniniais pamatais, plytų sienomis, ir atvira veranda T2, 9 kv.m ploto, taip pat 100 proc. baigtumo, pastatyta 1975 m., betoniniais pamatais, plytų sienomis (t.2, b.l. 96-106). Naudojimosi tvarka šiais priestatais nebuvo nustatyta ir jie nebuvo atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams.
Ieškovės reikalavimas dėl atvirų verandų atidalijimo tenkintinas.
Ieškovei ir atsakovei atviros verandos T1 ir T2 priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise kaip butų savininkėms tokiomis dalimis, kurios yra lygios joms nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str.1 ir 7 dalys). Ieškovės butas yra 104,51 kv. m bendro ploto, atsakovės – 80,29 kv. m bendro ploto, taigi, akivaizdu, kad ieškovės dalis bendrame turte (atvirosiose verandose T1 ir T2) yra atitinkamai proporcingai didesnė.
Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, teismas turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.
CK 4.80 str. 1 ir 2 dalys nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, atsakovė neturi teisėto pagrindo nesutikti su atvirų verandų atidalijimu ir reikalauti, kad šie namo priestatai būtų palikti bendram šalių naudojimui.
Faktinės aplinkybės atspindi, kad kiekviena bylos šalis savo namo dalimi naudojasi atskirai, bendrai naudojamų patalpų name nėra. Atviros verandos yra dvi, skirtingose namo pusėse. Ieškovės ir atsakovės santykiai yra įtempti, todėl nesutarimai dėl naudojimosi bendru daiktu spręstini bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdu. Atviros verandos T1 ir T2 yra vienodos paskirties priestatai ir jų atidalijimas, paskiriant ieškovei ir atsakovei po vieną, atitinka proceso tikslus.
Iš namų valdos techninės apskaitos byloje esančių sklypo plano, I ir II aukšto patalpų planų matyti, kad atviroji veranda T1 yra rytinėje namo pusėje ties laiptais į antrąjį namo aukštą, per kur patenkama į ieškovei priklausantį butą. Į atvirąją verandą T1 yra langas iš atsakovei priklausančio pirmojo aukšto kambario 1-6 (32,47 kv. m). Iš kadastrinių matavimų bylos, kurioje kadastro duomenys užfiksuoti 2015-02-17, matyti, kad vietoje buvusio lango iš atsakovei priklausančios patalpos 1-6 (32,47 kv. m) yra įrengtos durys ir langas į atvirą verandą T1. (t.2, b. l. 96-106). Dėl durų įrengimo ginčas jau yra išspręstas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-169-192/2014, nustatant, kad jos buvo įrengtos teisėtai(t.1, b. l. 45). Ši aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir laikytina prejudiciniu faktu, todėl ieškovės argumentai dėl durų įrengimo neteisėtumo nenagrinėtini (CPK 182 str.2p.). Atviroji veranda T2 yra vakarinėje namo pusėje, iš šios verandos yra įėjimas į atsakovei priklausantį pirmame aukšte esantį butą (patenkant į patalpą 1-5 7,26 kv. m), be to, į verandą T2 taip pat yra langas iš atsakovei priklausančio pirmojo aukšto kambario 1-6 (32,47 kv. m) (t.1, b. l. 17).
Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovei priklausantis kambarys 1-6 yra didelio ploto (32,47 kv. m) ir turi keturis langus, kurie išeina į tris skirtingas puses (t.2, b. l. 96). Atsakovė argumentavo, kad įrengta atvira veranda T1 trukdo patekti šviesai, tad ją paskyrus ieškovei į kambarį 1-6 mažiau pateks šviesos, be to, atsakovė negalės prieiti iš laiko pusės prie namo sienos ir išsivalyti lango. Šie atsakovės argumentai nepagrįsti. Pažymėtina, kad dėl statytojos teisių įgyvendinimo turi būti atlikta tam tikra procedūra, todėl šioje byloje vien tik išsprendus verandų atidalijimo klausimą, ieškovei neatsiranda teisė atstatyti ir įteisinti verandą kaip naują statybą. Šviesos patekimo į kambarį klausimas spręstinas statybos įteisinimo procese. Lango valymas gali būti atliekamas ir iš vidaus. Namo siena lieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu ir jos valdymo ir naudojimo klausimai spręstini bendru sutarimu, vadovaujantis CK 4.75 str. nuostatomis.
Atviros verandos atidalintinos ieškovei priteisiant verandą T1, o atsakovei – verandą T2. Atidalijant šitaip verandas, teismas vertina kaip esminę tą aplinkybę, kad atsakovė į savo butą patenka per verandą T2, o ieškovės įėjimo laiptai yra šalia verandos T1. Priešingai atidalijus verandas, atsakovė netektų pagrindinio įėjimo į savo butą, o ieškovei naudotis veranda T2 būtų nepatogu, nes ji yra kitoje namo pusėje, negu jos įėjimas į butą. Paskirtų šalims verandų ploto skirtumas iš esmės atitinka ieškovei ir atsakovei priklausančių nuosavybės dalių skirtumą.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių argumentus, sprendžia, kad ieškinio reikalavimas atidalinti gyvenamojo namo, adresu Romainių gt. 70, Kaune, unikalus Nr. 1996-8039-2016, atviras verandas, plane pažymėtas indeksais T1 ir T2 iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei natūra priteisiant atvirą verandą, plane pažymėtą indeksu T1, o atsakovei natūra priteisiant atvirą verandą, plane pažymėtą indeksu T2, yra tenkintinas (CPK 185 str.).
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5732, 46 Lt (1660,24 Eur) žalos atlyginimą dėl įrengtos atviros verandos T1 išardymo ir nugriovimo. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė kildina atsakovės atsakomybę iš delikto, nurodydama, jog atsakovė savavališkai nugriovė verandą T1, kurios statytoja buvo pripažinta ieškovė, ir kad jai turi būti atlygintos verandos atstatymo išlaidos, kadangi ji ketina atstatyti verandą į pradinę padėtį bei kreiptis dėl jos įteisinimo.
Atsakovė pripažino išgriovusi ir išardžiusi verandą T1, tačiau nesutiko atlyginti žalos ieškovei, motyvuodama: 1) ieškovė sutiko griauti verandą; 2) buvo būtina išardyti grindis, sienas ir lubas dėl pelėsinio grybo; 3) ieškovė nepatyrė žalos dėl nugriautos verandos.
Byloje nustatytina, ar yra visos būtinos sąlygos, kurioms esant atsakovei taikytina deliktinė civilinė atsakomybė: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.245 str.–249 str.).
Teismas šioje byloje nustatė, kad atvira veranda T1, pastatyta 1989 m., priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovei. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-169-192/2014 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovei O. Š. dėl teisės įteisinti savavalinę statybą be bendraturčio sutikimo, išlaidų skirtų turto pagerinimui priteisimo bei įpareigojimo pašalinti savavalinės statybos padarinius 2014-02-20 sprendimu pripažino atsakovę O. Š. verandos, esančios name (duomenys neskelbtini), architekto N. R. parengto 2011-09-01 dvibučio gyvenamojo namo, esančio Kauno m., Romainių g. 70, paprastojo remonto projekte Nr. 1-8, statytoja (t.1, b. l. 32-41). Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1421-230/2014, išnagrinėjęs minėtą šalių ginčą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos 2014-02-20 sprendimą paliko galioti ir 2014-09-17 nutartyje nustatė, kad pripažinus atsakovę verandos statytoja, ji galės kreiptis į ieškovę, prašydama sutikimo įteisinti verandą, ir galės kreiptis į kompetentingas institucijas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ją įteisinant. Teismas nurodė, kad dėl priimto teismo sprendimo atsakovei O. Š. atsiras savavališkos statybos – įrengtos verandos įteisinimo pasekmės, o vėliau atsakovė įgis teisę reikalauti perskaičiuoti gyvenamojo namo dalis, remiantis LR CK 4.77 str. nuostatomis (t.1, b. l. 42-58).
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad veranda T1 priklausė ieškovei ir atsakovei kaip bendraturtėms, tačiau ieškovė buvo šios verandos statytoja. Teismui įsiteisėjusiu sprendimu pripažinus ieškovę verandoje T1 atliktų pakeitimų statytoja, ieškovei pripažintina teisė į žalos atlyginimą dėl išlaidų, turėtų atlikti statybos darbams, bei dėl panaudotų šiai statybai medžiagų sugadinimo bei sunaikinimo.
Nuotraukose matyti, kad veranda yra išardyta, langai ir durys stovi lauke atremtos į medį (t.1, b. l. 93-95). Atsakovė pripažino atlikusi verandos T1 griovimo ir ardymo veiksmus, o pagal įrodymų vertinimo taisykles faktų pripažinimas atleidžia nuo pareigos įrodinėti, todėl šis faktas laikomas įrodytu (CPK 182 str.5p.). Spręstina, ar verandos T1 ardymo ir griovimo veiksmai buvo teisėti ir ar atsakovė yra kalta.
Iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2014-10-28 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-24-A1-01824 matyti, kad 2014-10-20 O. Š. kreipėsi dėl atsakovės E.S., S.Staišio ir N.R. veiksmų pradėjus ardyti verandą. Nutarime nurodyta, kad 2014-10-20 pareiškimą policijai pateikė ir E. S., nurodė, kad neradusi sutarimo su seserimi dėl verandos, pradėjo ardyti verandos medžiagas, kurios priklauso jai (t.1, b.l.30-31). 2015-01-14 nutarimu atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal O. Š. pranešimą dėl E. S. savavaldžiavimo suniokojant verandą (t.1, b.l.179-180) .
Ieškovės O. Š. 2014-11-22 laiškas patvirtina, kad ji pareikalavo iki lapkričio 23 d. pasiimti dailylentes nuo sienos, nurodydama, kad ji ketina nusiimti polistirolą, medieną ir išsiimti grindis (t.1, b. l. 136).
Šie įrodymai patvirtina, kad verandos T1 griovimo darbai buvo pradėti ne vėliau kaip 2014-10-20, t. y. iki ieškovei kreipiantis į policiją, ir paneigia atsakovės teiginį, kad ieškovė sutiko dėl verandos griovimo. Liudytojo Kazimiero Liudviko Remeikos nugirstas seserų pašnekesys epizodinis, apie kurią verandą jos kalbėjo nėra aišku, todėl teismas laiko, kad šie liudytojo parodymai nepatvirtina ieškovės sutikimo griauti verandą T1. Atsakovė savo pareiškime policijai nurodė, kad nesusitarė su ieškove dėl griovimo, taigi, byloje įrodyta, jog šalys nebuvo susitarusios griauti verandą.
Atsakovė nurodė, kad verandos T1 ardymo ir griovimo darbai buvo atlikti dėl būtinumo išgelbėti namą, kadangi verandoje buvo išplitęs pelėsinis grybas. Atsakovė teigė, kad ji turėjo teisę imtis būtinų priemonių be ieškovės sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė namui, kadangi dėl ieškovės veiksmų verandoje susidarė antisanitarinės sąlygos, atsirado parazitinis grybas ir išplito po visą verandą. Ieškovė pripažino, kad viename verandos kampe po atsakovės šaldytuvu buvo pelėsinis grybas, tačiau nesutiko, kad dėl to reikėjo išgriauti verandą. Jos nuomone, buvo galima imtis kitokių priemonių pelėsiniam grybui panaikinti.
Antstolės Redos Stašenienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr.0106/14/01182 buvo konstatuota, kad 2014-12-01 gyvenamojo namo po laiptais į antrą aukštą esanti veranda yra be sienų ir langų. Joje sukrautos įvairios statybinių medžiagų liekanos: putplasčio gabalai, medienos atraižos, dveji langų rėmai su stiklais, durys, rudai nudažytas stalas, sena sofa, trys kėdės metaliniais rėmais, sulūžusi dėžė. Visi daiktai išnešami, sudedami prie vaismedžio ir šalia laiptų į antrą aukštą. Putplasčio liekanos dedamos į didelį maišą. Nuimamos buvusios verandos grindų lentelės. Užfiksuojamas po jomis ir ant sienos išplitęs parazitinis grybas. Nuimamas po grindų lentelėmis buvęs audinys, po audiniu esančios lentelės aplūžusios. Po didele dalimi grindų išplitęs grybas. Nuimamos grindų lentos sudedamos at žolės. Nuimamas viršutinis grybo pažeistas žemės sluoksnis. Nuvalytas žemės paviršius laistomas atskiestu koncentratu „Anti-grybas“ (t.1, b. l. 115-128). Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus mikrobiologinio tyrimo 2014-12-02 protokolo Nr. MA-K 2658 (MA 5759-MA 5760) matyti, kad pagal atsakovės užsakymą buvo atliktas mėginių, kuriuos ji pristatė kaip nuoplovas nuo sienos, tyrimas, ieškant pelėsinių grybų, ir gauti teigiami rezultatai (t.1, b. l. 129). Šie įrodymai patvirtina faktą dėl parazitinio grybo buvimo verandoje T1.
Paminėti įrodymai patvirtina, kad verandos T1 grindys ir siena iš dalies buvo pažeistos pelėsinio grybo. Iš Kauno miesto Visuomenės sveikatos centro rašto Nr.SV-2-28 ir Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro rekomendacijų matyti, kad pelėsiniai grybai patalpose gali būti naikinami kitomis priemonėmis, nesunaikinant statinio konstrukcijų (t.1, b.l. 168-174).
Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, sprendžiama, kad atsakovė neįrodė, jog dėl pelėsinio grybo atsiradimo verandoje kilo grėsmė namui ir kad nėra galima sunaikinti šio pelėsinio grybo kitomis priemonėmis, o tik išgriaunant statinį, todėl, teismo vertinimu, atsakovės veiksmai, išgriaunant verandą T1, nelaikytini būtinais, kurių gali imtis bendraturtis be kitų savininkų sutikimo.
Nustačius, kad atsakovė nebuvo gavusi bendraturtės sutikimo verandos T1 griovimui ir kad nebuvo būtinumo išgriauti verandą, sprendžiama, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ir yra kalta dėl verandos T1 griovimo.
Atsakovės neteisėtų veiksmų pasekoje buvo sugadintos ieškovei priklausiusios statybai panaudotos statybinės medžiagos (priežastinis ryšys).
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala. Deliktinės atsakomybės tikslas - grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją.
Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, kad verandoje T1 buvo išgriauta plytų siena, išimti langai ir durys, išardytos grindys ir lubos. UAB „Skena“ atliktame gyvenamojo namo, esančio Romainių g. 70, Kaune, verandos patalpoje 1-8 padarytos žalos nustatymo akte pažymėta, kad patalpoje yra demontuoti plastikiniai langai su palangėmis, išardyta dalis sienų apšiltintų polistirolu, aptinkuotų armuotu ir struktūriniu tinku, išardytas lubų ir dalies sienų apkalimas medinėmis dailylentėmis, išardytas lubų apšiltinimas polistirolo plokštėmis, sulaužyta laminuotų grindlenčių danga. Paskaičiuotas verandos patalpos suremontavimui (atstatymui į buvusią būklę) reikalingų lėšų kiekis, darbus atliekant rangovinei organizacijai ir pateikta išvada, kad tam reikia 3379,06 Lt (978,64 Eur) (t.1, b. l. 59- 65).
Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji buvo pašalinusi verandos T1 savavališkos statybos padarinius ir jai buvo leista įteisinti verandą T1, kurios statytoja ją pripažino teismas savo sprendimu, todėl, teismo vertinimu, ji neturi teisėto pagrindo reikalauti atsakovės atlyginti verandos atstatymo kaštų. Ieškovei gali būti atlyginta tik ta žala, kurią ji patyrė dėl verandos T1 pastatymo ir įrengimo.
Šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, UAB „Skena“ aktas ir antstolės Redos Stašenienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.0106/14/01182 patvirtina, kad verandos T1 statybai buvo panaudotos medžiagos: plytos 0,13 kub. m, gulekšniai 0,088x100 kv. m, 25 mm storio grindų lentos 0,088x100 kv. m, dveji plastikiniai langai su palangėmis, vienos plastikinės durys, polistirolas sienų apšiltinimui 0,005x100 kv. m, laminuotos grindlentės 0,088x100 kv. m, medinės dailylentės (kiekis nenustatytas).
Tarp šalių kilo ginčas, kad ieškovė pastatė verandą T1 panaudodama dalį atsakovei priklausiusių medžiagų, todėl tiriami įrodymai dėl panaudotų statybinių medžiagų nuosavybės. Ieškovė nepateikė teismui rašytinių įrodymų, patvirtinančių medžiagų įsigijimą, todėl teismas vertina faktinius duomenis, nustatytus kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177str.1 ir 2 dalys).
Ieškovė pripažino, kad viduje verandos T1 esanti namo siena polistirolu su dekoratyviniu tinku buvo padengta atsakovės lėšomis, kad medines dailylentes jai buvo davusi atsakovė. Atmestinas ieškovės argumentas, kad dailylentės priklausė jai kaip atsakovės dovana, nes bylos faktinės aplinkybės rodo, kad pati ieškovė taip nevertino iki bylos iškėlimo teisme. 2014-11-22 laišku ieškovė reikalavo atsakovę pasiimti dailylentes, todėl sprendžiama, kad dailylentės priklausė atsakovei nuosavybės teise ir ieškovė nepatyrė žalos dėl medinių dailylenčių nuardymo bei sulaužymo ir dėl namo sienos padengimo polistirolu su dekoratyviniu tinku.
Vykstant verandos griovimo darbams 2014-11-22 laišku ieškovė nurodė, kad ketina pasiimti polistirolą, medieną ir išsiimti grindis, tačiau yra nustatyta, kad šių statybinių medžiagų iš ardomos verandos ji nepasiėmė, jos buvo nuardytos atsakovės nurodymu.
Atsakovė neginčijo, kad grindims panaudotos medžiagos priklausė ieškovei, tačiau tvirtino, kad grindys buvo sugadintos pelėsinio grybo. Ieškovė pripažino, kad dalis grindų dangos buvo pažeista pelėsinio grybo, o dalį likusių supjaustytų lentų ji naudoja savo nuožiūra. Liudytojas Edgaras Raginis, atlikęs verandos griovimo darbus, patvirtino, kad apie 1/3 dalis grindų buvo supelėjusios ir supuvusios visuose sluoksniuose: lagės (gulekšniai), grindlentės ir laminatas. Antstolės Redos Stašenienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr.0106/14/01182 konstatuota, kad parazitinis grybas buvo išplitęs didelėje grindų dalyje ir ant sienos. Teismas daro išvadą, kad yra įrodyta, jog grindims panaudotos statybinės medžiagos buvo sugedusios, tapusios bevertėmis dėl pelėsinio grybo. Dėl ko atsirado ir išplito pelėsinis grybas nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo spręsti, kad grindims panaudotos medžiagos (gulekšniai, grindų lentos, laminuotos grindlentės) sugedo dėl atsakovės kaltės. Vertinama, kad atsakovei nekyla atsakomybė už beverčių grindų išardymą.
Atlikdamas žalos apskaičiavimą ekspertas A. Zeltinis apžiūrėjo išgriautą verandą ir likusias statybines medžiagas ir nustatė, kad polistirolu buvo apšiltintos lubos ir grindys. Apšiltinimui panaudoto polistirolo kiekis nustatoma pagal UAB „Skena“ aktą. Tai, kad griaunant verandą polistirolas buvo sulaužytas, matyti iš antstolės Redos Stašenienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.0106/14/01182, nuotraukų (T.1, b.l. 95, 115-128). Už polistirolo sugadinimą ardant verandą iš atsakovės priteistina jo vertė 130, 78 Eur (t.2, b.l. 163-167) .
Nuotraukose užfiksuoti vaizdai patvirtina, kad buvo išgriautas plytų mūras. Ieškovė teigė, kad įrengiant verandą T1 buvo sumūrytos naujos plytos, kurių vertė 55 Eur, o statybos darbus atliko jos draugas, kuriam ji sumokėjo 3000 Lt (846,79 Eur). Liudytojas Kazimieras Liudvikas Remeika patvirtino, kad dalis plytų buvo senos, senų plytų buvo tik apie 50-60 vienetų, jų tikrai neužteko verandos sienai. Atsakovė teigė, jog senos plytos priklausė jai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ekspertas A. Zeltinis apžiūrėjo išgriautą verandą ir nustatė, kad plytų ir skiedinio vertė yra 55,18 Eur (t.2, b. l. 163-167). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos patirtas 3000 Lt išlaidas už statybos darbus. Teismas sprendžia, kad yra įrodyta ieškovei kaip verandos statytojai padaryta žala dėl sumūrytų plytų sienos išgriovimo 55,18 Eur, todėl ją privalo atlyginti atsakovė.
Ieškovė pripažino, kad išgriovus verandą T1, nesugadinti plastikiniai langai ir durys jai yra grąžinti, už juos neprašo priteisti žalos atlyginimo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti neturtinę žalą 5000 Lt (1448,10 Eur) tuo pagrindu, kad atsakovės veiksmais buvo kėsinamasi į Konstitucijos bei tarptautinės teisės saugomas vertybes – asmens teisę netrukdant naudotis savo nuosavybe. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neteisėtus veiksmus atliko po to, kai buvo priimtas jai nepalankus teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas jos ieškinio reikalavimas, ir kad atsakovės veiksmai pasireiškia itin dideliu cinizmu, be to, jais buvo sumenkinta teismo sprendimo galia bei pats teisingumas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. skelbia, kad nuosavybė neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymai.CK 250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad šalių konfliktas dėl savavalinės statybos buvo sprendžiamas kitoje civilinėje byloje ir bylos procesas pasibaigė atsakovės nenaudai. Atvira veranda T1 buvo išgriauta neteisėtais atsakovės veiksmais praėjus daugiau negu mėnesiui po minėto sprendimo įsiteisėjimo. Teismas neturi jokių duomenų byloje, kad Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1421-230/2014 įtakojo atsakovės neteisėtus veiksmus išgriaunant verandą T1, kad griaudama verandą T1 ji siekė sumenkinti teismo sprendimą. Ieškovė tokių įrodymų nepateikė.
Byloje nustatyta, kad verandos T1 grindys ir siena buvo pažeistos pelėsinio grybo ir atsakovė, griaudama verandą, pasirinko neteisėtas priemones apsaugoti namą nuo galimos žalos. Už ieškovei padarytą žalą nugriovus verandą iš atsakovės yra priteisiamas atitinkamas žalos atlyginimas. Tokiu būdu, ieškovės nuosavybės teisė yra apginta.
Neturtinei žalai pagrįsti ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie jai nustatytus sveikatos sutrikimus. Iš VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos medicininio pažymėjimo Nr.12-4-524 matyti, kad ieškovei O. Š. yra konstatuotas centrinės nervų sistemos susirgimas ir ji lankėsi sveikatos pasitikrinimui 2012-03-02 ir 2014-12-01 (t.2, b. l. 26). Nuo 2014-03-27 iki 2014-04-03 ieškovė buvo gydoma Kauno klinikinės ligoninės neurologijos II skyriuje (t.2, b. l. 32-33). 2014-07-01 ieškovė buvo konsultuota gydytojo neurologo dėl galvos ir kaklo skausmų, plintančių į pečius ir rankas, rankų tirpimo (t.2, b. l. 27). 2014-06-25 ieškovei buvo atliktas stuburo kaklinės dalies MR tyrimas ir suteikta gydytojo radiologo konsultacija (t.2, b. l. 28). 2014-03-13 VšĮ Kauno m. GMP stotyje buvo registruotas iškvietimas O. Š. dėl aukšto kraujo spaudimo (t.2, b. l. 29). 2014-11-04 ieškovė buvo konsultuota gydytojo psichiatro dėl sveikatos sutrikimų po konflikto su kaimynais (t.2, b. l. 30-31).
Pateikti duomenys nepatvirtina, kad atsakovė sužalojo ieškovės sveikatą ir yra kalta dėl ieškovės sveikatos sutrikimų.
Pagal ieškovės nurodytas faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jai buvo padaryta neturtinė žala, kurios atlyginimas galėtų būti išspręstas tiesiogiai taikant Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178str., 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai šalims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos ir proceso išlaidos. Ieškinys patenkintas 37,07 proc. ( reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo patenkintas 11,2 proc., reikalavimas dėl neturtinės žalos – 0 proc., reikalavimas dėl verandų atidalijimo – 100 proc.).
Ieškovė yra patyrusi byloje tokias bylinėjimosi išlaidas: 350 Lt (101,37 Eur) žyminiam mokesčiui kreipiantis į teismą, 2500 Lt (724,05 Eur) advokato paslaugoms; 700 Lt (202,73 Eur) ir 100 Eur UAB „Skena“ už žalos nustatymo įvertinimą, iš viso 1128,15 Eur. Ieškovei atsakovė turi atlyginti 418,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1000 Eur advokato pagalbai apmokėti. Atsakovei ieškovė turi atlyginti 529,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atlikus priteistinų sumų įskaitymą, iš ieškovės priteistina atsakovei 111,09 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra 3,22 Eur. Šias išlaidas paskirsčius šalims pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, mokėtinos sumos būtų: ieškovės – 2,03 Eur, atsakovės – 1,19 Eur. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes mokėtina suma sudarytų mažiau, nei numatyta įstatyme (CPK 96 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Atidalinti gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) atviras verandas, VĮ Registrų centro kadastrinių matavimų byloje Nr. 19/26341, registro Nr. 20/227531, pažymėtas indeksais T1 ir T2, iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) natūra priteisiant atvirą verandą, pažymėtą indeksu T1, o atsakovei E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) natūra priteisiant atvirą verandą, pažymėtą indeksu T2.
Priteisti ieškovei O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 185,96 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 96 centus) turtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 111,09 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 9 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.