- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-312-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01611-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- S. G., J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Luminor bank AS Lietuvos skyriaus, UAB ,,Gilojos statyba“, UAB ,,Swedbank lizingas“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gilojos statyba“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-5947-839/2019 pagal pareiškėjų S. G. ir J. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Luminor bank AS Lietuvos skyriaus, UAB ,,Gilojos statyba“ ir UAB ,,Swedbank lizingas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu pareiškimu pareiškėjai S. G. ir J. G. prašė nutraukti jų 2002 m. lapkričio 14 d. Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį (patikslintą) dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
2. Pateiktame pareiškime nurodė, kad santuoka iširo dėl skirtingo požiūrio į šeimos vertybes, charakterių nesuderinamumo, pareiškėjai netvarko jokio bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, gyvena atskirai daugiau nei 9 metus. Pareiškėjai augina du nepilnamečius vaikus, yra veiksnūs ir sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią prašo patvirtinti. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti pavardes – G., G.. Pareiškėjai pažymėjo ir tai, jog turi kreditorius – banką Luminor AS Lietuvos skyrių, UAB ,,Gilojos statyba“ (kaip BUAB ,,S. pervežimai“ reikalavimo teisių perėmėją) ir UAB ,,Swedbank lizingas“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Skundžiamu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjų prašymas buvo tenkintas, nutraukta santuoka tarp J. G. ir S. G., sudaryta (duomenys neskelbtini) Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo J. G. paliekant pavardę – G., S. G. – G.. Taip pat patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, sudaryta tarp J. G. ir S. G. tokio turinio:
,,1. Nepilnamečio vaiko N. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina - J. G..
2. Nepilnamečio vaiko N. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina - J. G..
3. Nepilnamečio sūnaus N. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jo pilnametystės S. G. moka po 280,00 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis, pinigus pervedant į J. G. nurodytą sąskaitą mokėjimus pradedant nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo dienos.
4. Nepilnamečio sūnaus N. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jo pilnametystės S. G. moka po 280,00 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis, pinigus pervedant į J. G. nurodytą sąskaitą mokėjimus pradedant nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo dienos.
5. Nepilnamečių vaikų turto tvarkytoja po santuokos nutraukimo tampa motina J. G. (uzufrukto teise).
6. Nutraukus santuoką, kiekviena iš šalių išsaugo lygias (vienodas) teises ir pareigas savo nepilnamečių vaikų - N. G. ir N. G. atžvilgiu. Šalys visokeriopai sieks užtikrinti nepilnamečių vaikų teises gyventi ir augti, būti sveikiems, turėti šeimos bei kitus su jų individualybe susijusius ryšius, turėti asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sąlygas, nuosavybę, teisę į mokslą, teisę įgyti specialybę, pasirinkti darbą, taip pat minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę, teisę bendrauti ir/arba gyventi jų pasirinkimu su kiekvienu iš tėvų, bendrauti su giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises bei laisves, sieks, kad nepilnamečiai vaikai vystytųsi ir tobulėtų, būtų humaniški ir dori, laikytųsi teisės bei moralės normų.
7. Šalys kiekviena vienodai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus - N. G. ir N. G., rūpintis jų švietimu, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalo juos išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad jie būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
8. Nėra nustatoma S. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais - N. G. ir N. G. - tvarka, nes pripažįstama tėvo teisė ir pareiga maksimaliai bendrauti su nepilnamečiais sūnumis bei dalyvauti jų auklėjime. Šalys susitaria, kad bendravimas vyks šalims priimtinu laiku bei forma, atsižvelgiant į visų šalių galimybes, poreikius bei interesus. Šalys įsipareigoja netrukdyti viena kitai realizuoti teises ir pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
9. Šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir jos pasikeitimus, taip pat suteikti informaciją apie laikinąją išvykimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje ir/ar už jos ribų.
10. Šalys susitaria, kad negyvenantis kartu su nepilnamečiais vaikais tėvas ar motina turi teisę gauti informaciją apie vaikus iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaikais. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais.
11. J. G. ir S. G. susitaria, kad vienas iš kito išlaikymo nereikalauja.
12. S. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantis 0,50 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka asmenine S. G. nuosavybe ir dėl to ginčo nėra.
13. S. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančios 97/530 dalys žemės sklypo (ežero (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka asmenine S. G. nuosavybe ir dėl to ginčo nėra.
14. S. G. ir J. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis 180,14 kv.m. bendro ploto pastatas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitenka: ½ dalis S. G. asmeninės nuosavybės teise ir ½ dalis J. G. asmeninės nuosavybės teise. Šalys susitaria, kad S. G. netrukdys ir leis neatlygintinai J. G. įgyvendinti nuosavybes teises ir naudoti pagal paskirtį po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenkančia ½ dalimi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 0,50 ha ploto žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
15. Šalys susitaria, kad kiekvienos iš šalių asmenine nuosavybe yra pinigai, esantys banko sąskaitose, priklausančiose šalims ir grynieji pinigai, esantys kiekvienos iš šalių žinioje ir dėl to ginčo nėra.
16. Šalys susitaria, kad įsipareigojimai pagal 2008. m. balandžio 8 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (kreditorius Luminor bank AS) lieka solidariąja S. G. ir J. G. (kaip kredito gavėjų) prievole kaip numatyta sutartyje nekeičiant jos sąlygų ir dėl to ginčo nėra.
17. Šalys susitaria, kad įsipareigojimai kreditoriams – UAB ,,Swedbank lizingas" ir UAB ,,Gilojos statyba“ yra ir po santuokos nutraukimo lieka asmeniniais S. G. įsipareigojimais, t. y. minėti įsipareigojimai atsirado ir yra susiję su S. G. verslu ar profesija susijusias tikslais, ir dėl to ginčo nėra.
18. Šalys pareiškia, kad daugiau neturi jokių bendrų kreditorinių įsipareigojimų. Po šios sutarties patvirtinimo paaiškėjus, kad yra kitų šioje sutartyje nenurodytų ir vienas kitam neatskleistų kreditorinių įsipareigojimų, pagal šiuos įsipareigojimus šalys atsako kiekvienas atskirai iš savo asmeninio turto dalies.
19. Šalys susitaria, kad visus namų apyvokos daiktus pasidalino gerą valia ir dėl to ginčo nėra.
20. Šalys pareiškia, kad ši sutartis sudaryta laisva valia, nesant jokio neteisėto spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos šią sutartį sudaryti, taip pat patvirtina, kad nėra jokių priežasčių kurios darytų šią sutartį neteisėta.
21. Ši sutartis gali būti pakeista ir/ar papildyta tik laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos tvarkos.
22. Ši Sutartis sudarytą lietuvių kalba 3 (trimis) vienodą teisinę, galią turinčiais egzemplioriais, kurių vienas pateikiamas tvirtinti teismui, po vieną atitenką sutarties Šalims.
Ši sutartis šalių perskaityta, suprasta dėl turinio iš galimų pasekmių ir kaip atitinkantį šalių valią, pasirašyta“.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pateikta (patikslinta) sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia vieno iš sutuoktinių ar kreditorių teisių ir teisėtų interesų, todėl yra tvirtinama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai – veiksnūs, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai. Taigi, yra visos būtinos sąlygos santuokai bendru sutikimu nutraukti, numatytos CK 3.51 straipsnyje. Kartu teismas pažymėjo, kad pareiškėjų nurodytos santuokos iširimo priežastys įtikinamos ir leidžia teismui daryti išvadą, kad šalių santuoka faktiškai yra iširusi, o be to pareiškėjai taikytis nepageidavo (CK 3.54 straipsnis).
5. Skundžiamame sprendime nurodyta ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog UAB ,,Gilojos statyba“ reikalavimo teisę į skolos išieškojimą perėmė pagal 2019 m. kovo 22 d. su BUAB ,,S. pervežimai“ atstovaujama bankroto administratoriaus sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Skolos susidarymo pagrindas – Vilniaus apygardos teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-4243-614/2018, kuriuo iš S. G. priteista 57 520,48 Eur dydžio žalos atlyginimas, todėl pagal byloje pateiktus duomenis ir priimtą sprendimą pareiškėjo įgyta prievolė gali būti vertinama tik kaip jo asmeninė prievolė (CK 3.11.5 straipsnio 1 dalis). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje nurodytas dalintinas turtas - 0,50 ha ploto žemės sklypas ir 97/530 dalys žemės sklypo yra asmeninė (įgytas iki santuokos sudarymo ir dovanojimo sutarties pagrindu) pareiškėjo S. G. nuosavybė. Pateiktais duomenimis tik gyvenamasis namas įgytas pareiškėjų santuokos sudarymo metu. Byloje pateiktoje (patikslintoje) sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pareiškėjai, dalindamiesi santuokos metu įgytą nekilnojamąjį, nenukrypo nuo lygių dalių principo, todėl esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjų sudaryta sutartis, anot kreditorės, pažeidžia jos interesus. Taip pat pažymėjo, kad santuokos nutraukimo sutartyje nurodyta, kaip bus atsiskaitoma su kreditoriumi, t. y. pagal asmeninę sutuoktinio prievolę. Teismo vertinimu, pareiškėjų sudarytoje sutartyje dalijant santuokoje įgytą turtą sutuoktinio S. G., kaip skolininko, įsipareigojimams nėra teikiamas išskirtinis prioritetas. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių suvaržys kreditorės UAB ,,Gilojos statyba“ teises bei teisėtus interesus ar apsunkins jų įgyvendinimą labiau nei iki santuokos nutraukimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB ,,Gilojos statyba“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6.1. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir mano, jog pareiškėjų pateikta sutartis neturėjo būti patvirtinta, kadangi prieštarauja kreditoriaus teisėtiems interesams, t.y. įsipareigojimai UAB „Gilojos statyba“ negali būti vertinami kaip asmeninė S. G. prievolė.
6.2. Pabrėžia, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, prievolės, atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio, solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys). Be to, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama ir įmonė bei iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas.
6.3. Taigi aplinkybė, jog S. G. prievolė yra susijusi su jo verslu ar profesija, nepaneigia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės fakto, todėl tiek visos pajamos iš S. G. įmonės, tiek įsipareigojimai, kilę iš tokio verslo, yra ir turėjo būti laikomos bendrąja jungtine nuosavybe. Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir netinkamai išaiškino, kad įsipareigojimai atsiradę su S. G. verslu yra tik jo asmeninė prievolė, kadangi tiek J. G., tiek pareiškėjų vaikai, daugelį metų (kol santuoka galiojo) naudojosi vieno iš sutuoktinių verslo teikiama nauda, kuri buvo būtina išlaikyti šeimos namų ūkiui. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad S. G. įmonės pajamos būtų naudojamos išimtinai vien jo asmeniniais interesais, arba kad šeimos ūkį išlaikė viena J. G. iš savo pajamų.
6.4. Be to, pareiškėjų susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia jo, kaip kreditoriaus teisėtus interesus, nes prievolės priskyrimas asmeninei S. G. prievolei pilnai neužtikrina apeliantės teisėtų interesų. Pažymėtina, jog solidarioji skolininkų (sutuoktinių) prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, jai esant, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai (abu sutuoktiniai) bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), juo labiau kad nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių pareiškėjų sąžiningumu, kadangi į teismą dėl santuokos nutraukimo nebuvo kreiptasi net 9 metus bei iki apeliantei pradėjus išieškojimo veiksmus ir kreipusis dėl S. G. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjai J. G. ir S. G. prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti, prijungti papildomus įrodymus bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7.1. Nurodo, kad apeliacinis skundas neparemtas jokiais įrodymais, grindžiamas prielaidomis, todėl turi būti atmestas, kaip nepagrįstas. Pabrėžia, jog J. G. visą santuokos laikotarpį bei iširus santuokai dirbo pedagogės darbą, gavo darbo užmokestį bei iš jo išlaikė save ir vaikus. Taigi J. G., priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nesinaudojo iš buvusio sutuoktinio įmonės gaunama nauda. Kita vertus, J. G. neturi atsakyti už iš S. G. verslo kylančias prievoles, kadangi ji niekada nelaidavo, nebuvo informuota bei nežinojo nei jų atsiradimo priežasčių, nei vykdymo/neįvykdymo aplinkybių, juo labiau kad pareiškėjai santuokoje negyvena jau 9 metus, gyvena skirtingus gyvenimus, o apeliantė nepateikia jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju, byloje kyla ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtinto pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios viena iš nuostatų numato, jog šalys susitarė, kad įsipareigojimai kreditorei UAB „Gilojos statyba“ yra ir po santuokos nutraukimo lieka asmeniniu S. G. įsipareigojimu, kadangi atsirado ir yra susiję su S. G. verslu ar profesija susijusiais tikslais. Pateiktu apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Gilojos statyba“ tvirtina, kad ši prievolė turi būti pripažinta solidaria sutuoktinių prievole, kadangi sudarytas sandoris yra susijęs su šeimos namų ūkio išlaikymu, o be to iš verslo gaunamos pajamos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei susiklosčiusią faktinę situaciją, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su trečiojo asmens apeliaciniame skunde išdėstytu vertinimu bei pripažinti prievolę UAB „Gilojos statyba“ solidaria sutuoktinių prievole.
10. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).
11. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jos, minėta, dar skirstomos į dalines ir solidariąsias. Priklausomai nuo to, ar bendra prievolė yra solidarioji ar dalinė, skiriasi jos vykdymas ir sutuoktinių atsakomybės apimtis. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pvz., pagal iš vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, būtino išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą, kylančias prievoles sutuoktiniai atsako solidariai, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Jeigu prievolė yra dalinė, tai kiekvienas sutuoktinis privalo vykdyti tik savo dalį (CK 6.5 straipsnis).
12. Atsižvelgiant į pateiktą sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles reglamentavimą ir jo išaiškinimus kasacinio teismo praktikoje, darytina išvada, kad, nenustačius prievolės pobūdžio, negali būti sprendžiamas sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (ar netinkamą vykdymą) klausimas. Prievolės pobūdžiui konstatuoti būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, t. y. teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę –– vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-93/2005; Nr. 3K-3-35/2006; kt.).
13. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. kovo 22 d. tarp BUAB „S. pervežimai“ ir UAB „Gilojos statyba“ buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią BUAB „S. pervežimai“ perleido trečiajam asmeniui UAB „Gilojos statyba“ reikalavimo teisę į S. G. dėl 57 520 Eur žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą už akių. Iš pastarojo procesinio dokumento turinio matyti, kad žalos atlyginimas iš S. G. BUAB „S. pervežimai“ naudai buvo priteistas dėl to, kad S. G., kaip įmonės vadovas ir likvidatorius neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išmintingai bendrovės interesais, pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus ir laiku – nuo 2008 metų, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko jam kilo pareiga atlyginti įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą, atsiradusią bendrovės nemokumo periodu pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtintą įmonės kreditorių sąrašą.
14. Taigi iš pirmiau išdėstytų aplinkybių galima vertinti, kad trečiojo asmens įsigytas finansinis reikalavimas yra susijęs su S. G., kaip įmonės vadovo, netinkamų veiksmų (laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo) pasekmėmis, o skola susidariusi dėl per šį laikotarpį kilusių įsipareigojimų kreditoriams. Tai rodo, kad S. G. prievolė yra deliktinė, o civilinės atsakomybės kilimo pagrindas buvo būtent S. G. profesinė veikla bei jos metu atlikti netinkami veiksmai. Kita vertus, byloje nėra ir apeliantė nenurodė jokių aplinkybių ar įrodymų, leidžiančių vertinti, kad J. G. ar pareiškėjų šeima gavo naudos dėl įmonei padarytos žalos.
15. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir vertinti, kad S. G. prievolė UAB „Gilojos statyba“ yra ne asmeninė, o solidari kartu su J. G., juo labiau kad dar Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendime išdėstytame J. G. atsiliepime buvo nurodyta, kad ji su S. G. negyvena, netvarko bendro ūkio ir viena išlaiko nepilnamečius vaikus. Pastarosios aplinkybės bei jokių konkrečių įrodymų nebuvimas taip pat leidžia atmesti apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neva formaliu pareiškėjų kreipimusi į teismą dėl santuokos nutraukimo.
16. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
17. Taigi apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, faktinius bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Nagrinėjamu atveju kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjai pateikė dokumentus – J. G. darbo sutartis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad šių naujų dokumentų pateikimo teismui būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kad jų nebuvo galimybės pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar kad jie yra esmingai reikšmingi siekiant tinkamai išnagrinėti šią civilinę bylą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti nauji dokumentai nėra priimami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.