Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruojama gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokymosi centre, vykdo individualią veiklą, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

N. M. 2023 m. gruodžio 11 d. apie 15.20 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prisijungęs prie IP adreso (duomenys neskelbtini), UAB „Bolt Services LT“ priklausančioje interneto platformoje „Bolt Drive“ susikūrė paskyrą, kurioje pateikė skanuotą žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą N. M. vardu, kurio pagrindu 2024 m. sausio 31 d. išsinuomojo UAB „Bolt Services LT“ priklausantį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip jis pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą.

N. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis N. M. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis, pasiėmęs negaliojantį brolio vairuotojo pažymėjimą, jį nufotografavo, o nuotrauką įkėlė į vaizdų redagavimo programą, kuria naudodamasis pakeitė gimimo datą, asmens kodą, vardą ir pavardę. Šiuos duomenis jis sugalvojo. Su šiuo vairuotojo pažymėjimu jis pasitvirtino paskyrą, esančią programėlėje „Bolt Drive“. N. M., būdamas namuose, tikrino stalčius ir viename iš jų rado seną piniginę, kurioje buvo brolio vairuotojo pažymėjimas. Tuo metu brolio namuose nebuvo, todėl šis apie tai nieko nežinojo. Jis taip pasielgė, nes norėjo išsinuomoti automobilį ir su juo važinėti, taip pat gali būti ir dėl to, nes norėjo pasirodyti draugams. Jis tuo metu suprato, kad klastoja netikrą dokumentą. Su šiuo vairuotojo pažymėjimu jam pavyko išsinuomoti automobilį. Netikrą vairuotojo pažymėjimą jis panaudojo tris arba keturis kartus. Savo veiksmus jis vertina kritiškai, supranta, kad negerai pasielgė. Nagrinėjamo įvykio metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metų. Kitoje baudžiamojoje byloje jis buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl fizinio dokumento suklastojimo ir narkotinių medžiagų disponavimo. Mano, kad kitoje baudžiamojoje byloje ir nagrinėjamu atveju nusikalstamas veikas jis padarė dėl to, kad po motinos mirties jam buvo emociškai sunku: jis užsidarė viduje, nebendravo su šeima, daugiau bendravo su draugais, todėl pradėjo labiau atsižvelgti į jų nuomonę. Tuo metu jis naktimis negrįždavo namo, būdavo, kad į namus sugrįždavo tik po 2–3 parų. Tėvas ant jo pyko, kadangi N. M. su juo nebendravo. Po motinos mirties jis nenorėjo kalbėtis su tėvu, nes buvo sutrikęs, o tėvas nežinojo, kaip su juo bendrauti, nes ir jam pačiam po sutuoktinės mirties buvo sunku. N. M. miegodavo tada, kai grįždavo namo. Susitikęs su draugais, jis vartodavo alkoholį, vėliau pradėjo vartoti narkotines medžiagas. Motina mirė (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėn. Iki motinos mirties jis nusikalstamų veikų nedarė. Administraciniai nusižengimai taip pat padaryti po motinos mirties. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl to, nes jis platino narkotines medžiagas. Ši baudžiamoji byla dar nėra perduota nagrinėti teismui. Šiais metais jis nepadarė jokių nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų. Dabartiniu metu jis mokosi programuotojo profesijos. Anksčiau jis yra mokęsis šios profesijos, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų. Ateityje ketina dirbti darbą, susijusį su programavimu, galbūt kibernetinio saugumo srityje, taip pat vėliau sukurti šeimą. Mokytis jam sekasi gerai. Šiuo metu su tėvu santykiai taip pat yra geri. Tėvas jį labiau prižiūri, skambina, jei negrįžta namo, klausia, kaip jaučiasi, kada grįš namo ir su kuo leidžia laiką. Šiuo metu jis nedirba, bet yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jis gauna našlaičio pensiją 263 Eur dydžio ir vaiko išmoką – 130 Eur dydžio. Jį išlaiko tėvas, jis nežino, kokios yra tėvo pajamos. N. M. neseniai įdėjo skelbimą, kuriame nurodė, kad kuria tinklapius, nes mokosi tai daryti. Pinigų jam užtenka, jei pritrūksta, tai paprašo tėvo. Už mokymąsi jam mokėti nereikia. Jis mokysis iki 2027 metų. Anksčiau jis lankėsi pas psichologą apie 3 mėnesius, taip pat pas psichologą jis ėjo, kai mokėsi mokykloje. Psichologo paslaugos jam padėjo. Bausmės atidėjimo metu jis neturėjo problemų su Probacijos tarnyba.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

2024 m. liepos 16 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad buvo tiriama eismo įvykio medžiaga ROIK: 07-24-9615503 dėl to, kad 2024 m. sausio 31 d. apie 20.48 val. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, vairuodamas „Bolt Drive“ automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš eismo įvykio. „Bolt Drive Lietuva“ elektroniniu paštu pateikė vairuotojo duomenis ir atsiuntė vairuotojo pažymėjimo kopiją, kad automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo N. M., tačiau duomenų bazėje toks asmuo nebuvo rastas. Tyrimo metu iš „Bolt Drive Lietuva“ gauta papildoma informacija, kad minėtas asmuo turi 15 paskyrų, kuriose galimai naudoja suklastotus dokumentus. Elektroniniu paštu buvo pateiktos galimos suklastotų vairuotojo pažymėjimų kopijos. „Bolt Drive Lietuva“ taip pat atsiuntė asmens tapatybės kortelę, kuri išduota N. M. vardu. Šis asmuo buvo rastas duomenų bazėje. Į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrių atvykęs N. M. kartu su tėvu M. M. paaiškino, kad programėlėje „Bolt Drive“ duomenis teikė N. M., tačiau, kas suklastojo vairuotojo pažymėjimą, pasakyti negali (1 t., b. l. 26–29).

„Bolt Drive Lietuva“ pateikti duomenys apie asmenį, kuris sukurtu netikru profiliu programėlėje „Bolt Drive“ naudojasi „Bolt“ paslaugomis (paskyrų duomenys, vairuotojo pažymėjimai, N. M. asmens tapatybės kortelės nuotrauka ir kiti duomenys) (1 t., b. l. 37–43 antra pusė, 52–54, 74–141, 146–148).

2024 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB „Bolt Services LT“ pateikė informaciją apie galimai suklastotus dokumentus, kuriuose buvo pateikiami asmenų vairuotojų pažymėjimai. Viename iš vairuotojo pažymėjimų nurodyti duomenys: vardas ir pavardė – N. M.; asmens kodas (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Įvedus nuodytus asmens duomenis į Vidaus reikalų integracinės platformos registrą, gautas atsakymas, kad toks asmens kodas neegzistuoja. Duomenų, susijusių su vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), policijos informacinėse sistemose taip pat nerasta. UAB „Bolt Services LT“ atsakyme pateikta vaikino nuotrauka buvo palyginta su N. M. nuotrauka, esančia POLIS II registre ir Policijos registruojamų įvykių registre, nustatyta, kad asmenys sutampa (1 t., b. l. 142–143).

„Bolt Drive Lietuva“ elektroniniame laiške nurodyti IP adresai, t. y. IP: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriais buvo jungiamasi iš N. M. sukurtų paskyrų (1 t., b. l. 155).

AB „Telia Lietuva“ rašte nurodyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) šiuo metu priklauso L. M., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 157–158).

2025 m. vasario 12 d. kitų objektų apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota „Bolt Drive Lietuva“ pateiktų duomenų apžiūra.

Apžiūros metu, be kita ko, nustatyta paskyros, sukurtos 2023 m. gruodžio 11 d. 15.20 val., informacija: telefono Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas(duomenys neskelbtini), vardas ir pavardė – N. M.. Be kita ko, užfiksuotas prisijungimas prie paskyros ID (duomenys neskelbtini): data 2023 m. gruodžio 11 d., laikas 15.20 val., telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Paskyroje pridėta vairuotojo pažymėjimo nuotrauka, kurioje nurodyti asmens duomenys: vardas pavardė – N. M., vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo data (duomenys neskelbtini). Paskyra ištrinta 2024 m. sausio 12 d.

Užfiksuoti asmens tapatybės kortelės duomenys: asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), vardas pavardė – N. M., gimimo data (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitoje paskyroje, sukurtoje 2024 m. spalio 31 d. (vardas pavardė – N. M., elektroninis pašto adresas (duomenys neskelbtini)), paskutinė banko kortelės atnaujinimo data 2024 m. lapkričio 2 d., laikas 08:25:27 val., banko kortelės paskutiniai keturi skaitmenys (duomenys neskelbtini).

Be kita ko, nustatyti prisijungimai prie paskyrų iš IP adresų – IP: (duomenys neskelbtini) ir IP: (duomenys neskelbtini); telefono numerių: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 163–168, 169–172).

2025 m. vasario 24 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikta iš UAB „Bolt Services LT“ gautų dokumentų analizė. Duomenų bazėje POLIS II įvedus asmenį vardu ir pavarde N. M., buvo gautas rezultatas, iš kurio nustatyta, kad asmuo gyvena (duomenys neskelbtini), jo motina yra L. M., tėvas M. M.. Asmens pateiktas telefono numeris Darbo biržos sistemoje sutapo su registracijos sistemoje „Bolt“ nurodytu numeriu – (duomenys neskelbtini). Iš nurodytų duomenų nustatytas galimas įtariamasis N. M. (1 t., b. l. 186–187).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Visų pirma, pasisakytina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 300 straipsnio 2 dalies redakcija švelnina N. M. teisinę padėtį, kadangi įstatymų leidėjas į šio straipsnio dalies sankciją įtraukė švelnesnes bausmes – baudą ir laisvės apribojimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, ar kaltinamojo veiksmai atitinka ne galimos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2023 m. gruodžio 11 d., galiojusią, o nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 300 straipsnio 2 dalies redakciją (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog N. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis N. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad, pasiėmęs negaliojantį brolio vairuotojo pažymėjimą, jį nufotografavo, o nuotrauką įkėlė į vaizdų redagavimo programą, kuria naudodamasis pakeitė gimimo datą, asmens kodą, vardą ir pavardę. Su šiuo vairuotojo pažymėjimu jis pasitvirtino programėlėje „Bolt Drive“ esančią paskyrą ir išsinuomojo UAB „Bolt Services LT“ priklausantį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – 2024 m. liepos 16 d., 2024 m. gruodžio 3 d. ir 2025 m. vasario 24 d. tarnybiniai pranešimai, „Bolt Drive Lietuva“ pateikti duomenys, AB „Telia Lietuva“ raštas ir 2025 m. vasario 12 d. kitų objektų apžiūros protokolas ir prie jo pridėta fotolentelė.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad N. M. veikė tiesiogine tyčia, juolab pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis, paėmęs nebegaliojantį brolio vairuotojo pažymėjimą, jį per redagavimo programą suklastojo ir panaudojo automobilio nuomai.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad N. M. 2023 m. gruodžio 11 d. apie 15.20 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prisijungęs prie IP adreso (duomenys neskelbtini), UAB „Bolt Services LT“ priklausančioje interneto platformoje „Bolt Drive“ susikūrė paskyrą, kurioje pateikė skanuotą žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą N. M. vardu, kurio pagrindu 2024 m. sausio 31 d. išsinuomojo UAB „Bolt Services LT“ priklausantį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip jis pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad N. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

IV. Dėl N. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Ikiteisminio tyrimo metu N. M. galimas laiduotojas M. M. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį N. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį M. M. atsakomybei (2 t., b. l. 7).

N. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su tėvu šiuo metu sutaria labai gerai: tėvas jį prižiūri, klausia, kaip jam sekasi, visada paskambina, jei jis negrįžta namo iki vidurnakčio. N. M. mano, kad tėvas gali daryti jam gerą įtaką. Šiuo metu tėvas jį griežčiau prižiūri nei tuo metu, kai jis darė nusikalstamas veikas. Jam tėvas yra autoritetas. Nors šiuo metu jie neturi bendrų užsiėmimų, kuriuos darytų kartu, tačiau planuoja kartu išvykti atostogų. Tėvas yra nuoširdus, draugiškas, bet griežtas. N. M. gyvena su tėvu ir broliu. Jį išlaiko tėvas.

Galimas laiduotojas M. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) metų dirba (duomenys neskelbtini). Jis yra valstybės tarnautojas, darbe yra gerai vertinamas, neturi tarnybinių nuobaudų. Darbe jis yra atsakingas, stengiasi viską padaryti laiku. M. M. neteistas, nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. N. M. jam visada rūpėjo, bet jiems buvo sunkus metas, nes mirė jo žmona, t. y. N. M. motina. Sūnus iki motinos mirties nebuvo padaręs jokios nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tačiau juos pradėjo daryti praėjus pusei metų po motinos mirties. Jis visada kalbėjo su N. M., bet tuo metu sūnus nei jo, nei kitų šeimos narių negirdėjo. Nebuvo įmanoma su juo susitarti, nors stengėsi, kad jis būtų geras. Bylai reikšmingu laikus N. M. atsainiai lankė mokyklą, nebaigė 10 klasių, bet po paskutinio įvykio N. M. pasikeitė, t. y. 2024 m. jis įstojo į vakarinę mokyklą, baigė 10 klasių; per vasarą pasiruošė egzaminams į informacinių technologijų centrą. Jis pasirinko toliau mokytis ir jo elgesys visiškai pasikeitė. N. M. suprato savo klaidas ir nuoširdžiai gailisi. Sūnus nori mokytis, įgyti specialybę, gauti darbą ir sukurti savo gyvenimą. M. M. jam padeda, stengiasi su sūnumi bendrauti dar daugiau. Mano, kad dėl šeimos nario netekimo jis neatkreipė dėmesio į N. M. netinkamą elgesį. M. M. viską darė tuo metu: kalbėjo, žiūrėjo, kur sūnus eina ir ką veikia mieste, tačiau jis mano, kad neįmanoma nieko padaryti, kai pats žmogus nenori būti kitoks. Sūnaus dabartiniu metu laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Jis su kitu sūnumi per mobiliojo ryšio telefono programėlę stebi, kur yra N. M.. Sūnus kurį laiką nebendrauja su draugais, su kuriais anksčiau bendravo ir jie galėjo daryti jam neigiamą įtaką. Šiuo metu jis bendrauja su patikimais asmenimis. M. M. bendrauja su šeima, vaikais, stengiasi, kad šeimoje būtų geri santykiai, nes tai jam yra labai svarbu. Sūnus yra intravertas, todėl yra uždaras, bet, kai pasitiki, jis atsiveria, kalba apie planus, svajones. M. M. lankė psichologų kursus, skirtus mokymuisi bendrauti su paaugliais. Šiuose kursuose buvo nemažai tėvų, kurie susiduria su įvairiomis problemomis. Psichologas aiškino tėvams, kaip bendrauti su paaugliais. Su N. M. bendravo Socialinio paramos skyriaus darbuotojai, taip pat sūnus kurį laiką lankė psichologą, tačiau šis vėliau pasakė, kad N. M. nebėra tikslinga jo lankyti. Psichologo paslaugos padėjo sūnui, davė įvairių patarimų skirtingose situacijose. Po suėmimo N. M. pasikeitė ir padarė geras išvadas. Šiuo metu jis su sūnumi neturi jokių problemų. Mano, kad jis sūnui yra autoritetas, jie susiskambina, pasikalba, N. M. klausia jo nuomones. Jis mano, kad sūnui gali daryti gerą įtaką. Jis visada N. M. kalba ir savo pavyzdžiu rodo, kaip reikia gyventi. Mano, kad jis gali būti geras laiduotojas, nes jis stengsis, kad sūnus negrįžtų prie tokio elgesio ir gyventų laikydamasis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Jie su sūnumi kartu leidžia laisvalaikį, per išeigines jie kartu geria arbatą, kalbasi apie visų šeimos narių problemas, nes N. M. turi sesę ir brolį. Taip pat jis kartu su N. M. žaisdavo stalo žaidimus, o vasarą su giminėmis vyko į baidarių žygį. Apie šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką jis sužinojo, kai jam pranešė apie sūnaus padarytą administracinį nusižengimą, nes jie vyko į policijos komisariatą, o vėliau jam pranešė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kai sužinojo apie baudžiamąją bylą, jis susinervino, kalbėjosi su N. M., kad taip elgtis negalima, nes už tokius veiksmus reikia atsakyti. Tokio sūnaus elgesio jis nepateisina. N. M. gyvena kartu su juo. Jis išlaiko sūnų, bet šis gauna našlaičio pensiją, vaiko išmoką ir stipendiją. M. M. per mėnesį uždirba apie 2 500 Eur, tačiau 1 000 Eur moka už butą. Už butą padeda mokėti jo vyresnysis sūnus, kuris kartu su jais gyvena. Vyresniojo sūnaus atlyginimas yra apie 1 300 Eur. N. M. neprisideda prie išlaidų – tai, ką gauna, skiria savo asmeniniams poreikiams.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai bei papildymai, priimti BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymu (toliau – ir BK pakeitimo ir papildymo įstatymas). Be kita ko, BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsniu pakeistos BK 40 straipsnio atskirų dalių nuostatos. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 3 dalies 1–4 punktuose (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) įtvirtinta, kad asmuo padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visgi, naujai įsigaliojusios BK 40 straipsnio 3 dalies nuostatos nelaikytinos N. M. teisinę padėtį lengvinančiomis, kadangi 3 dalies 3 punkte įtvirtinamas reikalavimas atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Dėl to nagrinėjamu atveju vadovaujamasi iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusia BK 40 straipsnio nuostatų redakcija.

Iki 2025 m. sausio 31 d. galiojusioje BK 40 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.) buvo nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Nagrinėjamu atveju N. M. padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 4 metų, t. y. apysunkį nusikaltimą, nustatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu (2 t., b. l. 88–91), taigi jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl N. M. padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad išvada, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti, kad turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus KET ar kitus teisės pažeidimus ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-628/2019, Nr. 2K-329/2013). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Tokie teismų praktikos išaiškinimai yra aktualūs ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.

Sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, būtina įvertinti N. M. asmenybę apibūdinančių duomenų visumą. Kaltinamasis šiuo metu yra neteistas (teistumas išnykęs). Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad dėl jo buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nuosprendis, kuriuo N. M. atidėtas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, o jis 2024 m. rugsėjo 6 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Per šį laikotarpį nenustatyta, kad dėl N. M. probacijos tarnyba kreipėsi į teismą prašant panaikinti jam arešto bausmės vykdymo atidėjimą. Vadinasi, kaltinamasis tinkamai laikėsi probacijos sąlygų. Nors dėl jo yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas už galimai labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kita vertus, teismas pažymi, kad vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas savaime nereiškia, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju nėra priimtas joks galutinis procesinis sprendimas, kad kaltinamasis nusikalto (2 t., b. l. 88–91). Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad per paskutinių penkerių metų laikotarpį N. M. nemažai kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 92–96). Nurodytos aplinkybės ne itin teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, kita vertus, pažymėtina, kad N. M. nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus darė po motinos mirties. Tokias aplinkybes nurodė tiek pats kaltinamasis, tiek jo tėvas teisiamųjų posėdžių metu. Teismas pažymi, kad minėtą aplinkybę patvirtinta ir byloje esantys duomenys. Teisiamojo posėdžio metu pateiktas medicininis mirties liudijimas, kuriame užfiksuota, kad L. M. mirė (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 121). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir Administracinių nusižengimų registro išrašų matyti, kad N. M. pirmą kartą nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus pradėjo daryti nuo 2023 m. liepos 9 d., t. y. po motinos mirties. N. M. paskutinė galima nusikalstama veika padaryta 2024 m. rugsėjo 26 d., o administracinis nusižengimas – 2024 m. balandžio 26 d. Taigi N. M. iki motinos mirties laikėsi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Pažymėtina, kad kaltinamojo motina mirė, kai jis buvo nepilnametis ((duomenys neskelbtini) m.), t. y., kai jo nuostatos (asmeninės vertybės, moraliniai principai, požiūris, elgesio normos ir gebėjimas įvertinti savo veiksmų pasekmes) dar nebuvo susiformavusios. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad po motinos mirties N. M. buvo sunkus gyvenimo etapas, nemokėdamas susitvarkyti su emocine būsena, jis darė nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis jau daugiau nei metus nepadarė naujos nusikalstamas veikos ar administracinio nusižengimo, taigi jis jau gana ilgą laiką laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, kas teismo vertinama itin teigiamai. Be to, visiškai pasikeitusį N. M. elgesį akcentavo ir jo tėvas teisiamojo posėdžio metu. „Sodros“ duomenimis, N. M. nuo 2025 m. birželio 10 d. vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 46–47), jis mokosi (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokymosi centre (2 t., b. l. 125–128). Taip pat N. M. 2025 m. rugsėjo 1 d. įstojo į (duomenys neskelbtini) mokytis jaunesniojo programuotojo modulinės profesinio mokymo programos (2 t., b. l. 132). Duomenų apie N. M. blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Byloje nustatyta viena N. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į N. M. duotus paaiškinimus teisme ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo tėvą M. M.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad N. M. su tėvu M. M. sieja ilgalaikiai artimi ryšiai. M. M. jam yra autoritetas, jie kartu gyvena, todėl bendrauja kiekvieną dieną. Teisiamojo posėdžio metu M. M. nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) metų dirba (duomenys neskelbtini). Jis yra teigiamai charakterizuojamas (duomenys neskelbtini) vedėjos K. K. (2 t. b. l. 8). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad M. M. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, dėl jo nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų (2 t., b. l. 136), jis per paskutinius penkerius metus nėra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 137). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad M. M. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas N. M., jis kritiškas kaltinamojo elgesiui, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką N. M., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, N. M., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo M. M. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Kiti klausimai

N. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 30–31). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu N. M. laikinai sulaikytas ir suimtas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir priteistinų procesinių išlaidų ir nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. M., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo M. M. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

N. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti N. M. ir M. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti N. M., kad: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.