- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-06
- Bylos Nr.
- 2T-14-912/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-60-3-00005-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Pareiškėjas
- Uzbekistano Respublikos Buharos apygardos teismo
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Uzbekistano Respublikos Buharos apygardos teismo prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Uzbekistano Respublikos Buharos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą byloje Nr. 4-20-2306/35,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Uzbekistano Respublikos Buharos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį dėl 25 000 Eur pagrindinės skolos ir 2 000 Eur delspinigių išieškojimo iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Augtransas“ individualaus verslininko Ž. B. Ž. naudai (civilinė byla Nr. 4-20-2306/35,).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo UAB „Gedavita“ (buvusi UAB „Augtransas“) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą ir nurodė, kad su prašymu nesutinka. Pirma, UAB „Gedavita“ negalėjo dalyvauti nagrinėjant bylą, nes apie teismo posėdį ji neinformuota. Antra, suinteresuotam asmeniui kyla abejonių dėl sprendimą priėmusio teismo sudėties ir iki 2024 m. balandžio 16 d. bylą nagrinėjusio teismo sudėties. Teismo sprendimą priėmė teisėjas M. B. UAB „Gedavita“ 2024 m. balandžio 16 d. gavo teismo dokumentus, kuriuos priėmė kitas teisėjas – Ch. A. Trečia, UAB „Gedavita“ įteikti dokumentai nebuvo išversti į valstybinę kalbą, todėl nebuvo suprantamas dokumentų turinys ir reikšmė.
3. Be to, suinteresuotas asmuo UAB „Gedavita“ nunrodė, kad prie dokumentų pridėti nesusijusio juridinio asmens dokumentai. Galiausiai, teismas sprendime pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, t. y tarpininko K. A., kuris UAB „Gedavita“ vardu sudarė sutartį su pirkėju. Nurodytas tarpininkas, UAB „Gedavita“ žiniomis, nupirko transporto priemones ir perdavė pirkėjui, bet tai nesuderinama su Lietuvos teisėje įtvirtintais imperatyviais reikalavimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu ir pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 810 straipsnio 1, 5 dalys). Lietuvos Respublika ir Uzbekistano Respublika 1997 m. vasario 20 d. sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis). Dėl to pareiškėjo prašymui nagrinėti taikomos Dvišalės sutarties nuostatos.
5. Pagal Dvišalės sutarties 51 straipsnį susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.
6. Dvišalės sutarties 53 straipsnyje šalys susitarė, kad prie prašymo leisti vykdyti sprendimą būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą; 2) oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 3) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 4) nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus į susitariančios šalies kalbą arba rusų kalbą (Dvišalės sutarties 5 straipsnis).
7. Pareiškėjas pateikė prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Uzbekistano Respublikos Bucharos srities teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą (civilinė byla Nr. 4-20-2306/35), nurodyto sprendimo, 2024 m. rugsėjo 24 d. vykdomojo rašto, patvirtinimo apie dokumento įteikimą ir pažymos apie sprendimo įsiteisėjimą kopijas bei jų vertimą į rusų kalbą. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas įvykdė Dvišalės sutarties 53 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
8. Teismas atmeta suinteresuoto asmens argumentus dėl to, kad UAB „Gedavita“ (buvusi UAB „Augtransas“) nebuvo tinkamai informuota apie teismo procesą. Pirmiausia, pati bendrovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jai teismo siunčiami dokumentai buvo įteikti. Antra, dokumentų įteikimą patvirtina Kauno apylinkės teisme išnagrinėtos bylos dėl dokumentų įteikimo. UAB „Gedavita“ nepasinaudojo teise atsisakyti priimti procesinius dokumentus, jeigu jie nėra išversti į jai suprantamą kalbą. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose procesiniai dokumentai buvo įteikiami UAB „Gedavita“ (buvusi UAB „Augtransas“) vadovei asmeniškai (civilinės bylos Nr. e2-15708-1212/2024, e1-2385-814/2024, e1-1752-598/2024 ir e1-1740-814/2024). Jose nėra įrodymų apie tai, kad suinteresuoto asmens vadovė būtų atsisakiusi priimti įteikiamus dokumentus dėl jai nesuprantamos kalbos. Nurodytų ap;inkybių taip pat nepatvirtina ir įrodymai, pateikti kartu su atsiliepimu į pareiškėjo prašymą.
9. Dvišalės sutarties 57 straipsnyje įtvirtinti atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus pagrindai. Pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakyta: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi šioje byloje procesą; 3) jeigu pagal šią Sutartį, o šioje Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.
10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Uzbekistano Respublikos Bucharos srities teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, suinteresuotas asmuo informuotas apie teismo procesą, Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių ankščiau nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, taip pat nenustatyta, kad byla priklausytų išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai (CPK 784–786 straipsniai).
11. Pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens argumentų, kuriais kvestionuojama bylą nagrinėjusio teismo sudėtis ir prašomo pripažinti teismo sprendimo turinys, teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-916/2019).
12. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-611/2020).
13. Taigi, atliekant užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūrą, įstatyme ir Dvišalėje sutartyje yra aiškiai nustatyti veiksmai, kuriuos turi atlikti Lietuvos apeliacinis teismas vertindamas, ar pateiktas sprendimas gali būti pripažįstamas ir vykdomas Lietuvos Respublikos. Teismas nenustatė Dvišalėje sutartyje numatytų pagrindų nepripažinti Uzbekistano Respublikos teismo sprendimą. Nei įstatyme, nei kitame teisės akte ar teismų praktikoje nėra nurodyta, kad pripažįstant užsienio teismo sprendimą, Lietuvos apeliacinis teismas privalo tikrinti, ar sprendimą priėmęs teisėjas buvo teisėtai paskirtas nagrinėti bylą.
14. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Uzbekistano Respublikos Bucharos srities teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą, kuriuo iš UAB „Augtransas“ verslininko Ž. B. Ž. naudai priteista 25 000 Eur pagrindinė skola ir 2 000 Eur delspinigiai (civilinė byla Nr. 4-20-2306/35).
15. CPK 774 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdomuosius raštus pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismų ir arbitražų sprendimus išduoda Lietuvos apeliacinis teismas ir išsiunčia išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 straipsnio 1 dalis). Prie vykdyti perduodamo vykdomojo rašto pridedama nutarties, kuria užsienio teismo ar arbitražo sprendimas pripažintas ir leista jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, patvirtinta kopija, užsienio teismo sprendimo patvirtinta kopija ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą (CPK 775 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 774, 810, 812 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Patenkinti pareiškėjo Uzbekistano Respublikos Buharos apygardos teismo prašymą.
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Uzbekistano Respublikos Buharos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį dėl 25 000 Eur pagrindinės skolos ir 2 000 Eur delspinigių išieškojimo iš uždarosios akcinės bendrovės „Augtransas“ individualaus verslininko Ž. B. Ž. naudai (civilinė byla Nr. 4-20-2306/35).
Išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje Uzbekistano Respublikos Buharos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.