Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-178-382/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-06-18
Bylos Nr.: 1A-178-382/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-50169-2018-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius, Zigmas Pocius
Nuteistasis: R. Ž.
Advokatai: Miranda Kunickienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-382/2019Proceso Nr. 1-01-1-50169-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei-Šiaulienei,nuteistajam R. Ž. ir jo gynėjai advokatei Mirandai Kunickienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. gynėjos advokatės Mirandos Kunickienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 36 parų arešto bausme ir paskirta subendrinta vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, ši subendrinta vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu R. Ž. paskirta subendrinta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutartimi iš dalies pakeista ir iki šiol neatlikta 75 parų arešto ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudos bausme, nustatant galutinę subendrintą bausmę vienerius metus du mėnesius laisvės atėmimo ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudą.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, t. y. 2018 m. spalio 18 d., laikotarpiu nuo 8 iki 10 val., prakišdamas ranką tarp sienos ir durų staktos, atrakino vidinį durų užraktą ir įsibrovė į patalpą – butą, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., iš kur pagrobė svetimą turtą, t. y. E. K. priklausantį 198 Eur vertės planšetinį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“, tuo padarydamas jai 198 Eur turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistojo R. Ž. gynėja advokatė M. Kunickienė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirtą vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę pakeisti į reabilitaciją, kad nuteistasis galėtų gydytis nuo alkoholizmo. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. Ž. ir nukentėjusiosios E. K. santykiai buvo geri, draugiški. R. Ž. užeidavo pas kaimynę, ne kartą, jai leidus, naudojosi jos planšetiniu kompiuteriu, žinojo, jog, keičiant E. K. buto duris, buvo padarytas brokas, t. y. paliktas plyšys tarp sienos ir durų staktos, o pro minėtą tarpą įkišus ranką galima atrakinti duris iš vidaus be rakto. Šią aplinkybę žinojo ir E. K., tačiau nesiėmė jokių priemonių užkirsti kelią pašaliniam asmeniui patekti į butą.

Apsvaigęs nuo alkoholio R. Ž. žinomu jam būdu be rakto atsirakino E. K. buto duris ir pateko į butą, iš kur laikinai pasinaudoti išsinešė planšetinį kompiuterį. Dėl girtumo pasinaudoti internetu nebesugebėjo, todėl, padėjęs kompiuterį saugioje vietoje, užmigo. Grąžinti kompiuterio nebegalėjo, nes nukentėjusioji iškvietė policiją ir, įtarusi, kad R. Ž. paėmė kompiuterį, įėjo į pastarojo butą, kur rado miegantį nuteistąjį ir savo kompiuterį.?

Nuo pirmosios apklausos R. Ž. prisipažino paėmęs kompiuterį, tačiau ne siekdamas pavogti, o laikinai juo pasinaudoti. Aplinkybė, kad R. Ž. kompiuterio neslėpė, jo nepardavė, neužstatė, neišmainė į alkoholį, patvirtina parodymus, jog pavogti kompiuterio tikslo jis neturėjo. Taigi apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad nors R. Ž. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymių, tačiau šią nusikalstamą veiką tikslinga vertinti kaip padarytą netiesiogine tyčia.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis suvokia savo veiksmų esmę, jų pavojingumą visuomenei bei savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai. R. Ž. turi tikslą gydytis nuo alkoholizmo, nori dirbti ir padėti išlaikyti du nepilnamečius nesantuokinius vaikus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi ir kaltina save. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma suteikia teismui prerogatyvą, vadovaujantis bausmės paskirtimi, paskirti asmeniui švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Atsižvelgiant į R. Ž. jauną amžių, jo norą gydytis nuo alkoholizmo, kad iš esmės suvokė savo neteisėtą elgesio pobūdį, savo veiksmų pavojingumą bei aplinkybes, jog nukentėjusioji jam atleido, jie susitaikė, apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad teisingumas šioje byloje gali būti įgyvendintas ir bausmės tikslai pasiekti, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Vertintina, jog laisvės atėmimo bausmės pakeitimas į reabilitaciją gydymuisi nuo alkoholio priklausomybės dera su teisingumo principo reikalavimais.

Teismo posėdžio metu nuteistasis R. Ž. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo gynėja M. Kunickienė papildomai pažymėjo, jog prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir įpareigoti gydytis priklausomybę nuo alkoholizmo.

Prokurorė I. Guobytė-Šiaulienė prašė atmesti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). R. Ž. gynėja apeliaciniame skunde iš esmės nuteistojo kaltės neginčija, tik formaliai pažymėjo, kad R. Ž. kompiuterį paėmė ne turėdamas tikslą jį pavogti, bet laikinai juo pasinaudoti. Apeliaciniu skundu prašoma paskirti švelnesnę bausmę, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis, ir įpareigoti nuteistąjį gydytis nuo alkoholizmo. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako nutartyje.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistojo R. Ž. versiją, kad kompiuterį nukentėjusiosios bute rado atvirai padėtą ant lovos ir jį pasiskolino, paneigia E. K. parodymai, jog ji šį daiktą buvo paslėpusi po rūbais vaiko lovelėje, taigi kompiuterio reikėjo ieškoti, ir tai rodo sąmoningą nuteistojo tikslą neteisėtai paimti šį daiktą, tai ir sudaro vagystės subjektyviąją pusę. Tai, kad R. Ž. norėjo tik pasiskolinti kompiuterį ir pasitikrinti elektroninį paštą, buvo paneigta nustačius, kad tuo kompiuteriu įvykio dieną išvis niekas nesinaudojo. Aplinkybė, kad nuteistasis pats pas jį atėjusiems policijos pareigūnams pasakė jo nematęs ir neėmęs, o planšetinis kompiuteris buvo rastas R. Ž. bute įkištas į spintelę, rodo akivaizdžią nuteistojo tyčią užvaldyti šį svetimą turtą, disponuoti juo savo nuožiūra ir negrąžinti. Padarytas išvadas patvirtina ir prokurorės teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu išsakytas vertinimas bei argumentai, jog apie R. Ž. kaltę galima spręsti iš nustatytų faktinių aplinkybių ir paties nuteistojo elgesio, kai nukentėjusioji paprašė grąžinti kompiuterį, o jis pasakė, kad kompiuterio neturi. Atvykus policijos pareigūnams R. Ž. vėl nurodė, kad kompiuterio neturi. Tai rodo, kad nuteistasis vis dėlto suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia. Taigi apygardos teismas konstatuoja, jog R. Ž. kaltė buvo įrodyta surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o jo veiksmai tinkamai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Apeliaciniame skunde ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme R. Ž. gynėja prašė jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, įpareigojant gydytis priklausomybę nuo alkoholizmo. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009).

Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog taikyti R. Ž. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nėra pakankamo pagrindo. Nuteistojo R. Ž. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiška. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, stadiją, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir recidyvistas) ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. R. Ž. padaryta veika yra baigtas apysunkis nusikaltimas, padarytas iš savanaudiškų paskatų. R. Ž. yra daug kartų teistas už turtinių ir kitokių nusikaltimų padarymą, šią veiką padarė teistumui neišnykus laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu (t. 1, b. l. 174–181). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad nuteistasis nedirba (t. 1, b. l. 185–186), nors yra jaunas ir sveikas, nėra sukūręs šeimos, yra daugybę kartų baustas už administracinius nusižengimus, daugiausia susijusius su alkoholio vartojimu, paskirtų baudų nesumokėjęs (t. 1, b. l. 149–173). Visa tai rodo, kad bausmės, kaip valstybinės poveikio priemonės, paskirtis nuteistajam R. Ž. bus pasiekta tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Anksčiau aptartos aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams, todėl apeliacinio skundo teiginiai apie tai, jog R. Ž. nori keisti savo gyvenimo būdą ir gydytis nuo alkoholizmo, yra deklaratyvaus pobūdžio, jais siekiama, kad būtų sušvelninta baudžiamoji atsakomybė.

Aplinkybę, jog R. Ž. nekeičia savo gyvenimo būdo, nedaro tinkamų išvadų ir nekeičia požiūrio į nusikalstamų veikų darymą, patvirtina ir tai, kad jo daromos nusikalstamos veikos vis sunkėja, darosi sistemingesnės. Taigi akivaizdu, jog R. Ž. savo ankstesnių veiksmų nevertina neigiamai ir savo elgesyje neįžvelgia atitinkamo pavojingumo bei neteisėtumo. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, jog nuteistajam anksčiau už kitų nusikaltimų padarymą buvo paskirtos įvairios bausmės, taip pat ir susijusios su laisvės suvaržymu, tačiau ankstesnės bausmės nesustabdė R. Ž. nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. Ž. paskyrus švelnesnę bausmę ar atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendyje padarytai išvadai, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apibendrindama visa tai, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. Ž. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Be to, pirmosios instancijos teismas siekė užtikrinti taip pat ir proporcingumo bei teisingumo principų įgyvendinimą R. Ž., atsižvelgiant į nedidelę pagrobto turto vertę, buvo paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo R. Ž. gynėjos apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Ž. gynėjos advokatės Mirandos Kunickienės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eduardas MaškevičiusZigmas PociusAurelija Sadauskaitė