Utenos apylinkės teismo nutartis

2025-04-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-4448-1050/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-22
Bylos Nr.
e2YT-4448-1050/2025
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00450-2025-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Greičiūtė
Pareiškėjas
S. G.
Suinteresuotas asmuo
A. G., K. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4448-1050/2025Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00450-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.6.19; 3.4.6.20 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. balandžio 22 d.Molėtai

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Lina Greičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. G. prašymą (pareiškimą) dėl termino atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo, suinteresuoti asmenys – A. G., A. G., K. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: (i) atnaujinti terminą nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą po jų motinos S. G. mirties; (ii) išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.

2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė suinteresuotų asmenų A. G., A. G. ir K. G. motina S. G.. Utenos apylinkės teismo 2025-01-16 nutartimi Pareiškėjas paskirtas A. G., A. G. ir K. G. nuolatiniu rūpintoju ir turto administratoriumi. Nurodė, kad nebuvo informuotas apie tai, kad nepilnamečių vaikų vardu turi kreiptis dėl palikimo priėmimo. Be to, Pareiškėjui tapus vaikų rūpintoju, jau buvo praėjęs įstatymo numatytas terminas priimti palikimą. Nurodė, kad S. G. neturėjo jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto. Jos palikimą sudaro piniginės lėšos, viso 3 435,37 Eur. Palikėja turėjo kreditorinių įsiskolinimų, kurių bendra suma – 4 970,74 Eur. Kredito suma yra didesnė nei paveldimas turtas. Todėl, siekdamas apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo kreditorių reikalavimų, prašo išduoti leidimą atsisakyti palikimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas (pareiškimas) tenkintinas iš dalies.

Dėl termino atnaujinimo

3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

4. Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

5. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas (atnaujinamas) tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, taip pat turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėtų pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-969/2023).

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. G.. Mirė ištuokoje, turėjo keturis vaikus: Pareiškėją, A. G., A. G., K. G., kurie yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įsiteisėjusia Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025-01-16 nutartimi nepilnamečių A. G., A. G. ir K. G. nuolatiniu rūpintoju ir turto administratoriumi paskirtas Pareiškėjas (Utenos apylinkės teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-176-335/2025). Testamentų registro duomenimis, S. G. nebuvo sudariusi testamento, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į Molėtų rajono 2-ojo biurą kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

7. Nepilnamečių vaikų vardu palikimą priima jų tėvai (globėjai), kurie yra vaiko atstovai pagal įstatymą. Teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko teisėmis, turi veikti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 582 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju terminas palikimui priimti/atsisakyti priimti baigėsi dar iki Pareiškėjo paskyrimo nepilnamečių brolių rūpintoju. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad įstatymo numatytas 3 mėn. terminas buvo praleistas dėl objektyvių ir svarbių priežasčių. Be to, nėra nustatyta, kad termino atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

8. Pažymėtina, kad jau po (duomenys neskelbtini) suinteresuotiems asmenims A. G. ir A. G. sukako (duomenys neskelbtini). Taigi jie įgijo civilinį veiksnumą ir dėl termino palikimui priimti/atsisakyti priimti atnaujinimo turėtų kreiptys patys. Tačiau teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, į tai, kad termino atnaujinimas nepažeis nei nepilnamečio jų brolio K. G., nei jų pačių interesų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti/atsisakyti priimti.

Dėl teismo leidimo išdavimo

9. Pareiškėjas prašo išduoti teismo leidimą nepilnamečių A. G., A. G. ir K. G. vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos S. G. mirties.

10. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad nepilnamečių vaikų vardu tėvai (globėjai) be išankstinio teismo leidimo neturi teisės priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Nuo 2023-01-01 įsigaliojo CK 3.188 straipsnio pakeitimas, kuriuo pastarasis straipsnis buvo papildytas 5 dalimi. Joje nustatyta, jog išankstinio teismo leidimo sudaryti CK 3.188 straipsnio 1 dalyje nurodytus sandorius nereikalaujama, kai sandoris sudaromas notarine forma. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga. Taigi nuo 2023-01-01 įstatymo leidėjas notarui suteikė kompetenciją prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą arba prieš patvirtinant vienašalį sandorį – pareiškimą dėl palikimo priėmimo/atsisakymo priimti nepilnamečio vaiko vardu – įvertinti, ar toks vienašalis sandoris nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Taigi teismo leidimas dėl minėto sandorio sudarymo nuo 2023-01-01 nebėra reikalingas ar /ir privalomas.

11. Kaip minėta, A. G. ir A. G. yra pilnamečiai, todėl CK 3.188 straipsnis jiems netaikomas.

12. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, byla dalyje dėl teismo leidimo išdavimo nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

13. Pareiškėjui išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo/atsisakymo priimti palikimą nepilnamečio K. G. vardu jis turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

14. Pilnamečiams suinteresuotiems asmenims A. G. ir A. G. išaiškintina, kad jie turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti į palikimo atsiradimo vietos notarą.

15. Notaras, prieš tvirtindamas atsisakymą, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį patvirtinus bus užtikrinta nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.

16. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 293, 295 straipsniais, 576-578,

nutaria:

prašymą (pareiškimą) patenkinti iš dalies.

Atnaujinti pareiškėjui S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio rūpintinio K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti/atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą priimti/atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Civilinę bylą dalyje dėl teismo leidimo išdavimo nutraukti.

Išaiškinti pareiškėjui S. G., kad dėl palikimo priėmimo/atsisakymo priimti palikimą nepilnamečio K. G. vardu jis turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. G. ir A. G., kad jie turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Lina Greičiūtė