Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-04-30 · Civilinė byla Nr. 2A-252-71/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-30
Bylos Nr.
2A-252-71/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Regina Agota Gutauskienė
Atsakovas
V. K.
Ieškovas
Daugiabučio
Trečiasis asmuo
V. K.
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja I. Stasiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-252-71/2012
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05255-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 34.5;121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 30 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Regina Agota Gutauskienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pareikštą ieškinį atsakovui V. K. ir trečiajam asmeniui V. K. dėl skolos priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas DNSB (duomenys neskelbtini) ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo V. K. 5400,55 Lt skolos už renovacijos rangos darbus, namo energetinį auditą, namo kadastrinių matavimų bylos sudarymą ir bylinėjimosi išlaidas (1-2 b. l.).

Ieškovas nurodė, kad daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra renovuotas. Mirus (duomenys neskelbtini) buto savininkei J. K., jos palikimą priėmė atsakovas V. K., todėl jam atsirado pareiga sumokėti už minėtam butui paskaičiuotas su namo renovavimu susijusias išlaidas. Atsakovas yra sumokėjęs už renovacijos techninį projektą ir rangos darbų konkurso rengimą, tačiau nėra sumokėjęs už renovacijos rangos darbus, namo energetinį auditą, namo kadastrinių matavimų bylos sudarymą. Atsakovas geruoju šių išlaidų nesumoka ir jo skola bendrijai sudaro 5400,55 Lt.

Atsakovas V. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (40-42 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad jam paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios jo mamos J. K. turtą nėra išduotas, jis nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, prašė ieškinio netenkinti, kol jis taps teisėtu paveldėtoju. Posėdžio metu atsakovas neneigė savo pareigos sumokėti už namo renovavimo darbus, tačiau nurodė, kad nesutinka su reikalavimu priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Priteisė ieškovui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš atsakovo V. K. 5400,55 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 902 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovo V. K. 10,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (155-158 b. l.).

Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė J. K.. Buto savininkė J. K. mirė (duomenys neskelbtini), jos sūnus V. K. kreipėsi į Šiaulių miesto 1-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Teismas nustatė, kad iki šios dienos trečiasis asmuo V. K. galimas įpėdinis dėl palikimo priėmimo nesikreipė, duomenų apie tai, kad galimas įpėdinis būtų kreipęsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nėra. Atsakovas V. K. yra sumokėjęs su namo renovacija susijusias išlaidas (732,55 Lt), kurios susidarė iki buto savininkės J. K. mirties, moka už komunalinius patarnavimus, tačiau butu naudojasi giminaičiai. Teismas sprendė, kad atsakovas palikimą priėmė, paveldėtu turtu naudojasi ir turi pareigą mokėti su paveldėtu turtu susijusius mokesčius ir įmokas, reikalingas paveldimam turtui, šiuo atveju butui, esančiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti ir prižiūrėti.

Teismas nurodė, kad 2009-01-28 bendrijos narių susirinkime buvo nutarta pradėti namo rekonstrukciją. Atsakovo argumentą dėl 2009-01-28 bendrijos narių susirinkimo nutarimų teisėtumo teismas vertinimo kaip deklaratyvaus pobūdžio, nes minėto bendrijos narių susirinkimo nutarimo nei bendrijos nariai, nei butų savininkai (ne bendrijos nariai) neginčijo, nutarimai yra galiojantys, be to, pažymėtina, kad 2010-12-13 renovavimo darbai buvo baigti. Teismas atkreipė dėmesį, kad reikalavimas dėl 2009-01-28 bendrijos narių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais turi būti reiškiamas savarankišku ieškiniu arba, jei yra tenkinamos LR Civilinio proceso kodekso 143 straipsnyje numatytos sąlygos, priešieškiniu. Teismas pažymėjo, kad atsakovui nepasinaudojus šiomis įstatymo priemonėmis ir nepateikus įrodymų, kad bendrijos priimti nutarimai pažeidžia įstatymus (imperatyvias įstatymo normas), laikė, kad tokio pobūdžio pareiškimai nesudaro bylos nagrinėjimo objekto ir nėra spręstini.

Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus apie (duomenys neskelbtini) buto savininkui tenkančių renovavimo darbų išlaidų dydį, bei į tai, kad atsakovas yra priėmęs buto savininkės J. K., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, teismas sprendė, kad ieškovas DNSB (duomenys neskelbtini) teisėtai reikalauja, jog atsakovas proporcingai (duomenys neskelbtini) buto savininko daliai ir bendrijos nustatyta tvarka sumokėtų ieškovui 5400,55 Lt skolą už renovacijos rangos darbus, namo energetinį auditą, namo kadastrinių matavimų bylos sudarymą. Teismas tenkino ieškovo piniginį reikalavimą ir iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-06 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą teismas nustatė, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 162 Lt žyminio mokesčio, už procesinių dokumentų paruošimą sumokėjo 240 Lt, už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 500 Lt. Pažymėjo, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais, o advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Nors atsakovas prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, teigė, kad procesas pradėtas ne dėl jo kaltės, nurodė, kad nėra finansiškai pajėgus sumokėti nei skolos, nei bylinėjimosi išlaidų, bei nesant įrodymų, patvirtinančių jo turtinę padėtį, teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 902 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 10,50 Lt išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą priteisimo ir dėl 902 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir leisti 5400,55 Lt sumą mokėti dalimis (162-163 b. l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas teigia, kad teismo sprendimas yra per griežtas, nes pagrindinės ieškinio sumos neginčijo, bandė tartis dėl galimybės skolą ieškovui mokėti dalimis;

2. Apeliantas laiko, kad ieškovas, reikalaudamas 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, bando pasipelnyti;

3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas yra bedarbis. Aplinkybės, dėl galimybės samdyti advokatą ir, kad iki šiol nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo, tik patvirtina blogą atsakovo materialinę padėtį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas DNSB (duomenys neskelbtini) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą (174-175 b. l).

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovas nedalyvavo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos susirinkimuose, kuriuose buvo svarstomas banko paskolos ėmimas dalies butų savininkams priskaičiuotų už namo renovaciją sumų apmokėjimui, nepateikė prašymo į paskolą įskaičiuoti (duomenys neskelbtini) buto renovacijos išlaidų dalį, nors jam asmeniškai buvo paaiškinta apie valstybės paramos renovacijai sąlygas. Banko paskolos apmokėjimas per 5-ius metus ir yra mokėjimas dalimis. Atsakovas nepateikė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai jokių dokumentų, kuriais remiantis būtų galima prašyti Valstybės paramos pradinio įnašo, banko paskolos ir paskolos palūkanų kompensavimui. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija veikia pagal daugiabučių namų bendrijų įstatymą, paramos neteikia, todėl negali atleisti atskirų butų savininkų nuo įsipareigojimų vykdymo. Neturinčių pakankamai lėšų savininkų už renovaciją priskaičiuotų sumų apmokėjimui buvo paimta banko paskola, už kurią mokama didesnės nei 7 procentai metinės palūkanos ir tai yra daugiau nei teismo priteista palūkanų suma, todėl nėra pagrindo tvirtinimui kad bendrija pelnosi iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neskundžia sprendimo dalies dėl pagrindinės skolos priteisimo, tačiau prašo rasti galimybę skolą ieškovui mokėti dalimis, nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas priteisimo. Todėl teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus nagrinėja skundo ribose.

Dėl įrodymų vertinimo ir galimybės skolą ieškovui mokėti dalimis

Apeliantas teigia, kad teismo sprendimas yra per griežtas, nes pagrindinės ieškinio sumos neginčijo, bandė tartis dėl galimybės skolą ieškovui mokėti dalimis. Vertinant, ar tai yra pagrindas pakeisti skundžiamą sprendimą, pažymėtina tai, jog teismas, priimdamas sprendimą, vertina pateiktus įrodymus ir tik byloje esančių įrodymų neįvertinimas galėtų būti pagrindas panaikinti teismo sprendimą visą ar iš dalies ( LR CPK 265 str. 1 d., 329 str. 1 d.). Byloje atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų kreipęsis į ieškovą DNSB (duomenys neskelbtini) dėl galimybės išdėstyti renovacijos išlaidas, nepateikė ieškovui jokių dokumentų, kuriais remiantis būtų galima prašyti Valstybės paramos pradinio įnašo, banko paskolos ir paskolos palūkanų kompensavimui. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas, nors ir pripažindamas pagrindinės skolos dalį, iki šiol nėra įmokėjęs už atliktus renovacijos darbus ieškovui jokios sumos, kas paneigia apelianto ketinimą mokėti skolą dalimis. Apelianto motyvas, kad teismas įrodymų dėl atsakovo materialinės padėties neprašė, yra nepagrįstas. Pažymėtina tai, kad kiekviena šalis turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos (LR CPK178 straipsnis). Atsakovas šia teise pirmosios instancijos teisme nesinaudojo. Apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenys dėl bedarbio registravimo ir nedarbo draudimo išmokų mokėjimo, kaip įrodymas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateiktas, todėl teismo nebuvo vertinamas. Apeliacinėje instancijoje šis pateiktas įrodymas leidžia daryti išvadą, kad apeliantas yra bedarbis, tačiau nepatvirtina aplinkybės, jog iš šios institucijos negauna jokių išmokų (168-170 b. l.). Apelianto argumentas, kad dėl sunkios materialinės padėties neturi galimybės samdytis advokato, laikytinas nepagrįstu, kadangi atsakovas turi teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo numatytomis galimybėmis, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas šia galimybe pasinaudojo. Apelianto argumentas, kad dėl materialinės padėties iki šiol nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo, atmestinas, kadangi paties atsakovo pasyvūs veiksmai negali būti vertinami bloga materialine padėtimi.

LR CPK 284 straipsnio 1 dalis sako, kad teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti arba pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Iš minėtos normos galima daryti išvadas, kad pakeisti sprendimo vykdymo tvarką yra teismo teisė, o ne pareiga; kad ši teismo teisė reiškia lengvatinio termino skolininkui įvykdyti prievolę nustatymą; kad sprendžiant sprendimo vykdymo pakeitimo klausimus reikia įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, kurias sąlygoja konkrečios bylos specifika. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra LR CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismo nuomone, sprendimo įvykdymo išdėstymas pagal LR CPK 284 straipsnio 1 dalį šiuo atveju netaikytinas, kadangi vykdytinumo savybę įgyja tik įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo turi būti įvertinta ir reali asmenų finansinė būklė ir turtinė padėtis, susiklosčiusi šio klausimo sprendimo momentu. Turtinę padėtį apibūdina ne tik asmens periodinės pajamos, bet taip pat ir išlaidos, nuosavybės teise turimas turtas ir pan. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją. Teismas laiko, kad apeliantas pateikė ribotą, nevisapusišką informaciją apie savo turtinę padėtį, neišdėstė sprendimo vykdymo tvarkos, nurodant kokią konkrečią sumą ir kokiais laikotarpiais galėtų apeliantas mokėti skolą. Tokiu atveju teismas neturi pagrindo tenkinti apelianto prašymo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.

Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad apeliantas, pasinaudojęs valstybės garantuojama teisine pagalba ir pateikęs įrodymus, patvirtinančius jo finansinę ir turtinę padėtį, įstatymo nustatyta turi galimybę kreiptis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo sprendimo vykdymo procese.

Dėl 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas priteisimo

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovas, reikalaudamas 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas. bando pasipelnyti.

LR CK 6. 37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo piniginį reikalavimą, pagrįstai sprendė, kad ieškovas turi teisę į procesines palūkanas, todėl sprendimo dalis priteisiant iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-06 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra teisėta. Procesinių palūkanų priteisimas negali būti vertinamas kaip bandymas pasipelnyti iš susidariusios situacijos.

Teismas pažymi, kad apeliantas, teismui priteisiant bylinėjimosi išlaidas, nenurodo konkrečių įstatymo pažeidimų. Teismo nuomone, ieškovas DNSB (duomenys neskelbtini) pasinaudojo teisininkų paslaugomis, kad užtikrintų teisingą bendrijos butų savininkų interesų atstovavimą, todėl tai nėra pasipelnymas atsakovo sąskaita, nes skolos išieškojimas teismo keliu susidarė dėl atsakovo pareigos nevykdymo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei atsakovo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovo ieškinį tenkino. Teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).

Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Regina Agota Gutauskienė