- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-20
- Bylos Nr.
- 2A-237-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Ona Gasiulytė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- UAB „AC invest“
- Ieškovas
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „AC invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2131-235/2013 pagal ieškovo AB SEB bankas ieškinį atsakovui UAB „AC invest“ dėl įpareigojimo grąžinti turtą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pateikė ieškinį, prašydamas įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui kilnojamą turtą – automobilį Toyota Corolla, valstybinis Nr. DNB 107, kuris atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudotis nutrauktos finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-120530 pagrindu ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai sumokėtą 354 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad šalys 2007-12-28 sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-120530, kurios pagrindu atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudotis turtas su sąlyga, kad, sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą, minėtas turtas bus perduotas atsakovo nuosavybėn. 2012-01-06 pranešimu Nr. 02-03-02-684 ieškovas kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad UAB „AC invest“ tinkamai nebevykdo finansinio lizingo sutartyje numatytų mokėjimų ir ieškovui yra skolingas 3353,56 Lt pagal išrašytas sąskaitas bei 1933,14 Lt delspinigių, todėl šiuo pranešimu atsakovas buvo informuotas, kad iki 2012-02-02 nepadengus 5268,70 Lt įsiskolinimo, sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2012-02-03. Atsakovas iki 2012-02-02 pranešime nurodyto įsiskolinimo nepadengė, finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-120530 laikoma nutraukta nuo 2012-02-03. Ieškovas 2012-01-26 pranešime atsakovui nurodė, kad pagal finansinio lizingo sutarties 19.1 p. lizinguotas turtas ieškovui turi būti grąžintas per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo momento, tačiau atsakovas šio reikalavimo taip pat neįvykdė. Ieškovą ir atsakovą siejo prievoliniai teisiniai santykiai, kuriems pasibaigus atsakovas nebevykdo savo prievolės grąžinti ieškovui priklausantį turtą (LR CK 6.222 str., 6.503 str., 6.567 str., 6.574 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „AC invest“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-12-28 ieškovas ir atsakovas sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-120530, kuri pagal savo sąlygas ir prigimtį priskirtina prie paskolos arba kredito sutarties, nes pagal šios sutarties sąlygas ieškovas paskolino atsakovui 52650 Lt sumą su 5,8 % palūkanomis įsigyti turtą (automobilį). Paskolintą sumą atsakovas grąžino ieškovui pagal suderintą mokėjimų grafiką pastoviomis mėnesinėmis įmokomis, ir tapo turto savininku, sumokėjęs visus numatytus mokėjimus, t.y. grąžinęs visą pasiskolintą sumą su priskaičiuotomis palūkanomis. Sutartis yra nesąžininga ir neteisinga atsakovo atžvilgiu, nes ir sumokėjęs beveik visas įmokas, t.y. beveik grąžinęs paskolintą sumą su palūkanomis, atsakovas nėra ir netampa turto savininku. Šioje sutartyje niekur nebuvo kalbama apie turto nuomą ir nuomos mokestį, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio ir dėl to ieškovas patyrė didelių nuostolių yra neteisingi ir nesąžiningi, nes atsakovas pastoviai ir reguliariai mokėjo numatytas įmokas ir būtų jau išmokėjęs visą pasiskolintą sumą su palūkanomis, jeigu ieškovas nebūtų neteisėtai ir nesąžiningai nutraukęs sutarties. Atsakovas nurodė, ieškovas suklaidino teismą, teigdamas, kad atsakovas neužtikrino tinkamos jam palikto naudotis automobilio priežiūros, nes atsakovas jau ne kartą informavo ieškovą ir teismą, kad automobilis yra tinkamai techniškai prižiūrimas, saugomas uždarame garaže ir beveik nenaudojamas, todėl ieškovo teiginiai apie turto vertės mažėjimą yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Ieškovas suklaidino teismą, nes pateikė teismui kitų bylų sprendimus, kuriuose faktinės bylų aplinkybės neatitinka šios bylos aplinkybių, nes šiuo atveju nėra sutartyje numatyto verslo tikslais nuomojamo daikto nuomos mokesčio, todėl ieškovas negali patirti nuostolių dėl negautų pajamų iš nuomos mokesčio, automobilio vertė yra daugiau nei tris kartus didesnė nei likusi atsakovo skola, paskaičiuota pagal sutarties sąlygas, todėl ieškovo reikalavimai yra nesąžiningi ir neteisingi (LR CK 6.188 str., 6.209 str., 6.217 str.).
Ieškovas pateikė dubliką, prašydamas tenkinti ieškinį, o atsakovo UAB “AC invest” atsiliepimą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas neįrodė daugumos savo atsiliepime nurodytų teiginių, dėstė aplinkybes, nesusijusias su ieškiniu dėl įpareigojimo grąžinti lizinguotą turtą. Ieškovas teigė, kad atsiliepimas turi būti atmestas, kaip nepagrįstas. Atsakovas nepagrindė argumento, kad klaidingai paskaičiuota lizinguoto automobilio likutinė vertė. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas yra atlikęs 50 mokėjimų pagal sutarties sąlygas. Ieškovui nutraukus sutartį, sąskaitos atsakovui daugiau nebuvo išrašomos ir jis neatliko kitų mokėjimų, todėl finansinio lizingo sutarties dalyku esančio automobilio likutinė vertė yra tokia pati, kaip ir buvo sutarties nutraukimo dieną.
Pateiktu tripliku atsakovas UAB “AC invest” prašė ieškinio reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus. Nurodė, kad ieškovas sutartį nutraukė neteisėtai, delspinigiai yra paskaičiuoti neprotingai ir nesąžiningai dideli, ieškovas elgiasi neteisėtai ir nesąžiningai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-15 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti:
- įpareigoti atsakovą UAB „AC invest“ grąžinti ieškovui automobilį Toyota Corolla, valstybinis Nr. DNB 107, kuris atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudotis nutrauktos finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-120530 pagrindu;
- priteisti iš atsakovo UAB „AC invest“ ieškovo naudai 354 Lt žyminį mokestį;
- priteisti iš atsakovo UAB „AC invest“ į valstybės biudžetą 28,95 Lt pašto išlaidų. Nustatė, kad ieškovą ir atsakovą UAB „AC invest“ siejo prievoliniai teisiniai santykiai, kuriems pasibaigus, atsakovas nebevykdė prievolės grąžinti ieškovui priklausantį turtą. Finansinio lizingo sutarties 18.6.1 p. nustatyta, jog, nutraukus sutartį, lizingo gavėjas nuo sutarties nutraukimo dienos netenka teisės naudotis lizinguojamu turtu, kitaip kaip tik šių sutarčių 19.1 ir 19.2 p. nurodytiems tikslams. Sutarties 18.6.4 p. atsakovui buvo nustatyta pareiga, laikantis finansinio lizingo sutarčių 19 skirsnyje nustatytos tvarkos, grąžinti turtą ieškovui ir atlyginti nuostolius, kurie jį atstatytų į tokią padėtį, kurioje ieškovas būtų buvęs, jei atsakovas būtų tinkamai įvykdęs sudarytą sutartį. Remiantis minėtos sutarties 19.1 p., jei lizinguojamas turtas yra transporto priemonė ar nesudėtingai demontuojami įrenginiai, lizinguotas turtas ir visi su juo susiję dokumentai ieškovui turi būti grąžinti per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo. Su atsakovu sudaryta finansinio lizingo sutartis buvo nutraukta nuo 2012-02-03, todėl ieškovas pagrįstai prašė įpareigoti atsakovą grąžinti jam priklausantį turtą. Atsakovas teigė, kad automobilio vertė yra daugiau nei tris kartus didesnė, nei likusi atsakovo skola, paskaičiuota pagal sutarties sąlygas, todėl ieškovo reikalavimai yra nesąžiningi ir neteisingi. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, manydamas, jog jam yra padaryta žala, galėjo pareikšti priešieškinį byloje, arba galėjo kreiptis į teismą dėl padarytų nuostolių atlyginimo bendra tvarka (LR CPK 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 259 str., 260 str., 270 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „AC invest“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas:
1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-15 sprendimą ir ieškinio reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus,
2) nagrinėti atsakovo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šios bylos faktines aplinkybes, neteisėtai ignoravo atsakovo teismui pateiktus įrodymus, remdamasis ieškovo įrodymais nepagrįstais teiginiais, neteisingai ir nepagrįstai konstatavo, kad šioje byloje buvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl netinkamo sutarties vykdymo ir visiškai ignoravo aplinkybę, kad pats ieškovas nesąžiningai ir nepagrįstai nutraukė sutartį anksčiau laiko ir dėl to atsirado ieškovo neteisėtas ir nesąžiningas šio ieškinio reikalavimas atsakovui perduoti ieškovui sutarties turtą. 2012-03-30 dieną atsakovas gavo ieškovo siųstą 2012-03-29 raštą Nr. 02-03-02-2025, kuriuo buvo pranešta, kad nuo 2012-03-05 atsakovas vienašališkai nutraukė finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-120530 ir informavo atsakovą, kad, nepadengus pradelsto įsiskolinimo (2227,60 Lt įmokų ir priskaičiuotų neprotingai ir nesąžiningai didelių 2063,37 Lt delspinigių) iki 2012-04-06, ieškovas imsis teisinių veiksmų dėl priverstinio turto susigrąžinimo nuo 2012-04-10. Teismas neteisingai nustatė šios bylos faktines aplinkybes, bei ignoravo, kad atsakovas iki 2012-04-11 toliau vykdė mokėjimus pagal sutarties sąlygas ir mokėjimų grafiką, bei iki 2012-04-28 tarp ieškovo ir atsakovo vyko derybos dėl tolesnio sutarties galiojimo ir jos tinkamo vykdymo. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai teigė, kad atsakovas, manydamas, kad jam buvo padaryta žala, galėjo pareikšti priešieškinį šioje byloje, arba galėjo kreiptis į teismą dėl jam padarytų nuostolių (žalos) atlyginimo bendra tvarka, ir ignoravo tai, kad atsakovas dar 2012-05-24 dieną kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (civilinė byla Nr. 2-9352-599/2012) ir prašė teismo sujungti šias bylas į vieną bylą, tačiau teismas atmetė logišką ir racionalų atsakovo prašymą ir šių bylų nesujungė, nors jos buvo tarpusavyje visiškai ir tampriai susijusios ir buvo racionalu jas nagrinėti kartu. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo atsižvelgti ir į tai, kad visuomet turi būti siekiama išlaikyti bylos šalių interesų pusiausvyrą, nevaržyti kitų šalių interesų labiau nei reikia teisėtų tikslų pasiekimui. Teismui nepagrįstai patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus grąžinti atsakovui sutarties turtą (automobilį), buvo pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai, nes atsakovo skola ieškovui pagal sutarties sąlygas buvo 3 kartus mažesnė už turto (automobilio) rinkos vertę, todėl toks teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. 2012-03-05 ieškovo priimtas sprendimas vienašališkai ankščiau laiko nutraukti finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-120530-01 buvo priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, ir atliktas nesąžiningai atsakovo atžvilgiu, prieštaravo bendriesiems sutarčių sąžiningumo reikalavimams, ir iš esmės pažeidė šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą atsakovo, kaip vartotojo, nenaudai (LR CK 6.188 str., 6.222 str., 6.503 str., 6.567 str., 6.574 str.).
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, kadangi jame daug dėmesio skiriama aplinkybėms, kurios nėra susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku. Ieškovo atžvilgiu yra keliami nepagrįsti kaltinimai ir prašoma prijungti naujus įrodymus. Šie prašymai nėra motyvuoti. Spręsdamas dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą grąžinti lizinguotą turtą, t. y. ar buvo nutraukta finansinio lizingavimo sutartis Nr. 2007-120530, kurios pagrindu atsakovas naudojosi ginčo automobiliu. Vilniaus mieto 1 apylinkės teismas 2012-10-16 sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, civilinėje byloje Nr. 2-9352-599/2012 nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-120530 buvo nutraukta teisėtai. Ieškovas nurodė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis sumokėjo visą ginčo automobilio kainą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad lizingavimo sutartis buvo nutraukta 2012-02-03 ir ieškovas pagrįstai prašo įpareigoti atsakovą grąžinti jam priklausantį turtą. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad ieškovas yra nesąžiningas, siekia perimti iš atsakovo didelės vertės turtą, tokiu būdu sukeliant nuostolius atsakovui. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-16 sprendime konstatavo, kad būtent atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir dėl jo kaltės buvo nutraukta finansinio lizingo sutartis. Ieškovas teigė, kad jis nesiekė sukelti nuostolių atsakovui. Ieškovas, kaip finansuotojas, nori atgauti pinigines lėšas, investuotas į atsakovo įsigytą turtą (LR CK 1.39 str., 6.567 str.).
Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2014-03-31 nutartimi Nr.2S-856-640/2014 pakeitė ieškovą AB SEB lizingas jo teisių perėmėju AB SEB banku.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Lizingo (finansinės nuomos) sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise lizingo gavėjo nurodytą daiktą iš trečiojo asmens ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais, o lizingo gavėjas – naudoti daiktą pagal paskirtį bei mokėti periodines įmokas. Pagal CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatytą lizingo sąvoką šios sutarties šalys – lizingo davėjas ir lizingo gavėjas tikslu įvykdyti prisiimtas prievoles turi sudaryti kitus lizingo santykių subjektams privalomus arba papildomus sandorius. Lizingo davėjas, kuris lizingo sutarties sudarymo momentu nėra daikto (šios sutarties dalyko) savininkas, turi šį daiktą įsigyti iš trečiojo asmens. Šis įsigijimas privalomas, todėl ir tokio turto pirkimo-pardavimo sutartis lizingo davėjui privaloma. Pirkimo-pardavimo sandoris lizingo santykiuose yra ,,lydintis“ sandoris, sudaromas vykdant lizingo sutartį, ir dėl tokios savo paskirties turi tam tikrų specifinių bruožų palyginus su atskira pirkimo - pardavimo sutartimi.
Kiekvieno lizingo gavėjo esminė pareiga yra mokėti lizingo įmoką. Paprastai (kaip ir šiuo atveju) šią įmoką sudaro dvi dalys: pirma, palūkanos – atlygis lizingo gavėjui už suteiktą finansinę paslaugą, ir, antra, mokėjimas lizingo objekto vertei dengti, t. y. lizingo davėjo išlaidoms įsigyjant lizingo gavėjo pageidautą turtą kompensuoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nevertina argumentų dėl nuostolių dydžio, nes byloje nėra pareikšti reikalavimai priteisti nuostolius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.574 straipsniu, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Taigi, lizingo gavėjui nevykdant sutartinių prievolių, lizingo davėjas turi pasirinkimo teisę: reikalauti sumokėti visas pagal sutartį priklausančias įmokas prieš terminą arba nutraukti sutartį, susigrąžinti turtą, išsiieškoti sumas, kurias lizingo gavėjas privalėjo sumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo dienos bei faktiškai patirtus lizingo davėjo nuostolius, kurių jam, nors ir sąžiningai bei protingai besielgiant, nepavyko išvengti.
Nagrinėjamu atveju ieškovas yra pasirinkęs antrąjį variantą, t.y. sutarčių nutraukimą ir lizingo dalyko atsiėmimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantui buvo priimtinos ieškovo pasiūlytos lizingo sutarčių sąlygos, apeliantas, būdamas juridiniu asmeniu, turėjo galimybę dėl jų derėtis, prašyti jas keisti arba kreiptis į kitą finansavimo paslaugas teikiančią įmonę. Šalys, kaip juridiniai asmenys, veikiantys savo rizika, sudarė lizingo sutartį laisva valia.
Vilniaus mieto 1 apylinkės teismas 2012-10-16 sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, civilinėje byloje Nr. 2-9352-599/2012 nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-120530 buvo nutraukta nuo 2012-03-05. Ši aplinkybė yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl nagrinėjamai bylai turi prejudicinę reikšmę (LR CPK 18 str., 182 str. 2 p.). Kadangi yra įsiteisėjęs minėtas sprendimas, teisėjų kolegija šalina iš skundžiamo sprendimo pirmosios instancijos teismo išvadą, kad finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-120530 buvo nutraukta nuo 2012-02-03. Tai, kad yra šalinama dalis pirmosios instancijos teismo argumentų, nesudaro teisinio pagrindo naikinti visą skundžiamą sprendimą, nes įstatymas draudžia dėl formalių priežasčių naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (LR CPK 328 str.).
Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, apeliantas išsakė abejones dėl to, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo spręsti reikalavimai dėl lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pareikšti kiti reikalavimai, išskyrus nagrinėjamą pagal ieškinį įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui kilnojamą turtą – automobilį Toyota Corolla, valstybinis Nr. DNB 107. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatė pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes šalys buvo išklausytos žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme ir raštu išdėstytų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą argumentų paaiškinimas žodinio proceso tvarka nėra būtinas.
Nagrinėjamu atveju apeliantas nėra priskirtinas prie silpnesniosios teisinių santykių šalies, kaip vartotojas, nes, būdamas juridiniu asmeniu, vykdydamas naudingą komercinę veiklą, siekė naudos įmonei, todėl ieškovas, kaip lizingo davėjas, neturėjo atsisakyti savo teisėtų lūkesčių ir sudaryti išskirtines sąlygas atsakovo ūkinei-komercinei veiklai vykdyti, nes tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas nepažeidė sutarties stabilumo principo, nes, vykdydamas bendradarbiavimo pareigą, elgėsi pagal sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių.
Situacija, kai nebuvo atlikti visi mokėjimai ieškovo naudai, parodo, kad apeliantas tinkamai nebendradarbiavo, nes pats pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, kaip pelno siekiantis lizingo davėjas, negaudamas visų įmokų pagal lizingo sutartį, negali savo pelno sąskaita užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą.
Tai, kad apeliantui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus pagal CPK 270 str. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, iš esmės tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto naujai pateikti įrodymai (2 t., b.l. 25-29) dėl susirašinėjimo elektroniniu paštu ir dėl apelianto atliktų mokėjimų skaičiavimo neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui, nes jie nepanaikina atsakovo pareigos grąžinti ginčo daiktą ieškovui. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išnagrinėta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.38 str., 6.158 str., 6.193 str. 6.200 str.; CPK 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 270 str., 276 str., 313 str., 314 str. 320 str., 322 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantui nėra priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas neįgijo pareigos atlyginti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes byloje nėra pateikti jų dydį patvirtinantys įrodymai (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą nepakeistą.