- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-05
- Bylos Nr.
- eI2-4280-809/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06331-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Akvesta“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.2Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Akvesta“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Akvesta“ (toliau – ir UAB „Akvesta“, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VDI) 2024-10-11 nutarimą Nr. NUĮPBJ 38842 (toliau – ir Nutarimas).
Pareiškėja nurodo, kad ji nesutinka su Nutarimu ir paskirta bauda, nes Nutarimas yra iš esmės neteisėtas, nepagrįstas, neatitinka aktualaus teisinio reglamentavimo bei suformuotos teismų praktikos, pareiškėjas negali būti laikomas padariusiu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56¹ straipsnyje 3 dalyje numatytą pažeidimą.
Teigia, jog 2024-05-20 pareiškėjas ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė) pasirašė Pirkimo sutartį Nr. CPO300662 (dėl Mokslo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Objektas) paprastojo remonto darbų atlikimo (toliau – ir Pirkimo sutartis). 2024-06-04 pareiškėjas ir MB „Robio statyba“ (toliau – ir Subrangovas) pasirašė Statybos subrangos sutartį Nr. 24/06/04-01 (toliau – ir Subrangos sutartis), pagal kurios 1.1 papunktį Subrangovas įsipareigojo užsakovo Objekte atlikti griovimo darbus pagal projektinius sprendinius ir projekte numatytus reikalavimus, patalpų išvalymo nuo statybinių šiukšlių bei statybinių šiukšlių sunešimo į konteinerį darbus.
Objekto statybvietė pagal Subrangos sutartį Subrangovui buvo perduota Subrangos sutarties pasirašymo dieną (Subrangos sutarties 3.2.1 papunktis). Remiantis Subrangos sutarties 5.1.1 papunkčiu, Subrangos sutartyje numatytus darbus Subrangovas pradėjo Subrangos sutarties pasirašymo dieną ir darbai turėjo būti baigti ne vėliau iki 2024-08-05. Subrangovas, pagal Subrangos sutarties 3.4.5 papunktį, įsipareigojo būti atsakingu bei užtikrinti Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 22¹ straipsnio reikalavimu vykdymą statybvietėje nuo Sutarties pasirašymo momento (2024-06-04) iki Sutarties termino pabaigos (2024-08-05), t. y. užtikrinti kontrolę bei būti atsakingu už tai, kad statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys turėtu skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – ir ID). Šalys susitarė, kad ši Sutarties sąlyga laikoma esmine ir punkto pažeidimas bus laikomas esminiu Subrangos sutarties pažeidimu.
Pažymi, jog Savivaldybė buvo informuota, kad Objekto statybvietė buvo perduota Subrangovui ir kad pareiškėjas pasitelkė Subrangos sutarties 1.1 papunktyje nurodytų darbų atlikimui Subrangovą. Teigia, jog pareiškėjo direktorius I. P. (toliau – ir Direktorius) laikotarpiu nuo 2024-06-21 iki 2024-07-22 buvo išėjęs mokamų kasmetinių atostogų ir pareiškėjo vienintelės akcininkės sprendimas dėl atostogų suteikimo, dalį savo kasmetinių atostogų Direktorius leido Ispanijoje.
2024-07-19, tuo metu kai Direktorius atostogavo ir savo atostogas leido Ispanijoje, VDI gautų anoniminių skundų pagrindu, Objekte atliko patikrinimą ir, be kita ko, aptiko Ukrainos piliečius Y. S. ir D. R., kurie VDI vyr. darbo inspektoriams nepateikė skaidriai dirbančio asmens ID. Pareiškėjas kreipėsi į Subrangovą su reikalavimu nedelsiant pateikti pareiškėjui priežastis dėl minėtų VDI faktinių aplinkybių. Subrangovas 2024-07-24 raštu „Dėl objekte dirbančių asmenų“ informavo pareiškėją, jog VDI patikrinimo metu Subrangovo du asmenys - Ukrainos piliečiai Y. S. ir D. R., nebuvo tinkamai įdarbinti dėl žmogiškosios klaidos bei dėl užtrukusių sprendimų priėmimo, be to, dėl nepilnamečio D. R. buvo sprendžiamas klausimas dėl jo įdarbinimo - t. y. kelias dienas buvo tariamasi dėl darbo sąlygų ir atliekamų darbų sunkumo. Minėtas darbuotojas savo pageidavimu buvo nuvykęs į Objektą kad pabandytų ir nuspręstų, ar darbas statybose jam nebus per sunkus; apie Y. S. įdarbinimą dėl žmogiškosios klaidos nebuvo tinkamai pranešta Sodrai, kadangi buhalterinę apskaitą tvarkanti buhalterė pamiršo tinkamai ir laiku pranešti apie asmens įdarbinimą; yra tvarkomi abiejų asmenų pranešimo Sodrai klausimai; Subrangovas dėl susidariusios situacijos prisiima pilną atsakomybę bei apgailestauja dėl susiklosčiusios padėties.
Akcentuoja, jog administracinė atsakomybė už nelegalų darbą negali būti taikoma pareiškėjos atžvilgiu, nes pareiškėja, nesant ją ir Ukrainos piliečius siejančių santykių, turinčių darbo sutarties požymių ir pareiškėjai nesant Savivaldybės įgaliotu rangovu Statybos įstatymo 22¹ str. 4 d. prasme, nėra tinkamas tokios atsakomybės subjektas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog Direktorius iki VDI 2024-07-19 atlikto patikrinimo apskritai nė karto nebuvo susitikęs ir nebendravo su Objekte rastais dirbančiais Ukrainos piliečiais, juo labiau niekada nesitarė su jais dėl jokių darbo sąlygų.
Nurodo, jog būtent Subrangovą (o ne pareiškėją) ir Ukrainos piliečius siejo santykiai, turintys darbo sutarties požymių, Pažymi, jog net ir teikiant pirminius parodymus, D. R. aiškiai nurodė, kad dėl darbo tarėsi ne su pareiškėju ar kitu UAB „Akvesta“ atstovu, o su paaiškinime neįvardintu dėde, kuris savo ruožtu turėjo tartis su kažkokia įmone. Tai, kad pirmą kartą dirbantis nepilnametis, teikdamas paaiškinimus, nurodė bet kokį jam žinomą įmonės pavadinimą (šiuo atveju, tą kuris viešai iškabintas prie Objekto) niekaip negali patvirtinti aplinkybės, kad būtent ši įmonė faktiškai buvo šio darbuotojo darbdavys. Tas pats, anot pareiškėjo, pasakytina ir apie kitą Objekte dirbusį asmenį - Y. S.. Pirminiame paaiškinime Y. S. nurodė, kad įsidarbino nuo liepos 17 d., tačiau dirbo nuo liepos 1 d., instrumentai bendrovės, tačiau neaišku kurios. Pareiškėjui akivaizdu, kad patikrinimo metu duoti itin neišsamūs ir padriki paaiškinimai niekaip negali būti vertinami kaip abejonių nekeliantis įrodymas apie D. R. ir Y. S. darbą būtent UAB „Akvesta“.
Akcentuoja, jog VDI, surinkusi neišsamius, abejonių keliančius paaiškinimus, savo iniciatyva privalėjo tikslintis aplinkybes dar iki surašydama administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjui. Be to, VDI 2024-07-19 patikrinimo video įrašus, yra akivaizdu, jog VDI pareigūnai, vykdydami pirmines apklausas nevalstybine kalba, Ukrainos piliečiams formulavo menamus klausimus, patys pateikdami ar formuluodami galimus ir jiems tinkamus atsakymus. Pažymi, jog Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, neutraliai formuluojant klausimus, Ukrainos piliečių paaiškinimai buvo akivaizdžiai objektyvesni, išsamesni bei motyvuoti - t. y. Ukrainos piliečiai nurodė ir patikslino, jog būtent su Robertu (Subrangovo vadovu) tarėsi dėl darbo Objekte ir kad UAB „Akvesta“ pavadinimas patikrinimo metu buvo nurodytas per klaidą. VDI Nutarimas ir jame daromos faktinių duomenų neatitinkančios išvados apie tariamą Ukrainos piliečių susitarimą su pareiškėju dėl darbo iš esmės yra grindžiamas pirminiais netiksliais Ukrainos piliečių teiginiais, išsakytais VDI patikrinimo metu, kurie pačių Ukrainos piliečių Užimtumo įstatymo pažeidimo bylos nagrinėjimo metu buvo paneigti ir patikslinti.
Pareiškėja neturėjo teisinės pareigos užtikrinti Statybos įstatymo 22¹ straipsnyje 4 dalyje imperatyvių nuostatų įgyvendinimą
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su VDI skundžiamame Nutarime padaryta išvada, kad neva pareiškėja, būdama užsakovo - Savivaldybės - įgaliotu rangovu, leido Ukrainos piliečiams dirbti statybos darbus tuo metu, kai jie neturėjo suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo. Kitaip tariant, VDI konstatavo, kad neva pareiškėja aptariamu atveju buvo Savivaldybės įgaliotu rangovu ir todėl privalėjo užtikrinti Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje nustatytų imperatyvių nuostatų įgyvendinimą, kurios šiuo atveju nebuvo įgyvendintos.
Pareiškėja kategoriškai nesutinka su Nutarime pateiktu vertinimu, kad pareiškėja, būdama užsakovo - Savivaldybės - įgaliotu rangovu, leido Ukrainos piliečiams dirbti statybos darbus tuo metu, kai jie neturėjo suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, nes tokios aplinkybės klaidinančios.
Akcentuoja, jog VDI grubiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles - procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Nurodo, jog Nutarimas neatitinkama jam, kaip administraciniam sprendimui, keliamų reikalavimų.
Atsakovė Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
VDI pažymi, kad nesutinka su skundu. VDI akcentuoja, jog VDI tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei įvertinusi visas aplinkybes tinkamai skyrė baudą UAB „Akvesta“ atžvilgiu.
VDI nurodo, jog atsižvelgdama į teismų praktiką bei pirminius nelegaliai dirbusių asmenų parodymus ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą konstatavo, kad Ukrainos Respublikos pilietis Y. S. laikotarpiu nuo 2024-07-01 iki 2024-07-19 ir Ukrainos Respublikos pilietis nepilnametis D. R. laikotarpiu nuo 2024-07-17 iki 2024-07-19 dirbo statybos darbus statybos Objekte UAB „Akvesta“ naudai, tačiau su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys bei nustatyta tvarka nepateikti pranešimai valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų socialinio draudimo pradžią.
Tiek pareiškėjo direktoriaus I. P., tiek kitų asmenų iškeltas versijas, atsakovas laiko gynybine versija, nes Y. S. ir D. R. bylos nagrinėjimo metu teikė jau visai kitus parodymus, nei 2024-07-19 vykdyto patikrinimo metu. Minėti asmenys nieko nei apie įmonę „Robio statyba“, nei apie jos vadovą Robertą nieko neminėjo. UAB „Akvesta“ projektų vadovas A. S. taip pat neminėjo nei R., nei MB „Robio statyba“, bei nenurodė, kad būtent MB „Robio statyba“ atsakinga už objektą bei sutiko su VDI inspektoriaus teiginiu kad jis atsakingas už skaidriai dirbančių asmenų ID kodų kontrolę. Pažymi, kad 2024-07-19 VDI atlikto patikrinimo metu nebuvo aptikta jokių įmonės „Robio statyba“ darbuotojų ar atstovų, tačiau statybos objekte buvo UAB „Akvesta“ darbuotojas O. U., vėliau atvyko projektų vadovas A. S., o taip pat buvo ir Y. S. ir D. R., kurie nurodė, kad dirba UAB „Akvesta“.
Pažymi, jog UAB „Akvesta“ ne tik kad nesudarė darbo sutarčių su Ukrainos Respublikos piliečiais Y. S. ir D. R., nepranešė apie jų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip vieną dieną iki jų darbo pradžios, tačiau ir leido jiems atlikti statybos darbus statybos Objekte, kai jie neturėjo suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15(1) straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas.
Šiuo atveju statybos Objekto darbų užsakovas yra Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Užsakovo vienintelis įgaliotas rangovas yra UAB „Akvesta“ ir tik UAB „Akvesta“ ir jos atsakingi asmenys turi užtikrinti kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus ir šios pareigos UAB „Akvesta“ perleisti kitam asmeniui negali. Darbų užsakovas – Vilniaus rajono savivaldybės administracija – su MB „Robio statyba“ nesudarinėjo jokių sutarčių, todėl MB „Robio statyba“ nelaikytina užsakovo vienu įgaliotu rangovu.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus motyvus, prašė skundą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl 2024-10-11 nutarimo Nr. NUĮPBJ 38842 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad statybos objekto esančio adresu (duomenys neskelbtini) darbų užsakovas yra Vilniaus rajono savivaldybės administracija.
2024-05-20 pareiškėjas ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija pasirašė Pirkimo sutartį Nr. CPO300662 (reg. Nr. A56(1)-707) dėl Mokslo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbų atlikimo.
2024-06-04 UAB „Akvesta“ (rangovas) sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 24/06/0401 su MB „Robio statyba“ (subrangovas), pagal kurią jau MB „Robio statyba“ įsipareigojo užsakovo objekte atlikti sutartyje numatytus darbus.
VDI buvo gauti skundai dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų adresu, esančiu (duomenys neskelbtini)
2024-07-19 apie 12.10 val. vyr. darbo inspektoriai B. M., R. U. ir S. N. nuvyko skunduose nurodytu adresu ir atliko patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Mindaugo statyba“ atlieka mokyklos pastato vidaus tinkavimo darbus. UAB „Mindaugo statyba“ darbuotojai: A. L., D. P., S. P ir M. T. patikrinimo metu jokių darbų neatlikinėjo stovėjo lauke. Darbuotojai paaiškino, kad papietavę ilsisi. UAB „Mindaugo statyba“ darbuotojai pateikė skaidriai dirbančiojo ID kodus. Patikrinimo metu objekte taip pat aptikti poilsiaujantys: UAB „Akvesta“ darbuotojas O. U., kuris pateikė skaidriai dirbančio asmens ID, įdarbintas įmonėje, bei Ukrainos piliečiai Y. S. ir nepilnametis D. R., kurie skaidriai dirbančio asmens ID nepateikė.
VDI, išnagrinėjusi šią bylą, atsižvelgdama į teisminę praktiką bei pirminius nelegaliai dirbusių asmenų parodymus ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą konstatavo, kad Ukrainos Respublikos pilietis Y. S. laikotarpiu nuo 2024-07-01 iki 2024-07-19 ir Ukrainos Respublikos pilietis nepilnametis D. R. laikotarpiu nuo 2024-07-17 iki 2024-07-19 dirbo statybos darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini), UAB „Akvesta“ naudai, tačiau su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys bei nustatyta tvarka nepateikti pranešimai valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų socialinio draudimo pradžią.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, 2024-09-04 buvo surašytas protokolas juridiniam asmeniui Nr. ATPPJ-1419-0098. Protokole nurodyta, kad UAB „Akvesta“, atstovaujama direktoriaus I. P., pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalį ir šiais veiksmais (neveikimu) padarė Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 3 dalyje nurodytą pažeidimą, t. y. nesudarė rašytinės darbo sutarties su Ukrainos piliečiais Y. S. ir D. R., apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdama VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido Y. S. laikotarpiu nuo 2024-07-01 iki 2024-07-19 dirbti statybos darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini) UAB „Akvesta“ naudai, ir D. R. gim. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2024-07-17 iki 2024-07-19 dirbti statybos darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini) UAB „Akvesta“ naudai. Taip pat būdama užsakovo – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos – įgaliotu rangovu, leido trečiosios šalies – Ukrainos piliečiams dirbti statybos darbus, tuo metu kai jie neturėjo suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, nes statybos objekte privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas.
VDI 2024-10-11 nutarimu UAB „Akvesta“ I. P. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 5 dalį ir Direktoriui paskirta administracinė nuobauda – 2 000 Eur bauda. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-02-06 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto I. P. skundas netenkintas ir VDI nutarimas paliktas nepakeistas. Vilniaus apygardos teismo 2025-04-04 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto I. P. skundas netenkintas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-02-06 nutartis palikta nepakeista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025-08-20 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto I. P. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta. LAT 2025-11-04 nutartimi paliko VDI Nutarimą (kuris ginčijamas ir šioje byloje), Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-02-06 nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025-04-04 nutartį nepakeistus (toliau – ir LAT 2025-11-04 nutartis).
Žemesnės instancijos teismas
Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.
Užimtumo įstatymo 55 straipsnis nustato, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, nelegaliu darbu laikomi ir atvejai, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas:1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant stambaus projekto investicijų sutartį ar investicijų sutartį, sudarytą tarp investuotojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Investicijų įstatymo 13¹ straipsnio 3 dalies arba 15⁵ straipsnio 6 dalies pagrindu; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.
Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nelegaliu darbu trečiosios šalies piliečiams atliekant statybos darbus laikomi darbai, kai nustatomos šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės: t. y. dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15(1) straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų (toliau – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, arba nustatomos šios dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Pagal teismų suformuotą praktiką, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, reikia nustatyti nelegalaus darbo sudėties objektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo pradėjo dirbti realiai, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirba atlygintinai), nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Iš ginčijamo Nutarimo turinio nustatyta, jog atsakovė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 56¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą konstatavo, nustačiusi, kad pareiškėja pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas. Nutarime konstatuota, jog UAB „Akvesta“ nesudarė rašytinės darbo sutarties su Ukrainos piliečiais Y. S. ir D. R., apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdama VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido Y. S. laikotarpiu nuo 2024-07-01 iki 2024-07-19 dirbti statybos darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini) UAB „Akvesta“ naudai, ir D. R. laikotarpiu nuo 2024-07-17 iki 2024-07-19 dirbti statybos darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini) UAB „Akvesta“ naudai. Taip pat būdama užsakovo – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos – įgaliotu rangovu, leido trečiosios šalies – Ukrainos – piliečiams dirbti statybos darbus, tuo metu kai jie neturėjo suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, nes statybos objekte privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas.
Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėja pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 56¹ straipsnio 3 dalį, nustatančias, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Nagrinėjamoje byloje UAB „Akvesta“ nubausta už tai, kad dėl jos neveikimo minėtoje bendrovėje du Ukrainos piliečiai dirbo nelegaliai, taip pat už tai, kad pareiškėja leido trečiosios šalies – Ukrainos – piliečiams dirbti statybos darbus, jiems neturint suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo.
Pareiškėjos teigimu, užsieniečiai dirbo ne UAB „Akvesta“ naudai, o subrangovės MB „Robio statyba“ naudai. Anot pareiškėjos, tarp UAB „Akvesta“ (rangovas) ir MB „Robio statyba“ (subrangovas) sudarytos Statybos subrangos sutarties 3.4.5 papunktis numato, jog subrangovas įsipareigojo: „būti atsakingu bei užtikrinti SĮ 22¹ straipsnio reikalavimų vykdymą statybvietėje nuo Sutarties pasirašymo momento (2024-06-04) iki Sutarties termino pabaigos (2024-08-05) – t. y. užtikrinti kontrolę bei būti atsakingu už tai, kad statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens ID kodą“. Todėl, pareiškėjos teigimu, būtent subrangovas turėjo pareigą užtikrinti ir kontroliuoti, kad Ukrainos piliečiai turėtų nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą bei užtikrinti, kad Ukrainos piliečiai būtų įdarbinti laikantis visų teisės aktų reikalavimų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog bendrosios kompetencijos teismai (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-02-06 nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2025-04-04 nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-101-932/2025, LAT 2025-11-04 nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-42-697/2025) vertindami UAB „Akvesta“ vadovo I. P. veiksmus pagal ANK 95 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį dėl to paties VDI Nutarimo iš esmės vertino tas pačias faktines aplinkybes, kurios yra aktualios ir šiai bylai.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos, kurią pateikė VDI matyti, kad VDI ginčo patikrinimo metu Y. S. pateikė savo paaiškinimą. Šiame rašytiniame paaiškinime Y. S. nurodė, kad jis nuo liepos 17 d. įsidarbino nekvalifikuotu darbininku firmoje „Akvesta“ bei pažymėjo, kad dėl darbo tarėsi su Artūru, kuris yra darbų vykdytojas, pateikė jo mobiliojo ryšio telefono numerį. Taip pat nurodė darbų atlikimo vietą, darbo grafiką, sutartą darbo užmokestį, įvardino, iš ko gauna nurodymus dėl darbo ir kas parūpina instrumentus („nuo liepos 1 d. dirbu Sudervėje, mokykloje, o dirbu nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 7 iki 16 val.; nurodymus darbe teikia darbų vykdytojas; darbo rūbai mano, instrumentai – firmos; darbo užmokesčio dar negavau, 50 Eur per dieną“), pripažino, kad sutarties dar nėra pasirašęs, QR kodo neturi. Kitas asmuo – D. R. – paaiškinime taip pat nurodė dirbęs firmoje „Akvesta“, nuo liepos 17 d. atliekantis nekvalifikuoto darbininko pareigas, o, būtent, 3 dienas pernešinėjo betono nuolaužas į konteinerį. Teigė planavęs dirbti mėnesį, norėjo užsidirbti „prieš universitetą“, dėl darbo užmokesčio tarėsi jo dėdė (atkreiptinas dėmesys, kad šis, kaip vėliau paaiškėjo, dirbo įmonėje „Akvesta“), kuriam buvo davęs savo duomenis, kad šis persiųstų viršininkui, kad jį įdarbintų. Paaiškinime nurodoma, jog darbo sutartis taip ir nebuvo pasirašyta, OR kodo nedavė.
Taigi, akivaizdu, kad aukščiau minėti Y. S. ir D. R. paaiškinimai, duoti iš karto po atliekamo patikrinimo, kai asmenys neturėjo jokios galimybės pasitarti nei tarpusavyje, nei su kitais asmenimis ar darbdavio atstovais, yra reikšmingi, nuoseklūs bei neprieštaraujantis vienas kitam bei leidžiantys daryti išvadą, jog tarp aukščiau minėtų Ukrainos piliečių ir UAB „Akvesta“ buvo susidarę faktiniai darbo santykiai, ką teisingai ginčijamame Nutarime konstatavo ir Inspekcija. Tai, kad paaiškinimuose užfiksuotos aplinkybės buvo nurodytos savarankiškai pačių asmenų, nedarant jiems nei spaudimo, nei duodant nurodymus paaiškinimuose fiksuoti tikrovę neatitinkančias aplinkybes aiškiai matyti iš bylos medžiagos - pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo įrašų medžiagos, dėl kurios detaliai yra pasisakyta VDI Nutarime. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vaizdo medžiaga patvirtina, jog, priešingai vėlesniems parodymams, A. S. (pastarasis statybvietėje buvusių MB „Mindaugo statyba“ darbuotojų buvo įvardintas kaip darbų vadovas, būtent jam, kaip darbų vadovui, pareigūnų nurodymu buvo skambinta, prašant atvykti į objektą) pripažino, kad abu Ukrainos piliečiai yra pradėję dirbti įmonėje „Akvesta“, dokumentai nesutvarkyti, nesigynė atsakomybės, be to, A. S. nė neužsiminė apie galimą kitą subjektą, atsakingą už asmenų įdarbinimą. Taigi, tai taip pat patvirtina, kad Y. S. ir D. R. dirbo UAB „Akvesta“ naudai. Pažymėtina, jog toje pačioje statybvietėje dirbę MB „Robio statyba“ subrangovo MB „Mindaugo statyba“ darbininkai taip pat nurodė, kad kiti du statybvietėje esantys asmenys (Y. S. ir D. R.) yra UAB „Akvesta“ darbuotojai.
Pareiškėjos skunde dėstomi kiti argumentai nepaneigia pareiškėjos pareigos laikytis šiam ginčui aktualių teisės aktų nuostatų.
Nutarimu pareiškėjai buvo paskirta 12 936 Eur (septynių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį) bauda. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta pareiškėjos atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, darbdavys pažeidimo nepripažino. Teismo vertinimu, paskirta bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, pagrįsta ir teisinga. Pareiškėja paskirtos baudos dydžio neginčija. Pareiškėjos skunde pateikti argumentai nepaneigia tyrimo metu nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų. Vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone faktinės aplinkybės įvertintos pagal byloje esančius įrodymus, paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog bylos dėl Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimo nagrinėjamos vadovaujantis ANK. Remiantis ANK 618 straipsnio 1 dalimi ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas nusprendžia priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus – turinyje nurodyti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, išdėstytos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas įstatymas kurio reikalavimus asmuo pažeidė, pateiktas priimtas sprendimas ir kt. Tai paneigia pareiškėjos nurodytus teiginius, jog ginčo Nutarimas yra nemotyvuotas.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad VDI teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Užimtumo įstatymo bei kitų aktualių šiam ginčui teisės aktų nuostatas. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Šalys procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų dėl ginčo dalyko, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Akvesta“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.